Išmanioji gamyba: naktį dirba be žmonių

Publikuota: 2015-10-18
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„Verslo žinios“

Metalo gaminių gamybos UAB „Plieno fortas“ įgyvendino daugelio įmonių ateities viziją – naktinėje pamainoje įrengimai dirba be žmonių. Efektas: dukart per metus išaugęs eksportas ir trečdaliu – pardavimo pajamos.

„Taip, vakare darbininkai išeina namo, cechas užrakinamas ir įrengimai dirba vieni, be žmonių. Darbuotojai budi namuose, panašiai, kaip budi namuose iškvietimų laukiantys medikai“, – aiškina Arūnas Karinauskas, Šiaulių UAB „Plieno fortas“ valdybos narys, įmonės ekonomistas.

Pasiekti tokį automatizavimo lygį bendrovei leido ES investicijos: už Lietuvos verslo paramos agentūros pagal priemonę „Invest LT-2“ skirtą finansavimą – 1,4 mln. Eur, investavusi antratiek nuosavų lėšų įmonė nusipirko moderniausią gamybos įrangą.

„Lazerinės metalo pjaustymo staklės iš sandėlio paima reikiamo storio metalo lakštą ir atlieka užprogramuotą operaciją: išpjauna iš metalo reikiamą detalę, padeda ją į sandėlį ir vėl ima naują metalo lakštą“, – kaip vyksta gamyba be žmonių, aiškina p. Karinauskas.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje tokio metalo apdirbimo centro daugiau neturi nė viena bendrovė, o, pavyzdžiui, metalo lenkimo staklės, kokias įsigijo „Plieno fortas“, – vienintelės Europoje.

„Turime koordinatines perforavimo stakles su sandėliu, dirbančias irgi naktiniu režimu, tokias stakles Europoje turime tik mes ir vokiečiai“, – tvirtina ekonomistas.

Įmonės įrengimai priklausomai nuo turimų užsakymų dirba visą parą šešias dienas per savaitę trimis pamainomis.

„Trečiojoje arba naktinėje pamainoje nedirba nė vieno žmogaus. Jeigu dėl kokių nors priežasčių įrengimai sustoja, jie patys apie tai informuoja namuose budinčius operatorius“, – pasakoja Karinauskas.

Metalo apdirbimo paslaugas teikiantys šiauliečiai paprastai gauna brėžinius iš užsakovų, įmonės konstruktoriai-programuotojai sukuria programas įrengimams. Nors įmonė gamina nestandartinius gaminius, dirbama su tais užsakovais, kurie gali pateikti stambesnių užsakymų.

Planuojamas naujas fabrikas

Daugiausia užsakymų šiauliečiams teikia Skandinavijos bendrovės – viena garsiausių pasaulyje liftų gamintoja Švedijos „Litcon tools“ ir UAB „FTG Baltic“ – miško pramonės mašinų gamintojų atstovė.

„Švedai kelia gamybą iš Kinijos į Europą, todėl užsakymų daugėja“, – aiškina p. Karinauskas.

infogr.am::infogram_0_plienofortas-2222

Įgyvendinusiai plėtros projektą įmonei atsivėrė naujų galimybių – užsakoma ir ypač didelių gabaritų bei didelio svorio gaminių, kurių anksčiau metalo apdirbėjai pagaminti nepajėgė. Sukurta 30 naujų darbo vietų. Dabar įmonėje dirba 100 žmonių.

„Plieno forto“ valdybos narys pabrėžia: gautos ES lėšos leido projektą įgyvendinti greičiau, daugiau lėšų lieka apyvartai, pagreitėja atsipirkimas. Galinti paslaugas pasiūlyti pigiau negu kiti įmonė tapo konkurencingesnė. Todėl investicijos šiuo projektu neapsiribos: „Plieno fortas“ yra pateikęs paraišką pagal ES priemonę – „Regio Invest LT+“. Gavus 2,1 mln. Eur ES investicijų būtų įgyvendinamas 6 mln. Eur vertės projektas – įsigytame sklype statomas naujas gamyklos pastatas.

Bendrovės pateiktoje paraiškoje rašoma, kad „sujungus turimą technologinį potencialą ir įsigijus įrangą, leisiančią atlikti sudėtingesnes operacijas, bus galima gaminti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius“.

infogr.am::infogram_0_plieno_fortas-945

Naktiniu tarifu

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, sako, kad tai, kas vyksta „Plieno forte“, drąsiai galima vadinti išmaniąja gamyba. Investuodamos nemažus pinigus įmonės pasiekia stulbinamą pažangą. Išmanieji įrengimai, pasak jo, leidžia gamybą organizuoti taip, kad rytą darbininkai randa ruošinius, kuriuos galima toliau apdirbti. Be to, dirbant naktį nemažai sutaupoma naudojantis naktiniu elektros tarifu.

„Naktį gamyba tokia pat saugi kaip dieną, įvykus incidentui, pavyzdžiui, dingus elektrai, protingos staklės pačios praneša apie įvykusį incidentą elektroniniu laišku ar SMS žinute. Japonijoje mačiau fabrikų, kurie be žmonių dirba ne naktimis, o ištisą parą. Tik užsidegus lemputei, pranešančiai, kad įrenginys sustojo, iškviečiami specialistai. Džiugina, kad panašių fabrikų atsiranda ir Lietuvoje“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

Metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, taip pat turi išmaniųjų įrenginių. Pavyzdžiui, prireikus darbuotojai, baigiantis dienos pamainai, uždeda metalo lakštus, įjungia programą ir išeina namo. Staklės dirba dvi pustrečios valandos ir atlikusios užduotį pačios išsijungia.

Tinka ne visiems

„Suprantama, ne visose gamybos įmonėse tai įmanoma – yra individuali gamyba, kur tokie procesai kol kas nelabai įmanomi arba reikėtų įsigyti pernelyg brangius įrenginius“, – svarsto p. Kvietkauskas.

Vilius Senkus, metalo gaminius apdirbančios UAB „Stevila“ vadovas, sako, kad bendrovė neplanuoja siekti visiško gamybos automatizavimo. Jeigu taip dirba fabrikai Vokietijoje, Portugalijoje, Japonijoje, kokia prasmė tai daryti Lietuvoje?

„Mūsų gamyba atliekama mažomis serijomis, reikia itin aukšto tikslumo ir didelio atlikimo greičio. Skiriasi gaminių dydžiai, parametrai. Mes galime konkuruoti ten, kur reikia rankų darbo. Mūsų bendrovėje taip pat daug kas automatizuota. Bet viską valdo ne kompiuteris – žmogus“, – teigia p. Senkus.

Pasvėrę sąnaudas, kiek kainuotų automatizuoti visus procesus, kol kas gamybos be žmonių atsisako ir tokios aukštųjų technologijų bendrovės, kaip medicinos priemonių gamintoja UAB „Intersurgical“ ar saulės modulių gamintoja UAB „Via Solis“.

„Tokio automatizavimo lygio, kad naktį įrengimai galėtų dirbti be žmonių, mūsų įmonėje nėra. Tai susiję su produktų spektru, jei jis nedidelis, visiškai automatizuoti gamybą apsimoka, bet jeigu norima išlaikyti lankstumą, kaip pas mus, tuomet nėra prasmės. Mes to nesieksime“, – neslepia Rimvydas Karoblis, „Via Solio“ vadovas.

Martynas Griežė, „Intersurgical“ Gamybos technologinio skyriaus vedėjas, aiškina, kad galbūt galima būtų automatizuoti visus procesus, pavyzdžiui, sukurti pakavimui skirtą automatą – dabar kvėpavimo slaugos priemonės pakuojamos rankomis. Tačiau toks pakavimo įrenginys, p. Griežės nuomone, turėtų būti itin sudėtingas ir brangus, todėl, matyt, vargiai atsipirktų.

Pramonės ateitis

Ne vienoje gamybos įmonėje yra tekę matyti, kad visas gamybos procesas automatizuotas, tačiau pakuojama vis dar rankomis. Vadovai aiškina, kad tai daroma ne todėl, kad neįmanoma būtų pakuotojų pakeisti įrengimu, – pakuotojai atlieka dar vieną svarbią funkciją: jie dar sykį patikrina produkto kokybę.

Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovas, atkreipia dėmesį, kad nors ne visos įmonės, atsižvelgiant į verslo pobūdį, galėtų ir norėtų sekti „Plieno forto“ pavyzdžiu, tokie gamybos procesai – pramonės ateitis.

„Niekur nepabėgsime nuo minties, kad žmogiškuosius išteklius turėsime keisti į inovatyvias technologijas. Jeigu bus įsitikinta, kad kur kas pigiau, kai įrengimai dirbs naktį, daugelis tokiu pavyzdžiu pasinaudos. Mane džiugina dar viena tendencija – kad Šiaulių pramonė vis daugiau investuoja ir tampa vis konkurencingesnė“, – kalba p. Stulpinas.

infogr.am::infogram_0_dargio_komentaras

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ŽŪM kraustynės į Kauną: kur galima sutalpinti 300 darbuotojų Premium

Žemės ūkio ministrui skaičiuojant potencialias vietas Kaune, kur galėtų įsikurti apie 300 darbuotojų, rinkos...

 „BUGA’s“ padažų gamintojams raktas nuo užsienio rinkų durų kainavo apie 120.000 Eur Premium

„Buga LT“, dabar eksportuojanti apie 30% produkcijos, nusiteikusi per trejus metus proporciją apkeisti.

Gazelė
05:45
„Naujasis Nevėžis“ investuoja į gamybos procesų skaitmeninimą Premium

Sausų pusryčių ir įvairių užkandžių gamybos UAB „Naujasis Nevėžis“ ketina įgyvendinti projektą „Gamybos...

Pramonė
05:45
Mėnesio sandoris: „Apollo“ siekia įsigyti didžiausią Europos plastiko gamintoją 1

Didžiosios Britanijos plastiko pakuočių gamintojo RPC valdyba sausio 23 d. priėmė 3,3 mlrd. GBP vertės...

Rinkos
2019.02.17
Tyrimas: dėl muitų kinams laimėtų ne JAV, o ES bendrovės Premium 2

Vašingtonui nubaudus Kiniją naujais importo muitais didžiausia nauda tektų ne JAV, o ES kompanijoms, rodo...

Pramonė
2019.02.17
Paramai investicijoms į žemės ūkio valdas – 25 mln. Eur

Ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys nuo kovo gegeužės galės teikti paramos paraiškas...

Pramonė
2019.02.16
Alytaus transformatorių pastotę už 21,6 mln. eurų plės „Žilinskis ir Co“  1

Elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui svarbaus Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo...

Pramonė
2019.02.15
 Ž. Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką

Suomijai, Estijai ir Latvijai pasirašius susitarimą dėl bendros dujų rinkos, Lietuvai nėra per vėlu...

Pramonė
2019.02.15
 IAE būsimo atliekyno statybos konkursą stabdo priežiūros inžinieriaus atranka

Stringant nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekyno...

Pramonė
2019.02.15
Naftos perdirbėjų investicijos netruks atsipirkti Premium

Dėl 2020 m. Pasaulio laivy­bos organizacijos (IMO) įvedamų laivų kuro tar­šos apribojimų naftos per­dir­bimo...

Pramonė
2019.02.15
„Dzūkijos mediena“ naujos savo buveinės statybas žada baigti rudenį

Geidžiamiausiu Alytaus metų darbdaviu  pripažinta bendrovė „Dzūkijos mediena“ pradėjo naujų savo patalpų...

Statyba ir NT
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
„Geoterma“: inicijuojamas bankrotas ir likvidavimas 2

Valstybės įmonė Turto bankas šiandien kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Klaipėdos šilumos gamybos...

Pramonė
2019.02.15
Strateginiais VMG tikslais rūpinsis įsteigta valdyba

Ambicingą plėtrą Lietuvoje vykdanti didžiausia šalies medienos perdirbimo įmonių grupė Vakarų medienos grupė...

Pramonė
2019.02.15
Norvegai plečia gamybą Kauno rajone Premium

UAB Skandinavijos verslo parkas (SVP), Norvegijos kapitalo įmonė, imasi statybų Kauno rajone, Naujųjų...

Pramonė
2019.02.15
„Geotermos“ likimas: tarptautinių organizacijų ir valstybės investicijos virsta metalo laužu Premium 8

Nutraukus Klaipėdos geoterminės jėgainės „Geoterma“ darbą, buvo nutraukti ir du iš trijų ES lėšomis...

Pramonė
2019.02.15
„Litgrid“ grupės pajamos pernai augo 19% 1

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pernai gavo 190,6 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 19% daugiau...

Pramonė
2019.02.14
„Amber Grid“ pajamos pernai mažėjo 15,6%

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pernai gavo 54,3 mln. Eur pajamų – tai 15,6% mažiau...

Pramonė
2019.02.14
AB „Grigeo“ 70% padidino ikimokestinį pelną

2018 m. popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupė AB „Grigeo“ ikimokestinį pelną, lyginant su 2017 metais,...

Rinkos
2019.02.14
„Alwark“ išbando dalijimosi ekonomiką pramonėje Premium 1

Krovos ir komunalinės technikos kompanija „Alwark“ Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje bando...

Technologijos
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau