Rusų atstumti turkai neršia ieškodami naujų kontaktų

Publikuota: 2015-12-27
Vydas Damalakas, UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius, nepuoselėja vilčių, kad, turkams netenkant Rusijos rinkos, staiga daugiau galėtų parduoti Lietuvos siuvėjai – lietuvių produkcija šiuo metu rusams per brangi. ALGIMANTO BARZDŽIAUS NUOTR.
Vydas Damalakas, UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius, nepuoselėja vilčių, kad, turkams netenkant Rusijos rinkos, staiga daugiau galėtų parduoti Lietuvos siuvėjai – lietuvių produkcija šiuo metu rusams per brangi. ALGIMANTO BARZDŽIAUS NUOTR.

Rusijos rinkai užsidarius, turkai tampa sukalbamesni: siuvėjai laukia, kad turkai pradės karpyti audinius po kelias dešimtis metrų, o importuotojai trina rankas: vaisiai ir daržovės atpigo dešimtadaliu ir daugiau.

Iš Rusijos stumiama Turkijos audinių pramonė suskubo ieškoti naujų pirkėjų, o tai palanku Lietuvos siuvėjams. Nors kasmetė paroda „Baltijos tekstilė ir oda“ vyksta rudenį ir ligi šiol turkai ja pernelyg nesidomėjo, kontaktų suskubta ieškoti jau dabar.

„Turkai domisi galimybe dalyvauti parodoje, matome, kad jie bando ieškoti naujų rinkų“, – atkreipia dėmesį Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.

Ne viena Lietuvos įmonė būtų linkusi apsirūpinti turkiškais audiniais, tačiau lig šiol sąlygos iš jų pirkti nebuvo lanksčios – turkai siekė parduoti dideliais kiekiais, o smulkioms įmonėms, dizaineriams ar butikams tai buvo nepatrauklu. Arba, kaip vaizdžiai aiškina p. Lasiauskas, „jie matavo kilometrais, o mes metrais“.

Pasikeitusi padėtis galėtų paskatinti įmones užsiimti didmenine audinių prekyba – tokių tiekėjų Lietuvoje mažai.

„Tai didelė problema, nes smulkieji verslai susiduria su problema, kai gamintojai ar importuotojai siūlo tik didelius kiekius. Norėtume tikėtis, kad turkai dabar bus lankstesni“, – viliasi asociacijos atstovas.

Kas antras metras į Lietuvą importuojamų audinių ar mezginių yra iš Turkijos. Tiesa, didelė dalis tekstilės skirta reeksportui.

Rusai sutrikę

Tačiau perspektyva, kad Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė pradės daugiau eksportuoti į Rusiją, kur perkamoji galia smarkiai sumenkusi, gamintojai abejoja. Vydas Damalakas, Kaune veikiančios trikotažo gamybos ir siuvimo UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius, sako gruodžio pradžioje grįžęs iš vienos parodos Rusijoje. Tačiau suvokti, ar lietuviai turi galimybių įsitvirtinti šioje rinkoje, šiuo metu sudėtinga. Pirma, patys rusai kol kas netiki, kad turkiški audiniai ar gatavi drabužiai į šalį nebepateks, – jie mato apsčiai pavyzdžių, kaip į šalį gabenami maisto produktai, kuriuos įvežti draudžiama. Antra, lietuvių produkcija šiuo metu rusams per brangi. „Ominteksas“ į parodą Rusijoje vyko susitikti su potencialiais partneriais, sulaukęs jų paklausimų dėl audinių.

„Manau, kad po kurio laiko ką nors tikrai parduosime. Gal jie kai ką prisitaikys iš mūsų asortimento, gal kai ką pagaminsime pagal jų poreikius“, – išvadų neskuba daryti vienas bendrovės akcininkų.

Tačiau jis pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas, matyt, būtų vykęs ir tuomet, jei Rusija nebūtų susipykusi su Turkija – jų partneriai norėtų aukštesnio segmento, specifinių savybių turinčių audinių, skirtų darbo ar sporto drabužiams.

Brangiau, ilgiau, prasčiau

Vertinant tekstilės importą į Rusiją, Turkija yra trečioje vietoje po Kinijos ir Baltarusijos – kinams tenka 30%, baltarusiams 9%, o turkams – 7% rinkos. Rusijos konsultacijų bendrovės „Fashion Consulting Group“ ekspertų, kuriuos cituoja vedomosti.ru, tvirtinimu, naujų tiekėjų paieška didins gamintojų išlaidas: daugelis naujų tiekėjų reikalaus nuo 10 iki 30% siekiančio išankstinio mokėjimo, o tai turės įtakos galutinei produkcijos kainai. Jeigu žaliavos kaina pakils apie 30%, gaminys pabrangs maždaug 10%. Yra abejonių ir dėl kokybės, pavyzdžiui, Rusijoje ypač vertinama turkiška oda ir odos gaminiai, kiniška oda prastesnė. Be to, kai kurios aprangos sektoriaus bendrovės nuogąstauja dėl ilgesnių pristatymo terminų.

Sankcijų bus daugiau

Užsivėrusi Rusijos rinka Turkijos vaisių augintojus verčia mažinti kainas – jau dabar įmonės iš šios šalies produktus perka gerokai pigiau.

Regimantas Didzinskas, vaisiais prekiaujančios UAB „Citma“ vadovas, teigia, kad jo bendrovei vaisius tiekiantys penki partneriai iš Turkijos kainas jau sumažino.

„Nemanau, kad turkiškos produkcijos staiga mūsų šalyje galėtų padaugėti, tačiau tie, kurie vežė iki šiol, naudą jau mato dėl atpigusių daržovių ir vaisių. Jau dabar iš partnerių Turkijoje perkame 10–15% pigiau nei anksčiau, nes jie nesugeba realizuoti produkcijos“, – kalba verslininkas.

Jo nuomone, kaina gali mažėti dar bent 5%, tačiau tai priklausys nuo to, kokios taktikos imsis turkų įmonės.

„Jie ieško būdų perdirbti žaliavą, turiu galvoje, pavyzdžiui, konservuoti ir pan.“, – priduria p. Didzinskas.

Rusija gali plėsti sankcijas Turkijai – remiantis parengtais projektais, gali būti ribojama turkų valdomų viešbučių ir medienos bendrovių veikla, o visų sričių įmonėms draudžiama dalyvauti valstybės viešuosiuose pirkimuose. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos prabilo apie tai, kad Rusijos reikalavimų neatitinka turkiški baldai, skalbimo, valymo priemonės, vaikiški drabužiai ir pan.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 18 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Iš „Stigmos“ vadovo antikvarinių automobilių kolekcijos gimsta muziejus

Panevėžio plastiko ir gumos UAB „Stigma“ vadovo Alfredo Zigmanto planas miesto pakraštyje atidaryti...

Pramonė
2018.07.20
„Freda“ viršijo 100 mln. Eur apyvartą, uždirbo beveik 9 mln. Eur pelno

 Kauno baldų gamybos bendrovė „Freda“ praėjusiais metais uždirbo 8,945 mln. Eur grynojo pelno – 52,3% daugiau...

Pramonė
2018.07.20
„Continental“ pradėjo statyti gamyklą Kauno LEZ 22

Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų pramonės kompanija „Continental“ penktadienį pradėjo savo...

Pramonė
2018.07.20
„Orlen Lietuva“ antrojo ketvirčio EBITDA– 31 mln. USD 7

Nepaisant itin įtemptos makroekonominės padėties rinkoje, naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ antrąjį...

Pramonė
2018.07.20
„Continental“ augina susidomėjimą Kauno LEZ: rekordinė investicija gali būti ne vienintelė Premium 13

Šiandien Kauno LEZ skelbiama technologijų kompanijos „Continental“ gamyklos statybų pradžia. „Continental“...

Pramonė
2018.07.20
„Dominari“ vykstantys pokyčiai pridengti konfidencialumu Premium 3

Sparčiausiai Panevėžio apskrityje augusios ir „Metų gazele 2016“ tituluotos įmonės nebeliko: baldų UAB...

Pramonė
2018.07.20
„Starbucks“ ir „McDonald‘s“ skelbia konkursą ir žada solidų atlygį – dalyvauti gali kiekvienas

Du gigantai – „Starbucks“ ir McDonald‘s, suvienijo jėgas kovai su plastiko atliekomis – iki 2021 m.

Pramonė
2018.07.19
FNTT ir prokurorai perdavė teismui „Metrail“ bylą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tyrimą ir teismui...

Verslo aplinka
2018.07.19
Austrijos „TGW Limited“ atidarė inžinerinių paslaugų centrą Kaune 4

Šiandien oficialiai atidarytas Austrijos logistikos automatizavimo sistemų vystymo bendrovės „TGW Logistics...

Transportas
2018.07.19
Sezono įkarštyje Ukrainos gėrimų pramonėje – sumaištis 2

Skysto chloro ir druskos rūgšties gamybą nutraukusi „Dniproazot“ gamykla sukėlė sumaištį Ukrainos gėrimų...

Pramonė
2018.07.19
Didžiausia pramonininkų saulės elektrinė – „Retal Lithuania“ gamykloje 3

Lentvaryje įsikūrusioje „Retal Lithuania“ gamykloje iki lapkričio pabaigos bus įrengta beveik 1,4 megavato...

Pramonė
2018.07.18
Baigusi valstybės svarbos projektą „Lietpak“ norėtų įsigyti nuomojamą žemę 4

Investavusi 82,2 mln. Eur arba beveik 4 kartais daugiau nei buvo įsipareigojusi, pakavimo medžiagų UAB...

Pramonė
2018.07.18
TOP 1000 lyderiai ekspertų akimis: per mažai pramonės, o ypač – inovatyvios Premium 1

Lietuvos bendrovių TOP 1000 sąrašo viršūnėse – palyginti nedaug modernių pramonės įmonių, vos viena kita...

Pramonė
2018.07.18
INHUS Švedijoje įgyvendina ypatingą projektą: pasiruošimas truko metus

Vilniaus gelžbetonio ir metalo konstrukcijų įmonei INHUS patikėta įgyvendinti ypatingos svarbos valstybinį...

Pramonė
2018.07.18
Ukmergės „Grosso Moda Lithuania“ verslo modelis – aukštų kainų klientai

Didmenine prekyba drabužiais užsiimanti Ukmergės UAB „Grosso Moda Lithuania“ ieško stambių ir patikimų...

Pramonė
2018.07.18
TOP 1000: pirmuoju smuiku grojo prekyba ir pramonė Premium 4

„Verslo žinių“ kasmet sudaromo didžiausio Lietuvos bendrovių TOP 1000 viršūnėje – didmeninės ir mažmeninės...

Pramonė
2018.07.18
Pasikeitus garantinio tiekimo kainodarai siūlo iš naujo rinktis energijos tiekėją Rėmėjo turinys 1

Patvirtinus LR Elektros energetikos įstatymo nuostatų pakeitimus keičiasi garantinio energijos tiekimo...

Pramonė
2018.07.17
Dėl „Pramonė 4.0“ pranašaujamas amžius verslo konsultantams 1

Europos konsultacijų rinkai artėjant prie maždaug 100 mlrd. USD dydžio, ekspertai pastebi, kad konsultantų...

Pramonė
2018.07.17
V.Junevičius parduoda „Kėdainių odos“ akcijas, odos pramonė bankroto rizikos zonoje Premium

Restruktūrizavimą išgyvenanti „Kėdainių oda“ ketina dalį akcijų parduoti potencialiam investuotojui –...

Pramonė
2018.07.17
Istorinį sandorį sudaręs Vokietijos pramonės flagmanas atsidūrė ant išskaidymo ribos Premium

Po dvejus metus trukusių derybų Vokietijos pramonės flagmanas „Thyssenkrupp“ susiderėjo dėl plieno verslų...

Pramonė
2018.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau