Nauja lietuvių technologija įdomi ir vietos, ir užsienio rinkoms

Publikuota: 2015-11-15
Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“ generalinis direktorius, sako, kad prekyba technologijomis specifinė – derybos su potencialiais pirkėjais neretai trunka metus, dvejus ar net trejus. 
ALGIMANTO KALVAIČIO NUOTR.
Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“ generalinis direktorius, sako, kad prekyba technologijomis specifinė – derybos su potencialiais pirkėjais neretai trunka metus, dvejus ar net trejus. ALGIMANTO KALVAIČIO NUOTR.
„Verslo žinios“

Viena iš nedaugelio pasaulyje ir PET tarą, ir šios taros formavimo įrenginius gaminanti UAB „Terekas“ baigė kurti naują technologiją, leidžiančią gaminti tarą, pritaikytą karštai produkcijai išpilstyti.

Naująjį produktą „Tereko“ specialistai kūrė beveik dvejus metus, viso projekto vertė – per 770.000 Eur, iš jų 380.000 Eur finansuota iš ES fondų.

Naująja PET formavimo mašina gaminama tara, atlaikanti itin aukštą temperatūrą. Į tokią PET tarą galima pilti 87–92 laipsnių karščio produktą: pasterizuotas sultis, padažus, konservus, uogienes ir kt.

Juozas Maksvytis, „Tereko“ generalinis direktorius, pasakoja, kad naująja mašina karščiui atspari plastikinė tara Kretingoje pradėta gaminti vasaros pabaigoje.

„Kol kas beveik viską eksportuojame į Skandinaviją, tačiau jau ėmėmės žingsnių ir vidaus rinkoje. Manome, kad ir mūsų gamintojams tokia tara gali būti patraukli“, – sako jis.

Vygantas Vanagas, UAB Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius, sako, kad karščiui atspari plastikinė tara išties galėtų būti alternatyva stiklainiams.

„Mums šis naujas produktas įdomus, tačiau ar galėtume į jį pilstyti aukštos temperatūros produkciją, atsakyti galėtų tik bandymai. Reiktų įvertinti daugelį dalykų, pirmiausia sandarumą. Dauguma mūsų produktų galioja 2–3 metus, todėl būtina, kad indas būtų hermetiškas. Ne mažiau svarbios ir kitos savybės, tačiau esame nusiteikę eksperimentams“, – pabrėžia p. Vanagas.

Didesnė pridėtinė vertė

Šiemet Kretingoje veikiančioje gamykloje planuojama pagaminti apie 70 mln. vienetų PET taros, iš jų karštai produkcijai pilstyti pritaikyti indai sudarys tik apie 4–5 mln. vienetų, tačiau ateityje šią dalį tikimasi auginti.

Vis dėlto p. Maksvytis teigia, kad karščiui atsparios plastikinės taros poreikis Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkose gerokai mažesnis nei šaltiems produktams laikyti skirtos taros: „Dėl to šiose rinkose turime nedaug galimybių parduoti patį PET formavimo įrenginį. Daugeliui gamintojų karščiui atsparių indelių per metus reikia ne tiek jau daug, kad apsimokėtų investuoti į juos formuojančią mašiną ir juos gaminti patiems. Kita vertus, mums ši situacija palanki, nes didesniam klientų būriui galime parduoti savo pagamintą karščiui atsparią tarą.“

Ponas Maksvytis teigia, kad ji gerokai brangesnė, nei paprasta. Didesnė šio produkto pridėtinė vertė atperka ir logistikos sąnaudas, kurios eksportuojant įprastą PET tarą „suvalgo“ nemažą pelno dalį.

Skandinavijos ir Baltijos šalių rinkose „Terekas“ daugiau galimybių mato parduodamas karščiui atsparią PET tarą, o itin daug plastikinės taros naudojančioje Amerikos rinkoje yra visos galimybės realizuoti ir jos formavimo įrangą.

Pirmuosius klientus už Atlanto pavyko rasti prieš keletą metų, nuo to laiko bendrovė aktyviai stengiasi įsitvirtinti šioje rinkoje.

„Tai nėra paprasta. Prekyba technologijomis turi savo specifiką. Pirkėjai įrenginius perka dešimties metų ir ilgesniam laikotarpiui, investuoja didžiulius pinigus, todėl pirmiausia nori tave pažinti, tavimi pasitikėti. Tad daug tenka investuoti į reklamą, savo vardo populiarinimą“, – kalba verslininkas.

„Terekas“ JAV ėmė dirbti su inžinerine bendrove Čikagoje, taip pat su Kanados bendrove, kurios rūpinasi įrenginių technine priežiūra ir be kurios niekas net į kalbas nesileidžia.

Atnaujintas dizainas atsipirko

Šiemet, kaip ir kasmet, bendrovė daug dėmesio skiria parodoms. Itin pasiteisino sprendimas į jas gabentis PET formavimo įrenginius.

„Anksčiau tiesiog įsirengdavome stendą, prisikabindavome plakatų su įrenginių nuotraukomis, tačiau pabandę į parodą nugabenti taros formavimo mašiną sulaukėme gerokai daugiau dėmesio. Įrenginių transportavimas brangus, bet atsiperka“, – teigia pašnekovas.

Tiesa, jis pastebi, kad įrangos pardavimo sutartys retai kada sudaromos parodose, neretai derybų procesas trunka dar ne vienus metus po jų: „Nuo 200.000 iki 500.000 Eur kainuojantys įrenginiai nėra masinis produktas, todėl normalu, kad potencialius pirkėjus įkalbėti pavyksta per metus, dvejus ar trejus. Ilgiausias laikas, per kurį vienas Estijos pirkėjas priėmė sprendimą, – 11 metų. Tiesa, šiemet parodoje Stokholme turėjome istorinį įvykį, kai pirkimo sutartis buvo pasirašyta parodoje, tačiau tai pirmas ir kol kas vienintelis atvejis.“

Daugiau dėmesio parodose „Terekas“ sulaukė ir dėl šiemet atnaujinto PET mašinų dizaino.

„Investavome nemažai pinigų, tačiau tai buvo teisingas žingsnis, nes pritraukėme naujų klientų, be to, nauja išvaizda leidžia gaminius parduoti brangiau“, – pabrėžia p. Maksvytis. Jis sako įsitikinęs britų atlikto tyrimo apie investicijas į įvaizdį teisingumu. O tyrimo rezultatai iškalbingi: 1 į dizainą investuotas svaras generuoja 5 svarus grynojo pelno ir 20 svarų pardavimo pajamų.

Augti šiemet nepavyks

Ponas Maksvytis metus apibendrina kaip gana sėkmingus. Olandija, Danija, Vokietija, Latvija, Serbija – šalis, į kurias šiemet iškeliavo kretingiškių pagaminta PET formavimo įranga, vardija jis.

Nors klientų turi nemažai, „Terekui“ šiemet planuoto apyvartos augimo pasiekti nepavyks dėl nebaigtų įgyvendinti projektų Baltarusijoje.

Bendrovė dar pernai laimėjo kelis PET butelių gamybos ir pilstymo į juos įrangos montavimo Baltarusijos gamyklose konkursus, tačiau šiuos projektus pabaigti pavyks jau tik kitąmet.

infogr.am:infogram_0_tereko_apyvarta-7

Straipsnis lapkričio 4 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Magadane pradėta gaminti dešra iš ruonių 5

Rusijos šiaurės rytų Sibiro mieste Magadane pradėtos gaminti dešros iš jūros žinduolių – ruonių mėsos. Šiuo...

Pramonė
2019.03.23
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
Įmonių laukia baudos už 2018 m. nesutvarkytas pakuotes Premium

Pildosi prognozės, kad dalies pakuočių tvarkymo užduočių šiemet nepavyks įveikti ir Lietuvos gamintojams bei...

Paslaugos
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21
Ko gero, didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje Premium 15

Potencialus JAV energetikos bendrovių elektros energijos gamybos Lietuvoje projektas galėtų tapti didžiausia...

Pramonė
2019.03.20
JAV sunkiosios technikos gamintojai kelia kainas ir kalba apie atleidimus

Donaldo Trumpo administracijai degant žalią šviesą vis daugiau importo muitų, šalies buldozerių bei kitos...

Pramonė
2019.03.20
Atidaro „Fredos“ fabriką: investuoti 53 mln. Eur, gamins naujos kartos baldus Premium 9

Baldų AB „Freda“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje oficialiai atidaro naują baldų gamybos įmonę UAB „Geras...

Pramonė
2019.03.20
Pasirašyta pirmojo sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 11

Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų...

Pramonė
2019.03.19
Į aplinkos ministrus bus teikiama Seimo nario K. Mažeikos kandidatūra  4

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos kandidatūra bus teikiama į aplinkos...

Verslo aplinka
2019.03.19
Šiluma šalyje per metus brango 6%

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina šalyje per metus – kovą palyginti su 2018 metų kovu – išaugo 6%,...

Pramonė
2019.03.19
„Dana Incorporated“ steigia paslaugų centrą Lietuvoje, įdarbins 100 specialistų 5

Inžinerinius sprendimus transporto priemonių ir įrangos veiksmingumui, našumui ir tvarumui gerinti kurianti...

Paslaugos
2019.03.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau