Brangus Darbo kodeksas

Kada nors bus galima įvertinti šio teisės akto kainą. Už socialinį modelį, kurio svarbiausia dalis – Darbo kodeksas, mokslininkams sumokėta apie 1 mln Eur. Jų padarytą darbą vertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Punktas po punkto keletą mėnesių jį svarstė Trišalė taryba, kurioje laiką gaišo profsąjungų, vyriausybės, darbdavių atstovai. Į Seimą atkeliavęs pernai spalį, Darbo kodeksas po aštrių diskusijų buvo priimtas po devynių mėnesių – šiemet birželį.

Išsyk po priėmimo sukruto teisininkai ir ekspertai, siūlė išaiškinti naujoves – kaip reikės keisti darbo sutartis, vidinius įmonės dokumentus ir kt. Buvo kviečiama registruotis į seminarus, kai kurios įmonės pirko konsultantų paslaugas. Vėliau dokumentą po kaulelį narstė Prezidentūros ekspertai. Ir tai dar ne pabaiga – naująjį Darbo kodeksą žadama dar taisyti.

Pasvėrus sugaištą darbo laiką ir įvertinus jį pinigais, neabejotinai susidarytų įspūdingos sumos. Rizika, kad pinigai galėjo būti išleisti veltui, buvo didelė. Bet prie didelio laužo visuomet yra norinčių pasišildyti. Ir prieš balsuojant, ar pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms Darbo kodekso įstatymo pataisoms, buvo surengtas tikras rinkimų šou. Tartum atsakas tiems, kas burnojo, kad šiemet rinkimai nuobodūs, vangūs ar nepastebimi. Užteko pasiklausyti Seimo narių reiškiamo susirūpinimo dėl vergvaldžių išnaudojamų dirbančiųjų.

„Jie žiūri į mus su viltimi ir kritikuoja kartais tik už tai, kad mes nepateisiname jų lūkesčių“, – vakarykščiame Seimo posėdyje jausmingai kalbėjo darbietis Mečislovas Zasčiurinskas. Kai kurie parlamentarai mušėsi į krūtinę ir ragino turėti drąsos pripažinti, kad Darbo kodekso priėmimas birželį buvo klaida, o jį priimdamas parlamentas buvo nejautrus. Kai kurie atviravo, kad šioje Seimo kadencijoje beveik neturėjo darbo ir neretai iš plenarinio posėdžio išeidavo ankstyvą popietę, tad Darbo kodekso priėmimą laiko didžiausiu darbu. Deja, darbas atliktas su defektais ir jie, dabar priversti rinktis darbuotojų ar darbdavių pusę, pasirinko darbuotojus. Nes tai teisinga ir humaniška.

Kalbėta, kad kodeksas turi būti kompromisinis ir taikus, jokiu būdu nepriešinantis darbdavių su profsąjungomis. Europoje griaudėja ketvirtoji pramonės revoliucija, bet klausantis pasisakančiųjų kartais atrodė, kad nuo luditų, raginusių deginti fabrikus ir laužyti mašinas, nesame labai nutolę. Ir tai, kad dauguma Seimo narių balsavo, jog darbo žmogus turėtų pasirinkimą, kur ir kiek laiko dirbti, kad nebūtų užguitoji pusė ir galėtų laikytis oriai, – didelė pergalė.

Ir dar – atmestas prezidentės veto nėra prezidentės pralaimėjimas. Nes jos konsultantai ir patarėjai irgi yra žmonės – turi teisę manyti kitaip, remtis kita informacija, gali žmogiškai klysti.