Investicijoms liko vos pora metų

Kas gi atsitiks darbo rinkai per ateinančius porą metų? Jeigu 2017–2018 m. į darbo rinką įsilies daugiau naujų žmonių, negu ją paliks dėl amžiaus, ligos ir kt. priežasčių, 2019 m. darbo rinka neaugs. Tai reiškia, kad į ją ateis tiek pat naujų žmonių, kiek senbuvių išeis.

2008 m. Lietuvoje buvo pasiektas aukščiausias rodiklis atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje – turėjome 1,167 mln. dirbančių žmonių. Šiais, 2016 m., ikikrizinis lygis dar nepasiektas – 1,122 dirbančiųjų – ir vargiai kitąmet bus pasiektas. Demografinės tendencijos pagerėjimo nežada.

Kam turėtų ruoštis verslininkai? Pirmasis žingsnis, pataria ekonomistai, – intensyvinti dialogą su valdžia. Asocijuotos verslo struktūros turi parengti spręstinų problemų sąrašą ir spausti valdančiuosius, kad šios problemos būtų sprendžiamos. Tai ir švietimo reforma, ir darbuotojų perkvalifikavimo sistemos stiprinimas, ir konkrečios – su atsakingais asmenimis, finansavimu bei terminais – migracijos programos, apimančios tiek emigravusiųjų grąžinimą į Lietuvą, tiek imigraciją iš trečiųjų šalių.

Pavyzdžiui, vienas iš būdų, kurį mini Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas, galėtų būti jaunų baltarusių ar ukrainiečių kvietimas studijuoti Lietuvoje, o vėliau ir likti čia dirbti.

Dar vienas žingsnis būtų mažinti viešojo sektoriaus dirbančiųjų skaičių – mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir viešąsias paslaugas teikiančių specialistų poreikis. Be to, šimtai milijonų eurų investuojami į informacines sistemas, kurios išlaisvina dalį viešojo sektoriaus specialistų, – perkvalifikuoti tokie žmonės galėtų įsilieti į privataus sektoriaus darbo rinką.

Nepalankios tendencijos suformuoja naujų uždavinių ir verslui. Jau tapo aišku, kad teks ne tik mokyti jaunimą, bet ir intensyviai perkvalifikuoti vidutinio amžiaus specialistus. Švietimui ir pramonei teks kooperuotis ieškant naujų mokymo formų, verslui teks numatyti dalį biudžeto perkvalifikavimui.

Tendencija tokia, kad konkurencingumas, paremtas žemomis darbo sąnaudomis, pamažu keliasi iš Lietuvos į Vietnamą ar Filipinus. Atlyginimų lygis Lietuvoje pasiekė ribą, kai automatizacija ir robotizavimas apsimoka. Ir bendrovės, kurios neinvestuoja šiandien, po dvejų metų gali suprasti pavėlavusios – jų galimybės bus išsemtos.

Skaičiuojama, kad šiandien didžiausia rinka robotams yra Kinija, o joje vidutinis atlyginimas yra panašus kaip Lietuvoje – Kinijoje pernai vidutinis bruto atlyginimas siekė apie 630 Eur, Lietuvoje sudarė apie 756 Eur.

Palyginkime: Kinijos pramonėje „įdarbinta“ apie 400.000 robotų. Lietuvoje priskaičiuojama apie 60 robotų – pramonėje dažniau naudojami manipuliatoriai, pakeičiantys vieną ar kitą žmogų tam tikroje darbo vietoje.