Informuota, bet atliekų vis dar nerūšiuojanti visuomenė

Publikuota: 2015-10-20
Diskusijos dalyviai (iš kairės): UAB „Ecoservice“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Saulius Budrevičius, diskusijos moderatorius – Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija direktorė Bena Razbadauskienė, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA Tarybos pirmininkė, darnaus vystymosi konsultantė Audronė Alijošiutė, Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. UAB „Kauno švara“ vadovas Dalius Tumynas, UAB „Komunikacijos agentūra“ projektų direktorė Audronė Viliūtė, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas.
Diskusijos dalyviai (iš kairės): UAB „Ecoservice“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Saulius Budrevičius, diskusijos moderatorius – Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija direktorė Bena Razbadauskienė, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA Tarybos pirmininkė, darnaus vystymosi konsultantė Audronė Alijošiutė, Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. UAB „Kauno švara“ vadovas Dalius Tumynas, UAB „Komunikacijos agentūra“ projektų direktorė Audronė Viliūtė, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas.

Trečią kartą Lietuvoje VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) iniciatyva surengtoje didžiausioje šalyje konferencijoje pakuočių atliekų tvarkymo klausimais ne kartą akcentuota, jog didėjant atliekų kiekiui surinkimas, rūšiavimas bei perdirbimas yra vieni svarbiausių šiandienos iššūkių. Supakuotus produktus gaminančioms ar importuojančioms įmonėms keliami vis didesni reikalavimai pasirūpinti pakuotėmis jau jų konstravimo ir gamybos etape, kad tapusios atliekomis, jos būtų lengvai perdirbamos, o piliečiai raginami aktyviau rūšiuoti, siekiant parodyti šio proceso naudą.

Reikalavimus perdirbti ar kitaip panaudoti pakuočių atliekų suformulavo Europos Komisija (EK), o Lietuvos Vyriausybė, atsižvelgdama į EK iškeltus tikslus, parengė užduotis įmonėms. Siekiama, kad jau ateinančiais metais daugiau nei pusė – 55 proc. (EK tikslai – 60 proc.) pakuočių atliekų būtų perdirbama, o ne šalinama sąvartynuose.

Sutelktos pajėgos

Konferencijoje susirinkę Lietuvos atliekų pramonės ekspertai, specialistai, vietinės ir valstybinės valdžių atstovai kalbėjo, kad idealus tikslas būtų taip organizuoti prekių gamybą ar importą, kad nei viena produkto pakuotė nepakliūtų į sąvartyną, o būtų perdirbta ar panaudota. Toks ciklas iliustruoja žiedinę ekonomiką kai vertė kuriama iš sukauptų resursų be jokių atliekų.

Apžvelgdama esamą situaciją, PTO direktorė Bena Razbadauskienė atkreipė dėmesį į pakuočių gamybos ir sutvarkymo dinamiką – penkiose didžiausiose savivaldybėse sutvarkoma beveik pusė Lietuvoje komunaliniame sraute susidarančio pakuočių atliekų kiekio. Be jokios abejonės šiam rezultatui įtakos turi ir gyventojų koncentracija savivaldybės teritorijose. Rajoninėse savivaldybėse atliekos rūšiuojamos prasčiau. Gyventojai neblogai rūšiuoja popierines bei plastiko pakuotes (įskaitant PET butelius), tačiau nerimą kelia susidarantys, bet nesurenkami išmetamos metalinės pakuotės kiekiai.

Pranešėja akcentavo, kad ateityje neišvengiamai teks didinti gamybinius pajėgumus. Priežastys labai aiškios: rūšiuojamajame surinkime surinktų pakuočių atliekų kiekių augimas, didėjančios pakuočių tvarkymo užduotys, infrastruktūros plėtra, rūšiavimo įgūdžių gerėjimas. Taip pat būtina mažinti kryžminį subsidijavimą, kai vienos rūšies pakuotės tvarkymo sąnaudos dengiamos kitos rūšies pakuotės tvarkymo sąskaita, būtina įsivertinti ir vienkartinių pakuočių užstato sistemos įtaką rūšiuojamajam surinkimui.

„Turime susitarti dėl pareigų ir atsakomybių pasiskirstymo. Būtina suvokti, kad atliekų surinkimo bei perdirbimo sistema yra kuriama gyventojams. Tačiau nuolatinė teisės aktų kaita mums neleidžia užtikrinti tvaraus tęstinumo bei įtvirtinti visų grandžių sisteminio požiūrio“, – minėjo B. Razbadauskienė.

Direktorės teigimu, siekiant užtikrinti efektyvią atliekų tvarkymo sistemą, būtinas aktyvesnis valstybės institucijų, administratorių, gamintojų ir importuotojų organizacijų, atliekų tvarkytojų bei visuomenės bendradarbiavimas. Turi būti skaidrūs konkursai, efektyvi kontrolė, aiškios pareigos, teisės ir atsakomybės.

Aplinkos ministerija formuoja užduotis

Savo ruožtu, Aplinkos ministerijos parengtame tvarkymo užduočių projekte numatoma, jog ateinančiais metais Lietuvos gamintojai ir importuotojai turės sutvarkyti daugiau plastikinių ir medinių pakuočių. Be to, 2016 m. pradeda veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Vandens, sulčių, ir gaiviųjų gėrimų buteliai ir skardinės bus superkami, panašiai kaip dabar superkami stikliniai alaus buteliai. Tik jie nebus pakartotinai naudojami, o nukeliaus perdirbimui.

Maža to – kitais metais planuojama, kad įmonės, kurios įsigyja savoms reikmėms supakuotus gaminius ir pakuočių atliekas tvarkosi savarankiškai, šias atliekas turės sutvarkyti šimtu procentų. Taip pat planuojama peržiūrėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifus.

Aplinkos ministerijos planuose – stiklinės pakuotės perdirbimo užduoties mažinimas 5 proc. punktais iki 65 procentų. Tuo tarpu tvarkomo plastiko, apjungus su PET buteliais, perdirbimo užduotis didės kone perpus – nuo 18 proc. iki 50 proc., iš jų 45 procentai turės būti perdirbami. Labiausiai turėtų išaugti medinės pakuotės tvarkymo užduotis, vietoje šiemet esamų 15 proc., ateinančiais metais planuojama kiekį padidinti iki 45 procentų.

„Mes diskutuojame su gamintojais ir importuotojais, bendradarbiaujame su perdirbėjais bei atliekų surinkėjais, kaip padidinti perdirbamų pakuočių kiekį, kad įgyvendintume EK reikalavimus, perdirbti 60 proc. pakuočių. Kai kurie gamintojai ir importuotojai sumoka valstybei vadinamąjį „pakuotės mokestį“ ir tarsi tuo apsiriboja nedalyvaudami tolesniame pakuočių gyvavimo procese. Tačiau suvokdami naudą ir atsakomybę, užuot mokėję mokestį už taršą pakuočių atliekomis, jie galėtų patys rūpintis pakuočių perdirbimu ir aktyviau įsitraukti į procesus“, – ragino Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Atliekų departamento atstovas nurodė, kad teisės aktai nustato verslui ribas, kur jis turėtų dalyvauti, įsitraukdamas į visuomenei ir aplinkosaugai svarbių klausimų sprendimą, o Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė papildė, kad be didesnio gamintojų įsitraukimo, bus sunku siekti žiedinės ekonomikos įgyvendinimo. „Verslas turėtų ne tik žiūrėti, kaip gražiau supakuoti gaminį, bet ir labiau rūpintis, kas bus su ta pakuote toliau. Turime siekti, kad atlieka virstų žaliava“, – brėžė tikslus bei pasigedo didesnės gamintojų atsakomybės V. Karosienė.

Prievolė ar galimybė?

Daugiau aiškumo, kaip įgyvendinti naujus teisinius reikalavimus ir iš kur jie kyla įneša mokslininkai. Nuo 1968 m. Kauno technologijos universitete veikia Pakavimo inovacijų ir tyrimų centras, kurio specialistai įmonėse diegia pakuočių atitikties reikalavimų taikymo modelius ir priemones, konsultuoja verslą pildant deklaracijas, vykdant tyrimus ir ruošiant dokumentus.

KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas, doc. dr. Visvaldas Varžinskas nurodė, kad pakavimo problemos – kompleksinės, todėl būtinas nuoseklumas ir aiškumas bei pateikė pavyzdį: remiantis Efektyviai išteklius naudojančios Europos planu, nustatoma nuosekli politikos ir veiksmų programa, kaip pereiti prie efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos. Plano tikslas – padidinti išteklių naudojimo produktyvumą, atskirti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, pagerinti konkurencingumą ir skatinti tiekimo saugumą.

„Pagrindinė problema – nesupratimas iš kur kyla reikalavimai, įpareigojimai. Turime suvokti, kad laikmetis diktuoja savo sąlygas, o mes privalome prie jų prisitaikyti. Tam Europos Komisija kuria perspektyvinius planus, atliepdama ateities iššūkius siekia didinti antrinių žaliavų perdirbimą. Pakuotės neturi keliauti į sąvartyną, o mes turime ieškoti būdų, kaip iš to gauti naudą“, – kalbėjo mokslininkas.

Atsakomybės stoka

Menką Lietuvos įmonių įsitraukimą į aplinkosaugos problemų sprendimą bei socialinės atsakomybės naudos suvokimą iliustruoja neseniai Baltijos šalyse atliktas lyginamasis tyrimas, kurį apžvelgė Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA Tarybos pirmininkė, darnaus vystymosi konsultantė Audronė Alijošiutė. Čia paaiškėjo, kad dalis bendrovių supranta, jog socialinė atsakomybė yra svarbi verslui, tačiau pagrindinę naudą mato geresniame įmonės įvaizdyje.

„Vertinant socialinę gamintojų atsakomybę per vartotojo ir gamintojo sąveiką, išryškėja, kad Lietuvos įmonės, skirtingai nei Suomijos, mažiau dėmesio kreipia į vieną svarbiausių atsakingo verslo veiklos sritį – aplinkosaugą. Nors skaičiavimai rodo, kad indėlis į atsakingą veiklą – ypač aplinkosaugos srityje – sukuria apie 45 proc. investicijų grąžą, tačiau Lietuvoje nei viena įmonė, nei vienas miestas nėra išsikėlę tikslo dirbti be atliekų, nors tokių pavyzdžių esama pasaulyje“, – konstatavo A. Alijošiutė.

Pranešėjai antrino ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Kalbėdamas apie tai, kokia galėtų būti asocijuotų verslo organizacijų vieta kuriant ir įgyvendinant efektyvią atliekų tvarkymo sistemą, D. Arlauskas akcentavo didesnį pilietinių galių indeksą ir aktyvesnį nevyriausybinių organizacijų vaidmenį.

„Turime atstatyti gyventojų pasitikėjimą. Nėra dialogo tarp verslo ir valstybinių institucijų, todėl, ko gero, sunku perteikti aiškią žinutę gyventojams. Akivaizdu, kad absoliuti, ypač kaimo gyventojų dalis nepribrendo veikti sąmoningai ir rūšiuoti atliekas. Toks įprotis gali įsitvirtinti per ekonominę naudą. Jeigu žmonės gautų žinią, kad dėl rūšiavimo sumažėtų atliekų mokestis, būtų pasiektas rezultatas“, – sakė D. Arlauskas.

Vyrauja stereotipai

Daug diskutavę apie gamintojų atsakomybę, konferencijos dalyviai pasiekė platesnį, apibendrinantį vardiklį – sąmoningą visuomenę. Ne kartą akcentuota, jog didesnis pilietinis aktyvumas ir kuo didesnis visų gamybos, perdirbimo bei vartojimo grandžių įsitraukimas į atliekų tvarkymą padėtų pasiekti užsibrėžtų tikslų – mažinti susidarančių atliekų kiekį bei perdirbti ar kitaip panaudoti daugiau pakuočių.

Kalbėdama apie visuomenės švietimo ir informavimo įtaką vartotojų atsakomybei UAB „Komunikacijos agentūra“ projektų direktorė Audronė Viliūtė pastebėjo, kad, nors atliekų kiekiai didėja, tačiau rūšiuojančių žmonių skaičius nesikeičia jau kelerius metus. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojams pakanka informacijos apie atliekų rūšiavimą, tačiau visiškai nerūšiuojančiųjų tebėra beveik trečdalis.

„Klausimas, kaip žinančius žmones paversti veikiančiais? Žmonės nori matyti ekonominę rūšiavimo naudą. Jie nori žinoti, kas vyksta su jų išrūšiuotomis atliekomis, be to, nurodo, kad baudos paskatintų juos rūšiuoti geriau“, – tyrimų medžiagą apžvelgė A.Viliūtė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į kovą su vyraujančiais stereotipais, pateikdama pavyzdį iš apklausų, kai dalis visuomenės nepasitiki atliekų rūšiavimu manydama, kad surūšiuotos atliekos vis tiek supilamos į vieną mašiną – nedaugelis žino, kad atliekų surinkimo mašinos turi atskiras sekcijas skirtingų rūšių atliekoms surinkti.

„Žmonės nepasitiki sistema, nes trūksta informacijos. Lengvai ir paprastai pateikta informacija apie pakuočių atliekų perdirbimą, jaudinančios žinutės bei materialinis skatinimas padėtų žmonėms aktyviau rūšiuoti atliekas“, – apibendrino A. Viliūtė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
AB „Grigeo“ perleido gofruotojo kartono gamybą antrinei bendrovei

Atsižvelgdama į augančią AB „Grigeo“ gofruotojo kartono gamybos bei pardavimo apimtį ir siekdama užtikrinti...

Pramonė
2019.01.03
Pagrindinis akcininkas pasididino nuosavybę „Vilniaus balduose“ 4

AB „Invalda privatus kapitalas“ už beveik 0,4 mln. Eur įsigijo kontroliuojamų „Vilniaus baldų“ akcijų, kurias...

Rinkos
2019.01.03
„Gabriel A/S“ įsigijo „Baltijos tekstilę“, kaina – apie 4 mln. Eur Premium

Minkštų baldų gamyklą „FurnMaster“ Marijampolėje turinti Danijos kompanija „Gabriel A/S“ įsigijo Vilkaviškio...

Pramonė
2019.01.03
Brangiausių pasaulio kompanijų sąraše vis mažiau klasikinės pramonės atstovų 3

Brangiausių pasaulio kompanijų dešimtuke – aštuonios JAV bendrovės ir dvi – Kinijos. Sąrašo viršuje –...

Pramonė
2019.01.02
Vokietija įvertino pabėgėlių integraciją: geriau negu tikėtasi 14

Nepaisant niūrių prognozių, pabėgėlių integracija Vokietijoje vyksta sparčiau nei buvo prognozuojama: iš...

Pramonė
2019.01.02
Klasteryje gimė prekės ženklas „We are Baltic“ 1

Gruodžio 14 d. paskelbtas naujas priemonės „Verslo klasteris LT“ kvietimas sulaukė didelio dėmesio iš...

Pramonė
2019.01.02
„Reflektoriaus“ investicijas narplioja teismai 1

Dėl kieno kaltės bendrovė prisiėmė nerealius finansinius įsipareigojimus ir kam privalu atlyginti žalą,...

Pramonė
2019.01.02
Eros pabaiga: parodos „CeBIT“ daugiau nebus 1

Į verslo bendruomenę daugiausia orientuota technologijų paroda „CeBIT“ po 33 metų stabdoma. Parodos, kasmet...

Technologijos
2018.12.31
Monako kapitalo įmonė planuoja kurti tyrimų bazę Lietuvoje Premium 1

Gegužę įsteigta Monako kapitalo įmonė UAB GRH LT Lietuvoje numato įkurti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės...

Pramonė
2018.12.31
Svarbiausi 2018 m. įvykiai pramonėje: investicijos, draudimai ir spartėjantis siekis skaitmeninti gamybą Premium

Metų pradžioje paskelbti „Siemens“ vadovų apklausos rezultatai nubrėžė tendenciją visiems šiems metams: kas...

Pramonė
2018.12.31
Plastiko gaminių draudimas: verslininkai Lietuvoje viliasi ilgesnio pereinamojo laikotarpio 1

Europos Sąjungos šalių ir Europos Parlamento atstovai suderino detales dėl vienkartinių plastiko gaminių...

Pramonė
2018.12.30
Traukinyje į Maskvą – verslo klasės vagonas 8

Traukinyje Kaliningradas–Maskva įrengtas verslo klasės vagonas, kuriame yra 6 kupė su sofomis–lovomis,...

Pramonė
2018.12.30
„Aksa“ pardavimus padidino penktadaliu

Gelžbetonio konstrukcijas gaminančios lietuviško kapitalo įmonės „Aksa“ pardavimo pajamos šiemet siekė 24,2...

Pramonė
2018.12.28
Kodėl baltarusiai iš Maskvos nori kompensacijos už naftą Premium

Rytoj, gruodžio 29-ąją, Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas susitiks Maskvoje ir bandys išspręsti...

Energetika
2018.12.28
Startuoja penktas ES priemonės „Naujos galimybės LT“ kvietimas 1

Penktadienį paskelbtas priemonės „Naujos galimybės LT“ kvietimas teikti paraiškas projektams finansuoti.

Pramonė
2018.12.28
Profesorius R. Rudzkis: krizė – už durų, Lietuva – ir vėl nepasiruošusi Premium 40

Artėjanti ekonominė krizė bus stipresnė nei ta, kuri pasaulį užklupo 2008 m., ir gali trukti kelerius metus,...

Verslo aplinka
2018.12.28
Vokietijos ekonomikai – prastesnės prognozės 4

Miuncheno ekonominių tyrimų institutas IFO pablogino Vokietijos BVP augimo prognozę artimiausiems dvejiems...

Pramonė
2018.12.28
C. Ghosnas lieka kalėjime, o G. Kellis ieško medikų pagalbos

Carlosas Ghosnas, „Renault-Nissan-Mitsubishi“ aljanso vadovas išlieka sulaikytas, o kartu su juo suimtas...

Transportas
2018.12.27
Klaipėda aplinkiniams regionams – ir donorė, ir varžovė  Premium

Patogi miesto geografinė padėtis, išvystyta infrastruktūra ir labiausiai Baltijos jūroje į rytus nutolęs...

Pramonė
2018.12.27
Politikams yra ko pasimokyti iš verslo 8

Skaičiuojant 2018-ųjų derlių, svariais laimėjimais gali drąsiai pasigirti šalies verslininkai, itin skalsius...

Pramonė
2018.12.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau