Pakuočių atliekų tvarkymas: už ką moka gamintojai ir importuotojai?

Publikuota: 2015-10-29
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.

Jau trejus metus veikianti reformuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema, kurią finansuoja verslas, išjudino investicijas į atliekų rūšiavimo priemones. Kitais metais tikimasi kiekybinio ir kokybinio proveržio tvarkant namų ūkiuose (komunaliniame sraute) susidarančias pakuočių atliekas. To pasekoje laukia ir nauji iššūkiai.

Apie tai, kaip keisis ir kiek kainuos pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams kalbamės su Aloyzu Gaudučiu, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininku.

Visoje Lietuvoje organizuojate seminarus, konferencijas, diskusijas pakuočių atliekų tvarkymo temomis, kalbatės su verslininkais, savivaldybių ir ministerijų atstovais. Kas iš esmės pasikeitė šioje sistemoje per pastaruosius metus?

Per pastaruosius trejus metus pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje įvyko esminiai pokyčiai, kuriuos norėčiau akcentuoti. Galima teigti, kad reformuota sistema veikia gana sklandžiai, o senoji „pažymų“ praktika jau yra išgyvendinta dėka atsiradusių licencijuotų organizacijų. Apie 85 proc. organizacijos lėšų skiriama pakuočių atliekų tvarkymo finansavimui, didelį dėmesį skiriant ir atliekų tvarkymo procesų priežiūrai visose grandyse. Ne mažiau svarbus prioritetas – yra konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos plėtojimas didžiausią dėmesį skiriant komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymui ir visuotiniam gyventojų įtraukimui į šį procesą.

Prieš trejus metus nei viena iš daugiau nei 400 tūkst. individualių valdų neturėjo rūšiavimo konteinerių. Iki kitų metų pabaigos planuojame visas jas aprūpinti rūšiavimo priemonėmis, o organizacijų prisiimtų investicinių įsipareigojimų vertė siekia beveik 5 mln. eurų. Visa tai finansuoja gamintojai ir importuotojai per licencijuotas organizacijas.

Ar infrastruktūros plėtra yra visuotinis gyventojų aprūpinimas konteineriais? Ką dar planuojate keisti?

Gyventojų aprūpinimas rūšiavimo priemonėmis – tai labai svarbus, bet tik vienas iš etapų. Daugiabučių namų gyventojai šiandien praktiškai visose savivaldybėse turi galimybę rūšiuoti, t. y., rūšiavimo priemonių (spalvotų ,,varpelių” ar kitos formos konteinerių) beveik pakanka. Čia prioritetas yra patogus ir efektyvus konteinerių išdėstymas, kad gyventojams būtų patogu juos pasiekti, o atliekų surinkėjams būtų patogu privažiuoti, bei tinkamas aptarnavimas, kad konteineriai būtų laiku ištuštinami, kad aplink juos nebūtų netvarkos. Aišku, kad būtinos investicijos ir į infrastruktūros palaikymą, nes konteineriai nusidėvi, dalį jų sugadina vandalai ar patys gyventojai.

Kaip minėjau, individualias valdas, kuriose gyvena per 1 mln. Lietuvos gyventojų planuojame pilnai aprūpinti rūšiavimo priemonėmis iki 2016 m. pabaigos.

O toliau laukia nauji iššūkiai: didėjantis atliekų srautas reikalauja ir didesnių bei modernesnių rūšiavimo bei perdirbimo sprendimų. Pradedame jausti tokių gamybinių pajėgumų stygių, įžvelgiame neišvengiamą jau egzistuojančių linijų modernizavimo būtinybę. Pradėjus rūšiuoti didžiajai daliai individualių valdų, primityvus rankinis rūšiavimas perrūšiavimo stotyse veikiausiai nepajėgs susitvarkyti su augančiais pakuočių atliekų kiekiais ir kokybiniais reikalavimais žaliavai.

Nauji iššūkiai laukia ir perdirbėjų: jau kitąmet didėja pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ir artimiausiais metais jos tik didės. Tai reiškia, kad turėsime rasti būdų, kaip perdirbti medžiagas, kurių šiandien perdirbti negalime. Šiuo metu tvarkymo užduotys yra įvykdomos kitų perdirbamųjų pakuočių sąskaita, kitos deginamos arba, deja, keliauja į sąvartynus: tai kombinuota pakuotė, kuri nėra pagaminta popieriaus pagrindu, mišrūs ir neperdirbami plastikai, bei kita. Todėl labai paraginčiau gamintojus prieš renkantis pakuotę pagalvoti ne tik apie jos tinkamumą konkrečiam gaminiui supakuoti, bet ir apie medžiagas, iš kurių ji pagaminta. Patrauklūs ir patogūs, bet visiškai neapgalvoti sprendimai šiandien, rytoj gali kainuoti labai brangiai.

Ar daug Lietuvos gamintojams ir importuotojams kainuoja atliekų tvarkymas Lietuvoje? Kas laukia ateityje?

Galime palyginti paprastus skaičius: gamintojų ir importuotojų išlaidos pakuočių atliekų tvarkymui (tai yra mokesčiai licencijuotoms organizacijoms ir mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris taip pat buvo panaudotas atliekoms tvarkyti per Pakuočių ir gaminių programą), skaičiuojant 1 gyventojui 2013 m. siekė 3,34 euro, 2014 m. 3,62 euro, o šiemet prognozuojama, kad sieks 4,72 euro.

Pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams brangsta kasmet ir ši tendencija artimiausioje perspektyvoje greičiausiai išliks. Priežastis ne infliacija, nors aišku, bendra ekonominė situacija taip pat daro savo įtaką.

Augantis konteinerių skaičius generuoja vis daugiau atliekų iš komunalinio srauto, kurių tvarkymas yra brangus. Keičiasi tvarkomų atliekų srauto struktūra, didėja surinkimas iš komunalinio srauto. Taip pat auga ir tvarkymo užduotys. Visi šie veiksniai neabejotinai didina tvarkymo sąnaudas ir tuo pačių įkainius gamintojams ir importuotojams.

Ar daug Lietuvoje mokame už pakuočių atliekų tvarkymą? Galime palyginti su kitomis šalimis. Austrijoje šis skaičius viršija 23 eurus žmogui, tai bene brangiausia sistema Europos Sąjungoje, bet jos rezultatai yra puikūs. Nenoriu pasakyti, kad kuo brangiau, tuo efektyviau.

Kiekviena šalis turi rasti jai tinkamiausią ir priimtiniausią tvarkymo būdą bei adekvačią ir pagrįstą kainą. Tikriausiai visi suprantame, kad be tinkamo finansavimo norimus rezultatus pasiekti bus sunku arba neįmanoma. Kitas svarbus uždavinys – kuo efektyviau ir tikslingiau turimas lėšas panaudoti.

Jau kuris laikas intensyviai dirbame su partneriais savivaldybėse rengdami pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo savivaldybėse konkursų sąlygas. Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo. Esame įsitikinę, kad kiekvienos pakuočių rūšies tvarkymas turi būti skaidrus ir aiškus. Diskutuojame ir atliekų nuosavybės tema, svarstome kokios priemonės ir būdai, galėtų padėti sukurti realią vertę ir naudą sprendžiant problemas ir plėtojant konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Emas“ valdymas perėjo į „Orlen Serwis“ rankas

Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos priežiūros darbus atliekanti UAB „Emas“ turi naują savininką. UAB „Orlen...

Pramonė
17:05
Viceministras: į medikus dėl galimų „Ekologistikos“ gaisro padarinių kreipėsi 8 žmonės

Dėl oro taršos po gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje į medikus kreipėsi aštuoni žmonės, pranešė...

Pramonė
15:48
„Kėdainių vėjas“ planuoja iki 51 MW vėjo elektrinių parką

Tautvilio Pauliaus Jurėno valdoma bendrovė „Kėdainių vėjas“ planuoja statyti iki 51 MW galios vėjo elektrinių...

Pramonė
14:42
Parodoje Briuselyje „Altas Auto“ naujiena pristatyta MAN stende 

Keleivinio transporto parodoje „Busworld Europe“ Lietuvoje pagamintas autobusas pristatytas Vokietijos...

Prezidento patarėjas ragina neimportuoti dujų iš Rusijos per Klaipėdos terminalą 1

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas ilgalaikėje perspektyvoje neturėtų būti naudojamas dujų...

Pramonė
11:59
„Geralda“: energijos tausojimas prasideda nuo vertybių įgyvendinimo Verslo tribūna

Tvarumo siekiai neturėtų priklausyti nuo įmonės dydžio, įsitikinęs žvakes gaminančios įmonės „Geralda“...

Pramonė
06:00
„Kauno baldai” šiemet fiksuoja 27% augančius pardavimus

SBA grupės minkštų baldų AB „Kauno baldai“ per 9 mėn. pardavimus išaugino daugiau nei ketvirtadaliu ir šiemet...

Pramonė
10:05
Į „Norfos“ parduotuvių lentynas – šviežiausi maisto produktai Verslo tribūna 2

Šviežumas ir natūralumas – tuo garsėja „Norfos“ produkcija, gaminama pačios bendrovės padaliniuose. Gamybos...

Alytaus įmonės sieks kompensacijų iš Vyriausybės Premium

Dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje nukentėjusi miesto pramonė bandys įrodyti Vyriausybei, kad...

Pramonė
05:45
„Žemaitijos pienas“ prisijungia „Baltijos mineralinių vandenų kompaniją“

AB „Žemaitijos pienas“ pranešė prisijungsiantis AB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“, kuri po šios...

Pramonė
2019.10.23
S. Skvernelis: Vyriausybė valdo rizikas dėl „Belaruskalij“ investicijų Klaipėdoje

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė valdo rizikas dėl Baltarusijos trąšų įmonės...

„Marijampolės pieno konservų“ administravimą teismas perdavė paveldėtojui 1

Raimondo Karpavičiaus valdyto turto administravimas perduotas paveldėtojams – velionio žmonai Aistei...

Pramonė
2019.10.23
Vyriausybė siūlo kaupti 2,5 mlrd. Eur Ignalinos AE atliekynui 1

Lietuvai planuojant statyti 2,5 mlrd. Eur vertės giluminį atliekyną nebeveikiančios Ignalinos atominės...

Pramonė
2019.10.23
Estai priversti svarstyti marihuanos legalizavimą

Socialinė Estijos parlamento komisija lapkritį svarstys marihuanos įteisinimo klausimą. Nepaisant to, kad...

Pramonė
2019.10.23
Lietuva ir Japonija pasirašė memorandumus energetikos ir IT srityse 

Lietuva ir Japonija dvišaliame verslo forume Tokijuje pasirašė du bendradarbiavimo memorandumus energetikos...

Verslo aplinka
2019.10.23
Per 9 mėnesius Lietuvos pramonė paaugo 4,8%

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 17,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
2019.10.23
Laukiant eksporto į Japoniją proveržio, pirmų trejų metų skaičiuoti neverta Premium

Lietuvos maisto pramonės atstovai, su prezidentu Gitanu Nausėda išvykę į verslo forumą Japonijoje, teigia...

Pramonė
2019.10.23
Lietuviai lazeriais ir ultragarsu apdirbs pačias trapiausias medžiagas

Bendrovės iš Vilniaus lazerinių technologijų klasterio TOOLAS baigia kurti ir netrukus pasiūlys pasaulinei...

Technologijos
2019.10.23
Nustatyta „Humanos“ rinkos vertė, komercinė veikla perkelta į UAB Premium 1

Dėvėtų drabužių UAB „Humana LT“ rinkos vertė – 18,2 mln. Eur. Tokia suma įvertintą dėvėtų drabužių rūšiavimo,...

Pramonė
2019.10.23
„Daumantai LT“ patirtis: nuo pigių kopijų iki savo prekės ženklų Premium

Kėdainių pagardų gamintoja „Daumantai LT“ pristatė naują prekės ženklą „Wow mama“, su kuriuo tikisi sumažinti...

Prekyba
2019.10.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau