1,44 mlrd. Eur valstybė investavo aklai

Valstybės investicijų 2015 m. programai įgyvendinti buvo skirta 1,44 mlrd. Eur, beveik du trečdalius sumos sudarė ES ir kitos finansinės paramos lėšos.

„Skiriant Valstybės investicijų programos lėšas tam pačiam objektui, o ministerijoms tarpusavyje nekoordinuojant veiksmų, pasitaiko neracionalių sprendimų dėl lėšų paskirstymo“, – nurodo valstybės auditoriai, vakar pateikę audito „Valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas“ išvadas.

Pavyzdžiui, šalyje šiuo metu veikia 81 daugiafunkcis centras (arena, sporto kompleksas ir baseinas), pavaldus savivaldybėms, iš kurių 9 rekonstruojami, dar 11 planuojama rekonstruoti per artimiausius porą metų, 8 statomi, o dar 19 planuojama statyti 2016–2018 m.

Remiantis Kūno kultūros ir sporto departamento skaičiavimu ir kitų šalių patirtimi, daugiafunkciai centrai turėtų būti nutolę vienas nuo kito ne mažiau kaip 40 km, o Lietuvoje kai kurie jų įsikūrę 6–15 km atstumu.

„Maža to, infrastruktūra planuojama 3 mln. gyventojų, tačiau, gyventojų skaičiui mažėjant, gali mažėti ir tokių objektų paklausa“, – įspėja auditoriai.

Pavyzdžiui, Prienuose, kur nuo 2010 m. gyventojų skaičius sumažėjo 11%, daugiafunkciame sporto centre planuojama įrengti baseiną, nors baseinų yra už 6 km esančiame Birštono kurorte. Į daugiafunkcį centrą Prienuose planuojama investuoti 8,8 mln. Eur. Metinės centro pajamos siekia 40.000 Eur, Prienų savivaldybė jam išlaikyti skiria dar apie 226.000 Eur.

Panaši padėtis ir 13 km nuo Palangos nutolusioje Kretingoje, kur pernai pradėta universalios sporto salės su baseinu už 2,6 mln. Eur statyba, nors Palangoje kyla sporto ir pramogų kompleksas. Kretingoje per pastaruosius penkerius metus gyventojų sumažėjo 8%.

„Nežinoma, kokią įtaką valstybės kapitalo investicijos turi ar turės, nes šalies mastu sistemiškai neatliekama poreikio ir poveikio analizė“, – atkreipia dėmesį Sigita Rojutė, Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė.

Dešimtmetį nebaigiami

Pernai pradėti įgyvendinti 394, šiemet – 224 nauji investiciniai projektai, tačiau 80-iai anksčiau pradėtų įgyvendinti projektų lėšų neskirta. Ilgėjant jų įgyvendinimo terminams, papildomų lėšų poreikis išauga 2–4 kartus. 80-iai sustabdytų projektų jau panaudota 225,6 mln. Eur. Trečdalis jų pradėti prieš 10 metų.

Įvertinę penktadalį visų 2015 m. programoje vykdytų investicijų projektų (448 iš 2.246), valstybės auditoriai nustatė: dažniausiai sąnaudų, naudos ir alternatyvų analizės atliktos formaliai, neatitinka tokiai analizei keliamų reikalavimų.

Nors Finansų ministerija 2014–2020 m. ES lėšomis finansuojamiems projektams pradėjo taikyti investavimo alternatyvų analizę, kuri turi įrodyti, kad buvo pasirinktas optimalus investavimo sprendimas, pasirodo, jog dažniausiai projektų vykdytojai tik apibūdina, kas bus įsteigta, padaryta ar sukurta. Arba nurodo, kad alternatyvų projektui nėra.

Programa: už ir prieš

Įvertinusi visas aplinkybes, Valstybės kontrolė siūlo atsisakyti Valstybės investicijų programos – audito rezultatai parodė, kad beveik 20 metų egzistuojančią valstybės investicijų tvarką reikia keisti iš esmės. Arūnas Dulkys, valstybės kontrolierius, neatmeta, jog toks siūlymas gali sulaukti pasipriešinimo, ir teigia esąs pasirengęs su kitomis valstybės institucijomis dirbti kartu, kad investicijų planavimas ir jų vertinimas pasikeistų.

„Tikimės, kad naujoji tvarka išspręstų tokias audito metu nustatytas problemas kaip pateikiamos informacijos ir rengiamų dokumentų dubliavimas, trūkumus dėl projektų atrankos, atkreipiant dėmesį ir į tinkamų sąnaudų ir naudos (kaštų) analizę, nepakankamą atsiskaitymą už investicijų rezultatus ir jų poveikį veiklos sričiai, galimas rizikas dėl nesamos įgyvendintų projektų stebėsenos bei trūkumus, kai investicijų poreikis, būtinumas ir galima nauda šalies mastu neanalizuojama“, – vardija p. Rojutė.

Finansų ministerija įsitikinusi, kad kapitalo investicijų planavimas leidžia užtikrinti asignavimų valdytojo tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, todėl pagrindiniai valstybės kapitalo investicijų planavimo principai turi išlikti ir ateityje. Jos teigimu, Valstybės investicijų programoje numatomos lėšos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir įgyvendinimo terminai, o tai užtikrina skaidrumą ir viešumą.

„Investicijų projektai yra sudedamoji kiekvieno asignavimų valdytojo strateginio veiklos plano dalis, viena priemonių jo srities strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti. Be to, Valstybės investicijų programa nėra vienintelė priemonė Vyriausybės prioritetams įgyvendinti. Prioritetams įgyvendinti turi būti naudojamos ir kitos asignavimų valdytojų programose numatytos lėšos. Todėl prireikus investicijų projektai Vyriausybės prioritetams įgyvendinti gali būti naudojami tik kaip sudėtinė vertinimo kriterijaus dalis“, – nurodo Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento

direktorė.infogr.am::3fa88137-46d8-4c67-8698-0428d74d75c8