Nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas

Publikuota: 2015-09-13
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m.  – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m. – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Kasmet VŽ sudaromame Lietuvos įmonių TOP 1000 sąraše pirmosios siuvimo ir tekstilės bendrovės pasirodo tik peržengus antrąjį šimtuką. Vis dėlto šio verslo savininkai smulkumą laiko anaiptol ne trūkumu, o pranašumu.

Per du dešimtmečius tekstilės ir siuvimo pramonė ne tik sumenko ir nusilpo: 1995 m. sektorius sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), o 2013 m. bendrosios pridėtinės vertės dalis, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, tesiekė 1,57%.

Pagal apyvartą iš 28 ES šalių Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė užima 14 vietą, pagal investicijas – 18, o pagal darbuotojų skaičių – 13. Lietuvos apdirbamojoje pramonėje kas šešta septinta įmonė yra iš tekstilės ir siuvimo srities. Sektoriaus apyvarta 2014 m. siekė 861 mln. Eur.

Verslininkai įsitikinę, kad artimiausiais metais ši pramonės šaka turi gerą galimybę ūgtelėti.

Į priekį stums doleris

„Šiuo metu daugelis Europos įmonių dar atostogauja, tačiau po rudens mugių jau turėtume pajusti, kad sulaukiame vis daugiau užsakymų. Kiekvienas fabrikas galėtų pajamas padidinti vidutiniškai 10–15%“, – prognozuoja Rimantas Baumilas, TŪB „Klasikinė tekstilė“ bendraturtis.

Jis remiasi tuo, kad, nuo metų pradžios JAV doleriui euro atžvilgiu pabrangus maždaug 25%, kai kurie Europos užsakovai nusigręš nuo šalių, kurių valiuta susieta su doleriu. Ypač tie, kuriems per mėnesį užtenka 20.000 ar 30.000 vienetų ir kuriuos Europos įmonės yra pajėgios pagaminti.

„Kalbu apie užsakovus iš Europos, ne pačius stambiausius, bet vidutinius, kurie parduoda eurais, tačiau užsakymus teikdavo dolerio zonos įmonėms. Tie, kuriems gaminti Kinijoje, Indijoje ar Pakistane ligi šiol buvo pigiau, JAV doleriui pabrangus, iš ten bėga. Gal 10% pabrangimas dar būtų neturėjęs tokio poveikio, bet 25% jau labai reikšmingi“, – įsitikinęs verslininkas.

Anot „Klasikinės tekstilės“ vadovo, didmenininkai vidutiniškai uždirbdavo 20%, o dabar jie turi atiduoti visą uždarbį gamintojui, o, dar įskaičiavus iki dešimtadalio galinčias siekti išlaidas dizaineriams ir logistikos sąnaudas, tapo būtina didinti kainas. Bet brangesni gaminiai taptų nepatrauklūs, palyginti su pagamintais Europoje.

Tiesa, statistika šioms prognozės nelabai palanki – jau šiuo metu Lietuvos tekstilės ir siuvimo pramonė išnaudoja apie 75–78% turimo pajėgumo, o pažvelgus į praėjusių metų statistiką matyti, kad materialinės investicijos ne tik ne auga, bet ir mąžta.

Stabdys – ir darbo santykiai

Prieš 10–15 metų ES rinka šokinėjo tai aukštyn, tai žemyn – poreikis kilo arba krito. Tad taip susiklostė, kad aprangos sektoriaus bendrovės nedrįso staigiai plėstis, – tai galėjo apverktinai baigtis“, – kalba Rimvydas Milašius, Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros profesorius.

Bet jis pabrėžia: nei „Audimas“, nei „Klasikinė tekstilė“ ar „Omniteksas“, netgi matuojat europiniu masteliu, nėra smulkios įmonės. „Audimas“ turi 526 darbuotojus, „Klasikinė tekstilė“ – 300, „Omniteksas“ – 282. Tokių bendrovių kaip Alytaus medvilnės kombinatas, kuriame iki Lietuvos nepriklausomybės dirbo apie 5.000–6.000 darbuotojų, šalyje nebėra. Viena stambesnių pagal darbuotojų skaičių viršutinių drabužių siuvimo įmonių AB „Lelija“ šiuo metu yra įdarbinusi 1.038 žmones, AB „Utenos trikotažas“ kolektyvą sudaro 772 asmenys.

„Stipriai plėstis įmonėms būtų rizikinga. Tai Indijoje ar Bangladeše galima šimtą žmonių priimti ir po kelių mėnesių atleisti“, – primena p. Milašius.

Pasak įmonių vadovų, Lietuvoje viena darbo vieta darbdaviui per mėnesį su mokesčiais kainuoja apie 1.000 Eur, o, pavyzdžiui, Pakistane – apie 100 Eur. Todėl nei Lietuvoje, nei Lenkijoje, nei Čekijoje, nei Vokietijoje didelių tekstilės fabrikų nėra.

„Mes esame Europoje tarp didesnių. Gal yra kelios panašaus dydžio įmonės Portugalijoje ar Ispanijoje, nes įmonė su 200–300 darbuotojų Europos masteliu jau yra stambi“, – lygina p. Baumilas.

Be to, smulkumas, pasak „Klasikinės tekstilės“ vadovo, yra savotiškas pranašumas. Stambios bendrovės gali gaminti milijonus metrų, bet vos kelių artikulų audinių, kurie bus tik žaliava tolesniam perdirbimui. „Klasikinė tekstilė“ gamina apie 100.000 įvairių rūšių gaminių per metus. O gatavo produkto ir kaina kitokia.

„Mes nekeliame tikslo imtis masinės gamybos. Didelė apyvarta dar ne pranašumas. Tekstilės įmonės niekada neužaugs iki didelių, tam nėra poreikio. Kam konkuruoti su Kinija užsiimant masine gamyba? Mes nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas. Mūsų visai kiti tikslai“, – pabrėžia p. Baumilas.

Mažai investuoja

Ponas Milašius sako, kad Lietuvoje gali atsirasti ir stambių tekstilės įmonių, tačiau tai veikiausiai būtų ne aprangos, o techninės tekstilės, naudojamos statybos, kelių tiesimo ir kitose srityse, gamyba. Pasak jo, visai realu, kad į Lietuvą ateitų investuotojas iš Vakarų Europos ar JAV, kuris gamintų techninę tekstilę. Panašiai buvo Čekijoje, kur buvo pastatyta didžiulė įmonė, priklausanti vienai stambių Europos tekstilės korporacijų.

Kol kas Lietuvoje prie stambių gamintojų priskiriamos danų kapitalo verpalų gamintoja „Danspin“, norvegų sporto ir laisvalaikio drabužių gamintoja „Devold“ ir viena iš keturių pasaulyje acetatinių siūlų gamintojų „Dirbtinis pluoštas“.

„Tekstilės ir siuvimo pramonę aplenkusi europinė parama sumažino galimybes įmonėms investuoti į našesnę ir efektyvesnę įrangą. O kai produktyvumas žemas, rankų darbo daug, įmonės patenka į uždarą ratą“, – atkreipia dėmesį Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.

Tekstilės ir drabužių siuvimo įmonėse vien per praėjusius metus materialinių investicijų sumažėjo 14%: 2013 m. investicijos sektoriuje siekė 25,6 mln. Eur, 2014 m. – 22 mln. Eur.

„Mes investuojame ir investuosime toliau, bet ne į tokią plėtrą, kuri didintų gaminamos produkcijos apimtį, – investuosime, kad galėtume gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kuriant didesnę vertę irgi galima didinti apyvartą“, – nurodo Rimvydas Povilaitis, bendrovės „Audimas“ valdybos pirmininkas.

Šiuo metu sektoriaus bendrovės labai ribotai gali pasinaudoti europinėmis investicijomis – nors jų apyvarta būna nedidelė, tokiose įmonėse dirba daug žmonių, o turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų bendrovės laikomos stambiomis. O 2014–2020 m. laikotarpio lėšos nukreiptos smulkiojo ir vidutinio, bet ne stambaus verslo projektams finansuoti. Tačiau Evaldas Gustas, ūkio ministras, yra sakęs, kad rastas sprendimas, kaip padėti tokioms įmonėms.

„Teiksime tekstilės ir siuvimo įmonėms lėšų per finansinės inžinerijos priemones – yra sukurta nauja „Invegos“ priemonė, teikianti paskolų garantijas. Tekstilininkai taip pat galės pretenduoti į paskolų palūkanų subsidijas“, – patikina ministras.

Dar viena bėda – gresiantis kvalifikuotų darbininkų ir specialistų stygius. Jau kelintus metus moksleiviams kalama į galvą, kad socialinius mokslus baigę absolventai tampa darbo biržų klientais, bet šiemet padėtis ne itin keitėsi.

„Technologinių mokslų pasirinkimas nepaaugo tiek, kiek turėtų paaugti. Štai tekstilės technologų reikėtų 15 ar 20, kad įmonės turėtų iš ko rinktis. Tačiau įstojo tik 6. Dėl siuvimo technologų padėtis geresnė – merginos specialybe domisi labiau, nes ji arčiau mados, dizaino“, – nelinksmą padėtį, susijusią su specialistų rengimu, apibūdina p. Milašius.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 2 d.

infogr.am::infogram_0_tekstiles_imones

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 1

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Technologijos
2019.01.20
Rusų deimantų magnatė „Alrosa“ kelia koją į Zimbabvę 3

Didžiausia pasaulio deimantų išgavėja – Rusijos kompanija „Alrosa“, jau veikianti Angoloje bei Bostvanoje,...

Pramonė
2019.01.20
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 5

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 1

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 13

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 11

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 5

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau