Atsidūrę už borto: „Patria“ ir „Nexter“ žada milijonines investicijas

Publikuota: 2015-11-26
Suomijos kompanijos „Patria“ šarvuotis AMV XP IFV. Bendrovės nuotr.
Suomijos kompanijos „Patria“ šarvuotis AMV XP IFV. Bendrovės nuotr.
„Verslo žinios“

Pėstininkų kovos mašinų pasiūlymus teikusios Suomijos ir Prancūzijos kompanijos, krašto apsaugos ministro tarp potencialių tiekėjų neįvardijamos, siekia pademonstruoti naudingesnius pasiūlymus.

Suomijos „Patria Land Systems“ trečiadienį paskelbė ketinanti gaminti šarvuočius Lietuvoje, taip sukurdama darbo vietas ir užsakymus pramonei. Savo ruožtu Prancūzijos „Nexter“ norėtų investuoti į AB Giraitės ginkluotės gamyklą.

Vis dėlto Krašto apsaugos ministerija pirmenybę teikia kitiems pasiūlymams – ministras Juozas Olekas praėjusią savaitę pareiškė ir trečiadienį pakartojo, kad iš esmės renkamasi tarp Vokietijos „Boxer“, Šveicarijos „Piranha“ ir JAV „Stryker“.

Tiesa, atnaujinto pastarojo pasiūlymo dar laukiama, o Seimo komitetas ragina KAM nesirinkti „Stryker“, mat nauja technologija dar kuriama.

Pats p. Olekas VŽ sako, kad jo išsakyta pozicija dėl trijų tiekėjų nėra oficiali KAM išvada.

„Oficialios KAM išvados bus pateiktos Valstybės gynimo tarybai. Mes turime 12 pasiūlymų, kuriuos analizuojame. Jie yra vis atnaujinami. Tai yra rinkos analizė. Po jos iš pateiktų kompanijų duomenų ir vyriausybinių pasiūlymų teiksime, matyt 3–4, kurie atrodys labiausiai tinkami kariškiams ir kitais aspektais, kad Valstybės gynimo taryba priimtų sprendimą“, – kalba p. Olekas.

„Kol kas visi tokie kalbėjimai yra nuomonės, spėjimai“, – pripažįsta jis. Ministras teigia, kad įvardindamas pagrindinius pretendentus remiasi „neoficialiomis diskusijomis“ ministerijoje ir kariuomenėje.

Darbo vietos

Į geriausiųjų trejetą nepatekusi Suomijos „Patria“ trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje paskelbė, kad 100 šarvuočių Lietuvai parduotų už mažiau nei 350 mln. Eur (tai maždaug trečdaliu pigiau, nei JAV „Stryker“ ar vokiečių „Boxer“ pasiūlymai).

Taip pat numatoma šarvuočius surinkti ir kai kurias jų dalis gaminti Lietuvoje, VŽ sako Mika Kari, „Patria Land Systems“ prezidentas.

„Tai būtų mašinų, jų dalių gamyba, taip pat veiklos, susijusios su kitomis programomis“, – kalba jis.

Pasak p. Kari, nauda Lietuvos ekonomikai būtų skaičiuojama „dešimtimis milijonų“, o per kelis metus būtų sukurta maždaug 200 metinių darbo vietų.

Investuotų į gamyklą

VŽ taip pat gavo Prancūzijos „Nexter“ oficialų laišką Krašto apsaugos ministerijai. Jame teigiama, kad kompanija yra pasiruošusi investuoti į, pavyzdžiui, valstybės kontroliuojamą Giraitės ginkluotės gamyklą.

Neoficialiais duomenimis, tai reikštų gamyklos apimčių didinimą kelis kartus, atidarant naują šarvuočių pabūklų amunicijos liniją. Tokiu būdu būtų ne tik aprūpinta Lietuvos kariuomenė, bet atsivertų galimybės eksportui.

Virš 10 pasiūlymų

Tiek „Patria“, tiek „Nexter“, Lietuvoje nusamdžiusios viešųjų ryšių agentūras, savo pasiūlymus komunikuoja atvirai. Kokia yra kitų kompanijų – iš viso jų daugiau nei 10 –žadama ekonominė nauda, nėra aišku. KAM dar spalio mėnesį į VŽ užklausą apie tai konkrečių siūlymų neįvardijo.

„Visi gamintojų atstovai savo pateiktuose atsakymuose nurodė, kad žiūri teigiamai į bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis, tačiau pabrėžė, kad negali pateikti savo detalaus vertinimo, nes nėra tiesiogiai susipažinę su Lietuvos verslo galimybėmis, patikimumu bei gamybos kokybe“, – rašoma ministerijos atsakyme.

„Tikėtina, kad priėmus sprendimą dėl (pėstininkų kovos mašinų – VŽ), pasirinktas gamintojas pradės dialogą su Lietuvos pramonės įmonėmis“, – teigiama jame.

Ponas Olekas taip pat sako, kad visos bendrovės yra nurodžiusios, kad galėtų dalį gamybos ir priežiūros atlikti Lietuvoje.

infogr.am::infogram_0_kam_pkm_boxer_stryker_pirkimo_pasiulymai

Politinis aspektas

Į pirmąjį trejetą nepapuolusių kompanijų atstovai puse lūpų kalba, kad šarvuočių pasirinkimą lemia politika. O ši joms nepalanki.

Suomijos prezidentas šią vasarą pareiškė, kad šalis nesiimtų ginti Baltijos šalių, jei tokia būtinybė iškiltų – esą būtų sunku apsiginti pačiai. Savo ruožtu Prancūzijos kariuomenė, skirtingai nei JAV ar Vokietijos, su Lietuva nepalaiko aktyvaus bendradarbiavimo.

Ponas Olekas sako, kad politinis kampas renkantis tiekėją yra svarbus, tačiau ne esminis.

„Mes vertiname virš 10 įvairių aspektų, kad pasirinkti geriausią (pasiūlymą – VŽ). Taip, politinis yra vienas iš jų, bet pagrindiniai, kurie nulemia, yra kokybė, kovinė galia, apsauga kariams, pristatymo laikas ir, be abejo, kaina“, – sako ministras.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kauno baldžiai kurs robotų sistemas Premium

UAB „Industrial Robotics Company“ (IRC) gavo apie 2 mln. Eur ES paramą įgyvendinti projektui, pagal kurį bus...

Pramonė
2019.01.23
„Homanit“ stato gamyklą šalia Vilniaus: investuoja 115 mln. Eur 21

Vokietijos bendrovė „Homanit“ – viena iš stambiausių vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų...

Pramonė
2019.01.23
Pramonės 2018 m. rezultatas: 5,1% augimas iki 22,6 mlrd. Eur 1

2018 m. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 22,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m.,...

Pramonė
2019.01.23
Dar nestreikuoja, bet miško tvarkytojų kantrybė senka Premium 3

Konkurencija dėl miško ruošos darbų su privačiais savininkais privertė Valstybinės miškų urėdijos (VMU)...

Pramonė
2019.01.22
Gamintojai Baltarusijoje kyla prieš prekiautojus: tai grėsmė nepriklausomybei 6

Didelė Baltarusijos priklausomybė nuo užsienio kapitalo prekybos tinklų kelia pavojų ekonominei šalies...

Pramonė
2019.01.22
„Biok laboratorija“ derins eksporto plėtrą ir lyderystę Lietuvoje Premium 2

Per 2018 m. eksportą išauginusi 37%, per šiuos metus kosmetikos gamybos bendrovė „BIOK laboratorija“ planuoja...

Pramonė
2019.01.22
Automobilių pramonėje sumaištis: kaip išlošia tiekėjai Premium

Dešimtmetį klestėję Europos automobilių gamintojai susiduria su sunkumais, kurie kelia grėsmę viso sektoriaus...

Pramonė
2019.01.22
Nerimo yra, bet yra ir vilties 3

Nors pasaulinėje ekonomikoje pamažu ima ryškėti nerimo sūkuriai, susiję su prekybos karais, lėtėjančiu ūkio...

Pramonė
2019.01.22
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 2

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Technologijos
2019.01.20
Rusų deimantų magnatė „Alrosa“ kelia koją į Zimbabvę 4

Didžiausia pasaulio deimantų išgavėja – Rusijos kompanija „Alrosa“, jau veikianti Angoloje bei Bostvanoje,...

Pramonė
2019.01.20
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 6

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 2

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 14

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis per 20 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 12

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau