Išmanioji gamyba: naktį dirba be žmonių

Publikuota: 2015-10-18
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„Verslo žinios“

Metalo gaminių gamybos UAB „Plieno fortas“ įgyvendino daugelio įmonių ateities viziją – naktinėje pamainoje įrengimai dirba be žmonių. Efektas: dukart per metus išaugęs eksportas ir trečdaliu – pardavimo pajamos.

„Taip, vakare darbininkai išeina namo, cechas užrakinamas ir įrengimai dirba vieni, be žmonių. Darbuotojai budi namuose, panašiai, kaip budi namuose iškvietimų laukiantys medikai“, – aiškina Arūnas Karinauskas, Šiaulių UAB „Plieno fortas“ valdybos narys, įmonės ekonomistas.

Pasiekti tokį automatizavimo lygį bendrovei leido ES investicijos: už Lietuvos verslo paramos agentūros pagal priemonę „Invest LT-2“ skirtą finansavimą – 1,4 mln. Eur, investavusi antratiek nuosavų lėšų įmonė nusipirko moderniausią gamybos įrangą.

„Lazerinės metalo pjaustymo staklės iš sandėlio paima reikiamo storio metalo lakštą ir atlieka užprogramuotą operaciją: išpjauna iš metalo reikiamą detalę, padeda ją į sandėlį ir vėl ima naują metalo lakštą“, – kaip vyksta gamyba be žmonių, aiškina p. Karinauskas.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje tokio metalo apdirbimo centro daugiau neturi nė viena bendrovė, o, pavyzdžiui, metalo lenkimo staklės, kokias įsigijo „Plieno fortas“, – vienintelės Europoje.

„Turime koordinatines perforavimo stakles su sandėliu, dirbančias irgi naktiniu režimu, tokias stakles Europoje turime tik mes ir vokiečiai“, – tvirtina ekonomistas.

Įmonės įrengimai priklausomai nuo turimų užsakymų dirba visą parą šešias dienas per savaitę trimis pamainomis.

„Trečiojoje arba naktinėje pamainoje nedirba nė vieno žmogaus. Jeigu dėl kokių nors priežasčių įrengimai sustoja, jie patys apie tai informuoja namuose budinčius operatorius“, – pasakoja Karinauskas.

Metalo apdirbimo paslaugas teikiantys šiauliečiai paprastai gauna brėžinius iš užsakovų, įmonės konstruktoriai-programuotojai sukuria programas įrengimams. Nors įmonė gamina nestandartinius gaminius, dirbama su tais užsakovais, kurie gali pateikti stambesnių užsakymų.

Planuojamas naujas fabrikas

Daugiausia užsakymų šiauliečiams teikia Skandinavijos bendrovės – viena garsiausių pasaulyje liftų gamintoja Švedijos „Litcon tools“ ir UAB „FTG Baltic“ – miško pramonės mašinų gamintojų atstovė.

„Švedai kelia gamybą iš Kinijos į Europą, todėl užsakymų daugėja“, – aiškina p. Karinauskas.

infogr.am::infogram_0_plienofortas-2222

Įgyvendinusiai plėtros projektą įmonei atsivėrė naujų galimybių – užsakoma ir ypač didelių gabaritų bei didelio svorio gaminių, kurių anksčiau metalo apdirbėjai pagaminti nepajėgė. Sukurta 30 naujų darbo vietų. Dabar įmonėje dirba 100 žmonių.

„Plieno forto“ valdybos narys pabrėžia: gautos ES lėšos leido projektą įgyvendinti greičiau, daugiau lėšų lieka apyvartai, pagreitėja atsipirkimas. Galinti paslaugas pasiūlyti pigiau negu kiti įmonė tapo konkurencingesnė. Todėl investicijos šiuo projektu neapsiribos: „Plieno fortas“ yra pateikęs paraišką pagal ES priemonę – „Regio Invest LT+“. Gavus 2,1 mln. Eur ES investicijų būtų įgyvendinamas 6 mln. Eur vertės projektas – įsigytame sklype statomas naujas gamyklos pastatas.

Bendrovės pateiktoje paraiškoje rašoma, kad „sujungus turimą technologinį potencialą ir įsigijus įrangą, leisiančią atlikti sudėtingesnes operacijas, bus galima gaminti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius“.

infogr.am::infogram_0_plieno_fortas-945

Naktiniu tarifu

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, sako, kad tai, kas vyksta „Plieno forte“, drąsiai galima vadinti išmaniąja gamyba. Investuodamos nemažus pinigus įmonės pasiekia stulbinamą pažangą. Išmanieji įrengimai, pasak jo, leidžia gamybą organizuoti taip, kad rytą darbininkai randa ruošinius, kuriuos galima toliau apdirbti. Be to, dirbant naktį nemažai sutaupoma naudojantis naktiniu elektros tarifu.

„Naktį gamyba tokia pat saugi kaip dieną, įvykus incidentui, pavyzdžiui, dingus elektrai, protingos staklės pačios praneša apie įvykusį incidentą elektroniniu laišku ar SMS žinute. Japonijoje mačiau fabrikų, kurie be žmonių dirba ne naktimis, o ištisą parą. Tik užsidegus lemputei, pranešančiai, kad įrenginys sustojo, iškviečiami specialistai. Džiugina, kad panašių fabrikų atsiranda ir Lietuvoje“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

Metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, taip pat turi išmaniųjų įrenginių. Pavyzdžiui, prireikus darbuotojai, baigiantis dienos pamainai, uždeda metalo lakštus, įjungia programą ir išeina namo. Staklės dirba dvi pustrečios valandos ir atlikusios užduotį pačios išsijungia.

Tinka ne visiems

„Suprantama, ne visose gamybos įmonėse tai įmanoma – yra individuali gamyba, kur tokie procesai kol kas nelabai įmanomi arba reikėtų įsigyti pernelyg brangius įrenginius“, – svarsto p. Kvietkauskas.

Vilius Senkus, metalo gaminius apdirbančios UAB „Stevila“ vadovas, sako, kad bendrovė neplanuoja siekti visiško gamybos automatizavimo. Jeigu taip dirba fabrikai Vokietijoje, Portugalijoje, Japonijoje, kokia prasmė tai daryti Lietuvoje?

„Mūsų gamyba atliekama mažomis serijomis, reikia itin aukšto tikslumo ir didelio atlikimo greičio. Skiriasi gaminių dydžiai, parametrai. Mes galime konkuruoti ten, kur reikia rankų darbo. Mūsų bendrovėje taip pat daug kas automatizuota. Bet viską valdo ne kompiuteris – žmogus“, – teigia p. Senkus.

Pasvėrę sąnaudas, kiek kainuotų automatizuoti visus procesus, kol kas gamybos be žmonių atsisako ir tokios aukštųjų technologijų bendrovės, kaip medicinos priemonių gamintoja UAB „Intersurgical“ ar saulės modulių gamintoja UAB „Via Solis“.

„Tokio automatizavimo lygio, kad naktį įrengimai galėtų dirbti be žmonių, mūsų įmonėje nėra. Tai susiję su produktų spektru, jei jis nedidelis, visiškai automatizuoti gamybą apsimoka, bet jeigu norima išlaikyti lankstumą, kaip pas mus, tuomet nėra prasmės. Mes to nesieksime“, – neslepia Rimvydas Karoblis, „Via Solio“ vadovas.

Martynas Griežė, „Intersurgical“ Gamybos technologinio skyriaus vedėjas, aiškina, kad galbūt galima būtų automatizuoti visus procesus, pavyzdžiui, sukurti pakavimui skirtą automatą – dabar kvėpavimo slaugos priemonės pakuojamos rankomis. Tačiau toks pakavimo įrenginys, p. Griežės nuomone, turėtų būti itin sudėtingas ir brangus, todėl, matyt, vargiai atsipirktų.

Pramonės ateitis

Ne vienoje gamybos įmonėje yra tekę matyti, kad visas gamybos procesas automatizuotas, tačiau pakuojama vis dar rankomis. Vadovai aiškina, kad tai daroma ne todėl, kad neįmanoma būtų pakuotojų pakeisti įrengimu, – pakuotojai atlieka dar vieną svarbią funkciją: jie dar sykį patikrina produkto kokybę.

Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovas, atkreipia dėmesį, kad nors ne visos įmonės, atsižvelgiant į verslo pobūdį, galėtų ir norėtų sekti „Plieno forto“ pavyzdžiu, tokie gamybos procesai – pramonės ateitis.

„Niekur nepabėgsime nuo minties, kad žmogiškuosius išteklius turėsime keisti į inovatyvias technologijas. Jeigu bus įsitikinta, kad kur kas pigiau, kai įrengimai dirbs naktį, daugelis tokiu pavyzdžiu pasinaudos. Mane džiugina dar viena tendencija – kad Šiaulių pramonė vis daugiau investuoja ir tampa vis konkurencingesnė“, – kalba p. Stulpinas.

infogr.am::infogram_0_dargio_komentaras

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Derina lengvesnius mokesčius daug elektros vartojantiems 1

Energetikos ministerija viešajam derinimui pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatoma galimybė...

Pramonė
2018.12.11
Lietuvos įmonių 2018 m. devynių mėnesių pelno kraitis – 4,6 mlrd. Eur 3

2018 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas...

Verslo aplinka
2018.12.11
Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai Rėmėjo turinys 1

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės...

Pramonė
2018.12.11
Pateikti kaltinimai pratęsia C. Ghosno sulaikymo terminą

Tokijo prokurorai pirmadienį pateikė kaltinimus Carlosui Ghosnui, buvusiam „Nissan“ vadovui, su pastaruoju...

Transportas
2018.12.10
„Sominta“ patirtis: vietoj tikros odos pasirinko dirbtinę, bet rado, kur panaudoti pavadinimą Premium

Jei naujam produktui sukuriamas prekės ženklas nepasitvirtina, jį galima panaudoti kitų prekių pardavimams.

Pramonė
2018.12.10
Mažėja biurokratijos pavojingų atliekų tvarkytojams

Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkos ministras patvirtino naujos redakcijos Pavojingųjų atliekų tvarkymo...

Įspėjami prekiaujantys su Kinija: partneris gali tapti nemokus 2

Prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“ įspėja, kad Kinijos smulkus ir vidutinis verslas (SVV) gali...

Pramonė
2018.12.10
Stato laivus neturėdami jokių gamyklų Premium

Laivų statybos įmonė „CB Baltic“ veikia neturėdama nuosavos gamybinės bazės, specialistų dirbti Lietuvoje...

Pramonė
2018.12.10
Ženklai „Belarus“ ir MTZ parduodami, bet jų vertė ginčytina Premium

Išieškant Minsko traktorių gamyklos skolas JAV kompanijai „Suraleb Inc.“ į procesą įtraukta nemažai Lietuvos...

Pramonė
2018.12.10
Pramoninį šnipinėjimą Vokietijoje patiria kas trečia įmonė 1

Pramoninio šnipinėjimo auka Vokietijoje tampa kas trečia įmonė ir daugelis neturi strategijos, kaip apsiginti...

Pramonė
2018.12.10
Įmonės investuoja į ateitį be plastiko atliekų

Įmonės visame pasaulyje renka ir perdirba plastiko atliekas, kuria naujus gaminius, pakeisiančius plastiką,...

Pramonė
2018.12.10
Tradicijų ir technologijų sandrauga užtikrina pranašumą Rėmėjo turinys 1

Nuo tekstilės pramonės gaminių kurjerio iki pasaulinės įmonės – tai transporto ir logistikos grupės ALPI...

Pramonė
2018.12.10
Kodėl gamintojai nesiveržia pas prekybininkus

Kokybiška prekė kainuoti pigiai negali. Šią aksiomą gamintojai yra puikiai perpratę. Tačiau prekybininkams...

Rinkodara
2018.12.09
Gamintojai netoliaregiški, o Ūkio ministerija? 8

Šiuos besibaigiančius metus tikrai galima laikyti kovos su plastiko atliekomis pradžia. Žiniasklaida vos ne...

Pramonė
2018.12.07
Ne visi braukia ašarą – imasi alternatyvių pakuočių gamybos Premium

Griežtėjanti ES pozicija dėl plastiko naudojimo džiugina pakuočių iš popieriaus ir kitų medžiagų, kurios gali...

Pramonė
2018.12.07
Pramonė šiaušia šerį prieš gresiančius plastiko draudimus Premium 3

Lietuvos pramonininkai dalį europinių siūlymų dėl plastiko ribojimo laiko nepagrįstais, o vietoj draudimų...

Pramonė
2018.12.07
Pelno mokesčio lengvata netilpo į „žaliąjį koridorių“ Premium

Vyriausybė, vakar pritarusi Ūkio ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, sako, kad jį priėmus bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
20 mln. Eur išieškojimas iš V. Kučinsko: kasdien kapsi po 15.800 Eur palūkanų 3

Vykdant Londono tarptautinio arbitražo teismo sprendimą, antstoliai pradeda 20 mln. Eur išieškojimo procedūrą...

Pramonė
2018.12.06
ES lėšų skirstytojai buvusio ūkio viceministro įmonių nepagailėjo Premium 3

Marius Skarupskas, buvęs ūkio viceministras, atsakingas už Europos Sąjungos (ES) paramos, pramonės ir...

Pramonė
2018.12.06
Numato supaprastinti sąlygas stambiems investuotojams 1

Vyriausybė šiandien pritarė Ūkio ministerija teikiamam įstatymų pakeitimųu paketui, kurį priėmus bus...

Pramonė
2018.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau