Išmanioji gamyba: naktį dirba be žmonių

Publikuota: 2015-10-18
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
„Verslo žinios“

Metalo gaminių gamybos UAB „Plieno fortas“ įgyvendino daugelio įmonių ateities viziją – naktinėje pamainoje įrengimai dirba be žmonių. Efektas: dukart per metus išaugęs eksportas ir trečdaliu – pardavimo pajamos.

„Taip, vakare darbininkai išeina namo, cechas užrakinamas ir įrengimai dirba vieni, be žmonių. Darbuotojai budi namuose, panašiai, kaip budi namuose iškvietimų laukiantys medikai“, – aiškina Arūnas Karinauskas, Šiaulių UAB „Plieno fortas“ valdybos narys, įmonės ekonomistas.

Pasiekti tokį automatizavimo lygį bendrovei leido ES investicijos: už Lietuvos verslo paramos agentūros pagal priemonę „Invest LT-2“ skirtą finansavimą – 1,4 mln. Eur, investavusi antratiek nuosavų lėšų įmonė nusipirko moderniausią gamybos įrangą.

„Lazerinės metalo pjaustymo staklės iš sandėlio paima reikiamo storio metalo lakštą ir atlieka užprogramuotą operaciją: išpjauna iš metalo reikiamą detalę, padeda ją į sandėlį ir vėl ima naują metalo lakštą“, – kaip vyksta gamyba be žmonių, aiškina p. Karinauskas.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje tokio metalo apdirbimo centro daugiau neturi nė viena bendrovė, o, pavyzdžiui, metalo lenkimo staklės, kokias įsigijo „Plieno fortas“, – vienintelės Europoje.

„Turime koordinatines perforavimo stakles su sandėliu, dirbančias irgi naktiniu režimu, tokias stakles Europoje turime tik mes ir vokiečiai“, – tvirtina ekonomistas.

Įmonės įrengimai priklausomai nuo turimų užsakymų dirba visą parą šešias dienas per savaitę trimis pamainomis.

„Trečiojoje arba naktinėje pamainoje nedirba nė vieno žmogaus. Jeigu dėl kokių nors priežasčių įrengimai sustoja, jie patys apie tai informuoja namuose budinčius operatorius“, – pasakoja Karinauskas.

Metalo apdirbimo paslaugas teikiantys šiauliečiai paprastai gauna brėžinius iš užsakovų, įmonės konstruktoriai-programuotojai sukuria programas įrengimams. Nors įmonė gamina nestandartinius gaminius, dirbama su tais užsakovais, kurie gali pateikti stambesnių užsakymų.

Planuojamas naujas fabrikas

Daugiausia užsakymų šiauliečiams teikia Skandinavijos bendrovės – viena garsiausių pasaulyje liftų gamintoja Švedijos „Litcon tools“ ir UAB „FTG Baltic“ – miško pramonės mašinų gamintojų atstovė.

„Švedai kelia gamybą iš Kinijos į Europą, todėl užsakymų daugėja“, – aiškina p. Karinauskas.

infogr.am::infogram_0_plienofortas-2222

Įgyvendinusiai plėtros projektą įmonei atsivėrė naujų galimybių – užsakoma ir ypač didelių gabaritų bei didelio svorio gaminių, kurių anksčiau metalo apdirbėjai pagaminti nepajėgė. Sukurta 30 naujų darbo vietų. Dabar įmonėje dirba 100 žmonių.

„Plieno forto“ valdybos narys pabrėžia: gautos ES lėšos leido projektą įgyvendinti greičiau, daugiau lėšų lieka apyvartai, pagreitėja atsipirkimas. Galinti paslaugas pasiūlyti pigiau negu kiti įmonė tapo konkurencingesnė. Todėl investicijos šiuo projektu neapsiribos: „Plieno fortas“ yra pateikęs paraišką pagal ES priemonę – „Regio Invest LT+“. Gavus 2,1 mln. Eur ES investicijų būtų įgyvendinamas 6 mln. Eur vertės projektas – įsigytame sklype statomas naujas gamyklos pastatas.

Bendrovės pateiktoje paraiškoje rašoma, kad „sujungus turimą technologinį potencialą ir įsigijus įrangą, leisiančią atlikti sudėtingesnes operacijas, bus galima gaminti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius“.

infogr.am::infogram_0_plieno_fortas-945

Naktiniu tarifu

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, sako, kad tai, kas vyksta „Plieno forte“, drąsiai galima vadinti išmaniąja gamyba. Investuodamos nemažus pinigus įmonės pasiekia stulbinamą pažangą. Išmanieji įrengimai, pasak jo, leidžia gamybą organizuoti taip, kad rytą darbininkai randa ruošinius, kuriuos galima toliau apdirbti. Be to, dirbant naktį nemažai sutaupoma naudojantis naktiniu elektros tarifu.

„Naktį gamyba tokia pat saugi kaip dieną, įvykus incidentui, pavyzdžiui, dingus elektrai, protingos staklės pačios praneša apie įvykusį incidentą elektroniniu laišku ar SMS žinute. Japonijoje mačiau fabrikų, kurie be žmonių dirba ne naktimis, o ištisą parą. Tik užsidegus lemputei, pranešančiai, kad įrenginys sustojo, iškviečiami specialistai. Džiugina, kad panašių fabrikų atsiranda ir Lietuvoje“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

Metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuriai jis vadovauja, taip pat turi išmaniųjų įrenginių. Pavyzdžiui, prireikus darbuotojai, baigiantis dienos pamainai, uždeda metalo lakštus, įjungia programą ir išeina namo. Staklės dirba dvi pustrečios valandos ir atlikusios užduotį pačios išsijungia.

Tinka ne visiems

„Suprantama, ne visose gamybos įmonėse tai įmanoma – yra individuali gamyba, kur tokie procesai kol kas nelabai įmanomi arba reikėtų įsigyti pernelyg brangius įrenginius“, – svarsto p. Kvietkauskas.

Vilius Senkus, metalo gaminius apdirbančios UAB „Stevila“ vadovas, sako, kad bendrovė neplanuoja siekti visiško gamybos automatizavimo. Jeigu taip dirba fabrikai Vokietijoje, Portugalijoje, Japonijoje, kokia prasmė tai daryti Lietuvoje?

„Mūsų gamyba atliekama mažomis serijomis, reikia itin aukšto tikslumo ir didelio atlikimo greičio. Skiriasi gaminių dydžiai, parametrai. Mes galime konkuruoti ten, kur reikia rankų darbo. Mūsų bendrovėje taip pat daug kas automatizuota. Bet viską valdo ne kompiuteris – žmogus“, – teigia p. Senkus.

Pasvėrę sąnaudas, kiek kainuotų automatizuoti visus procesus, kol kas gamybos be žmonių atsisako ir tokios aukštųjų technologijų bendrovės, kaip medicinos priemonių gamintoja UAB „Intersurgical“ ar saulės modulių gamintoja UAB „Via Solis“.

„Tokio automatizavimo lygio, kad naktį įrengimai galėtų dirbti be žmonių, mūsų įmonėje nėra. Tai susiję su produktų spektru, jei jis nedidelis, visiškai automatizuoti gamybą apsimoka, bet jeigu norima išlaikyti lankstumą, kaip pas mus, tuomet nėra prasmės. Mes to nesieksime“, – neslepia Rimvydas Karoblis, „Via Solio“ vadovas.

Martynas Griežė, „Intersurgical“ Gamybos technologinio skyriaus vedėjas, aiškina, kad galbūt galima būtų automatizuoti visus procesus, pavyzdžiui, sukurti pakavimui skirtą automatą – dabar kvėpavimo slaugos priemonės pakuojamos rankomis. Tačiau toks pakavimo įrenginys, p. Griežės nuomone, turėtų būti itin sudėtingas ir brangus, todėl, matyt, vargiai atsipirktų.

Pramonės ateitis

Ne vienoje gamybos įmonėje yra tekę matyti, kad visas gamybos procesas automatizuotas, tačiau pakuojama vis dar rankomis. Vadovai aiškina, kad tai daroma ne todėl, kad neįmanoma būtų pakuotojų pakeisti įrengimu, – pakuotojai atlieka dar vieną svarbią funkciją: jie dar sykį patikrina produkto kokybę.

Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovas, atkreipia dėmesį, kad nors ne visos įmonės, atsižvelgiant į verslo pobūdį, galėtų ir norėtų sekti „Plieno forto“ pavyzdžiu, tokie gamybos procesai – pramonės ateitis.

„Niekur nepabėgsime nuo minties, kad žmogiškuosius išteklius turėsime keisti į inovatyvias technologijas. Jeigu bus įsitikinta, kad kur kas pigiau, kai įrengimai dirbs naktį, daugelis tokiu pavyzdžiu pasinaudos. Mane džiugina dar viena tendencija – kad Šiaulių pramonė vis daugiau investuoja ir tampa vis konkurencingesnė“, – kalba p. Stulpinas.

infogr.am::infogram_0_dargio_komentaras

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Metinis pramonės augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES

Metinis pramonės augimas Lietuvoje birželį buvo vienas didesnių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių,...

Pramonė
2018.08.14
Alternatyva plastikui – iš „Stora Enso“ biokompozito pradedami gaminti indai

Vienai pirmaujančių pasaulyje medienos pramonės grupių „Stora Enso“ pasiūlius alternatyvą plastikui, iš...

Pramonė
2018.08.13
Atleistas Šiaulių „Statgos“ direktorius padavė į teismą švedų akcininką Premium 15

Prekybos įrangos ir ergonominių baldų gamybos UAB „Statga“ šiemet pakeitė pavadinimą, direktorių, o buvęs...

Pramonė
2018.08.13
„Rokiškio aliejinei“ dar vienas šansas: teismas nusprendė, kad moki

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė UAB „Rokiškio...

Pramonė
2018.08.13
Klientus laimi sprendimais ir darbų galerija: gamino ir „Spotify“ biurui, ir „Nordea“ valgyklai Premium

Pagaminęs produktą, naudojamą „Spotify“ biure Niujorke, jau turi, ką papasakoti potencialiems užsakovams.

Pramonė
2018.08.13
„Akmenės cementas“ mažina nuostolius  

Vienintelė Lietuvoje cemento gamybos bendrovė „Akmenės cementas“ šiais metais planuoja parduoti daugiau...

Pramonė
2018.08.10
VMG su 140 mln. Eur investicija kuriasi LEZ ir pati kuria pramonės parką 3

Šiandien Vakarų medienos grupė (VMG) oficialiai pradeda medžio drožlių plokščių fabriko statybas Akmenės LEZ...

Pramonė
2018.08.10
Vokietijos milžinė „Karcher“ kai kuriuos modelius patikėjo gaminti tik „Vilmai“ Premium 8

Naujas gaminys – grindų plovimo mašina – ir kiti valymo įrengimai praėjusiais metais elektros ir mechaninių...

Pramonė
2018.08.10
Vakarų medienos grupė perleidžia žirgyno projektą: investicijos sieks 14 mln. Eur Premium

Vilniaus rajone šį mėnesį pradedamas statyti žirginio sporto kompleksas, kurio iniciatorius buvo Sigitas...

Pramonė
2018.08.09
„Regio potencialas LT“: ES subsidijos grąžinimas priklausys nuo darbo našumo

Pagal naują ES priemonę „Regio potencialas LT“ gamybininkai galės pretenduoti į grąžinamą subsidiją pastatams...

Pramonė
2018.08.09
A. Lukašenka suabejojo LEZ nauda: jų indėlis į ekonomiką neatsveria lengvatų 3

Laisvosios ekonominės zonos( LEZ) Baltarusijoje sukuria maždaug 4% BVP, tačiau Aliaksandro Lukašenkos,...

Pramonė
2018.08.09
„Vichiunai – Rus“ apyvarta priartėjo prie 10 mlrd. rublių 25

Vieno stambiausių Kaliningrado srities jūros gėrybių perdirbėjo „Vichiunai – Rus“ pardavimo pajamos pernai...

Pramonė
2018.08.09
Pakuotės paklausa augins „Grigeo“ sparčiau nei planuota 1

Medienos ir popieriaus įmonių grupė AB „Grigeo“ kartu su Šveicarijos įrengimų tiekimo „Bobst Mex SA“ baigė...

Pramonė
2018.08.08
„Livonia Partners“ investuoja į „Freor“ 1

Baltijos šalyse veikiantis privataus kapitalo fondas „Livonia Partners“ investuoja į komercinės šaldymo...

Rinkos
2018.08.08
Klaipėda plaukia į pasaulio vandenynus Premium 2

Konteinerių krova uoste šauna į viršų: rekordinius metus planuoja ir Klaipėdos konteinerių terminalas, ir...

Transportas
2018.08.08
Kauno „Printela“ į naują spausdinimo ant pakuočių padalinį investavo 5 mln. Eur Premium

Kauno UAB „Printela“, etikečių bei pakuočių gamintoja, investavo į naują spausdinimo ant pakuočių...

Pramonė
2018.08.07
„Genbos“ plėtrą skatina laiku priimti sprendimai Premium 1

Kauno „Genbos“ įmonių grupė, jungianti 3 didmeninės prekybos įmones, šiemet planuoja pasiekti 14,1 mln. Eur...

Pramonė
2018.08.07
„Lifosoje“ – investicijos į energijos taupymo sprendimus 2

Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“ modernizavo ir išplėtė suspausto oro, kuris reikalingas...

Pramonė
2018.08.06
„Betonikos“ akcininkė perka gelžbetonio elementų gamintoją TMB

Viena stambiausių surenkamo gelžbetonio sprendimų tiekėjų Europoje „Consolis“ perka gelžbetonio elementų...

Statyba ir NT
2018.08.06
Šiauliai skelbia investuotojų konkursą pramoniniame parke Premium

Šiaulių m. savivaldybė paskelbė investuotojų Šiaulių pramoniniame parke atrankos konkursą. Ne aukciono būdu...

Pramonė
2018.08.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau