Skaidrumo paieškos pakuočių atliekų tvarkymo labirinte

Publikuota: 2015-12-08

Didėjant reikalavimams rūšiuoti ir perdirbti kuo daugiau pakuočių atliekų, Seimui siūloma patvirtinti pakuočių atliekų tvarkymo modelį, kuris užtikrintų visų sistemos grandžių darbo skaidrumą. Parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projekte siūloma įtvirtinti trijų konkursų modelį: savivaldybė skelbtų konkursą atrinkti pakuočių atliekų surinkėją, o rūšiuotoją ir perdirbėją dviem atskirais konkursais atrinktų gamintojų organizacijos.

Siūlymai reformuoti komunaliniame sraute susidarančių ir į rūšiavimo konteinerius išmetamų pakuočių atliekų tvarkymo modelį įrašyti Seimo nario Algimanto Salamakino parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projekte atsirado siekiant pašalinti dabartinio modelio ydas. Gamintojams norima suteikti galimybę per juos atstovaujančias organizacijas kontroliuoti visus pakuočių tvarkymo etapus – ne tik surinkimą, kaip dabar, bet ir rūšiavimą bei perdirbimą. Argumentuojama, kad supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai sumoka už šiuos procesus, tad turi teisę griežčiau kontroliuoti, kaip vykdomi darbai.

Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininkas pabrėžia, kad siekiama atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo. „Esame įsitikinę, kad kiekvienos pakuočių rūšies tvarkymas turi būti skaidrus ir aiškus, privalome žinoti, kiek kainuoja kiekvienas etapas. Diskutuojame ir atliekų nuosavybės tema, svarstome, kokios priemonės ir būdai galėtų didinti plėtojamos konteinerinės pakuočių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą Lietuvoje“, – sako jis.

Šiuo metu visus pirminius pakuočių atliekų tvarkymo darbus nuo surinkimo, rūšiavimo iki perdirbimo atlieka surinkėjai, dažniausiai komunalininkai. Savivaldybės konkurso būdu atrenka pakuočių atliekų surinkėją, kuris surenka pakuotes, išveža ir tvarko rūšiavimo konteinerių turinį, priima sprendimus dėl perrūšiavimo ir perdirbimo – rūšiuoja pats ar perduoda rūšiuotojui. „Kol kas negalime matyti, kaip vyksta perdirbimas, todėl pasitaiko nelabai gražių pažymų išdavimo faktų, vietoje to, kad vyktų tikras darbas. Taip tęstis negali, gamintojai ir importuotojai turi matyti, ar pagrįstai moka nemažus pinigus už pakuočių atliekų sutvarkymą“, – paaiškina A.Gaudutis.

Yra ir kitų grėsmių. Šiuo metu dokumentus, įrodančius pakuotės atliekų sutvarkymą ir užtikrinančius galimybę nemokėti vadinamojo pakuotės mokesčio, gamintojams išduoda atliekų perdirbėjai. Užtektų perdirbėjui padaryti pažeidimą, ir jo išduoti dokumentai gali būti anuliuoti, o gamintojams tektų mokėti baudas už tai, ko jie pagal dabartinį modelį net negali kontroliuoti. Pasak A.Gaudučio, jau buvo atvejų, kai dėl panaikintų dokumentų gamintojai patyrė nuostolių.]

Rūšiavimo skaičiai netenkina

Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas Reipas, vadovaujantis ir Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijai, tvirtina, jog asociacija pasiūlė, kad visos minėtos grandys nebūtų sutelktos vien komunalininkų rankose, kaip yra dabar. „Matome, kad atliekų rūšiavimo procesas yra ganėtinai neefektyvus, nes naudojamas rankinio atrinkimo būdas padeda atskirti tik stambiausias atliekas, o smulkesnės dalys keliauja į deginimo krosnis arba sąvartyną. Jei Alytuje išrūšiuojama apie 50 kg šiukšlių vienam gyventojui, tik 8 kg yra perdirbami. Likę atliekos dažniausiai sudeginamos.“, – sako ekspertas.

Rodydamas į tokių šalių kaip Olandija ir Belgija patirtį, jis sako, jog labai neefektyvi yra visų 60 Lietuvos savivaldybių atliekų logistika. „Tikrai atliekų srautas skiriasi kur nors Vilniuje ir Širvintose ir būtų prasmingiau konsoliduoti bei centralizuotai tvarkyti atliekas iš regionų. Lietuvoje pakaktų kokių 3-4 rūšiavimo centrų, su moderniomis, infraraudonųjų spindulių pagalba veikiančiomis, rūšiavimo ir atskyrimo sistemomis“, – paaiškina A. Reipas.

Jis sako, jog dabartinė sistema, kai atliekos tvarkomos ir rūšiuojamos lokaliai, neturint tam skirtos įrangos, yra brangi ir neefektyvi.

Tobulins visas grandis

Trijų konkursų modelis organizacijoms atvertų daug daugiau galimybių daryti įtaką visai atliekų tvarkymo grandinei, ją tobulinti. Pačios vykdydamos konkursus, jos galėtų nustatyti reikalavimus rūšiavimo kokybei, užtikrinti didesnį atliekų perdirbimo procentą, atsirastų galimybė kontroliuoti, kam buvo perduotos surinktos atliekos, kiek jų pateko perdirbėjui. Tikėtina, kad dėl to padidėtų ir atliekų rūšiavimo bei perdirbimo mastas.

Visiškai neseniai gautos valstybės užduotys didesniems rūšiuojamų atliekų perdirbimo kiekiams. Manoma, kad dėl to Lietuvos gamintojams ir importuotojams kitąmet už pakuotės atliekų tvarkymą teks mokėti iki 20% brangiau. Įkainius kilstelėjo ir tai, kad nuo 2016 m. vasario Lietuvoje pradėjus naudoti užstato sistemą, smarkiai – iki 80 % sumažės į konteinerius išmetamų gėrimų pakuočių kiekiai. Įkainius kitiems metams kilstelėjo visos licencijuotos organizacijos, besirūpinančios pakuočių atliekų surinkimu per rūšiavimo konteinerius. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys privalės gerokai padidinti perdirbamų atliekų kiekius, o su senuoju mechanizmu, tai padaryti vargu ar pavyktų.

Tikisi rimtos konkurencijos

Dar viena nauda, kurią regi gamintojus vienijančios organizacijos, yra didesnė rūšiuotojų ir perdirbėjų konkurencija. Kiekvienoje grandyje besispecializuojančios įmonės galėtų naudoti gerokai našesnius įrenginius, kurie užtikrintų efektyvesnį ir pigesnį procesą. Neabejojama, kad įdiegus naująją konkursų sistemą gamintojams atpigtų pakuotės atliekų tvarkymo paslauga. Tokios reformos naudą pajustų ne tik gamintojai, bet ir eiliniai pirkėjai. Galutiniams vartotojams gamintojai galėtų pasiūlyti produktų mažesnėmis kainomis. „Tokiu būdu priartėtume prie pasaulyje gerai žinomo žiedinės ekonomikos modelio, kai naujai pakuotei gaminti naudojama vis daugiau perdirbtų žaliavų“, – tvirtina A.Gaudutis.

Kalbėdamas apie naująjį modelį, A. Reipas neabejoja, kad rinkoje pradėjus darbuotis specializuotoms įmonėms atsiras tinkama logistinė seka, kai savo užduotis aiškiai ir laiku atliks visi dalyviai. Jis nemato reikalo papildomai minėtame įstatyme reglamentuoti konkursų rengimo, nes pakanka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Savo ruožtu savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai žinodami naujas atliekų tvarkymo užduotis galės tinkamai pasirengti jų įgyvendinimui.

Įmonėms pakuočių atliekų tvarkymas kitąmet brangs tiek dėl išlaidų konteinerių tinklui plėsti, tiek dėl kylančių užduočių bei augančio atliekų tvarkymo masto. Tikimasi su naujais uždaviniais susidoroti plečiant rūšiavimo konteinerių tinklą prie individualių namų. VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” duomenimis, jau kitų metų pabaigoje apie 360 tūkst. individualių valdų bus aprūpintos bent vienu rūšiavimo konteineriu. Iki šių metų pabaigos tokių valdų bus apie 300 tūkst.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Axis Industries“ grupės apyvarta augo, bet pelnas smuko 14 kartų 5

Koncerno „Icor“ valdoma pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti „Axis Industries“ praėjusiais metais...

Pramonė
2018.07.02
Pramonininkai sinchronizacijos projektui pasiruošę

Lietuvos pramonininkai nėra labai patenkinti, kad tik jiems tenka mokėti už kai kuriuos strateginius...

Energetika
2018.07.02
Migracijos politika turkmėniškai: iki 40 m. uždrausta išvykti iš šalies 14

Turkmėnija išsprendė migracijos problemą, uždrausdama gyventojams, nesulaukusiems 40 metų, išvykti iš šalies.

Pramonė
2018.06.30
Kova dėl medienos aštrės – „Kronospan“ Rygoje investuoja 100 mln. Eur

Tarptautinei medienos perdirbimo milžinei priklausanti „Kronospan Riga“ Latvijoje į medžio drožlių ir medžio...

Pramonė
2018.06.29
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 6

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

„Intersurgical“ užims visą „Smart“ parką, per kelis etapus sukurs 1.500 darbo vietų Premium 7

Visagino taryba kitą savaitę ne aukciono tvarka perduos maždaug 8 ha žemės sklypą „Smart“ parke regioninės...

Pramonė
2018.06.29
Derybos su atliekų vežėjais dėl kainų didinimo – finišo tiesiojoje Premium

Atliekų vežėjams po nelengvų ir užsitęsusių derybų pavyko pasiekti, kad gamintojų organizacijos padidintų...

Austrų „Pago“ prieš „Gubernijos“ „Pago Pago ginger beer“ 1

Tarptautinės „Eckes-Granini Group“ valdoma austrų sulčių gamintoja „Pago International Gesellschaf“...

Pramonė
2018.06.28
„Vilniaus baldų“ grynasis pelnas sumažėjo 32%

Baldų gamybos AB „Vilniaus baldai“ 2018 m. finansinių metų devynių mėnesių pardavimo pajamos išaugo 7,8%,...

Pramonė
2018.06.27
Sabaliauskas: „Independence“ yra „boxeris“, bet už jį moka ne visi Premium 11

Verslininkai pasirengę mokėti už kovą su klimato kaita ir atsijungti nuo Maskvos valdomos elektros sistemos.

Energetika
2018.06.27
„BusinessEurope“: ES ekonomikos augimas pasiekė piką, po kurio ims lėtėti

Europos pramonės ir darbdavių organizacijas vienijančios verslo organizacijos „BusinessEurope” 2018 m.

Pramonė
2018.06.27
Kaip paveiktų Lietuvą visuotinis prekybos karas Premium

Jeigu prasidėjęs prekybos karas taptų visuotinis, pasaulio ekonomikos lauktų „užtemimas“, perspėja...

Verslo aplinka
2018.06.27
„Sicor Biotech“ konkurencija JAV apyvartą nusmukdė 21%, pelną – 61% Premium

Mažėjanti biotechnologinės farmacijos UAB „Sicor Biotech“ gaminamo produkto kaina ir įmonei nepalankus euro...

Pramonė
2018.06.27
Pirmąkart paskelbė „Chanel“ ataskaitą: apyvarta beveik 10 mlrd. USD

Per savo 108 metų istoriją mados namai „Chanel“ pirmąkart paskelbė metinę ataskaitą: per 2017 m. mados namų...

Pramonė
2018.06.26
Baltarusijoje – 615 lietuviško kapitalo įmonių 2

Baltarusijos statistikos tarnyba suskaičiavo užsienio investicijas šalyje: daugiausia įmonių įsteigta su...

Pramonė
2018.06.26
Šiaulių baldų gamintoja „Vilmers“ pirmoji pasaulyje išbando „Pramonė 4.0“ įrengimą Premium 2

Šiaulių minkštųjų baldų gamybos UAB „Vilmers“ pirmoji pasaulyje bando skaitmeninę baldinių audinių sukirpimo...

Pramonė
2018.06.26
Skelbiamas „Auditas pramonei LT“ kvietimas – galės pasinaudoti ir stambios įmonės 1

Skatindama įmones didinti energijos vartojimo efektyvumą, Ūkio ministerija skelbia kvietimą pasinaudoti...

Pramonė
2018.06.25
Lietuvos įmonė pradeda klinikinius tyrimus kovai su vėžiu 2

Biotechnologijų UAB „Froceth“, vienintelė Lietuvoje turinti leidimą gaminti pažangios terapijos vaistinius...

Pramonė
2018.06.25
Lietuvos bankas prognozuoja toliau augsiant algas, perspėja dėl prekybos karų

Nors Lietuvos ūkio augimas lėtėja, darbo užmokestis toliau auga dėl darbo rinkoje išliekančios įtampos.

Verslo aplinka
2018.06.25
Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta pasiekė 1 mlrd. Eur

Klaipėdos LEZ praėjusiais metais fiksavo šuolį – pradėti 7 nauji investicijų bei plėtros projektai, LEZ...

Pramonė
2018.06.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau