Vokietija nėra vien „Volkswagen“

Publikuota: 2015-10-13
Atnaujinta 2015-10-13 17:15
„LODI Franck“ / „Sipa“ / „Scanpix“ nuotr.
„LODI Franck“ / „Sipa“ / „Scanpix“ nuotr.
Miuncheno universiteto tarptautinės ekonomikos profesorė, „Bruegel“ vyresnioji mokslo darbuotoja.

„Volkswagen“ skandalas sukėlė abejonių dėl vokiečių gamybos modelio. Jeigu bendrovės dyzelinių automobilių sėkmę iš dalies lėmė apgaulingos pastangos nuslėpti jų išmetamų kenksmingų teršalų kiekį, ar panaši informacija apie kitas bendroves neprivers suabejoti šalies virsmu iš „Europos ligonio“ į eksportu grįstą ekonominę jėgainę?

Laimei, atsakymas į šį klausimą yra beveik užtikrintas „ne“. Vokietijos konkurencinis pranašumas mažiau susijęs su nesąžiningu priekabių ieškojimu, o labiau su įmonių struktūra ir jų darbo kultūra. Vokietijos pirmaujanti automobilių gamintoja yra gamybos taisyklių, kurios prisidėjo prie šalies sėkmės, išimtis, o ne pavyzdys.

Ir tikrai Vokietijos sėkmė ne be pagrindo dažnai minima kaip modelis, kurį turėtų kopijuoti kitos šalys. Nuo pat amžiaus pradžios šalis augo ir tapo viena pasaulyje pirmaujančių eksportuotojų, pralenkusi visas kitas didžiąsias Europos valstybes. Nuo 2000-ųjų iki 2013-ųjų Vokietijos eksportas augo 154 proc., kai tuo tarpu Ispanijoje eksportas didėjo 127 proc., Jungtinėje Karalystėje – 98 proc., Prancūzijoje – 79 proc., o Italijoje – 72 proc.

Populiariausias Vokietijos įspūdingų eksporto rodiklių pastaruoju metu paaiškinimas yra atlyginimų augimo ribojimas. Tačiau, kaip rodo palyginimas su Ispanija, spartesnis atlyginimų augimas kitose valstybėse nėra vienintelė priežastis. Žinoma, nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų Vokietijoje atlyginimai didėjo 19 proc., palyginti su 48 proc. Ispanijoje. Tačiau po 2009 m. finansų krizės padėtis šalyse iš esmės pasikeitė. Nuo 2009-ųjų iki 2013-ųjų nominalusis darbo užmokestis Vokietijoje didėjo daugiau negu 14 proc., o Ispanijoje – tik 4 proc. Vis dėlto, nepaisant spartesnio darbo užmokesčio kilimo Vokietijoje, šalies eksportas atsigavo greičiau negu Ispanijos arba kitų Europos Sąjungos valstybių.

Svarbiausias Vokietijos sėkmės veiksnys yra tas, kad šalies įmonių struktūra prisideda prie produkcijos kokybės gerinimo. Vokietijos eksportuotojų įmonės organizuotos ne tokiu hierarchiniu būdu ir yra labiau decentralizuotos negu kitų Europos šalių įmonės. Tai suteikia joms keletą pranašumų. Decentralizacija suteikia galimybę darbuotojams žemesniuose įmonės lygmenyse kurti ir įgyvendinti naujas idėjas. Kadangi dažnai šie darbuotojai yra arčiau klientų nei dirbantieji aukštesniuose lygmenyse, jų kolektyvinės žinios apie tai, ko reikia rinkai, yra svarbus vertės šaltinis.

Semdamasi iš šio žinių šaltinio, Vokietija gali konkuruoti kokybe, o ne kaina. Ir iš tiesų, jeigu atlyginimų augimo ribojimas būtų vienintelis Vokietijos sėkmės veiksnys, šaliai tektų smarkiai pasistengti, kad pralenktų prancūzų, italų, britų ir ispanų eksportuotojus, kurie konkuruoja daugiausia kaina, perkeldami gamyba į pigios darbo jėgos valstybes. Tačiau vokiečių dėmesys kokybei leidžia šalies įmonėms prašyti didesnės kainos ir įgyti naujų klientų. Paprašius įvertinti savo gaminius pagal rinkos vidurkį, 40 proc. Vokietijos eksportuotojų savo prekes vertino kaip aukščiausios kokybės, kai tuo pat metu taip galvojo tik 10 proc. Prancūzijos eksportuotojų.

Decentralizuotas valdymas padėjo Vokietijos eksportuotojams patrigubinti savo rinkos dalį aukščiausios kokybės prekių pasaulinėje rinkoje, palyginti su bendrovėmis, kurios nevykdė reorganizacijos. Panagrinėjusi 1 proc. Vokietijos geriausių eksportuotojų (šalies eksporto superžvaigždes), pastebėjau, kad nusprendę decentralizuoti savo organizacijas, jie daugiau negu du kartus padidino užimamą pasaulinės eksporto rinkos dalį.

Toks dėmesys kokybei galėtų paaiškinti, kodėl Vokietijos eksportas po 2009-ųjų taip mikliai atsigavo, nepaisant nominaliojo darbo užmokesčio augimo. Dėl kokybės eksportuotojai tampa mažiau pažeidžiami kainų pokyčių, įskaitant ir tuos, kuriuos lemia kylantys atlyginimai. Ir priešingai, tos šalys, kuriose įmonės konkuruoja kainomis, galėjo justi didesnį spaudimą šalyje augant darbo užmokesčiui perkelti gamybą į užsienį. Vokietijos santykinis nejautrumas kylančioms sąnaudoms taip pat galėtų paaiškinti, kodėl jos vyriausybei tinka stiprus euras, nors Prancūzija ir Italija prašo Europos centrinio banko silpninti valiutą.

Pasirodo, „Volkswagen“ pasuko kitu keliu negu dauguma Vokietijos įmonių. Užuot decentralizavęs valdžią, generalinis direktorius Martinas Winterkornas stojo už centralizuotos, komanduojamos ir kontroliuojamos organizacijos, kurioje jis veikė kaip patriarchas, vairo. Jo troškimas nuvesti bendrovę į didžiausias pasaulinės automobilių pramonės aukštumas, pralenkiant „Toyota“, prislėgė bendrovės vadovus spaudimu pasiekti nustatytų augimo rodiklių. Rezultatas – sprendimas suklastoti išlakų bandymus – daugiau byloja apie puvinį automobilių gamybos bendrovėje, kuris apėmė ją nuo viršaus, negu apie Vokietijos gamybos kultūrą.

Pasaulinio vertės tyrimo duomenimis, Vokietijos visuomenė itin grįsta pasitikėjimu, čia piliečiai pasikliauja vieni kitų elgesiu ir elgiasi atitinkamai. „Volkswagen“ skandalas tapo pamoka, kad būtent dėl šios kultūros taip pasiteisina šalies eksporto modelis. Prancūzų ir italų eksportuotojai, kurie įvedė decentralizuotą valdymą, nepadidino savo užimamos pasaulinės aukščiausios kokybės prekių rinkos dalies. Tikėtina, kad taip nutiko todėl, jog didesnio savarankiškumo suteikimas skyrių vadovams ne tik leidžia jiems laisviau reaguoti į rinkos poreikius, bet ir sudaro sąlygas savo karjeros interesus iškelti aukščiau įmonės gerovės.

Jeigu Vokietija nori išlaikyti ekonominį dominavimą, jai teks imtis griežtesnių priemonių, nei riboti atlyginimus arba restruktūrizuoti hierarchijas. Šaliai teks užtikrinti, kad pasaulinės konkurencijos daromas spaudimas nepakeistų jos sėkmę grindžiančios principingumo kultūros.

Dalia Marin – Miuncheno universiteto tarptautinės ekonomikos profesorė ir Briuselyje įsikūrusio ekonominių tyrimų instituto „Bruegel“ vyresnioji mokslo darbuotoja.

Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2015 m. www.project-syndicate.org

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Grindeks“ vykdo naujo širdies vaisto klinikinius tyrimus 1

Populiaraus vaisto „Mildronate“ gamintoja Latvijos „Grindeks“, bendradarbiaudama su Latvijos organinės...

Pramonė
2018.08.21
„Littelfuse LT“: atsargus augimas nestabdo nuo investicijų Premium

Kauno UAB „Littelfuse LT“, elektroninių komponentų automobiliams gamintoja, tikisi, kad gamybą auginti leis...

Pramonė
2018.08.21
„PepsiCo“ už 3,2 mlrd. USD perka Izraelio sifonų gamintoją 1

Gėrimų milžinė „PepsiCo“ praneša baigusi derybas dėl Izraelio kompanijos „SodaStream“, gaminančios buitinius...

Pramonė
2018.08.20
Antrinis drabužių panaudojimas: permainos jau pribrendo Premium 4

Verslininkai vis aktyviau raginami užsiimti tekstilės perdirbimu – į sąvartynus patenka du trečdaliai...

Pramonė
2018.08.20
Lietuva – ketvirta pasaulyje ir pirma ES pagal pritrauktas plyno lauko investicijas Premium 15

Mažos šalies statusas Lietuvai nekliudo pritraukti daugiausiai investicijų ES. Ji pateko į daugiausiai plyno...

Finansai
2018.08.20
Apie būsimo pramonės parko kainą ir 100 ha sklypo paieškas aplink Vilnių 14

Užsienio investuotojai, pasirengę stambioms pramonės investicijoms greta Vilniaus, dar mažiausiai penkerius...

Pramonė
2018.08.20
Skaldos pardavėjus kelia aktyvios statybos Premium

Didžiųjų šalies skaldos gavybos įmonių apyvarta pastaraisiais metais ūgtelėjo. Didžiąsias sektoriaus įmones...

Pramonė
2018.08.20
Kauno „Serfas“ šiemet tikisi 1,8 mln. Eur pelno 1

Lietuvos kapitalo statybinių medžiagų gamybos ir prekybos įmonė „Serfas“ šiemet planuoja gauti apie 55 mln.

Pramonė
2018.08.17
Ruošiasi plėtrai JAV: pasitelkė prestižinį Kalifornijos universitetą Premium

Keturios Lietuvoje veikiančios bendrovės pateko į Kalifornijos universiteto Los Andžele programą verslui. Su...

Vilniaus pramonės parko nebus – suzmeko į durpes Premium 23

Lygiai prieš metus premjeras, tuometis ūkio ministras ir sostinės meras pažadėjo, kad 2019 m. pradės veikti...

Pramonė
2018.08.17
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 6

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Vilniaus rajone statys pirmąją Lietuvoje polikarbonato plokščių gamyklą Premium 3

Nemenčinėlėje, Vilniaus rajone, estiško kapitalo UAB „Minsko 7“ ketina statyti pirmąją Lietuvoje...

Pramonė
2018.08.16
Metinis pramonės augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES

Metinis pramonės augimas Lietuvoje birželį buvo vienas didesnių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių,...

Pramonė
2018.08.14
Alternatyva plastikui – iš „Stora Enso“ biokompozito pradedami gaminti indai

Vienai pirmaujančių pasaulyje medienos pramonės grupių „Stora Enso“ pasiūlius alternatyvą plastikui, iš...

Pramonė
2018.08.13
Atleistas Šiaulių „Statgos“ direktorius padavė į teismą švedų akcininką Premium 16

Prekybos įrangos ir ergonominių baldų gamybos UAB „Statga“ šiemet pakeitė pavadinimą, direktorių, o buvęs...

Pramonė
2018.08.13
„Rokiškio aliejinei“ dar vienas šansas: teismas nusprendė, kad moki

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė UAB „Rokiškio...

Pramonė
2018.08.13
Klientus laimi sprendimais ir darbų galerija: gamino ir „Spotify“ biurui, ir „Nordea“ valgyklai Premium

Pagaminęs produktą, naudojamą „Spotify“ biure Niujorke, jau turi, ką papasakoti potencialiems užsakovams.

Pramonė
2018.08.13
„Akmenės cementas“ mažina nuostolius  

Vienintelė Lietuvoje cemento gamybos bendrovė „Akmenės cementas“ šiais metais planuoja parduoti daugiau...

Pramonė
2018.08.10
VMG su 140 mln. Eur investicija kuriasi LEZ ir pati kuria pramonės parką 3

Šiandien Vakarų medienos grupė (VMG) oficialiai pradeda medžio drožlių plokščių fabriko statybas Akmenės LEZ...

Pramonė
2018.08.10
Vokietijos milžinė „Karcher“ kai kuriuos modelius patikėjo gaminti tik „Vilmai“ Premium 8

Naujas gaminys – grindų plovimo mašina – ir kiti valymo įrengimai praėjusiais metais elektros ir mechaninių...

Pramonė
2018.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau