Išmanioji gamyba: naktį dirba be žmonių

Publikuota: 2015-10-18
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„Verslo žinios“

Metalo gaminių gamybos UAB „Plieno fortas“ įgyvendino daugelio įmonių ateities viziją – naktinėje pamainoje įrengimai dirba be žmonių. Efektas: dukart per metus išaugęs eksportas ir trečdaliu – pardavimo pajamos.

„Taip, vakare darbininkai išeina namo, cechas užrakinamas ir įrengimai dirba vieni, be žmonių. Darbuotojai budi namuose, panašiai, kaip budi namuose iškvietimų laukiantys medikai“, – aiškina Arūnas Karinauskas, Šiaulių UAB „Plieno fortas“ valdybos narys, įmonės ekonomistas.

Pasiekti tokį automatizavimo lygį bendrovei leido ES investicijos: už Lietuvos verslo paramos agentūros pagal priemonę „Invest LT-2“ skirtą finansavimą – 1,4 mln. Eur, investavusi antratiek nuosavų lėšų įmonė nusipirko moderniausią gamybos įrangą.

„Lazerinės metalo pjaustymo staklės iš sandėlio paima reikiamo storio metalo lakštą ir atlieka užprogramuotą operaciją: išpjauna iš metalo reikiamą detalę, padeda ją į sandėlį ir vėl ima naują metalo lakštą“, – kaip vyksta gamyba be žmonių, aiškina p. Karinauskas.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje tokio metalo apdirbimo centro daugiau neturi nė viena bendrovė, o, pavyzdžiui, metalo lenkimo staklės, kokias įsigijo „Plieno fortas“, – vienintelės Europoje.

„Turime koordinatines perforavimo stakles su sandėliu, dirbančias irgi naktiniu režimu, tokias stakles Europoje turime tik mes ir vokiečiai“, – tvirtina ekonomistas.

Įmonės įrengimai priklausomai nuo turimų užsakymų dirba visą parą šešias dienas per savaitę trimis pamainomis.

„Trečiojoje arba naktinėje pamainoje nedirba nė vieno žmogaus. Jeigu dėl kokių nors priežasčių įrengimai sustoja, jie patys apie tai informuoja namuose budinčius operatorius“, – pasakoja Karinauskas.

Metalo apdirbimo paslaugas teikiantys šiauliečiai paprastai gauna brėžinius iš užsakovų, įmonės konstruktoriai-programuotojai sukuria programas įrengimams. Nors įmonė gamina nestandartinius gaminius, dirbama su tais užsakovais, kurie gali pateikti stambesnių užsakymų.

Planuojamas naujas fabrikas

Daugiausia užsakymų šiauliečiams teikia Skandinavijos bendrovės – viena garsiausių pasaulyje liftų gamintoja Švedijos „Litcon tools“ ir UAB „FTG Baltic“ – miško pramonės mašinų gamintojų atstovė.

„Švedai kelia gamybą iš Kinijos į Europą, todėl užsakymų daugėja“, – aiškina p. Karinauskas.

infogr.am::infogram_0_plienofortas-2222

Įgyvendinusiai plėtros projektą įmonei atsivėrė naujų galimybių – užsakoma ir ypač didelių gabaritų bei didelio svorio gaminių, kurių anksčiau metalo apdirbėjai pagaminti nepajėgė. Sukurta 30 naujų darbo vietų. Dabar įmonėje dirba 100 žmonių.

„Plieno forto“ valdybos narys pabrėžia: gautos ES lėšos leido projektą įgyvendinti greičiau, daugiau lėšų lieka apyvartai, pagreitėja atsipirkimas. Galinti paslaugas pasiūlyti pigiau negu kiti įmonė tapo konkurencingesnė. Todėl investicijos šiuo projektu neapsiribos: „Plieno fortas“ yra pateikęs paraišką pagal ES priemonę – „Regio Invest LT+“. Gavus 2,1 mln. Eur ES investicijų būtų įgyvendinamas 6 mln. Eur vertės projektas – įsigytame sklype statomas naujas gamyklos pastatas.

Bendrovės pateiktoje paraiškoje rašoma, kad „sujungus turimą technologinį potencialą ir įsigijus įrangą, leisiančią atlikti sudėtingesnes operacijas, bus galima gaminti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius“.

infogr.am::infogram_0_plieno_fortas-945

Naktiniu tarifu

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, sako, kad tai, kas vyksta „Plieno forte“, drąsiai galima vadinti išmaniąja gamyba. Investuodamos nemažus pinigus įmonės pasiekia stulbinamą pažangą. Išmanieji įrengimai, pasak jo, leidžia gamybą organizuoti taip, kad rytą darbininkai randa ruošinius, kuriuos galima toliau apdirbti. Be to, dirbant naktį nemažai sutaupoma naudojantis naktiniu elektros tarifu.

„Naktį gamyba tokia pat saugi kaip dieną, įvykus incidentui, pavyzdžiui, dingus elektrai, protingos staklės pačios praneša apie įvykusį incidentą elektroniniu laišku ar SMS žinute. Japonijoje mačiau fabrikų, kurie be žmonių dirba ne naktimis, o ištisą parą. Tik užsidegus lemputei, pranešančiai, kad įrenginys sustojo, iškviečiami specialistai. Džiugina, kad panašių fabrikų atsiranda ir Lietuvoje“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

Metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, taip pat turi išmaniųjų įrenginių. Pavyzdžiui, prireikus darbuotojai, baigiantis dienos pamainai, uždeda metalo lakštus, įjungia programą ir išeina namo. Staklės dirba dvi pustrečios valandos ir atlikusios užduotį pačios išsijungia.

Tinka ne visiems

„Suprantama, ne visose gamybos įmonėse tai įmanoma – yra individuali gamyba, kur tokie procesai kol kas nelabai įmanomi arba reikėtų įsigyti pernelyg brangius įrenginius“, – svarsto p. Kvietkauskas.

Vilius Senkus, metalo gaminius apdirbančios UAB „Stevila“ vadovas, sako, kad bendrovė neplanuoja siekti visiško gamybos automatizavimo. Jeigu taip dirba fabrikai Vokietijoje, Portugalijoje, Japonijoje, kokia prasmė tai daryti Lietuvoje?

„Mūsų gamyba atliekama mažomis serijomis, reikia itin aukšto tikslumo ir didelio atlikimo greičio. Skiriasi gaminių dydžiai, parametrai. Mes galime konkuruoti ten, kur reikia rankų darbo. Mūsų bendrovėje taip pat daug kas automatizuota. Bet viską valdo ne kompiuteris – žmogus“, – teigia p. Senkus.

Pasvėrę sąnaudas, kiek kainuotų automatizuoti visus procesus, kol kas gamybos be žmonių atsisako ir tokios aukštųjų technologijų bendrovės, kaip medicinos priemonių gamintoja UAB „Intersurgical“ ar saulės modulių gamintoja UAB „Via Solis“.

„Tokio automatizavimo lygio, kad naktį įrengimai galėtų dirbti be žmonių, mūsų įmonėje nėra. Tai susiję su produktų spektru, jei jis nedidelis, visiškai automatizuoti gamybą apsimoka, bet jeigu norima išlaikyti lankstumą, kaip pas mus, tuomet nėra prasmės. Mes to nesieksime“, – neslepia Rimvydas Karoblis, „Via Solio“ vadovas.

Martynas Griežė, „Intersurgical“ Gamybos technologinio skyriaus vedėjas, aiškina, kad galbūt galima būtų automatizuoti visus procesus, pavyzdžiui, sukurti pakavimui skirtą automatą – dabar kvėpavimo slaugos priemonės pakuojamos rankomis. Tačiau toks pakavimo įrenginys, p. Griežės nuomone, turėtų būti itin sudėtingas ir brangus, todėl, matyt, vargiai atsipirktų.

Pramonės ateitis

Ne vienoje gamybos įmonėje yra tekę matyti, kad visas gamybos procesas automatizuotas, tačiau pakuojama vis dar rankomis. Vadovai aiškina, kad tai daroma ne todėl, kad neįmanoma būtų pakuotojų pakeisti įrengimu, – pakuotojai atlieka dar vieną svarbią funkciją: jie dar sykį patikrina produkto kokybę.

Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovas, atkreipia dėmesį, kad nors ne visos įmonės, atsižvelgiant į verslo pobūdį, galėtų ir norėtų sekti „Plieno forto“ pavyzdžiu, tokie gamybos procesai – pramonės ateitis.

„Niekur nepabėgsime nuo minties, kad žmogiškuosius išteklius turėsime keisti į inovatyvias technologijas. Jeigu bus įsitikinta, kad kur kas pigiau, kai įrengimai dirbs naktį, daugelis tokiu pavyzdžiu pasinaudos. Mane džiugina dar viena tendencija – kad Šiaulių pramonė vis daugiau investuoja ir tampa vis konkurencingesnė“, – kalba p. Stulpinas.

infogr.am::infogram_0_dargio_komentaras

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
16:28
Pažangos plane – dėmesys klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams

Vyriausybė artimiausią dešimtmetį skatins pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti...

Pramonė
13:45
IKEA valdytoja dividendams skirs 7 mln. Eur

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdančios bendrovės „Felit“ pajamos praėjusiais finansiniais metais išaugo...

Prekyba
08:00
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Prokurorai pareiškė įtarimus trims fiziniams asmenims ir AB „Grigeo Klaipėda“ 1

Prokuratūra atskleidė daugiau detalių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su „Grigeo Klaipėda“. Kol...

Pramonė
2020.01.17
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Pokyčiai pramonės ir prekybos įmonėse augina logistų sandėlius  Premium

2017 m. į naujas patalpas įsikėlusi UAB „Rhenus Logistics“ dar 50% didina sandėliavimo plotą – tai lemia tiek...

„Groward Group“ siekia įsigyti „Baltic Egg Production“ ir „Europe eggs“

Su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdoma „Vičiūnų grupe“ susijusi žemės ūkio bendrovių grupė „Groward...

Pramonė
2020.01.16
Pramonės įmonėms bus grąžinta apie 24 mln. Eur VIAP

Daliai daug energijos naudojančių pramonės įmonių už 2019 metus bus grąžinta apie 15,5 mln. Eur, o už šiuos...

Pramonė
2020.01.16
„Achemos grupė“ pernai išmokėjo 20 mln. Eur dividendų, dar mokės tarpinius

Vienas didžiausių koncernų Lietuvoje „Achemos grupė“, 2018 metais uždirbęs 19,23 mln. Eur audituoto...

Pramonė
2020.01.16
Nutolusias saulės elektrines siūlo ir „Saulės grąža“

Gyventojams pasiūlytas jau ketvirtas nutolusių saulės elektrinių projektas. Vieno megavato galios saulės...

Pramonė
2020.01.16
„Grigeo Klaipėda“ paskelbė pirmines vidinio tyrimo išvadas 22

Praėjusią savaitę „Grigeo Klaipėda“ sudaryta komisija ketvirtadienį pateikė pirmines vidinio tyrimo išvadas.

Pramonė
2020.01.16
„Roquette“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Beyond Meat“ Premium

Augalinės kilmės produktų gamybos grupė „Roquette“, kuriai priklauso ir Lietuvoje veikianti krakmolo gamybos...

Pramonė
2020.01.16
Žaliosios energijos aukcioną laimėjo UAB „Windfarm Akmenė one“ 6

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių...

Pramonė
2020.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau