Nauja lietuvių technologija įdomi ir vietos, ir užsienio rinkoms

Publikuota: 2015-11-15
Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“ generalinis direktorius, sako, kad prekyba technologijomis specifinė – derybos su potencialiais pirkėjais neretai trunka metus, dvejus ar net trejus. 
ALGIMANTO KALVAIČIO NUOTR.
Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“ generalinis direktorius, sako, kad prekyba technologijomis specifinė – derybos su potencialiais pirkėjais neretai trunka metus, dvejus ar net trejus. ALGIMANTO KALVAIČIO NUOTR.
„Verslo žinios“

Viena iš nedaugelio pasaulyje ir PET tarą, ir šios taros formavimo įrenginius gaminanti UAB „Terekas“ baigė kurti naują technologiją, leidžiančią gaminti tarą, pritaikytą karštai produkcijai išpilstyti.

Naująjį produktą „Tereko“ specialistai kūrė beveik dvejus metus, viso projekto vertė – per 770.000 Eur, iš jų 380.000 Eur finansuota iš ES fondų.

Naująja PET formavimo mašina gaminama tara, atlaikanti itin aukštą temperatūrą. Į tokią PET tarą galima pilti 87–92 laipsnių karščio produktą: pasterizuotas sultis, padažus, konservus, uogienes ir kt.

Juozas Maksvytis, „Tereko“ generalinis direktorius, pasakoja, kad naująja mašina karščiui atspari plastikinė tara Kretingoje pradėta gaminti vasaros pabaigoje.

„Kol kas beveik viską eksportuojame į Skandinaviją, tačiau jau ėmėmės žingsnių ir vidaus rinkoje. Manome, kad ir mūsų gamintojams tokia tara gali būti patraukli“, – sako jis.

Vygantas Vanagas, UAB Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius, sako, kad karščiui atspari plastikinė tara išties galėtų būti alternatyva stiklainiams.

„Mums šis naujas produktas įdomus, tačiau ar galėtume į jį pilstyti aukštos temperatūros produkciją, atsakyti galėtų tik bandymai. Reiktų įvertinti daugelį dalykų, pirmiausia sandarumą. Dauguma mūsų produktų galioja 2–3 metus, todėl būtina, kad indas būtų hermetiškas. Ne mažiau svarbios ir kitos savybės, tačiau esame nusiteikę eksperimentams“, – pabrėžia p. Vanagas.

Didesnė pridėtinė vertė

Šiemet Kretingoje veikiančioje gamykloje planuojama pagaminti apie 70 mln. vienetų PET taros, iš jų karštai produkcijai pilstyti pritaikyti indai sudarys tik apie 4–5 mln. vienetų, tačiau ateityje šią dalį tikimasi auginti.

Vis dėlto p. Maksvytis teigia, kad karščiui atsparios plastikinės taros poreikis Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkose gerokai mažesnis nei šaltiems produktams laikyti skirtos taros: „Dėl to šiose rinkose turime nedaug galimybių parduoti patį PET formavimo įrenginį. Daugeliui gamintojų karščiui atsparių indelių per metus reikia ne tiek jau daug, kad apsimokėtų investuoti į juos formuojančią mašiną ir juos gaminti patiems. Kita vertus, mums ši situacija palanki, nes didesniam klientų būriui galime parduoti savo pagamintą karščiui atsparią tarą.“

Ponas Maksvytis teigia, kad ji gerokai brangesnė, nei paprasta. Didesnė šio produkto pridėtinė vertė atperka ir logistikos sąnaudas, kurios eksportuojant įprastą PET tarą „suvalgo“ nemažą pelno dalį.

Skandinavijos ir Baltijos šalių rinkose „Terekas“ daugiau galimybių mato parduodamas karščiui atsparią PET tarą, o itin daug plastikinės taros naudojančioje Amerikos rinkoje yra visos galimybės realizuoti ir jos formavimo įrangą.

Pirmuosius klientus už Atlanto pavyko rasti prieš keletą metų, nuo to laiko bendrovė aktyviai stengiasi įsitvirtinti šioje rinkoje.

„Tai nėra paprasta. Prekyba technologijomis turi savo specifiką. Pirkėjai įrenginius perka dešimties metų ir ilgesniam laikotarpiui, investuoja didžiulius pinigus, todėl pirmiausia nori tave pažinti, tavimi pasitikėti. Tad daug tenka investuoti į reklamą, savo vardo populiarinimą“, – kalba verslininkas.

„Terekas“ JAV ėmė dirbti su inžinerine bendrove Čikagoje, taip pat su Kanados bendrove, kurios rūpinasi įrenginių technine priežiūra ir be kurios niekas net į kalbas nesileidžia.

Atnaujintas dizainas atsipirko

Šiemet, kaip ir kasmet, bendrovė daug dėmesio skiria parodoms. Itin pasiteisino sprendimas į jas gabentis PET formavimo įrenginius.

„Anksčiau tiesiog įsirengdavome stendą, prisikabindavome plakatų su įrenginių nuotraukomis, tačiau pabandę į parodą nugabenti taros formavimo mašiną sulaukėme gerokai daugiau dėmesio. Įrenginių transportavimas brangus, bet atsiperka“, – teigia pašnekovas.

Tiesa, jis pastebi, kad įrangos pardavimo sutartys retai kada sudaromos parodose, neretai derybų procesas trunka dar ne vienus metus po jų: „Nuo 200.000 iki 500.000 Eur kainuojantys įrenginiai nėra masinis produktas, todėl normalu, kad potencialius pirkėjus įkalbėti pavyksta per metus, dvejus ar trejus. Ilgiausias laikas, per kurį vienas Estijos pirkėjas priėmė sprendimą, – 11 metų. Tiesa, šiemet parodoje Stokholme turėjome istorinį įvykį, kai pirkimo sutartis buvo pasirašyta parodoje, tačiau tai pirmas ir kol kas vienintelis atvejis.“

Daugiau dėmesio parodose „Terekas“ sulaukė ir dėl šiemet atnaujinto PET mašinų dizaino.

„Investavome nemažai pinigų, tačiau tai buvo teisingas žingsnis, nes pritraukėme naujų klientų, be to, nauja išvaizda leidžia gaminius parduoti brangiau“, – pabrėžia p. Maksvytis. Jis sako įsitikinęs britų atlikto tyrimo apie investicijas į įvaizdį teisingumu. O tyrimo rezultatai iškalbingi: 1 į dizainą investuotas svaras generuoja 5 svarus grynojo pelno ir 20 svarų pardavimo pajamų.

Augti šiemet nepavyks

Ponas Maksvytis metus apibendrina kaip gana sėkmingus. Olandija, Danija, Vokietija, Latvija, Serbija – šalis, į kurias šiemet iškeliavo kretingiškių pagaminta PET formavimo įranga, vardija jis.

Nors klientų turi nemažai, „Terekui“ šiemet planuoto apyvartos augimo pasiekti nepavyks dėl nebaigtų įgyvendinti projektų Baltarusijoje.

Bendrovė dar pernai laimėjo kelis PET butelių gamybos ir pilstymo į juos įrangos montavimo Baltarusijos gamyklose konkursus, tačiau šiuos projektus pabaigti pavyks jau tik kitąmet.

infogr.am:infogram_0_tereko_apyvarta-7

Straipsnis lapkričio 4 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
06:00
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 3

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 4

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
Kauno metalo apdirbėjai ant bangos: stato gamyklas ir plečiasi Vakarų Europoje Premium 1

Strateginiai sprendimai prekiauti Vakarų Europoje, Kauno metalo perdirbėjams šuoliais augina milijoninius...

Pramonė
2018.11.15
„World Courier“: Lietuvoje svarbu būti vietiniu Premium

„Į Lietuvą atsekėme paskui klientus“, – tvirtina Lietuvoje biurą oficialiai atidarę pasaulinės specializuotos...

Transportas
2018.11.14
„Alfa Bank“ siekia perimti V. Kučinsko įmonių akcijas Premium 3

Rusijos „Alfa Bank“, siekiantis iš verslininko Vidmanto Kučinsko atgauti iki 20 mln. Eur skolą, siūlo...

Pramonė
2018.11.14
Vokietijos „seca“ įsteigė programinės įrangos kūrimo centrą Vilniuje 1

Medicinos matavimo sistemų ir svarstyklių gamintoja Vokietijos bendrovė „seca“ savo 15-ąjam padaliniui...

Pramonė
2018.11.13
AGA už 20 mln. Eur statys dujų gamyklą Kėdainių LEZ 5

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovė AGA investuoja 20 mln. Eur į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.13
„Narbuto“ patirtis: kaip prisibelsti iki „Amazon“ ar BMW Premium 4

Daugiau nei 90% savo gaminių eksportuojančios „Narbuto“ įmonių grupės pardavimai nuo 2010 m. iki praėjusių...

Rinkodara
2018.11.13
Per metus pramonės produkcija brango 9,1% 2

Per metus (2018 m. spalio mėn., palyginti su 2017 m. spalio mėn.) visos gamintojų parduotos pramonės...

Pramonė
2018.11.12
Metinė infliacija pagal SVKI – 2,8%

2018 m. spalį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų...

Lietuvos pramonė aplinkosaugai pernai išleido 152,8 mln. Eur

Lietuvos pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai 2017 m. siekė 152,8 mln. Eur ir, palyginti su 2016 m.,...

Pramonė
2018.11.12
LPK turi naują vykdomąjį direktorių

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vykdomojo direktoriaus pareigas eina buvęs verslininkas ir...

Vadyba
2018.11.12
Celiuliozės fabriko Estijoje nebus – projektas dedamas į stalčių 7

Šiuolaikinio medienos perdirbimo fabriko statyba Estijoje atidedama, kol, projektą planavusios bendrovės...

Pramonė
2018.11.12
„Achemos grupės“ vadovų neatleido, jie išėjo patys 14

UAB koncernas „Achemos grupė“ spalį skelbė atleidęs savo generalinį direktorių ir finansų vadovą. Penktadienį...

Pramonė
2018.11.12
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
FNTT prakalbo apie antrą „Metrail“ – kuo tai gresia įmonėms Premium 2

Dar nesibaigė 30 mln. Eur baudų verslui atnešusi „Metrail“ istorijai, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba...

JAV „Sata LCC“ perėmė „Kauno autotechniką“, sukurs 200 darbo vietų Premium 4

Vidaus degimo variklių stūmoklių gamybos UAB „Kauno autotechnika“ perėmus JAV investuotojui „Sata LCC“,...

Pramonė
2018.11.12
„Volkswagen“ lūžio taškas: gamyklos bus pertvarkomos elektromobiliams 37

Koncerno planas – pasiūlyti mažiau, nei 20.000 Eur kainuojantį elektromobilį ir išsaugoti darbo vietas, tris...

Transportas
2018.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau