Pakuočių atliekų tvarkymas: už ką moka gamintojai ir importuotojai?

Publikuota: 2015-10-29
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.

Jau trejus metus veikianti reformuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema, kurią finansuoja verslas, išjudino investicijas į atliekų rūšiavimo priemones. Kitais metais tikimasi kiekybinio ir kokybinio proveržio tvarkant namų ūkiuose (komunaliniame sraute) susidarančias pakuočių atliekas. To pasekoje laukia ir nauji iššūkiai.

Apie tai, kaip keisis ir kiek kainuos pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams kalbamės su Aloyzu Gaudučiu, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininku.

Visoje Lietuvoje organizuojate seminarus, konferencijas, diskusijas pakuočių atliekų tvarkymo temomis, kalbatės su verslininkais, savivaldybių ir ministerijų atstovais. Kas iš esmės pasikeitė šioje sistemoje per pastaruosius metus?

Per pastaruosius trejus metus pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje įvyko esminiai pokyčiai, kuriuos norėčiau akcentuoti. Galima teigti, kad reformuota sistema veikia gana sklandžiai, o senoji „pažymų“ praktika jau yra išgyvendinta dėka atsiradusių licencijuotų organizacijų. Apie 85 proc. organizacijos lėšų skiriama pakuočių atliekų tvarkymo finansavimui, didelį dėmesį skiriant ir atliekų tvarkymo procesų priežiūrai visose grandyse. Ne mažiau svarbus prioritetas – yra konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos plėtojimas didžiausią dėmesį skiriant komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymui ir visuotiniam gyventojų įtraukimui į šį procesą.

Prieš trejus metus nei viena iš daugiau nei 400 tūkst. individualių valdų neturėjo rūšiavimo konteinerių. Iki kitų metų pabaigos planuojame visas jas aprūpinti rūšiavimo priemonėmis, o organizacijų prisiimtų investicinių įsipareigojimų vertė siekia beveik 5 mln. eurų. Visa tai finansuoja gamintojai ir importuotojai per licencijuotas organizacijas.

Ar infrastruktūros plėtra yra visuotinis gyventojų aprūpinimas konteineriais? Ką dar planuojate keisti?

Gyventojų aprūpinimas rūšiavimo priemonėmis – tai labai svarbus, bet tik vienas iš etapų. Daugiabučių namų gyventojai šiandien praktiškai visose savivaldybėse turi galimybę rūšiuoti, t. y., rūšiavimo priemonių (spalvotų ,,varpelių” ar kitos formos konteinerių) beveik pakanka. Čia prioritetas yra patogus ir efektyvus konteinerių išdėstymas, kad gyventojams būtų patogu juos pasiekti, o atliekų surinkėjams būtų patogu privažiuoti, bei tinkamas aptarnavimas, kad konteineriai būtų laiku ištuštinami, kad aplink juos nebūtų netvarkos. Aišku, kad būtinos investicijos ir į infrastruktūros palaikymą, nes konteineriai nusidėvi, dalį jų sugadina vandalai ar patys gyventojai.

Kaip minėjau, individualias valdas, kuriose gyvena per 1 mln. Lietuvos gyventojų planuojame pilnai aprūpinti rūšiavimo priemonėmis iki 2016 m. pabaigos.

O toliau laukia nauji iššūkiai: didėjantis atliekų srautas reikalauja ir didesnių bei modernesnių rūšiavimo bei perdirbimo sprendimų. Pradedame jausti tokių gamybinių pajėgumų stygių, įžvelgiame neišvengiamą jau egzistuojančių linijų modernizavimo būtinybę. Pradėjus rūšiuoti didžiajai daliai individualių valdų, primityvus rankinis rūšiavimas perrūšiavimo stotyse veikiausiai nepajėgs susitvarkyti su augančiais pakuočių atliekų kiekiais ir kokybiniais reikalavimais žaliavai.

Nauji iššūkiai laukia ir perdirbėjų: jau kitąmet didėja pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ir artimiausiais metais jos tik didės. Tai reiškia, kad turėsime rasti būdų, kaip perdirbti medžiagas, kurių šiandien perdirbti negalime. Šiuo metu tvarkymo užduotys yra įvykdomos kitų perdirbamųjų pakuočių sąskaita, kitos deginamos arba, deja, keliauja į sąvartynus: tai kombinuota pakuotė, kuri nėra pagaminta popieriaus pagrindu, mišrūs ir neperdirbami plastikai, bei kita. Todėl labai paraginčiau gamintojus prieš renkantis pakuotę pagalvoti ne tik apie jos tinkamumą konkrečiam gaminiui supakuoti, bet ir apie medžiagas, iš kurių ji pagaminta. Patrauklūs ir patogūs, bet visiškai neapgalvoti sprendimai šiandien, rytoj gali kainuoti labai brangiai.

Ar daug Lietuvos gamintojams ir importuotojams kainuoja atliekų tvarkymas Lietuvoje? Kas laukia ateityje?

Galime palyginti paprastus skaičius: gamintojų ir importuotojų išlaidos pakuočių atliekų tvarkymui (tai yra mokesčiai licencijuotoms organizacijoms ir mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris taip pat buvo panaudotas atliekoms tvarkyti per Pakuočių ir gaminių programą), skaičiuojant 1 gyventojui 2013 m. siekė 3,34 euro, 2014 m. 3,62 euro, o šiemet prognozuojama, kad sieks 4,72 euro.

Pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams brangsta kasmet ir ši tendencija artimiausioje perspektyvoje greičiausiai išliks. Priežastis ne infliacija, nors aišku, bendra ekonominė situacija taip pat daro savo įtaką.

Augantis konteinerių skaičius generuoja vis daugiau atliekų iš komunalinio srauto, kurių tvarkymas yra brangus. Keičiasi tvarkomų atliekų srauto struktūra, didėja surinkimas iš komunalinio srauto. Taip pat auga ir tvarkymo užduotys. Visi šie veiksniai neabejotinai didina tvarkymo sąnaudas ir tuo pačių įkainius gamintojams ir importuotojams.

Ar daug Lietuvoje mokame už pakuočių atliekų tvarkymą? Galime palyginti su kitomis šalimis. Austrijoje šis skaičius viršija 23 eurus žmogui, tai bene brangiausia sistema Europos Sąjungoje, bet jos rezultatai yra puikūs. Nenoriu pasakyti, kad kuo brangiau, tuo efektyviau.

Kiekviena šalis turi rasti jai tinkamiausią ir priimtiniausią tvarkymo būdą bei adekvačią ir pagrįstą kainą. Tikriausiai visi suprantame, kad be tinkamo finansavimo norimus rezultatus pasiekti bus sunku arba neįmanoma. Kitas svarbus uždavinys – kuo efektyviau ir tikslingiau turimas lėšas panaudoti.

Jau kuris laikas intensyviai dirbame su partneriais savivaldybėse rengdami pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo savivaldybėse konkursų sąlygas. Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo. Esame įsitikinę, kad kiekvienos pakuočių rūšies tvarkymas turi būti skaidrus ir aiškus. Diskutuojame ir atliekų nuosavybės tema, svarstome kokios priemonės ir būdai, galėtų padėti sukurti realią vertę ir naudą sprendžiant problemas ir plėtojant konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VMG pelnas pernai augo 6,6%, išmokėjo 3 mln. eurų dividendų

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG), didžiąją dalį...

Pramonė
19:45
GPAIS pereinamąjį laikotarpį pratęsė dar trims mėnesiams 5

Aplinkos ministras liepos 2 d. pasirašė įsakymą, kuriuo dar trims mėnesiams – iki spalio 1 d. – pratęsė...

Finansai
11:44
Trąšos iš sapropelio: gavybą sieks padidinti 60 kartų

Trakų rajono Kerėplio ežero sapropelį siekiama panaudoti organinių trąšų gamybai – ekologiškos, natūralios,...

Pramonė
12:05
Kada mokslas ir verslas sukirs rankomis? 7

Valstybėje esantis mokslo potencialas turėtų geriau padėti šalies ekonomikai – Ūkio ministerija tikisi, kad...

„Axis Industries“ grupės apyvarta augo, bet pelnas smuko 14 kartų 7

Koncerno „Icor“ valdoma pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti „Axis Industries“ praėjusiais metais...

Pramonė
2018.07.02
Pramonininkai sinchronizacijos projektui pasiruošę

Lietuvos pramonininkai nėra labai patenkinti, kad tik jiems tenka mokėti už kai kuriuos strateginius...

Energetika
2018.07.02
Migracijos politika turkmėniškai: iki 40 m. uždrausta išvykti iš šalies 14

Turkmėnija išsprendė migracijos problemą, uždrausdama gyventojams, nesulaukusiems 40 metų, išvykti iš šalies.

Pramonė
2018.06.30
Kova dėl medienos aštrės – „Kronospan“ Rygoje investuoja 100 mln. Eur

Tarptautinei medienos perdirbimo milžinei priklausanti „Kronospan Riga“ Latvijoje į medžio drožlių ir medžio...

Pramonė
2018.06.29
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 6

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

„Intersurgical“ užims visą „Smart“ parką, per kelis etapus sukurs 1.500 darbo vietų Premium 7

Visagino taryba kitą savaitę ne aukciono tvarka perduos maždaug 8 ha žemės sklypą „Smart“ parke regioninės...

Pramonė
2018.06.29
Derybos su atliekų vežėjais dėl kainų didinimo – finišo tiesiojoje Premium

Atliekų vežėjams po nelengvų ir užsitęsusių derybų pavyko pasiekti, kad gamintojų organizacijos padidintų...

Austrų „Pago“ prieš „Gubernijos“ „Pago Pago ginger beer“ 1

Tarptautinės „Eckes-Granini Group“ valdoma austrų sulčių gamintoja „Pago International Gesellschaf“...

Pramonė
2018.06.28
„Vilniaus baldų“ grynasis pelnas sumažėjo 32%

Baldų gamybos AB „Vilniaus baldai“ 2018 m. finansinių metų devynių mėnesių pardavimo pajamos išaugo 7,8%,...

Pramonė
2018.06.27
Sabaliauskas: „Independence“ yra „boxeris“, bet už jį moka ne visi Premium 11

Verslininkai pasirengę mokėti už kovą su klimato kaita ir atsijungti nuo Maskvos valdomos elektros sistemos.

Energetika
2018.06.27
„BusinessEurope“: ES ekonomikos augimas pasiekė piką, po kurio ims lėtėti

Europos pramonės ir darbdavių organizacijas vienijančios verslo organizacijos „BusinessEurope” 2018 m.

Pramonė
2018.06.27
Kaip paveiktų Lietuvą visuotinis prekybos karas Premium

Jeigu prasidėjęs prekybos karas taptų visuotinis, pasaulio ekonomikos lauktų „užtemimas“, perspėja...

Verslo aplinka
2018.06.27
„Sicor Biotech“ konkurencija JAV apyvartą nusmukdė 21%, pelną – 61% Premium

Mažėjanti biotechnologinės farmacijos UAB „Sicor Biotech“ gaminamo produkto kaina ir įmonei nepalankus euro...

Pramonė
2018.06.27
Pirmąkart paskelbė „Chanel“ ataskaitą: apyvarta beveik 10 mlrd. USD

Per savo 108 metų istoriją mados namai „Chanel“ pirmąkart paskelbė metinę ataskaitą: per 2017 m. mados namų...

Pramonė
2018.06.26
Baltarusijoje – 615 lietuviško kapitalo įmonių 2

Baltarusijos statistikos tarnyba suskaičiavo užsienio investicijas šalyje: daugiausia įmonių įsteigta su...

Pramonė
2018.06.26
Šiaulių baldų gamintoja „Vilmers“ pirmoji pasaulyje išbando „Pramonė 4.0“ įrengimą Premium 2

Šiaulių minkštųjų baldų gamybos UAB „Vilmers“ pirmoji pasaulyje bando skaitmeninę baldinių audinių sukirpimo...

Pramonė
2018.06.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau