Vokietija nėra vien „Volkswagen“

Publikuota: 2015-10-13
Atnaujinta 2015-10-13 17:15
„LODI Franck“ / „Sipa“ / „Scanpix“ nuotr.
„LODI Franck“ / „Sipa“ / „Scanpix“ nuotr.
Miuncheno universiteto tarptautinės ekonomikos profesorė, „Bruegel“ vyresnioji mokslo darbuotoja.

„Volkswagen“ skandalas sukėlė abejonių dėl vokiečių gamybos modelio. Jeigu bendrovės dyzelinių automobilių sėkmę iš dalies lėmė apgaulingos pastangos nuslėpti jų išmetamų kenksmingų teršalų kiekį, ar panaši informacija apie kitas bendroves neprivers suabejoti šalies virsmu iš „Europos ligonio“ į eksportu grįstą ekonominę jėgainę?

Laimei, atsakymas į šį klausimą yra beveik užtikrintas „ne“. Vokietijos konkurencinis pranašumas mažiau susijęs su nesąžiningu priekabių ieškojimu, o labiau su įmonių struktūra ir jų darbo kultūra. Vokietijos pirmaujanti automobilių gamintoja yra gamybos taisyklių, kurios prisidėjo prie šalies sėkmės, išimtis, o ne pavyzdys.

Ir tikrai Vokietijos sėkmė ne be pagrindo dažnai minima kaip modelis, kurį turėtų kopijuoti kitos šalys. Nuo pat amžiaus pradžios šalis augo ir tapo viena pasaulyje pirmaujančių eksportuotojų, pralenkusi visas kitas didžiąsias Europos valstybes. Nuo 2000-ųjų iki 2013-ųjų Vokietijos eksportas augo 154 proc., kai tuo tarpu Ispanijoje eksportas didėjo 127 proc., Jungtinėje Karalystėje – 98 proc., Prancūzijoje – 79 proc., o Italijoje – 72 proc.

Populiariausias Vokietijos įspūdingų eksporto rodiklių pastaruoju metu paaiškinimas yra atlyginimų augimo ribojimas. Tačiau, kaip rodo palyginimas su Ispanija, spartesnis atlyginimų augimas kitose valstybėse nėra vienintelė priežastis. Žinoma, nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų Vokietijoje atlyginimai didėjo 19 proc., palyginti su 48 proc. Ispanijoje. Tačiau po 2009 m. finansų krizės padėtis šalyse iš esmės pasikeitė. Nuo 2009-ųjų iki 2013-ųjų nominalusis darbo užmokestis Vokietijoje didėjo daugiau negu 14 proc., o Ispanijoje – tik 4 proc. Vis dėlto, nepaisant spartesnio darbo užmokesčio kilimo Vokietijoje, šalies eksportas atsigavo greičiau negu Ispanijos arba kitų Europos Sąjungos valstybių.

Svarbiausias Vokietijos sėkmės veiksnys yra tas, kad šalies įmonių struktūra prisideda prie produkcijos kokybės gerinimo. Vokietijos eksportuotojų įmonės organizuotos ne tokiu hierarchiniu būdu ir yra labiau decentralizuotos negu kitų Europos šalių įmonės. Tai suteikia joms keletą pranašumų. Decentralizacija suteikia galimybę darbuotojams žemesniuose įmonės lygmenyse kurti ir įgyvendinti naujas idėjas. Kadangi dažnai šie darbuotojai yra arčiau klientų nei dirbantieji aukštesniuose lygmenyse, jų kolektyvinės žinios apie tai, ko reikia rinkai, yra svarbus vertės šaltinis.

Semdamasi iš šio žinių šaltinio, Vokietija gali konkuruoti kokybe, o ne kaina. Ir iš tiesų, jeigu atlyginimų augimo ribojimas būtų vienintelis Vokietijos sėkmės veiksnys, šaliai tektų smarkiai pasistengti, kad pralenktų prancūzų, italų, britų ir ispanų eksportuotojus, kurie konkuruoja daugiausia kaina, perkeldami gamyba į pigios darbo jėgos valstybes. Tačiau vokiečių dėmesys kokybei leidžia šalies įmonėms prašyti didesnės kainos ir įgyti naujų klientų. Paprašius įvertinti savo gaminius pagal rinkos vidurkį, 40 proc. Vokietijos eksportuotojų savo prekes vertino kaip aukščiausios kokybės, kai tuo pat metu taip galvojo tik 10 proc. Prancūzijos eksportuotojų.

Decentralizuotas valdymas padėjo Vokietijos eksportuotojams patrigubinti savo rinkos dalį aukščiausios kokybės prekių pasaulinėje rinkoje, palyginti su bendrovėmis, kurios nevykdė reorganizacijos. Panagrinėjusi 1 proc. Vokietijos geriausių eksportuotojų (šalies eksporto superžvaigždes), pastebėjau, kad nusprendę decentralizuoti savo organizacijas, jie daugiau negu du kartus padidino užimamą pasaulinės eksporto rinkos dalį.

Toks dėmesys kokybei galėtų paaiškinti, kodėl Vokietijos eksportas po 2009-ųjų taip mikliai atsigavo, nepaisant nominaliojo darbo užmokesčio augimo. Dėl kokybės eksportuotojai tampa mažiau pažeidžiami kainų pokyčių, įskaitant ir tuos, kuriuos lemia kylantys atlyginimai. Ir priešingai, tos šalys, kuriose įmonės konkuruoja kainomis, galėjo justi didesnį spaudimą šalyje augant darbo užmokesčiui perkelti gamybą į užsienį. Vokietijos santykinis nejautrumas kylančioms sąnaudoms taip pat galėtų paaiškinti, kodėl jos vyriausybei tinka stiprus euras, nors Prancūzija ir Italija prašo Europos centrinio banko silpninti valiutą.

Pasirodo, „Volkswagen“ pasuko kitu keliu negu dauguma Vokietijos įmonių. Užuot decentralizavęs valdžią, generalinis direktorius Martinas Winterkornas stojo už centralizuotos, komanduojamos ir kontroliuojamos organizacijos, kurioje jis veikė kaip patriarchas, vairo. Jo troškimas nuvesti bendrovę į didžiausias pasaulinės automobilių pramonės aukštumas, pralenkiant „Toyota“, prislėgė bendrovės vadovus spaudimu pasiekti nustatytų augimo rodiklių. Rezultatas – sprendimas suklastoti išlakų bandymus – daugiau byloja apie puvinį automobilių gamybos bendrovėje, kuris apėmė ją nuo viršaus, negu apie Vokietijos gamybos kultūrą.

Pasaulinio vertės tyrimo duomenimis, Vokietijos visuomenė itin grįsta pasitikėjimu, čia piliečiai pasikliauja vieni kitų elgesiu ir elgiasi atitinkamai. „Volkswagen“ skandalas tapo pamoka, kad būtent dėl šios kultūros taip pasiteisina šalies eksporto modelis. Prancūzų ir italų eksportuotojai, kurie įvedė decentralizuotą valdymą, nepadidino savo užimamos pasaulinės aukščiausios kokybės prekių rinkos dalies. Tikėtina, kad taip nutiko todėl, jog didesnio savarankiškumo suteikimas skyrių vadovams ne tik leidžia jiems laisviau reaguoti į rinkos poreikius, bet ir sudaro sąlygas savo karjeros interesus iškelti aukščiau įmonės gerovės.

Jeigu Vokietija nori išlaikyti ekonominį dominavimą, jai teks imtis griežtesnių priemonių, nei riboti atlyginimus arba restruktūrizuoti hierarchijas. Šaliai teks užtikrinti, kad pasaulinės konkurencijos daromas spaudimas nepakeistų jos sėkmę grindžiančios principingumo kultūros.

Dalia Marin – Miuncheno universiteto tarptautinės ekonomikos profesorė ir Briuselyje įsikūrusio ekonominių tyrimų instituto „Bruegel“ vyresnioji mokslo darbuotoja.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VŠT užbaigė 2,5 mln. Eur investiciją į termofikacinę elektrinę

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė 2,5 mln. Eur vertės šilumos gamybos įrenginių modernizavimo...

Pramonė
17:00
Dotnuvos eksperimentinis ūkis bus privatizuojamas 3

Žemės ūkio ministerijai priklausantis Dotnuvos eksperimentinis ūkis Kėdainių rajone bus privatizuojamas. 100...

Pramonė
16:15
Saulės moduliai: pasirašyta „Valoe“ ir „SoliTek“ sutartis už 11,3 mln. Eur 2

Suomijos energetikos sprendimų bendrovė „Valoe“ su Lietuvos saulės modulių gamintoja „SoliTek“ pasirašė...

Pramonė
13:26
„Brexit“: kaip keisis prekyba lietuviškais produktais JK

Iki oficialaus Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) likus mažiau nei dvejiems...

Pramonė
12:55
„Arimex“ įkūrėjas A. Jurskis: jau nebesvarbu, ar įmonė uždirbs 4, ar 6 mln. Eur Premium 25

Prieš penkerius metus nuo verslo valdymo atsitraukęs Arnas Jurskis, riešutais ir džiovintais vaisiais...

Pramonė
11:30
„Solvit“ padėjo susigrąžinti PVM užsienyje: verslas akyviau gina teises ES 1

Diskriminaciją Europos Sąjungos (ES) bendrojoje rinkoje patyrusios Lietuvos įmonės praėjusiais metais...

Pramonė
09:54
Kova su plastiku naftos paklausą paveiks labiau, nei manoma

Naftos sektorius nuvertina pakitusį vartotojų požiūrį: kova su plastiko atliekomis naftos paklausą sumažins...

Pramonė
08:34
Daliai įmonių palengvėjo: baudų už „Metrail“ mokėti kol kas nereikės Premium

Dėl „Metrail“ istorijos nukentėjusios įmonės, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos klientės, gali šiek tiek...

Paslaugos
05:45
Estijos „BaltCap“ leista perimti „Sveikų produktų“ ir „Bio Salos“ kontrolę

Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „BaltCap“ netiesiogiai per fondą „BaltCap...

Pramonė
2019.02.18
Keičiasi „Audimo“ vadovė

AB „Audimas“ generalinės direktorės pareigas pradeda eiti Eglė Gruodienė. Ji vadovo pozicijoje keičia Rūtą...

Vadyba
2019.02.18
Pardavimų valanda bendrovėje „Lietuvos energijos tiekimas“: sėkmė užkoduota pardavėjo nuostatuose Premium 5

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad parduoti dujas verslo klientams, kai pagal klientų krepšelį užimi 98...

Pardavimai
2019.02.18
Dvarčionyse pradeda formuotis aukštųjų technologijų miestelis Premium 4

Aukštųjų technologijų miestelis Dvarčionyse tampa kūnu – lazerių pramonės įmonių grupė „Eksma” į naujas...

Pramonė
2019.02.18
Pramonininkai nerimauja dėl muitinės pasirengimo „Brexit“

Tvyrant nežinomybei dėl britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) aplinkybių, Lietuvos verslininkai žada...

Verslo aplinka
2019.02.18
Ragina įteisinti pluoštinių kanapių perdirbimą: regi 100-300 mln. Eur pridėtinę vertę 1

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ragina politikus priimti reikalingas įstatymų pataisas ir taip įteisinti...

Pramonė
2019.02.18
Suomijos mėsos perdirbėja „Atria“ traukiasi iš Rusijos: lūkesčiai nepasiteisino 3

Suomijos mėsos perdirbimo koncernas „Atria Oy“ pasirengęs atsisakyti aktyvų Rusijoje. 2005 m. investavusi...

Pramonė
2019.02.18
Kelių direkcija iš VGTU perka asfalto inovaciją ir jos patentą Premium 19

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) už 245.500 Eur iš mokslininkų perka naujo asfalto mišinio...

Technologijos
2019.02.18
Liuksemburgo „auksinę“ vizą yra gavę tik 6 užsienio piliečiai

Liuksemburgo imigracijos tarnyba pareiškė, kad nuo 2017 m., kai pradėjo veikti programa, suteikianti...

Pramonė
2019.02.18
„Coca-cola“ 2019 m. prognozės – ne optimistiškos

„Coca-cola“, prognozuodama, kaip seksis šiemet, nėra nusiteikusi optimistiškai – dėl globalaus ekonomikos...

Pramonė
2019.02.18
Medikamentų pakuotoja ES investicijas panaudotų moderniems įrengimams

Vasario 25 dieną baigiasi paraiškų priėmimas pagal ES priemonę „Regio potencialas LT“, skirtą skatinti labai...

Pramonė
2019.02.18
ŽŪM kraustynės į Kauną: kur galima sutalpinti 300 darbuotojų Premium 28

Žemės ūkio ministrui skaičiuojant potencialias vietas Kaune, kur galėtų įsikurti apie 300 darbuotojų, rinkos...

Statyba ir NT
2019.02.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau