Aplinkosauginis visuomenės švietimas ir informavimas. Ar galime efektyviau?

Reklama publikuota: 2016-06-08
svg svg

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko visuomenės švietimui aplinkosauginiais klausimais skirtas renginys, kurį organizavo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – PTO). Kalbėta apie vieną aplinkosaugos sritį – atliekų tvarkymą. Pirmą kartą į tokią diskusiją susibūrė visos su aplinkosauginiu informavimu atliekų klausimais susijusios organizacijos: Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybių atstovai, licencijuotų organizacijų, asociacijų atstovai, regionų atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC) atstovai.

Pranešimus konferencijoje skaitė LR Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Stomaitė, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos direktorė Bena Razbadauskienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Taučikienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros Taršos mažinimo projektų skyriaus projektų vadovas Donatas Michalkevičius, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro konsultantė Aldona Jankauskienė.

Pasidalyti gerąja aplinkosauginio švietimo patirtimi

Pasak PTO vadovės B. Razbadauskienės, pagrindinis renginio tikslas – pasidalyti gerąja aplinkosauginio švietimo patirtimi, idėjomis, mintimis, paskatinti tarpusavio bendradarbiavimą. Ji pažymi, kad nors informacijos apie atliekų tvarkymą kasmet vis daugėja, tačiau kol kas Lietuvos žmonės dar neskuba rūšiuoti: pagal nerūšiuotų atliekų skaičių mūsų šalis atsilieka nuo ES vidurkio. Tad neformalioje diskusijoje buvo aptariama, kodėl taikomos informavimo bei švietimo priemonės, būdai bei metodai ne visada pasiekia savo tikslinę auditoriją ir ką galima daryti efektyviau.

„Lietuvos gamintojų ir importuotojų grupės įsteigta PTO nuo 2013 m. turi teisę organizuoti visų rūšių pakuočių atliekų tvarkymą. Visuomenės informavimui bei švietimui kasmet skiriame maždaug 4 proc. savo biudžeto dalies, į šią sritį žvelgiame kūrybiškai ir neapsiribojame informacijos pateikimu skrajutėse ar internete: organizuojame seminarus, įvairius atliekų surinkimo projektus, atliekų prevencijos akcijas. Verta pabrėžti, kad ES oficialiai deklaruojamas prioritetas – atliekų kiekio mažinimas, tad manome, kad ir Lietuvoje derėtų labiau akcentuoti atsakingą vartojimą, o ne tik jo pasekmes. Šiandien Lietuvoje informacijos apie atliekų tvarkymą tikrai netrūksta, tik klausimas, ar ji visada pasiekia tuos, kuriems jos reikia. Tad šiuo susitikimu ir norėjome prie diskusijų stalo suburti visas organizacijas, kurios vienu ar kitu būdu šviečia visuomenę, kad visi kartu pasikalbėtume apie sistemingą ir efektyvų informacijos apie rūšiavimą pateikimą,“ – pasakoja p. Razbadauskienė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dalius Krinickas, pristatęs Aplinkos ministerijos požiūrį į švietimo aplinkosauginiais klausimais prioritetus, pasidžiaugė, kad gyventojų požiūris į rūšiavimą vis dėlto keičiasi: pagal šįmet ministerijos atlikto visuomenės apklausos tyrimo rezultatus, per metus nerūšiuojančių atliekų gyventojų sumažėjo 8 proc. – nuo 27 iki 19 proc. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nenoriai skirsto savo buitines atliekas, lieka ta pati kaip ir pernai: išmesti viską į vieną konteinerį yra daug patogiau. Vis dėlto net 61 proc. nerūšiuojančiųjų apklaustųjų tikino, kad atsakingiau elgtis su atliekomis juos paskatintų daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimo naudą bei būtinumą.

„Pagal Atliekų tvarkymo programos nuostatas 5 proc. pajamų skiriama visuomenės informavimui, per pastaruosius du metus šiam tikslui skirta daugiau nei 237 000 Eur. Esame tikri, kad svarbiausia efektyvaus visuomenės informavimo sąlyga – akivaizdžiai parodyti žmogui, jog rūšiuoti naudinga ir apsimoka. Kaip pavyzdį galiu paminėti įdomų viename Olandijos mieste vykdytą projektą, kuris parodė, jog išrūšiuoti galima absoliučiai visas buityje susidarančias atliekas. Gyvenamajame rajone buvo pastatyti keliolika įvairiausių atliekų rūšiavimo konteinerių ir vienas – mišrioms atliekoms. Gyventojams pasakyta, jog išrūšiuotos atliekos visą mėnesį bus išvežamos nemokamai, o mišrių atliekų konteineris visą tą laiką liks neliečiamas, jo turinio į sąvartyną niekas neveš. Rezultatas apstulbino: po mėnesio mišrių atliekų konteineris stovėjo visiškai tuščias kaip ir pirmąją dieną, kai buvo pastatytas,“ – pasakoja p. Krinickas.

Svarbu kūrybiškumas

Licencijuotos organizacijos – pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gamtinių atliekų tvarkymo, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir alyvų atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčios organizacijos – bendrai švietimo ir informavimo reikmėms skiria ne mažiau kaip 3 proc. organizacijos pajamų. Paprastai didžioji dalis lėšų nukreipiama nacionalinėms programoms, likusios - savivaldybių reikmėms. Organizacijų parengtos visuomenės švietimo programos derinamos su konkrečia savivaldybe.

Kaip pastebi Rūta Taučikienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja, didžiausia problema kalbant apie švietimą ir informavimą – savivaldybėse trūksta žmonių ir pinigų. „Dažniausiai visos aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimas savivaldybėje patikėtas vienam žmogui, kuris rūpinasi ir švietimu, ir atliekų tvarkymu, ir medžių priežiūra, ir dirvožemio taršos bei oro kokybės užtikrinimo klausimais bei dar daugybe kitų. Tiesiog fiziškai neįmanoma visko aprėpti. Sumos, skiriamos švietimui, taip pat nedidelės, todėl dažniausiai renkamasi paprasčiausias priemones – lankstinukus, lipdukus ant rūšiavimo konteinerių – kurios labiau informuoja, bet ne itin skatina žmones rūšiuoti,“ – sako p. Rūta.

Kita vertus, anot pranešėjos, kartais tiesiog pritrūkstama kūrybiškumo, iniciatyvumo, aktyvumo – galbūt geriau visus skirtus pinigus išleisti vienam dideliam socialinės reklamos projektui nei už juos atspausdinti galybę lipdukų ar skrajučių. Toks projektas bendradarbiaujant su PTO buvo įgyvendintas Panevėžio mieste: milžiniškas plakatas, skelbiantis, kad perdirbus 1 toną popieriaus galima išsaugoti 24 medžius, mėnesį kabėjo ant daugiabučio sienos centrinėje miesto dalyje, pagrindinėje sankryžoje, kur jį pamatė daugybė miestiečių. Šįmet planuojama pusei metų informaciniu plakatu papuošti maršrutinį miesto autobusą.

Ar verta matuoti efektyvumą

Vienas iš aktualiausių klausimų švietimo ir visuomenės informavimo veikloje – grįžtamojo ryšio užtikrinimas. Kaip pamatuoti taikomos priemonės rezultatą? Ir apskritai ar reikia matuoti rezultatus – juk tai irgi kainuoja? Vis dėlto didžioji dauguma susitikime dalyvavusių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių pripažįsta, jog šviečiamosios veiklos rezultatų vertinimas ir glaudus abipusis bendradarbiavimas su tiksline auditorija, kuriai skirta informacija – vienas iš kertinių efektyvumo veiksnių, leidžiantis tiek optimaliau naudoti skiriamas lėšas, tiek ir pačiai žinutei taikliau pasiekti savo adresatą.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros atstovės Kristinos Stomaitės, visuomenės įtraukimas gali būti labai naudingas, nes visuomenė taip pat turi žinių, galbūt gerų pasiūlymų, viešos diskusijos padeda išsiaiškinti esamas problemas. Naudojant tam tikras priemones, bet neįvertinant kaip jos pasiekia ir kaip veikia visuomenę, gali būti neefektyviai išvaistomi laiko ir finansiniai ištekliai.

Viena iš įstaigų, reguliariai matuojančių taikomų priemonių efektyvumą – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (RATC). Jo iniciatyva organizuotas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad net 45 proc. Alytaus regiono gyventojų rūšiavimas yra kasdienis įprotis, todėl į sąvartynus 2015 m. metais pateko dvigubai mažiau perdirbti tinkamų atliekų nei 2014 m. Tiesa, šį rezultatą padėjo pasiekti ne tik daugybė informacinių priemonių – nuo atmintinių atliekų turėtojams, mokomųjų leidinių pradinukams, iki įvairiausių akcijų, rūšiavimo varžybų viešų renginių metu, ekskursijų organizavimo po RATC teritoriją, net šiukšliadėžių parodos, bet ir kita švietimo pusė – informavimas apie tai, kokios pasekmės laukia, jei nerūšiuosi.

Pasak Alytaus RATC konsultantės Aldonos Jankauskienės, reikia pripažinti, jog vis dar yra visuomenės dalis, kuriai vienas kontrolieriaus vizitas turi didesnį poveikį nei „trys lankstinukai, du filmukai ar keturi straipsniai“. Prieš pora metų Alytaus RATC buvo įsteigtas kontrolės padalinys. Vien informacija apie jo atsiradimą, o vėliau nuolatinis informavimas apie jo veiklą, konteinerių tikrinimą, pasak pranešėjos, turėjo nemenką poveikį žmonių sąmoningumui.

Diskusijos organizatoriai tikisi, kad ši diskusija paskatins bendradarbiavimą bei prisidės prie geresnių aplinkosauginių švietimo rezultatų atliekų tvarkymo srityje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Ketvirčio amžiaus vandens sifonuose istorija: ištikimiausių vartotojų liko

Gazuotas vanduo sifonuose – kone istorinis reliktas, kurio nuo 1995 m. vis dar galima įsigyti – tiksliau,...

Gazelė
2022.01.23
Kai rinkodaros skyrius nereikalingas: klientų randama kitaip Premium 1

Jei prekę ar paslaugą rekomenduoja pažįstamas žmogus – ypač verslo partneris, – naują klientą sudominti...

Gazelė
2022.01.23
ES ministrai vis dar nesutaria dėl branduolinės ir dujų energijos pripažinimo tausojančia aplinką 2

Prancūzijoje susitikę Europos Sąjungos aplinkos ir energetikos ministrai penktadienį, likus kelioms valandoms...

Pramonė
2022.01.22
Klaipėdos įmonė nusipirko Nyderlandų laivų statyklą Premium 2

Klaipėdos gamybos ir projektų valdymo įmonė „Passer Sidc“ su partneriu įsigijo laivų statyklą Nyderlanduose.

Pramonė
2022.01.22
„Ignitis grupė“ sumažino paskolą „Ignitis renewables“ 1

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ nuo 293 mln. iki 260 mln. Eur mažina maksimalią...

Pramonė
2022.01.21
„BOD Group“ dėl Vilniuje griuvusių statomo mokslo centro konstrukcijų kaltina vėją, Statybos inspekcija imasi tirti Premium 13

Lietuvoje siautėjus pavojingam vėjui griuvo technologijų grupės „BOD Group“ sostinės Visoriuose vystomo...

Statyba ir NT
2022.01.21
„Toyota“ trims dienoms stabdo 11 gamyklų Japonijoje 4

Didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas dėl lustų ir kitų komponentų stygiaus kelioms dienoms priverstas...

Automobiliai
2022.01.21
„Litgrid“ konsultacijas dėl sinchroninių kompensatorių teiks Italijos bendrovė

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ inžinerines konsultacijas sinchroninių...

Pramonė
2022.01.21
Nauja investicija: ateina pasaulio dviračių gamybos lyderis, gamyklą statys Kėdainiuose Premium 42

Nyderlandų transporto konglomeratas „Pon Holdings“, kuriam priklauso „Gazelle“, „Union“, „Swapfiets“ ir...

Pramonė
2022.01.21
„Lifosa“ ruošiasi plėtrai ir 150 mln. Eur investicijoms

Rusijos kapitalo valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“ iki 2026 metų planuoja į gamyklos...

Pramonė
2022.01.21
„Intel“ Ohajuje planuoja 20 mlrd. USD investiciją į lustų gamybą 2

JAV technologijų kompanija „Intel“ penktadienį turėtų paskelbti apie planus statyti 20 mlrd. USD vertės lustų...

Inovacijos
2022.01.21
Ukraina: būsime pakviesti į „Nord Stream 2“ sertifikavimą Europos Komisijoje

Ukraina bus pakviesta į Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“...

Pramonė
2022.01.21
„Komfovent“ į naują gamyklą Kaišiadorių rajone ketina investuoti 6 mln. Eur

Vėdinimo sistemų gamintoja „Komfovent“ Kaišiadorių rajone per trejus metus žada į naują gamyklą investuoti 6...

Pramonė
2022.01.20
Ekspertai apie Kinijos sankcijų poveikį: rizika kyla aukštos pridėtinės vertės pramonei Premium 24

Kinijos ekonominės sankcijos labiausiai gali smogti elektronikos komponentų, inžinerijos pramonės ar...

Inovacijos
2022.01.20
Serbijos ieškinys „Alitai“ galutinai atmestas

Lietuvos teismai galutinai atmetė galimybę Serbijos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūrai iš „MG grupės“...

Pramonė
2022.01.20
Ar prisimenate: ikoniški XX a. gaminiai gyvi ir šiandien Premium 3

Lietuvos verslas savo istoriją skaičiuoja tik kelis dešimtmečius, tačiau kai kurie prekės ženklai sukurti...

Gazelė
2022.01.20
Į Klaipėdą atplaukė nedidelis SkGD krovinys iš Rusijos 10

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalą trečiadienį atplaukė nedidelis dujų krovinys iš...

Pramonė
2022.01.20
TOP 500 Lietuvos verslo lyderių: aukštosios technologijos ir „žalioji“ transformacija Premium 1

„Verslo žinių“ ketvirtą kartą skelbiamo reitingo „Lietuvos verslo lyderiai 500“ (LVL 500) laurais...

Finansai
2022.01.20
„Ikea Industry Lietuva“ pajamas didino baldų gamyba, pelną apkarpė žaliavų ir energetikos kainos

Per 2021 m. rugpjūčio 31 d. pasibaigusius finansinius metus Švedijos „IKEA Industry“ priklausanti Kazlų Rūdos...

Pramonė
2022.01.20
„Security Holdings B.V.“ perima visas „Fimos“ akcijas

Visas išmanios infrastruktūros sprendimų bendrovės „Fima“ akcijų paketas priklausys „Security Holdings B.V.“...

Pramonė
2022.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku