Pakuočių atliekų tvarkymas: už ką moka gamintojai ir importuotojai?

Publikuota: 2015-10-29
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.

Jau trejus metus veikianti reformuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema, kurią finansuoja verslas, išjudino investicijas į atliekų rūšiavimo priemones. Kitais metais tikimasi kiekybinio ir kokybinio proveržio tvarkant namų ūkiuose (komunaliniame sraute) susidarančias pakuočių atliekas. To pasekoje laukia ir nauji iššūkiai.

Apie tai, kaip keisis ir kiek kainuos pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams kalbamės su Aloyzu Gaudučiu, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininku.

Visoje Lietuvoje organizuojate seminarus, konferencijas, diskusijas pakuočių atliekų tvarkymo temomis, kalbatės su verslininkais, savivaldybių ir ministerijų atstovais. Kas iš esmės pasikeitė šioje sistemoje per pastaruosius metus?

Per pastaruosius trejus metus pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje įvyko esminiai pokyčiai, kuriuos norėčiau akcentuoti. Galima teigti, kad reformuota sistema veikia gana sklandžiai, o senoji „pažymų“ praktika jau yra išgyvendinta dėka atsiradusių licencijuotų organizacijų. Apie 85 proc. organizacijos lėšų skiriama pakuočių atliekų tvarkymo finansavimui, didelį dėmesį skiriant ir atliekų tvarkymo procesų priežiūrai visose grandyse. Ne mažiau svarbus prioritetas – yra konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos plėtojimas didžiausią dėmesį skiriant komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymui ir visuotiniam gyventojų įtraukimui į šį procesą.

Prieš trejus metus nei viena iš daugiau nei 400 tūkst. individualių valdų neturėjo rūšiavimo konteinerių. Iki kitų metų pabaigos planuojame visas jas aprūpinti rūšiavimo priemonėmis, o organizacijų prisiimtų investicinių įsipareigojimų vertė siekia beveik 5 mln. eurų. Visa tai finansuoja gamintojai ir importuotojai per licencijuotas organizacijas.

Ar infrastruktūros plėtra yra visuotinis gyventojų aprūpinimas konteineriais? Ką dar planuojate keisti?

Gyventojų aprūpinimas rūšiavimo priemonėmis – tai labai svarbus, bet tik vienas iš etapų. Daugiabučių namų gyventojai šiandien praktiškai visose savivaldybėse turi galimybę rūšiuoti, t. y., rūšiavimo priemonių (spalvotų ,,varpelių” ar kitos formos konteinerių) beveik pakanka. Čia prioritetas yra patogus ir efektyvus konteinerių išdėstymas, kad gyventojams būtų patogu juos pasiekti, o atliekų surinkėjams būtų patogu privažiuoti, bei tinkamas aptarnavimas, kad konteineriai būtų laiku ištuštinami, kad aplink juos nebūtų netvarkos. Aišku, kad būtinos investicijos ir į infrastruktūros palaikymą, nes konteineriai nusidėvi, dalį jų sugadina vandalai ar patys gyventojai.

Kaip minėjau, individualias valdas, kuriose gyvena per 1 mln. Lietuvos gyventojų planuojame pilnai aprūpinti rūšiavimo priemonėmis iki 2016 m. pabaigos.

O toliau laukia nauji iššūkiai: didėjantis atliekų srautas reikalauja ir didesnių bei modernesnių rūšiavimo bei perdirbimo sprendimų. Pradedame jausti tokių gamybinių pajėgumų stygių, įžvelgiame neišvengiamą jau egzistuojančių linijų modernizavimo būtinybę. Pradėjus rūšiuoti didžiajai daliai individualių valdų, primityvus rankinis rūšiavimas perrūšiavimo stotyse veikiausiai nepajėgs susitvarkyti su augančiais pakuočių atliekų kiekiais ir kokybiniais reikalavimais žaliavai.

Nauji iššūkiai laukia ir perdirbėjų: jau kitąmet didėja pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ir artimiausiais metais jos tik didės. Tai reiškia, kad turėsime rasti būdų, kaip perdirbti medžiagas, kurių šiandien perdirbti negalime. Šiuo metu tvarkymo užduotys yra įvykdomos kitų perdirbamųjų pakuočių sąskaita, kitos deginamos arba, deja, keliauja į sąvartynus: tai kombinuota pakuotė, kuri nėra pagaminta popieriaus pagrindu, mišrūs ir neperdirbami plastikai, bei kita. Todėl labai paraginčiau gamintojus prieš renkantis pakuotę pagalvoti ne tik apie jos tinkamumą konkrečiam gaminiui supakuoti, bet ir apie medžiagas, iš kurių ji pagaminta. Patrauklūs ir patogūs, bet visiškai neapgalvoti sprendimai šiandien, rytoj gali kainuoti labai brangiai.

Ar daug Lietuvos gamintojams ir importuotojams kainuoja atliekų tvarkymas Lietuvoje? Kas laukia ateityje?

Galime palyginti paprastus skaičius: gamintojų ir importuotojų išlaidos pakuočių atliekų tvarkymui (tai yra mokesčiai licencijuotoms organizacijoms ir mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris taip pat buvo panaudotas atliekoms tvarkyti per Pakuočių ir gaminių programą), skaičiuojant 1 gyventojui 2013 m. siekė 3,34 euro, 2014 m. 3,62 euro, o šiemet prognozuojama, kad sieks 4,72 euro.

Pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams brangsta kasmet ir ši tendencija artimiausioje perspektyvoje greičiausiai išliks. Priežastis ne infliacija, nors aišku, bendra ekonominė situacija taip pat daro savo įtaką.

Augantis konteinerių skaičius generuoja vis daugiau atliekų iš komunalinio srauto, kurių tvarkymas yra brangus. Keičiasi tvarkomų atliekų srauto struktūra, didėja surinkimas iš komunalinio srauto. Taip pat auga ir tvarkymo užduotys. Visi šie veiksniai neabejotinai didina tvarkymo sąnaudas ir tuo pačių įkainius gamintojams ir importuotojams.

Ar daug Lietuvoje mokame už pakuočių atliekų tvarkymą? Galime palyginti su kitomis šalimis. Austrijoje šis skaičius viršija 23 eurus žmogui, tai bene brangiausia sistema Europos Sąjungoje, bet jos rezultatai yra puikūs. Nenoriu pasakyti, kad kuo brangiau, tuo efektyviau.

Kiekviena šalis turi rasti jai tinkamiausią ir priimtiniausią tvarkymo būdą bei adekvačią ir pagrįstą kainą. Tikriausiai visi suprantame, kad be tinkamo finansavimo norimus rezultatus pasiekti bus sunku arba neįmanoma. Kitas svarbus uždavinys – kuo efektyviau ir tikslingiau turimas lėšas panaudoti.

Jau kuris laikas intensyviai dirbame su partneriais savivaldybėse rengdami pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo savivaldybėse konkursų sąlygas. Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo. Esame įsitikinę, kad kiekvienos pakuočių rūšies tvarkymas turi būti skaidrus ir aiškus. Diskutuojame ir atliekų nuosavybės tema, svarstome kokios priemonės ir būdai, galėtų padėti sukurti realią vertę ir naudą sprendžiant problemas ir plėtojant konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Geležinkeliai ir Klaipėdos uostas pasiruošę tiekti naftą Baltarusijai

Baltarusijai įsivėlus į konfliktą su Rusija dėl jos naftos importo, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos...

Verslo aplinka
2020.01.03
VERT už manipuliavimą rinka UAB „Geros dujos“ skyrė baudą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skyrė UAB „Geros dujos" 28.583,7 Eur baudą už manipuliavimą...

Pramonė
2020.01.03
 Estijos pramonės gamyba susitraukė 1

Estijos pramonės įmonės 2019 m. lapkričio mėnesį produkcijos pagamino 7% mažiau negu 2018 m. lapkričio...

Pramonė
2020.01.03
Rusija nutraukė naftos tiekimą Baltarusijai 4

Nuo sausio 1 d. Rusija nutraukė naftos tiekimą į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas. Kol kas nafta...

Pramonė
2020.01.03
Už nukrypimą nuo ES projekto – NMA bauda  Premium

Smulkiai Jonavos rajono UAB „Vandenė“ nepavyko teismams įrodyti, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą...

Pramonė
2020.01.03
Nuteista lietuviško kapitalo turinčios Kaliningrado įmonės vadovė Premium

Kaliningrado srities bendrovės, turinčios lietuviško kapitalo, „Odriks“ generalinė direktorė už 1 mln.

Pramonė
2020.01.03
Baldų gamybos žemėlapyje išsiskiria Azija ir Lietuva Premium

Spartus Azijos ekonomikos augimas pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė įprastą baldų gamybos pasaulio...

Pramonė
2020.01.03
„Freda“ – viena efektyviausių IKEA tiekėjų Europoje Premium

Kauno baldų AB „Freda“, lyginant pelningumo, turto grąžos ir apyvartinio kapitalo valdymo rodiklius, pagal...

Pramonė
2020.01.03
Baltijos šalių dujininkai ėmė raikyti Suomijos rinką Premium 3

Suomijos gamtinių dujų sektorius 2020 m. sutiko radikaliais pokyčiais. Sausio 1 d. atsivėrusi Suomijos...

Pramonė
2020.01.03
Gyvūnų humanizacija: naujos tendencijos paskatino „Kika Group“ investuoti į gamyklos statybą Premium

Žmonėms vis daugiau dėmesio skiriant savo augintiniams, atsirandant naujoms tendencijoms ir verslo kryptims,...

Pramonė
2020.01.03
Kartais geriausia automatizacija – jokios automatizacijos Premium

Pastaruoju metu netrūksta skambių pasisakymų apie tai, kaip gamintojų pasaulį keičia tokios Pramonė 4.0...

Pramonė
2020.01.02
VMVT perspėja: Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripo atvejis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Europos Komisijos Gyvūnų ligų pranešimų sistema (ADNS) gavo...

Pramonė
2020.01.02
Estų kompanijos investicija - upė Islandijoje

Estijos kompanija AS „Reyktal“, užsiimanti krevečių gaudymu, žengė neįprastą žingsnį – Islandijoje nusipirko...

Pramonė
2020.01.02
Prasideda GIPL dujotiekio statybos darbai

Įsigaliojus gruodžio pabaigoje pasirašytai rangos darbų sutarčiai, Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos...

Pramonė
2020.01.02
ES lėšos - fizinių asmenų saulės jėgainėms, biokuro katilams ir šilumos siurbliams

Elektrą gaminantys vartotojai nuo ketvirtadienio gali teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai, šiam tikslui...

Pramonė
2020.01.02
Dujų sektorius 2020-aisiais: GIPL statyba, SkGD terminalo kaštų mažinimas

Svarbiausias 2020-ųjų projektas Lietuvos dujų sektoriuje bus dujotiekio su Lenkija (GIPL) statybų pradžia,...

Pramonė
2020.01.02
„Ignitis“, „Eesti Gaas“ įžengė į Suomijos dujų rinką 2

Sausio 1 d. „Ignitis“ tą pačią dieną pradėjusia veikti „Balticconector“ dujotiekio jungtimi Suomijos...

Pramonė
2020.01.02
Narų kostiumų gamintoja Tauragėje pertvarkė valdymą, sumažino savikainą

Pertvarkiusi valdymo struktūrą apsauginių drabužių ir narų kostiumų gamybos UAB „Ansell Protective...

Pramonė
2020.01.02
Teismas: „Judex“ veikla buvo sustabdyta teisėtai

Maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 metais buvo teisėtai sustabdžiusi Kauno šaldytų pusfabrikačių gamybos...

Pramonė
2020.01.01
A. Lukašenka su D. Medvedevu susitarė dėl naftos tiekimo be sutarčių

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu ir...

Pramonė
2019.12.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau