Išmanioji gamyba: naktį dirba be žmonių

Publikuota: 2015-10-18
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„Verslo žinios“

Metalo gaminių gamybos UAB „Plieno fortas“ įgyvendino daugelio įmonių ateities viziją – naktinėje pamainoje įrengimai dirba be žmonių. Efektas: dukart per metus išaugęs eksportas ir trečdaliu – pardavimo pajamos.

„Taip, vakare darbininkai išeina namo, cechas užrakinamas ir įrengimai dirba vieni, be žmonių. Darbuotojai budi namuose, panašiai, kaip budi namuose iškvietimų laukiantys medikai“, – aiškina Arūnas Karinauskas, Šiaulių UAB „Plieno fortas“ valdybos narys, įmonės ekonomistas.

Pasiekti tokį automatizavimo lygį bendrovei leido ES investicijos: už Lietuvos verslo paramos agentūros pagal priemonę „Invest LT-2“ skirtą finansavimą – 1,4 mln. Eur, investavusi antratiek nuosavų lėšų įmonė nusipirko moderniausią gamybos įrangą.

„Lazerinės metalo pjaustymo staklės iš sandėlio paima reikiamo storio metalo lakštą ir atlieka užprogramuotą operaciją: išpjauna iš metalo reikiamą detalę, padeda ją į sandėlį ir vėl ima naują metalo lakštą“, – kaip vyksta gamyba be žmonių, aiškina p. Karinauskas.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje tokio metalo apdirbimo centro daugiau neturi nė viena bendrovė, o, pavyzdžiui, metalo lenkimo staklės, kokias įsigijo „Plieno fortas“, – vienintelės Europoje.

„Turime koordinatines perforavimo stakles su sandėliu, dirbančias irgi naktiniu režimu, tokias stakles Europoje turime tik mes ir vokiečiai“, – tvirtina ekonomistas.

Įmonės įrengimai priklausomai nuo turimų užsakymų dirba visą parą šešias dienas per savaitę trimis pamainomis.

„Trečiojoje arba naktinėje pamainoje nedirba nė vieno žmogaus. Jeigu dėl kokių nors priežasčių įrengimai sustoja, jie patys apie tai informuoja namuose budinčius operatorius“, – pasakoja Karinauskas.

Metalo apdirbimo paslaugas teikiantys šiauliečiai paprastai gauna brėžinius iš užsakovų, įmonės konstruktoriai-programuotojai sukuria programas įrengimams. Nors įmonė gamina nestandartinius gaminius, dirbama su tais užsakovais, kurie gali pateikti stambesnių užsakymų.

Planuojamas naujas fabrikas

Daugiausia užsakymų šiauliečiams teikia Skandinavijos bendrovės – viena garsiausių pasaulyje liftų gamintoja Švedijos „Litcon tools“ ir UAB „FTG Baltic“ – miško pramonės mašinų gamintojų atstovė.

„Švedai kelia gamybą iš Kinijos į Europą, todėl užsakymų daugėja“, – aiškina p. Karinauskas.

infogr.am::infogram_0_plienofortas-2222

Įgyvendinusiai plėtros projektą įmonei atsivėrė naujų galimybių – užsakoma ir ypač didelių gabaritų bei didelio svorio gaminių, kurių anksčiau metalo apdirbėjai pagaminti nepajėgė. Sukurta 30 naujų darbo vietų. Dabar įmonėje dirba 100 žmonių.

„Plieno forto“ valdybos narys pabrėžia: gautos ES lėšos leido projektą įgyvendinti greičiau, daugiau lėšų lieka apyvartai, pagreitėja atsipirkimas. Galinti paslaugas pasiūlyti pigiau negu kiti įmonė tapo konkurencingesnė. Todėl investicijos šiuo projektu neapsiribos: „Plieno fortas“ yra pateikęs paraišką pagal ES priemonę – „Regio Invest LT+“. Gavus 2,1 mln. Eur ES investicijų būtų įgyvendinamas 6 mln. Eur vertės projektas – įsigytame sklype statomas naujas gamyklos pastatas.

Bendrovės pateiktoje paraiškoje rašoma, kad „sujungus turimą technologinį potencialą ir įsigijus įrangą, leisiančią atlikti sudėtingesnes operacijas, bus galima gaminti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius“.

infogr.am::infogram_0_plieno_fortas-945

Naktiniu tarifu

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, sako, kad tai, kas vyksta „Plieno forte“, drąsiai galima vadinti išmaniąja gamyba. Investuodamos nemažus pinigus įmonės pasiekia stulbinamą pažangą. Išmanieji įrengimai, pasak jo, leidžia gamybą organizuoti taip, kad rytą darbininkai randa ruošinius, kuriuos galima toliau apdirbti. Be to, dirbant naktį nemažai sutaupoma naudojantis naktiniu elektros tarifu.

„Naktį gamyba tokia pat saugi kaip dieną, įvykus incidentui, pavyzdžiui, dingus elektrai, protingos staklės pačios praneša apie įvykusį incidentą elektroniniu laišku ar SMS žinute. Japonijoje mačiau fabrikų, kurie be žmonių dirba ne naktimis, o ištisą parą. Tik užsidegus lemputei, pranešančiai, kad įrenginys sustojo, iškviečiami specialistai. Džiugina, kad panašių fabrikų atsiranda ir Lietuvoje“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

Metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, taip pat turi išmaniųjų įrenginių. Pavyzdžiui, prireikus darbuotojai, baigiantis dienos pamainai, uždeda metalo lakštus, įjungia programą ir išeina namo. Staklės dirba dvi pustrečios valandos ir atlikusios užduotį pačios išsijungia.

Tinka ne visiems

„Suprantama, ne visose gamybos įmonėse tai įmanoma – yra individuali gamyba, kur tokie procesai kol kas nelabai įmanomi arba reikėtų įsigyti pernelyg brangius įrenginius“, – svarsto p. Kvietkauskas.

Vilius Senkus, metalo gaminius apdirbančios UAB „Stevila“ vadovas, sako, kad bendrovė neplanuoja siekti visiško gamybos automatizavimo. Jeigu taip dirba fabrikai Vokietijoje, Portugalijoje, Japonijoje, kokia prasmė tai daryti Lietuvoje?

„Mūsų gamyba atliekama mažomis serijomis, reikia itin aukšto tikslumo ir didelio atlikimo greičio. Skiriasi gaminių dydžiai, parametrai. Mes galime konkuruoti ten, kur reikia rankų darbo. Mūsų bendrovėje taip pat daug kas automatizuota. Bet viską valdo ne kompiuteris – žmogus“, – teigia p. Senkus.

Pasvėrę sąnaudas, kiek kainuotų automatizuoti visus procesus, kol kas gamybos be žmonių atsisako ir tokios aukštųjų technologijų bendrovės, kaip medicinos priemonių gamintoja UAB „Intersurgical“ ar saulės modulių gamintoja UAB „Via Solis“.

„Tokio automatizavimo lygio, kad naktį įrengimai galėtų dirbti be žmonių, mūsų įmonėje nėra. Tai susiję su produktų spektru, jei jis nedidelis, visiškai automatizuoti gamybą apsimoka, bet jeigu norima išlaikyti lankstumą, kaip pas mus, tuomet nėra prasmės. Mes to nesieksime“, – neslepia Rimvydas Karoblis, „Via Solio“ vadovas.

Martynas Griežė, „Intersurgical“ Gamybos technologinio skyriaus vedėjas, aiškina, kad galbūt galima būtų automatizuoti visus procesus, pavyzdžiui, sukurti pakavimui skirtą automatą – dabar kvėpavimo slaugos priemonės pakuojamos rankomis. Tačiau toks pakavimo įrenginys, p. Griežės nuomone, turėtų būti itin sudėtingas ir brangus, todėl, matyt, vargiai atsipirktų.

Pramonės ateitis

Ne vienoje gamybos įmonėje yra tekę matyti, kad visas gamybos procesas automatizuotas, tačiau pakuojama vis dar rankomis. Vadovai aiškina, kad tai daroma ne todėl, kad neįmanoma būtų pakuotojų pakeisti įrengimu, – pakuotojai atlieka dar vieną svarbią funkciją: jie dar sykį patikrina produkto kokybę.

Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovas, atkreipia dėmesį, kad nors ne visos įmonės, atsižvelgiant į verslo pobūdį, galėtų ir norėtų sekti „Plieno forto“ pavyzdžiu, tokie gamybos procesai – pramonės ateitis.

„Niekur nepabėgsime nuo minties, kad žmogiškuosius išteklius turėsime keisti į inovatyvias technologijas. Jeigu bus įsitikinta, kad kur kas pigiau, kai įrengimai dirbs naktį, daugelis tokiu pavyzdžiu pasinaudos. Mane džiugina dar viena tendencija – kad Šiaulių pramonė vis daugiau investuoja ir tampa vis konkurencingesnė“, – kalba p. Stulpinas.

infogr.am::infogram_0_dargio_komentaras

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dėl VSD informacijos „LiTak-Tak“ negavo eksporto licencijos 4

Dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktos informacijos Lietuvos institucijos atsisakė išduoti...

Pramonė
2018.06.22
Seimas žengė žingsnį link akcizų rūkalams padidinimo

Nenumatytame Seimo posėdyje penktadienį parlamentarai po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms,...

Verslo aplinka
2018.06.22
„Elintos“ grupė išskaidyta, įmonės traukia investuotojus Premium

Pramoninės elektronikos ir automatikos, elektromobilių galios valdymo sistemų ir įkrovimo stotelių srityse...

Pramonė
2018.06.22
„Lietuvos geležinkelių“ strategija: iš kur paimti krovinių ir keleivių Premium 1

„Lietuvos geležinkeliai“ (LG) kelia tikslus iki 2030 m. du kartus padidinti įmonės vertę ir keleivių skaičių,...

Transportas
2018.06.22
„Latvijas Finieris“ dalį 200 mln. Eur investicijų nukreips į Ukmergę

„Latvijas Finieris“, kuriam Lietuvoje priklauso faneros gamykla „Likmerė“, per 2018–2023 m. planuoja...

Pramonė
2018.06.21
Lubienė: „Achemai“ nepriimtini ministro pasiūlymai 25

Vieno didžiausių šalyje privataus kapitalo koncernų „Achemos grupė“ valdybos pirmininkė ir didžiausia...

Energetika
2018.06.21
Muskas įvardijo valstybę, pirmaujančią kovoje dėl „Gigafactory“ 18

JAV verslininko Elono Musko vadovaujama elektra varomų automobilių gamintoja „Tesla“ planuoja Europoje...

Technologijos
2018.06.21
„Elmorio“ investicija – 40 mln. Eur vertės gamykla Premium 5

Vienintelė Baltijos šalyse dangtelių gamybos UAB „Elmoris“ baigia plyno lauko investiciją – į naują fabriką...

Pramonė
2018.06.21
„Veika“: investicijos į plėtrą planuojamos iki 2020 metų

Praėjusiais metais dalį verslo pardavusi Japonijos skaitmeninio spausdinimo technologijų milžinui „Mimaki...

Pramonė
2018.06.20
Kosmetikos gamintojo „Cosmoway“ akcijos – lietuvių rankose 8

Kosmetikos gamintojo „Cosmoway“ akcijos nuo šiol priklauso tik lietuviams. Akcininkai perpirko visas italės...

Vadyba
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
„AirFaas“ randa gamykloms užsakymų, o produktų kūrėjams – gamintojus Rėmėjo turinys

„AirBnB“ pramonininkams – taip pristatoma naujoji suomių kompanijos „Combi Works“ sukurta platforma internete...

Pramonė
2018.06.19
Į Europą grįžta investuotojai – kaip jų privilioti į Lietuvą Premium 3

Keturios iš dešimties Europoje veikiančių įmonių planuoja plėtrą, 12% į Europą dar neatėjusių bendrovių...

Verslo aplinka
2018.06.19
Kinai siekia išpirkti Baltarusijos „Atlant“ iš valstybės

Buitinės technikos UAB „Atlant“ Baltarusijoje neatlygintinai valstybei perleidžia 21,73% bendrovės akcijų,...

Pramonė
2018.06.19
Lietuvoje indai kurs vairavimo sistemą savavaldžiams automobiliams Premium 3

Karinei žvalgybai produktus kurianti Indijos „Tonbo Imaging“ Lietuvoje planuoja įsteigti mokslinę...

Pramonė
2018.06.19
„Freda“ Kauno LEZ išsinuomojo antrą sklypą plėtrai Premium

Baldų AB „Freda“ akcininkai baigia statyti gamybos pastatą Kauno LEZ, tačiau, be 4,6 ha sklypo, išsinuomoto...

Pramonė
2018.06.18
„Lindstrom“ Vilniuje statys skalbyklą

Tekstilės nuomos paslaugų UAB „Lindstrom“ Savanorių prospekte Vilniuje planuoja statyti paslaugų centrą su...

Pramonė
2018.06.18
Nuo garažo išaugę iki gamyklos, kalviai smulkių užsakymų vis tiek neatsisako Premium 1

Net kai verslas įsibėgėja, o gamyba ir užsakovai stambėja, nederėtų atsisakyti smulkių pavienių klientų...

Pramonė
2018.06.18
Kitokių sėdmaišių autorė Darbo biržoje motyvavo kitus, kol atrado savo verslą Premium

Kai nedidelis šeimos verslas auga lyg savaime, nauji siekiai ir užduotys vis nukeliami į ateitį. Bet...

Fotoreportažai
2018.06.17
Katilai „Liepsnelė“ vis labiau įsitvirtina Jakutijoje 1

Gamykloje „Saxa–Liepsnele“ (Jakutija, Rusija) šiemet pagaminta 100 lėto degimo katilų „Liepsnelė“ – jie...

Pramonė
2018.06.17

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau