Pakuočių atliekų tvarkymas: už ką moka gamintojai ir importuotojai?

Publikuota: 2015-10-29
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.
Aloyzas Gaudutis, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” valdybos vicepirmininkas: „Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo“.

Jau trejus metus veikianti reformuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema, kurią finansuoja verslas, išjudino investicijas į atliekų rūšiavimo priemones. Kitais metais tikimasi kiekybinio ir kokybinio proveržio tvarkant namų ūkiuose (komunaliniame sraute) susidarančias pakuočių atliekas. To pasekoje laukia ir nauji iššūkiai.

Apie tai, kaip keisis ir kiek kainuos pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams kalbamės su Aloyzu Gaudučiu, VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ valdybos vicepirmininku.

Visoje Lietuvoje organizuojate seminarus, konferencijas, diskusijas pakuočių atliekų tvarkymo temomis, kalbatės su verslininkais, savivaldybių ir ministerijų atstovais. Kas iš esmės pasikeitė šioje sistemoje per pastaruosius metus?

Per pastaruosius trejus metus pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje įvyko esminiai pokyčiai, kuriuos norėčiau akcentuoti. Galima teigti, kad reformuota sistema veikia gana sklandžiai, o senoji „pažymų“ praktika jau yra išgyvendinta dėka atsiradusių licencijuotų organizacijų. Apie 85 proc. organizacijos lėšų skiriama pakuočių atliekų tvarkymo finansavimui, didelį dėmesį skiriant ir atliekų tvarkymo procesų priežiūrai visose grandyse. Ne mažiau svarbus prioritetas – yra konteinerinės pakuočių atliekų surinkimo sistemos plėtojimas didžiausią dėmesį skiriant komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymui ir visuotiniam gyventojų įtraukimui į šį procesą.

Prieš trejus metus nei viena iš daugiau nei 400 tūkst. individualių valdų neturėjo rūšiavimo konteinerių. Iki kitų metų pabaigos planuojame visas jas aprūpinti rūšiavimo priemonėmis, o organizacijų prisiimtų investicinių įsipareigojimų vertė siekia beveik 5 mln. eurų. Visa tai finansuoja gamintojai ir importuotojai per licencijuotas organizacijas.

Ar infrastruktūros plėtra yra visuotinis gyventojų aprūpinimas konteineriais? Ką dar planuojate keisti?

Gyventojų aprūpinimas rūšiavimo priemonėmis – tai labai svarbus, bet tik vienas iš etapų. Daugiabučių namų gyventojai šiandien praktiškai visose savivaldybėse turi galimybę rūšiuoti, t. y., rūšiavimo priemonių (spalvotų ,,varpelių” ar kitos formos konteinerių) beveik pakanka. Čia prioritetas yra patogus ir efektyvus konteinerių išdėstymas, kad gyventojams būtų patogu juos pasiekti, o atliekų surinkėjams būtų patogu privažiuoti, bei tinkamas aptarnavimas, kad konteineriai būtų laiku ištuštinami, kad aplink juos nebūtų netvarkos. Aišku, kad būtinos investicijos ir į infrastruktūros palaikymą, nes konteineriai nusidėvi, dalį jų sugadina vandalai ar patys gyventojai.

Kaip minėjau, individualias valdas, kuriose gyvena per 1 mln. Lietuvos gyventojų planuojame pilnai aprūpinti rūšiavimo priemonėmis iki 2016 m. pabaigos.

O toliau laukia nauji iššūkiai: didėjantis atliekų srautas reikalauja ir didesnių bei modernesnių rūšiavimo bei perdirbimo sprendimų. Pradedame jausti tokių gamybinių pajėgumų stygių, įžvelgiame neišvengiamą jau egzistuojančių linijų modernizavimo būtinybę. Pradėjus rūšiuoti didžiajai daliai individualių valdų, primityvus rankinis rūšiavimas perrūšiavimo stotyse veikiausiai nepajėgs susitvarkyti su augančiais pakuočių atliekų kiekiais ir kokybiniais reikalavimais žaliavai.

Nauji iššūkiai laukia ir perdirbėjų: jau kitąmet didėja pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ir artimiausiais metais jos tik didės. Tai reiškia, kad turėsime rasti būdų, kaip perdirbti medžiagas, kurių šiandien perdirbti negalime. Šiuo metu tvarkymo užduotys yra įvykdomos kitų perdirbamųjų pakuočių sąskaita, kitos deginamos arba, deja, keliauja į sąvartynus: tai kombinuota pakuotė, kuri nėra pagaminta popieriaus pagrindu, mišrūs ir neperdirbami plastikai, bei kita. Todėl labai paraginčiau gamintojus prieš renkantis pakuotę pagalvoti ne tik apie jos tinkamumą konkrečiam gaminiui supakuoti, bet ir apie medžiagas, iš kurių ji pagaminta. Patrauklūs ir patogūs, bet visiškai neapgalvoti sprendimai šiandien, rytoj gali kainuoti labai brangiai.

Ar daug Lietuvos gamintojams ir importuotojams kainuoja atliekų tvarkymas Lietuvoje? Kas laukia ateityje?

Galime palyginti paprastus skaičius: gamintojų ir importuotojų išlaidos pakuočių atliekų tvarkymui (tai yra mokesčiai licencijuotoms organizacijoms ir mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris taip pat buvo panaudotas atliekoms tvarkyti per Pakuočių ir gaminių programą), skaičiuojant 1 gyventojui 2013 m. siekė 3,34 euro, 2014 m. 3,62 euro, o šiemet prognozuojama, kad sieks 4,72 euro.

Pakuočių atliekų tvarkymas gamintojams ir importuotojams brangsta kasmet ir ši tendencija artimiausioje perspektyvoje greičiausiai išliks. Priežastis ne infliacija, nors aišku, bendra ekonominė situacija taip pat daro savo įtaką.

Augantis konteinerių skaičius generuoja vis daugiau atliekų iš komunalinio srauto, kurių tvarkymas yra brangus. Keičiasi tvarkomų atliekų srauto struktūra, didėja surinkimas iš komunalinio srauto. Taip pat auga ir tvarkymo užduotys. Visi šie veiksniai neabejotinai didina tvarkymo sąnaudas ir tuo pačių įkainius gamintojams ir importuotojams.

Ar daug Lietuvoje mokame už pakuočių atliekų tvarkymą? Galime palyginti su kitomis šalimis. Austrijoje šis skaičius viršija 23 eurus žmogui, tai bene brangiausia sistema Europos Sąjungoje, bet jos rezultatai yra puikūs. Nenoriu pasakyti, kad kuo brangiau, tuo efektyviau.

Kiekviena šalis turi rasti jai tinkamiausią ir priimtiniausią tvarkymo būdą bei adekvačią ir pagrįstą kainą. Tikriausiai visi suprantame, kad be tinkamo finansavimo norimus rezultatus pasiekti bus sunku arba neįmanoma. Kitas svarbus uždavinys – kuo efektyviau ir tikslingiau turimas lėšas panaudoti.

Jau kuris laikas intensyviai dirbame su partneriais savivaldybėse rengdami pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo savivaldybėse konkursų sąlygas. Norime atskirti atliekų tvarkymo etapus, išgryninti ne tik atskirų etapų (vežimo, perrūšiavimo, perdirbimo) sąnaudų struktūrą, bet ir skirtingų pakuočių rūšių tvarkymo sąnaudas, kad būtų išvengta kryžminio subsidijavimo. Esame įsitikinę, kad kiekvienos pakuočių rūšies tvarkymas turi būti skaidrus ir aiškus. Diskutuojame ir atliekų nuosavybės tema, svarstome kokios priemonės ir būdai, galėtų padėti sukurti realią vertę ir naudą sprendžiant problemas ir plėtojant konteinerinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gamina tai, ką Lietuvoje parduoti uždrausta

Vilniaus optinių prietaisų gamybos UAB „Yukon Advanced Optics Worldwide“ gamina skaitmeninius naktinio matymo...

Pramonė
13:01
Estija nedalyvaus „Expo 2020“ – verslas nemato prasmės 3

Estija, skirtingai nei Lietuva, neprisistatys pasaulinėje parodoje „Expo 2020“, kuri po dvejų metų vyks...

Verslo aplinka
2018.04.01
Karkasinius namus Šveicarijoje surenka robotai

Grupė Šveicarijos Ciuricho aukštosios technikos mokyklos inžinierių sukūrė schemą, pagal kurią savarankiškai...

Pramonė
2018.04.01
Pas partnerius į Vilnių iš Kauno keliavo per Graikiją 1

Kuo naujesnė idėja, tuo sunkiau gali rasti būdų jai įgyvendinti, taip pat – atrasti ir tinkamų partnerių. Vis...

Pramonė
2018.04.01
Ar tikrai verslas valdžiai priešas? 3

Jei pavyktų perkrauti valdžios ir verslo santykius ir atversti juose naują puslapį, išloštų visi, o...

Pramonė
2018.03.31
„Utenos trikotažas“ dividendų nemokės 1

AB „Utenos trikotažas“ valdyba nusprendė neskirti lėšų dividendų už 2017 m. akcininkams išmokėjimui dėl...

Rinkos
2018.03.30
Verslo pirkimų Kinijoje ypatumai Premium

Kinija yra niuansų ir beprotiško verslumo šalis, kurioje „gamykla“ gali atsirasti per vieną dieną, o...

Technologijos
2018.03.30
Į Lietuvą – dvigubai galingesnis TUI srautas 5

Praėjusiais metais tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 528,3 mln. Eur ir,...

Verslo aplinka
2018.03.30
Kauno LEZ reikmėms išperka dar 143 ha Premium 10

Sparčiai investuotojais užsipildanti Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) iki šių metų pabaigos galės...

Pramonė
2018.03.30
„Aconitum“ savininkės R. Balanaškienės portretas: iš televizijos į farmaciją 5

„Kartais manęs paklausia, ar aš nebijau, juk galbūt atskleidžiu komercines paslaptis. Tuomet sakau – nebijau,...

Laisvalaikis
2018.03.30
„Hellos“ viceprezidentas apie savivaldžių automobilių ateitį: ji ateis net po mirtinų incidentų Premium 4

Martinas Meggle, Lietuvoje investuojančios „Hellos“ viceprezidentas, atsakingas už elektronikos inžinerijos...

Transportas
2018.03.30
Viešieji pirkimai užsienyje: kas padeda laimėti  Premium

Lietuvos įmonės dalyvauti užsienio viešųjų pirkimų konkursuose nesiveržia – joms paprasčiau ir pigiau teikti...

Verslo aplinka
2018.03.30
Biotechnologijų UAB „Froceth“ su švedais Lietuvoje augins kraujagysles

Lietuvos mokslininkai pradeda iki šiol ambicingiausią žmogaus audinių inžinerijos projektą Lietuvos...

Pramonė
2018.03.29
Farmacininkai skirstosi: kam - tyrimai, kam - prekės

Pasaulinė farmacijos milžinė britų „GlaxoSmithKline“ (GSK) sutiko už 13 mlrd. USD išpirkti Šveicarijos...

Pramonė
2018.03.29
Naujas nemokumo apibrėžimas: jei neuždirbi pelno – bankrutuoji Premium 16

Jei naujame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte pasiūlytas nemokumo apibrėžimas bus įtrauktas į...

Pramonė
2018.03.29
Europos 3D spausdinimo užsakymai keliauja jaunai bendrovei į Vilnių Premium 5

Tikslas tapti Baltijos šalių prototipų gamybos centru, kuriame 3D spausdinimas būtų tik viena iš paslaugų,...

Pramonė
2018.03.28
„Kitron“ augina ir „Boxer“: pernai apyvarta kilo beveik 30% Premium 1

Sparčiai augantis elektronikos poreikis norvegiško kapitalo elektronikos gamybos paslaugų UAB „Kitron“...

Pramonė
2018.03.28
Interviu su Visvaldu Matijošaičiu – apie investicijas, iššūkius, Kauno ateitį Premium 19

Interviu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pasakoja apie tai, kas traukia investuotojus į Kauną, kas...

Verslo aplinka
2018.03.28
„Gubernijos“ vadovo postą perima Algirdas Čiburys 4

Buvusią alaus daryklos „Gubernijos“ generalinę direktorę Vijoletą Dunauskienę keičia Algirdas Čiburys, AB „MV...

Pramonė
2018.03.28
„Baltic Modules“ Lietuvoje atidaro naują gamyklą 2

Klaipėdos regione dešimtmetį sėkmingai veikianti Danijos modulinių pastatų gamintojos „ABC Pavilloner“...

Pramonė
2018.03.28

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau