Nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas

Publikuota: 2015-09-13
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m.  – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m. – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Kasmet VŽ sudaromame Lietuvos įmonių TOP 1000 sąraše pirmosios siuvimo ir tekstilės bendrovės pasirodo tik peržengus antrąjį šimtuką. Vis dėlto šio verslo savininkai smulkumą laiko anaiptol ne trūkumu, o pranašumu.

Per du dešimtmečius tekstilės ir siuvimo pramonė ne tik sumenko ir nusilpo: 1995 m. sektorius sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), o 2013 m. bendrosios pridėtinės vertės dalis, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, tesiekė 1,57%.

Pagal apyvartą iš 28 ES šalių Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė užima 14 vietą, pagal investicijas – 18, o pagal darbuotojų skaičių – 13. Lietuvos apdirbamojoje pramonėje kas šešta septinta įmonė yra iš tekstilės ir siuvimo srities. Sektoriaus apyvarta 2014 m. siekė 861 mln. Eur.

Verslininkai įsitikinę, kad artimiausiais metais ši pramonės šaka turi gerą galimybę ūgtelėti.

Į priekį stums doleris

„Šiuo metu daugelis Europos įmonių dar atostogauja, tačiau po rudens mugių jau turėtume pajusti, kad sulaukiame vis daugiau užsakymų. Kiekvienas fabrikas galėtų pajamas padidinti vidutiniškai 10–15%“, – prognozuoja Rimantas Baumilas, TŪB „Klasikinė tekstilė“ bendraturtis.

Jis remiasi tuo, kad, nuo metų pradžios JAV doleriui euro atžvilgiu pabrangus maždaug 25%, kai kurie Europos užsakovai nusigręš nuo šalių, kurių valiuta susieta su doleriu. Ypač tie, kuriems per mėnesį užtenka 20.000 ar 30.000 vienetų ir kuriuos Europos įmonės yra pajėgios pagaminti.

„Kalbu apie užsakovus iš Europos, ne pačius stambiausius, bet vidutinius, kurie parduoda eurais, tačiau užsakymus teikdavo dolerio zonos įmonėms. Tie, kuriems gaminti Kinijoje, Indijoje ar Pakistane ligi šiol buvo pigiau, JAV doleriui pabrangus, iš ten bėga. Gal 10% pabrangimas dar būtų neturėjęs tokio poveikio, bet 25% jau labai reikšmingi“, – įsitikinęs verslininkas.

Anot „Klasikinės tekstilės“ vadovo, didmenininkai vidutiniškai uždirbdavo 20%, o dabar jie turi atiduoti visą uždarbį gamintojui, o, dar įskaičiavus iki dešimtadalio galinčias siekti išlaidas dizaineriams ir logistikos sąnaudas, tapo būtina didinti kainas. Bet brangesni gaminiai taptų nepatrauklūs, palyginti su pagamintais Europoje.

Tiesa, statistika šioms prognozės nelabai palanki – jau šiuo metu Lietuvos tekstilės ir siuvimo pramonė išnaudoja apie 75–78% turimo pajėgumo, o pažvelgus į praėjusių metų statistiką matyti, kad materialinės investicijos ne tik ne auga, bet ir mąžta.

Stabdys – ir darbo santykiai

Prieš 10–15 metų ES rinka šokinėjo tai aukštyn, tai žemyn – poreikis kilo arba krito. Tad taip susiklostė, kad aprangos sektoriaus bendrovės nedrįso staigiai plėstis, – tai galėjo apverktinai baigtis“, – kalba Rimvydas Milašius, Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros profesorius.

Bet jis pabrėžia: nei „Audimas“, nei „Klasikinė tekstilė“ ar „Omniteksas“, netgi matuojat europiniu masteliu, nėra smulkios įmonės. „Audimas“ turi 526 darbuotojus, „Klasikinė tekstilė“ – 300, „Omniteksas“ – 282. Tokių bendrovių kaip Alytaus medvilnės kombinatas, kuriame iki Lietuvos nepriklausomybės dirbo apie 5.000–6.000 darbuotojų, šalyje nebėra. Viena stambesnių pagal darbuotojų skaičių viršutinių drabužių siuvimo įmonių AB „Lelija“ šiuo metu yra įdarbinusi 1.038 žmones, AB „Utenos trikotažas“ kolektyvą sudaro 772 asmenys.

„Stipriai plėstis įmonėms būtų rizikinga. Tai Indijoje ar Bangladeše galima šimtą žmonių priimti ir po kelių mėnesių atleisti“, – primena p. Milašius.

Pasak įmonių vadovų, Lietuvoje viena darbo vieta darbdaviui per mėnesį su mokesčiais kainuoja apie 1.000 Eur, o, pavyzdžiui, Pakistane – apie 100 Eur. Todėl nei Lietuvoje, nei Lenkijoje, nei Čekijoje, nei Vokietijoje didelių tekstilės fabrikų nėra.

„Mes esame Europoje tarp didesnių. Gal yra kelios panašaus dydžio įmonės Portugalijoje ar Ispanijoje, nes įmonė su 200–300 darbuotojų Europos masteliu jau yra stambi“, – lygina p. Baumilas.

Be to, smulkumas, pasak „Klasikinės tekstilės“ vadovo, yra savotiškas pranašumas. Stambios bendrovės gali gaminti milijonus metrų, bet vos kelių artikulų audinių, kurie bus tik žaliava tolesniam perdirbimui. „Klasikinė tekstilė“ gamina apie 100.000 įvairių rūšių gaminių per metus. O gatavo produkto ir kaina kitokia.

„Mes nekeliame tikslo imtis masinės gamybos. Didelė apyvarta dar ne pranašumas. Tekstilės įmonės niekada neužaugs iki didelių, tam nėra poreikio. Kam konkuruoti su Kinija užsiimant masine gamyba? Mes nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas. Mūsų visai kiti tikslai“, – pabrėžia p. Baumilas.

Mažai investuoja

Ponas Milašius sako, kad Lietuvoje gali atsirasti ir stambių tekstilės įmonių, tačiau tai veikiausiai būtų ne aprangos, o techninės tekstilės, naudojamos statybos, kelių tiesimo ir kitose srityse, gamyba. Pasak jo, visai realu, kad į Lietuvą ateitų investuotojas iš Vakarų Europos ar JAV, kuris gamintų techninę tekstilę. Panašiai buvo Čekijoje, kur buvo pastatyta didžiulė įmonė, priklausanti vienai stambių Europos tekstilės korporacijų.

Kol kas Lietuvoje prie stambių gamintojų priskiriamos danų kapitalo verpalų gamintoja „Danspin“, norvegų sporto ir laisvalaikio drabužių gamintoja „Devold“ ir viena iš keturių pasaulyje acetatinių siūlų gamintojų „Dirbtinis pluoštas“.

„Tekstilės ir siuvimo pramonę aplenkusi europinė parama sumažino galimybes įmonėms investuoti į našesnę ir efektyvesnę įrangą. O kai produktyvumas žemas, rankų darbo daug, įmonės patenka į uždarą ratą“, – atkreipia dėmesį Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.

Tekstilės ir drabužių siuvimo įmonėse vien per praėjusius metus materialinių investicijų sumažėjo 14%: 2013 m. investicijos sektoriuje siekė 25,6 mln. Eur, 2014 m. – 22 mln. Eur.

„Mes investuojame ir investuosime toliau, bet ne į tokią plėtrą, kuri didintų gaminamos produkcijos apimtį, – investuosime, kad galėtume gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kuriant didesnę vertę irgi galima didinti apyvartą“, – nurodo Rimvydas Povilaitis, bendrovės „Audimas“ valdybos pirmininkas.

Šiuo metu sektoriaus bendrovės labai ribotai gali pasinaudoti europinėmis investicijomis – nors jų apyvarta būna nedidelė, tokiose įmonėse dirba daug žmonių, o turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų bendrovės laikomos stambiomis. O 2014–2020 m. laikotarpio lėšos nukreiptos smulkiojo ir vidutinio, bet ne stambaus verslo projektams finansuoti. Tačiau Evaldas Gustas, ūkio ministras, yra sakęs, kad rastas sprendimas, kaip padėti tokioms įmonėms.

„Teiksime tekstilės ir siuvimo įmonėms lėšų per finansinės inžinerijos priemones – yra sukurta nauja „Invegos“ priemonė, teikianti paskolų garantijas. Tekstilininkai taip pat galės pretenduoti į paskolų palūkanų subsidijas“, – patikina ministras.

Dar viena bėda – gresiantis kvalifikuotų darbininkų ir specialistų stygius. Jau kelintus metus moksleiviams kalama į galvą, kad socialinius mokslus baigę absolventai tampa darbo biržų klientais, bet šiemet padėtis ne itin keitėsi.

„Technologinių mokslų pasirinkimas nepaaugo tiek, kiek turėtų paaugti. Štai tekstilės technologų reikėtų 15 ar 20, kad įmonės turėtų iš ko rinktis. Tačiau įstojo tik 6. Dėl siuvimo technologų padėtis geresnė – merginos specialybe domisi labiau, nes ji arčiau mados, dizaino“, – nelinksmą padėtį, susijusią su specialistų rengimu, apibūdina p. Milašius.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 2 d.

infogr.am::infogram_0_tekstiles_imones

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Latviai pradėjo gaminti marinuotų agurkų skonio degtinę

Prekės ženklo „Moskovskaya“ liniją papildė 4 nauji degtinės gėrimai, kuriems kurti panaudoti senoviniai...

Gazelė
12:20
„Agrokoncernui“ priteisė avansą už žlugusį vilos Birštone sandorį

Jonavos krovinio transporto prekybos bendrovė „Harimanas“ turi grąžinti 200 tūkst. eurų avansą „valstiečių“...

Statyba ir NT
2019.04.21
Baltarusijos prekių birža: skiedrų Baltijos šalims parduota 87% daugiau

Baltarusija per pirmąjį šių metų ketvirtį pardavė pjautinės medienos už 84 mln. USD – tai 44% daugiau negu...

Pramonė
2019.04.21
Rusija uždraudė naftos ir jos produktų eksportą į Ukrainą 14

Rusija uždraudė į Ukrainą eksportuoti rusišką naftą ir jos produktus, o angliES eksportas galimas tik gavus...

Pramonė
2019.04.19
„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 15

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19
„NT Valdos“ aukcione už 4,25 mln. Eur pardavė kompleksą sostinėje 3

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti įmonė „NT Valdos“ už 4,25 mln. eurų (su PVM) pardavė vieną...

Statyba ir NT
2019.04.19
Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas 3

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas...

Pramonė
2019.04.19
Plėtra būtina, bet investicijų naujuose sklypuose bendrovės planuoti neskuba Premium

Gamybinių pajėgumų trūkumas šiandien vienas didžiausių stabdžių Lietuvos pramonės augimui ir plėtra čia...

Pramonė
2019.04.19
Susidomėjimas „Eco–inovacijos LT“ priemone rodo plastiko pramonės nerimą dėl ateities 1

Itin didelis įmonių susidomėjimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2019.04.19
„Achema“ Europos teismui skundžia naują SGD terminalo išlaikymo tvarką  8

Vieno didžiausių šalyje koncernų „Achemos grupė“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir prekybos dujomis...

Pramonė
2019.04.19
Norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams – 4,5 mln. Eur paramos 21

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų...

Pramonė
2019.04.19
Naujas „Skinijos“ asortimentas ir nišos: „Lidl“ atėjimas nesustabdė augimo Premium 5

Nors ir ilgėja žaliavos tiekimo terminai, o su „Lidl“ atėjimu sustiprėjo konkurencija, kojinių ir pėdkelnių...

Pramonė
2019.04.19
Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku tapo J. Talmantas 1

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) Visuotiniame draugijos narių suvažiavime išrinko naują draugijos...

Pramonė
2019.04.18
„Auga group“ dovana darbuotojams – akcijos 10

Lietuvos ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ savo valdomų įmonių darbuotojams paskirstys 2,55 mln.

Rinkos
2019.04.18
Granulių gamintojai susidūrė su problemomis: stabdo naujos gamyklos statybą  Premium

Granulių gamintojų padėtis Latvijoje sudėtinga. Dėl žaliavų stygiaus stambūs gamintojai neišnaudoja turimų...

Pramonė
2019.04.18
Didžiausias Šiaurės Europos dviračių gamintojas pardavinėti mokosi iš smulkiųjų Premium 1

Gamintojų kooperacija ar skatinimas tą daryti – įprastas reiškinys, tačiau bendradarbiavimas neįpareigoja...

Gazelė
2019.04.18
ESO Pažangios energijos klubo dirbtuvėse – efektyvumo sprendimai Verslo tribūna

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) įsteigtas Pažangios energijos klubas, bendradarbiaudamas su „Verslo...

Išmani Lietuva
2019.04.17
Tarp patvirtintų žaliųjų subsidijų – ir 1.000 Eur įsigyjantiems mažiau taršų automobilį 25

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pagal kurį investiciniams gyventojų,...

Finansai
2019.04.17
Kaliningrade svarstoma leisti gintaro gavybą jūroje privatiems asmenims Premium

Antonas Alichanovas, Kaliningrado srities gubernatorius, siūlo įteisinti gintaro gavybą jūroje privatiems...

Pramonė
2019.04.17
ŽŪM dėl žemdirbius klaidinusio fondo kreipėsi į prokuratūrą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) trečiadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl M. K. Čiurlionio...

Pramonė
2019.04.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau