Rusų atstumti turkai neršia ieškodami naujų kontaktų

Publikuota: 2015-12-27
Vydas Damalakas, UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius, nepuoselėja vilčių, kad, turkams netenkant Rusijos rinkos, staiga daugiau galėtų parduoti Lietuvos siuvėjai – lietuvių produkcija šiuo metu rusams per brangi. ALGIMANTO BARZDŽIAUS NUOTR.
Vydas Damalakas, UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius, nepuoselėja vilčių, kad, turkams netenkant Rusijos rinkos, staiga daugiau galėtų parduoti Lietuvos siuvėjai – lietuvių produkcija šiuo metu rusams per brangi. ALGIMANTO BARZDŽIAUS NUOTR.

Rusijos rinkai užsidarius, turkai tampa sukalbamesni: siuvėjai laukia, kad turkai pradės karpyti audinius po kelias dešimtis metrų, o importuotojai trina rankas: vaisiai ir daržovės atpigo dešimtadaliu ir daugiau.

Iš Rusijos stumiama Turkijos audinių pramonė suskubo ieškoti naujų pirkėjų, o tai palanku Lietuvos siuvėjams. Nors kasmetė paroda „Baltijos tekstilė ir oda“ vyksta rudenį ir ligi šiol turkai ja pernelyg nesidomėjo, kontaktų suskubta ieškoti jau dabar.

„Turkai domisi galimybe dalyvauti parodoje, matome, kad jie bando ieškoti naujų rinkų“, – atkreipia dėmesį Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.

Ne viena Lietuvos įmonė būtų linkusi apsirūpinti turkiškais audiniais, tačiau lig šiol sąlygos iš jų pirkti nebuvo lanksčios – turkai siekė parduoti dideliais kiekiais, o smulkioms įmonėms, dizaineriams ar butikams tai buvo nepatrauklu. Arba, kaip vaizdžiai aiškina p. Lasiauskas, „jie matavo kilometrais, o mes metrais“.

Pasikeitusi padėtis galėtų paskatinti įmones užsiimti didmenine audinių prekyba – tokių tiekėjų Lietuvoje mažai.

„Tai didelė problema, nes smulkieji verslai susiduria su problema, kai gamintojai ar importuotojai siūlo tik didelius kiekius. Norėtume tikėtis, kad turkai dabar bus lankstesni“, – viliasi asociacijos atstovas.

Kas antras metras į Lietuvą importuojamų audinių ar mezginių yra iš Turkijos. Tiesa, didelė dalis tekstilės skirta reeksportui.

Rusai sutrikę

Tačiau perspektyva, kad Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė pradės daugiau eksportuoti į Rusiją, kur perkamoji galia smarkiai sumenkusi, gamintojai abejoja. Vydas Damalakas, Kaune veikiančios trikotažo gamybos ir siuvimo UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius, sako gruodžio pradžioje grįžęs iš vienos parodos Rusijoje. Tačiau suvokti, ar lietuviai turi galimybių įsitvirtinti šioje rinkoje, šiuo metu sudėtinga. Pirma, patys rusai kol kas netiki, kad turkiški audiniai ar gatavi drabužiai į šalį nebepateks, – jie mato apsčiai pavyzdžių, kaip į šalį gabenami maisto produktai, kuriuos įvežti draudžiama. Antra, lietuvių produkcija šiuo metu rusams per brangi. „Ominteksas“ į parodą Rusijoje vyko susitikti su potencialiais partneriais, sulaukęs jų paklausimų dėl audinių.

„Manau, kad po kurio laiko ką nors tikrai parduosime. Gal jie kai ką prisitaikys iš mūsų asortimento, gal kai ką pagaminsime pagal jų poreikius“, – išvadų neskuba daryti vienas bendrovės akcininkų.

Tačiau jis pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas, matyt, būtų vykęs ir tuomet, jei Rusija nebūtų susipykusi su Turkija – jų partneriai norėtų aukštesnio segmento, specifinių savybių turinčių audinių, skirtų darbo ar sporto drabužiams.

Brangiau, ilgiau, prasčiau

Vertinant tekstilės importą į Rusiją, Turkija yra trečioje vietoje po Kinijos ir Baltarusijos – kinams tenka 30%, baltarusiams 9%, o turkams – 7% rinkos. Rusijos konsultacijų bendrovės „Fashion Consulting Group“ ekspertų, kuriuos cituoja vedomosti.ru, tvirtinimu, naujų tiekėjų paieška didins gamintojų išlaidas: daugelis naujų tiekėjų reikalaus nuo 10 iki 30% siekiančio išankstinio mokėjimo, o tai turės įtakos galutinei produkcijos kainai. Jeigu žaliavos kaina pakils apie 30%, gaminys pabrangs maždaug 10%. Yra abejonių ir dėl kokybės, pavyzdžiui, Rusijoje ypač vertinama turkiška oda ir odos gaminiai, kiniška oda prastesnė. Be to, kai kurios aprangos sektoriaus bendrovės nuogąstauja dėl ilgesnių pristatymo terminų.

Sankcijų bus daugiau

Užsivėrusi Rusijos rinka Turkijos vaisių augintojus verčia mažinti kainas – jau dabar įmonės iš šios šalies produktus perka gerokai pigiau.

Regimantas Didzinskas, vaisiais prekiaujančios UAB „Citma“ vadovas, teigia, kad jo bendrovei vaisius tiekiantys penki partneriai iš Turkijos kainas jau sumažino.

„Nemanau, kad turkiškos produkcijos staiga mūsų šalyje galėtų padaugėti, tačiau tie, kurie vežė iki šiol, naudą jau mato dėl atpigusių daržovių ir vaisių. Jau dabar iš partnerių Turkijoje perkame 10–15% pigiau nei anksčiau, nes jie nesugeba realizuoti produkcijos“, – kalba verslininkas.

Jo nuomone, kaina gali mažėti dar bent 5%, tačiau tai priklausys nuo to, kokios taktikos imsis turkų įmonės.

„Jie ieško būdų perdirbti žaliavą, turiu galvoje, pavyzdžiui, konservuoti ir pan.“, – priduria p. Didzinskas.

Rusija gali plėsti sankcijas Turkijai – remiantis parengtais projektais, gali būti ribojama turkų valdomų viešbučių ir medienos bendrovių veikla, o visų sričių įmonėms draudžiama dalyvauti valstybės viešuosiuose pirkimuose. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos prabilo apie tai, kad Rusijos reikalavimų neatitinka turkiški baldai, skalbimo, valymo priemonės, vaikiški drabužiai ir pan.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 18 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Kas ketvirtas gyventojas mano, kad jo darbo vietą užims robotas

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos dirbančiųjų mano, kad ateityje jų...

Paslaugos
2019.03.25
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
2019.03.25
„Baltikos“ pamokos Lietuvos siuvėjams – bus permainų Premium

Dviejų „Baltikos“ siuvimo fabrikų uždarymas Estijoje Lietuvos siuvėjams ir pavojaus signalas, ir naujos...

Pramonė
2019.03.25
Visagino AE inžinieriai iš JAV vėl dairosi Lietuvoje 9

Energetikos ministerija ir JAV energetikos bendrovės „8 Rivers“ bei „NET Power“ praėjusios savaitės pabaigoje...

Pramonė
2019.03.25
Ko negali pamiršti geras pardavėjas 1

Nėra vieno sėkmingo pardavėjo apibrėžimo – kiekvienas profesionalas turi savo sėkmės formulę. Tačiau juos...

Pardavimai
2019.03.25
Įmonėms netikėtai vėl brangsta pakuočių tvarkymas Premium 2

Daliai gamintojų ir importuotojų šiais metais už prekių pakuočių atliekų sutvarkymą teks mokėti brangiau, nei...

Paslaugos
2019.03.25
Magadane pradėta gaminti dešra iš ruonių 6

Rusijos šiaurės rytų Sibiro mieste Magadane pradėtos gaminti dešros iš jūros žinduolių – ruonių mėsos. Šiuo...

Pramonė
2019.03.23
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
Įmonių laukia baudos už 2018 m. nesutvarkytas pakuotes Premium

Pildosi prognozės, kad dalies pakuočių tvarkymo užduočių šiemet nepavyks įveikti ir Lietuvos gamintojams bei...

Paslaugos
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau