Rusų atstumti turkai neršia ieškodami naujų kontaktų

Publikuota: 2015-12-27
Vydas Damalakas, UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius, nepuoselėja vilčių, kad, turkams netenkant Rusijos rinkos, staiga daugiau galėtų parduoti Lietuvos siuvėjai – lietuvių produkcija šiuo metu rusams per brangi. ALGIMANTO BARZDŽIAUS NUOTR.
Vydas Damalakas, UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius, nepuoselėja vilčių, kad, turkams netenkant Rusijos rinkos, staiga daugiau galėtų parduoti Lietuvos siuvėjai – lietuvių produkcija šiuo metu rusams per brangi. ALGIMANTO BARZDŽIAUS NUOTR.

Rusijos rinkai užsidarius, turkai tampa sukalbamesni: siuvėjai laukia, kad turkai pradės karpyti audinius po kelias dešimtis metrų, o importuotojai trina rankas: vaisiai ir daržovės atpigo dešimtadaliu ir daugiau.

Iš Rusijos stumiama Turkijos audinių pramonė suskubo ieškoti naujų pirkėjų, o tai palanku Lietuvos siuvėjams. Nors kasmetė paroda „Baltijos tekstilė ir oda“ vyksta rudenį ir ligi šiol turkai ja pernelyg nesidomėjo, kontaktų suskubta ieškoti jau dabar.

„Turkai domisi galimybe dalyvauti parodoje, matome, kad jie bando ieškoti naujų rinkų“, – atkreipia dėmesį Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.

Ne viena Lietuvos įmonė būtų linkusi apsirūpinti turkiškais audiniais, tačiau lig šiol sąlygos iš jų pirkti nebuvo lanksčios – turkai siekė parduoti dideliais kiekiais, o smulkioms įmonėms, dizaineriams ar butikams tai buvo nepatrauklu. Arba, kaip vaizdžiai aiškina p. Lasiauskas, „jie matavo kilometrais, o mes metrais“.

Pasikeitusi padėtis galėtų paskatinti įmones užsiimti didmenine audinių prekyba – tokių tiekėjų Lietuvoje mažai.

„Tai didelė problema, nes smulkieji verslai susiduria su problema, kai gamintojai ar importuotojai siūlo tik didelius kiekius. Norėtume tikėtis, kad turkai dabar bus lankstesni“, – viliasi asociacijos atstovas.

Kas antras metras į Lietuvą importuojamų audinių ar mezginių yra iš Turkijos. Tiesa, didelė dalis tekstilės skirta reeksportui.

Rusai sutrikę

Tačiau perspektyva, kad Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė pradės daugiau eksportuoti į Rusiją, kur perkamoji galia smarkiai sumenkusi, gamintojai abejoja. Vydas Damalakas, Kaune veikiančios trikotažo gamybos ir siuvimo UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius, sako gruodžio pradžioje grįžęs iš vienos parodos Rusijoje. Tačiau suvokti, ar lietuviai turi galimybių įsitvirtinti šioje rinkoje, šiuo metu sudėtinga. Pirma, patys rusai kol kas netiki, kad turkiški audiniai ar gatavi drabužiai į šalį nebepateks, – jie mato apsčiai pavyzdžių, kaip į šalį gabenami maisto produktai, kuriuos įvežti draudžiama. Antra, lietuvių produkcija šiuo metu rusams per brangi. „Ominteksas“ į parodą Rusijoje vyko susitikti su potencialiais partneriais, sulaukęs jų paklausimų dėl audinių.

„Manau, kad po kurio laiko ką nors tikrai parduosime. Gal jie kai ką prisitaikys iš mūsų asortimento, gal kai ką pagaminsime pagal jų poreikius“, – išvadų neskuba daryti vienas bendrovės akcininkų.

Tačiau jis pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas, matyt, būtų vykęs ir tuomet, jei Rusija nebūtų susipykusi su Turkija – jų partneriai norėtų aukštesnio segmento, specifinių savybių turinčių audinių, skirtų darbo ar sporto drabužiams.

Brangiau, ilgiau, prasčiau

Vertinant tekstilės importą į Rusiją, Turkija yra trečioje vietoje po Kinijos ir Baltarusijos – kinams tenka 30%, baltarusiams 9%, o turkams – 7% rinkos. Rusijos konsultacijų bendrovės „Fashion Consulting Group“ ekspertų, kuriuos cituoja vedomosti.ru, tvirtinimu, naujų tiekėjų paieška didins gamintojų išlaidas: daugelis naujų tiekėjų reikalaus nuo 10 iki 30% siekiančio išankstinio mokėjimo, o tai turės įtakos galutinei produkcijos kainai. Jeigu žaliavos kaina pakils apie 30%, gaminys pabrangs maždaug 10%. Yra abejonių ir dėl kokybės, pavyzdžiui, Rusijoje ypač vertinama turkiška oda ir odos gaminiai, kiniška oda prastesnė. Be to, kai kurios aprangos sektoriaus bendrovės nuogąstauja dėl ilgesnių pristatymo terminų.

Sankcijų bus daugiau

Užsivėrusi Rusijos rinka Turkijos vaisių augintojus verčia mažinti kainas – jau dabar įmonės iš šios šalies produktus perka gerokai pigiau.

Regimantas Didzinskas, vaisiais prekiaujančios UAB „Citma“ vadovas, teigia, kad jo bendrovei vaisius tiekiantys penki partneriai iš Turkijos kainas jau sumažino.

„Nemanau, kad turkiškos produkcijos staiga mūsų šalyje galėtų padaugėti, tačiau tie, kurie vežė iki šiol, naudą jau mato dėl atpigusių daržovių ir vaisių. Jau dabar iš partnerių Turkijoje perkame 10–15% pigiau nei anksčiau, nes jie nesugeba realizuoti produkcijos“, – kalba verslininkas.

Jo nuomone, kaina gali mažėti dar bent 5%, tačiau tai priklausys nuo to, kokios taktikos imsis turkų įmonės.

„Jie ieško būdų perdirbti žaliavą, turiu galvoje, pavyzdžiui, konservuoti ir pan.“, – priduria p. Didzinskas.

Rusija gali plėsti sankcijas Turkijai – remiantis parengtais projektais, gali būti ribojama turkų valdomų viešbučių ir medienos bendrovių veikla, o visų sričių įmonėms draudžiama dalyvauti valstybės viešuosiuose pirkimuose. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos prabilo apie tai, kad Rusijos reikalavimų neatitinka turkiški baldai, skalbimo, valymo priemonės, vaikiški drabužiai ir pan.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 18 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 1

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Rusų deimantų magnatė „Alrosa“ kelia koją į Zimbabvę 3

Didžiausia pasaulio deimantų išgavėja – Rusijos kompanija „Alrosa“, jau veikianti Angoloje bei Bostvanoje,...

Pramonė
09:11
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 19

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 5

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 1

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 13

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 11

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 5

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau