Pakuočių atliekų tvarkymas: už ką moka gamintojai ir importuotojai?

Publikuota: 2015-10-29
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.

Jau trejus metus veikianti reformuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema, kurią finansuoja verslas, išjudino investicijas į atliekų rūšiavimo priemones. Kitais metais tikimasi kiekybinio ir kokybinio proveržio tvarkant namų ūkiuose (komunaliniame sraute) susidarančias pakuočių atliekas. To pasekoje laukia ir nauji iššūkiai.

Apie tai, kaip keisis ir kiek kainuos pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams kalbamės su Aloyzu Gaudučiu, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininku.

Visoje Lietuvoje organizuojate seminarus, konferencijas, diskusijas pakuočių atliekų tvarkymo temomis, kalbatės su verslininkais, savivaldybių ir ministerijų atstovais. Kas iš esmės pasikeitė šioje sistemoje per pastaruosius metus?

Per pastaruosius trejus metus pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje įvyko esminiai pokyčiai, kuriuos norėčiau akcentuoti. Galima teigti, kad reformuota sistema veikia gana sklandžiai, o senoji „pažymų“ praktika jau yra išgyvendinta dėka atsiradusių licencijuotų organizacijų. Apie 85 proc. organizacijos lėšų skiriama pakuočių atliekų tvarkymo finansavimui, didelį dėmesį skiriant ir atliekų tvarkymo procesų priežiūrai visose grandyse. Ne mažiau svarbus prioritetas – yra konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos plėtojimas didžiausią dėmesį skiriant komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymui ir visuotiniam gyventojų įtraukimui į šį procesą.

Prieš trejus metus nei viena iš daugiau nei 400 tūkst. individualių valdų neturėjo rūšiavimo konteinerių. Iki kitų metų pabaigos planuojame visas jas aprūpinti rūšiavimo priemonėmis, o organizacijų prisiimtų investicinių įsipareigojimų vertė siekia beveik 5 mln. eurų. Visa tai finansuoja gamintojai ir importuotojai per licencijuotas organizacijas.

Ar infrastruktūros plėtra yra visuotinis gyventojų aprūpinimas konteineriais? Ką dar planuojate keisti?

Gyventojų aprūpinimas rūšiavimo priemonėmis – tai labai svarbus, bet tik vienas iš etapų. Daugiabučių namų gyventojai šiandien praktiškai visose savivaldybėse turi galimybę rūšiuoti, t. y., rūšiavimo priemonių (spalvotų ,,varpelių” ar kitos formos konteinerių) beveik pakanka. Čia prioritetas yra patogus ir efektyvus konteinerių išdėstymas, kad gyventojams būtų patogu juos pasiekti, o atliekų surinkėjams būtų patogu privažiuoti, bei tinkamas aptarnavimas, kad konteineriai būtų laiku ištuštinami, kad aplink juos nebūtų netvarkos. Aišku, kad būtinos investicijos ir į infrastruktūros palaikymą, nes konteineriai nusidėvi, dalį jų sugadina vandalai ar patys gyventojai.

Kaip minėjau, individualias valdas, kuriose gyvena per 1 mln. Lietuvos gyventojų planuojame pilnai aprūpinti rūšiavimo priemonėmis iki 2016 m. pabaigos.

O toliau laukia nauji iššūkiai: didėjantis atliekų srautas reikalauja ir didesnių bei modernesnių rūšiavimo bei perdirbimo sprendimų. Pradedame jausti tokių gamybinių pajėgumų stygių, įžvelgiame neišvengiamą jau egzistuojančių linijų modernizavimo būtinybę. Pradėjus rūšiuoti didžiajai daliai individualių valdų, primityvus rankinis rūšiavimas perrūšiavimo stotyse veikiausiai nepajėgs susitvarkyti su augančiais pakuočių atliekų kiekiais ir kokybiniais reikalavimais žaliavai.

Nauji iššūkiai laukia ir perdirbėjų: jau kitąmet didėja pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ir artimiausiais metais jos tik didės. Tai reiškia, kad turėsime rasti būdų, kaip perdirbti medžiagas, kurių šiandien perdirbti negalime. Šiuo metu tvarkymo užduotys yra įvykdomos kitų perdirbamųjų pakuočių sąskaita, kitos deginamos arba, deja, keliauja į sąvartynus: tai kombinuota pakuotė, kuri nėra pagaminta popieriaus pagrindu, mišrūs ir neperdirbami plastikai, bei kita. Todėl labai paraginčiau gamintojus prieš renkantis pakuotę pagalvoti ne tik apie jos tinkamumą konkrečiam gaminiui supakuoti, bet ir apie medžiagas, iš kurių ji pagaminta. Patrauklūs ir patogūs, bet visiškai neapgalvoti sprendimai šiandien, rytoj gali kainuoti labai brangiai.

Ar daug Lietuvos gamintojams ir importuotojams kainuoja atliekų tvarkymas Lietuvoje? Kas laukia ateityje?

Galime palyginti paprastus skaičius: gamintojų ir importuotojų išlaidos pakuočių atliekų tvarkymui (tai yra mokesčiai licencijuotoms organizacijoms ir mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris taip pat buvo panaudotas atliekoms tvarkyti per Pakuočių ir gaminių programą), skaičiuojant 1 gyventojui 2013 m. siekė 3,34 euro, 2014 m. 3,62 euro, o šiemet prognozuojama, kad sieks 4,72 euro.

Pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams brangsta kasmet ir ši tendencija artimiausioje perspektyvoje greičiausiai išliks. Priežastis ne infliacija, nors aišku, bendra ekonominė situacija taip pat daro savo įtaką.

Augantis konteinerių skaičius generuoja vis daugiau atliekų iš komunalinio srauto, kurių tvarkymas yra brangus. Keičiasi tvarkomų atliekų srauto struktūra, didėja surinkimas iš komunalinio srauto. Taip pat auga ir tvarkymo užduotys. Visi šie veiksniai neabejotinai didina tvarkymo sąnaudas ir tuo pačių įkainius gamintojams ir importuotojams.

Ar daug Lietuvoje mokame už pakuočių atliekų tvarkymą? Galime palyginti su kitomis šalimis. Austrijoje šis skaičius viršija 23 eurus žmogui, tai bene brangiausia sistema Europos Sąjungoje, bet jos rezultatai yra puikūs. Nenoriu pasakyti, kad kuo brangiau, tuo efektyviau.

Kiekviena šalis turi rasti jai tinkamiausią ir priimtiniausią tvarkymo būdą bei adekvačią ir pagrįstą kainą. Tikriausiai visi suprantame, kad be tinkamo finansavimo norimus rezultatus pasiekti bus sunku arba neįmanoma. Kitas svarbus uždavinys – kuo efektyviau ir tikslingiau turimas lėšas panaudoti.

Jau kuris laikas intensyviai dirbame su partneriais savivaldybėse rengdami pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo savivaldybėse konkursų sąlygas. Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo. Esame įsitikinę, kad kiekvienos pakuočių rūšies tvarkymas turi būti skaidrus ir aiškus. Diskutuojame ir atliekų nuosavybės tema, svarstome kokios priemonės ir būdai, galėtų padėti sukurti realią vertę ir naudą sprendžiant problemas ir plėtojant konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams – 4,5 mln. Eur paramos

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų...

Pramonė
12:30
Naujas „Skinijos“ asortimentas ir nišos: „Lidl“ atėjimas nesustabdė augimo Premium 1

Nors ir ilgėja žaliavos tiekimo terminai, o su „Lidl“ atėjimu sustiprėjo konkurencija, kojinių ir pėdkelnių...

Pramonė
05:45
Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku tapo J. Talmantas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) Visuotiniame draugijos narių suvažiavime išrinko naują draugijos...

Pramonė
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 7

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
Granulių gamintojai susidūrė su problemomis: stabdo naujos gamyklos statybą  Premium

Granulių gamintojų padėtis Latvijoje sudėtinga. Dėl žaliavų stygiaus stambūs gamintojai neišnaudoja turimų...

Pramonė
2019.04.18
Didžiausias Šiaurės Europos dviračių gamintojas pardavinėti mokosi iš smulkiųjų Premium 1

Gamintojų kooperacija ar skatinimas tą daryti – įprastas reiškinys, tačiau bendradarbiavimas neįpareigoja...

Gazelė
2019.04.18
ESO Pažangios energijos klubo dirbtuvėse – efektyvumo sprendimai Verslo tribūna

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) įsteigtas Pažangios energijos klubas, bendradarbiaudamas su „Verslo...

Išmani Lietuva
2019.04.17
Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį 25

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Finansai
2019.04.17
Kaliningrade svarstoma leisti gintaro gavybą jūroje privatiems asmenims Premium

Antonas Alichanovas, Kaliningrado srities gubernatorius, siūlo įteisinti gintaro gavybą jūroje privatiems...

Pramonė
2019.04.17
ŽŪM dėl žemdirbius klaidinusio fondo kreipėsi į prokuratūrą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) trečiadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl M. K. Čiurlionio...

Pramonė
2019.04.17
„Elektrum Lietuva“: pigiausia elektra Baltijos šalyse kovą – Lietuvoje

Šilti orai kovo mėnesį lėmė smukusias elektros kainas Baltijos šalyse – jos susitraukė apie 15%. Lietuvoje...

Pramonė
2019.04.17
Pernai pritrūkęs produkcijos „Volfas Engelman“ investuoja didindamas pajėgumus  6

Pernai su produkcijos trūkumu susidūrusi AB „Volfas Engelman“ didina gamybos pajėgumus – artėjant naujam...

Pramonė
2019.04.17
Neišnaudotos galimybės: pusę kuklaus eksporto į Kiniją sudaro baldai ir mediena Premium 1

Net 62% Kinijos įmonių pernai susidūrė su vėluojančiais atsiskaitymais, rodo „Coface“ atlikta apklausa. Vis...

Verslo aplinka
2019.04.17
Vokietijos verslas agituoja už Europos Sąjungą: ES nepakankamai įvertinta Premium 5

Du trečdaliai Vokietijos verslininkų įsitikinę, kad Europos Sąjungos (ES) teikiamos galimybės nėra pakankamai...

Pramonė
2019.04.17
Galėjo apsiriboti prancūzų darbo pasiūlymu, bet atsiplėšė šios rinkos dalį Premium

UAB „Galanis“ užsakymų turi kur kas daugiau, nei spėja gaminti – gelbsti tai, kad rudenį bei žiemą,...

Gazelė
2019.04.17
„Lietuvos energija“ planuoja valstybei išmokėti 13 mln. Eur dividendų

„Lietuvos energija“ valstybei siūlo už 2018 m. sumokėti 13 mln. Eur dividendų, pranšta per „Nasdaq“...

Pramonė
2019.04.17
Ignalinos AE uždarymo fondas pernai negavo 22% planuotų pajamų 2

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pajamos 2018 m. buvo beveik 2 mln. eurų, o išlaidos – apie...

Pramonė
2019.04.17
Panaikinus sankcijas, „Rusal“ JAV investuoja 200 mln. USD Premium 2

Rusijos aliuminio milžinė „Rusal“ dėl ryšių su oligarchu Olegu Deripaska didžiąją dalį praėjusių metų...

Pramonė
2019.04.17
„Mars“ korporacijos istorija: kodėl keičiasi didieji prekių ženklai Premium 2

„Mars, Incorporated“, labiausiai pasaulyje žinoma kaip populiariausių šokoladinių batonėlių ir gyvūnų maisto...

Rinkodara
2019.04.17
Medicininių rinkinių gamyklos Jurbarke statybos atidedamos 2

Medicininių rinkinių gamyklos Jurbarke, kurią ruošiasi statyti UAB „Naujos mintys“, teks palaukti. Evaldo...

Pramonė
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau