Nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas

Publikuota: 2015-09-13
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m.  – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m. – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Kasmet VŽ sudaromame Lietuvos įmonių TOP 1000 sąraše pirmosios siuvimo ir tekstilės bendrovės pasirodo tik peržengus antrąjį šimtuką. Vis dėlto šio verslo savininkai smulkumą laiko anaiptol ne trūkumu, o pranašumu.

Per du dešimtmečius tekstilės ir siuvimo pramonė ne tik sumenko ir nusilpo: 1995 m. sektorius sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), o 2013 m. bendrosios pridėtinės vertės dalis, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, tesiekė 1,57%.

Pagal apyvartą iš 28 ES šalių Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė užima 14 vietą, pagal investicijas – 18, o pagal darbuotojų skaičių – 13. Lietuvos apdirbamojoje pramonėje kas šešta septinta įmonė yra iš tekstilės ir siuvimo srities. Sektoriaus apyvarta 2014 m. siekė 861 mln. Eur.

Verslininkai įsitikinę, kad artimiausiais metais ši pramonės šaka turi gerą galimybę ūgtelėti.

Į priekį stums doleris

„Šiuo metu daugelis Europos įmonių dar atostogauja, tačiau po rudens mugių jau turėtume pajusti, kad sulaukiame vis daugiau užsakymų. Kiekvienas fabrikas galėtų pajamas padidinti vidutiniškai 10–15%“, – prognozuoja Rimantas Baumilas, TŪB „Klasikinė tekstilė“ bendraturtis.

Jis remiasi tuo, kad, nuo metų pradžios JAV doleriui euro atžvilgiu pabrangus maždaug 25%, kai kurie Europos užsakovai nusigręš nuo šalių, kurių valiuta susieta su doleriu. Ypač tie, kuriems per mėnesį užtenka 20.000 ar 30.000 vienetų ir kuriuos Europos įmonės yra pajėgios pagaminti.

„Kalbu apie užsakovus iš Europos, ne pačius stambiausius, bet vidutinius, kurie parduoda eurais, tačiau užsakymus teikdavo dolerio zonos įmonėms. Tie, kuriems gaminti Kinijoje, Indijoje ar Pakistane ligi šiol buvo pigiau, JAV doleriui pabrangus, iš ten bėga. Gal 10% pabrangimas dar būtų neturėjęs tokio poveikio, bet 25% jau labai reikšmingi“, – įsitikinęs verslininkas.

Anot „Klasikinės tekstilės“ vadovo, didmenininkai vidutiniškai uždirbdavo 20%, o dabar jie turi atiduoti visą uždarbį gamintojui, o, dar įskaičiavus iki dešimtadalio galinčias siekti išlaidas dizaineriams ir logistikos sąnaudas, tapo būtina didinti kainas. Bet brangesni gaminiai taptų nepatrauklūs, palyginti su pagamintais Europoje.

Tiesa, statistika šioms prognozės nelabai palanki – jau šiuo metu Lietuvos tekstilės ir siuvimo pramonė išnaudoja apie 75–78% turimo pajėgumo, o pažvelgus į praėjusių metų statistiką matyti, kad materialinės investicijos ne tik ne auga, bet ir mąžta.

Stabdys – ir darbo santykiai

Prieš 10–15 metų ES rinka šokinėjo tai aukštyn, tai žemyn – poreikis kilo arba krito. Tad taip susiklostė, kad aprangos sektoriaus bendrovės nedrįso staigiai plėstis, – tai galėjo apverktinai baigtis“, – kalba Rimvydas Milašius, Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros profesorius.

Bet jis pabrėžia: nei „Audimas“, nei „Klasikinė tekstilė“ ar „Omniteksas“, netgi matuojat europiniu masteliu, nėra smulkios įmonės. „Audimas“ turi 526 darbuotojus, „Klasikinė tekstilė“ – 300, „Omniteksas“ – 282. Tokių bendrovių kaip Alytaus medvilnės kombinatas, kuriame iki Lietuvos nepriklausomybės dirbo apie 5.000–6.000 darbuotojų, šalyje nebėra. Viena stambesnių pagal darbuotojų skaičių viršutinių drabužių siuvimo įmonių AB „Lelija“ šiuo metu yra įdarbinusi 1.038 žmones, AB „Utenos trikotažas“ kolektyvą sudaro 772 asmenys.

„Stipriai plėstis įmonėms būtų rizikinga. Tai Indijoje ar Bangladeše galima šimtą žmonių priimti ir po kelių mėnesių atleisti“, – primena p. Milašius.

Pasak įmonių vadovų, Lietuvoje viena darbo vieta darbdaviui per mėnesį su mokesčiais kainuoja apie 1.000 Eur, o, pavyzdžiui, Pakistane – apie 100 Eur. Todėl nei Lietuvoje, nei Lenkijoje, nei Čekijoje, nei Vokietijoje didelių tekstilės fabrikų nėra.

„Mes esame Europoje tarp didesnių. Gal yra kelios panašaus dydžio įmonės Portugalijoje ar Ispanijoje, nes įmonė su 200–300 darbuotojų Europos masteliu jau yra stambi“, – lygina p. Baumilas.

Be to, smulkumas, pasak „Klasikinės tekstilės“ vadovo, yra savotiškas pranašumas. Stambios bendrovės gali gaminti milijonus metrų, bet vos kelių artikulų audinių, kurie bus tik žaliava tolesniam perdirbimui. „Klasikinė tekstilė“ gamina apie 100.000 įvairių rūšių gaminių per metus. O gatavo produkto ir kaina kitokia.

„Mes nekeliame tikslo imtis masinės gamybos. Didelė apyvarta dar ne pranašumas. Tekstilės įmonės niekada neužaugs iki didelių, tam nėra poreikio. Kam konkuruoti su Kinija užsiimant masine gamyba? Mes nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas. Mūsų visai kiti tikslai“, – pabrėžia p. Baumilas.

Mažai investuoja

Ponas Milašius sako, kad Lietuvoje gali atsirasti ir stambių tekstilės įmonių, tačiau tai veikiausiai būtų ne aprangos, o techninės tekstilės, naudojamos statybos, kelių tiesimo ir kitose srityse, gamyba. Pasak jo, visai realu, kad į Lietuvą ateitų investuotojas iš Vakarų Europos ar JAV, kuris gamintų techninę tekstilę. Panašiai buvo Čekijoje, kur buvo pastatyta didžiulė įmonė, priklausanti vienai stambių Europos tekstilės korporacijų.

Kol kas Lietuvoje prie stambių gamintojų priskiriamos danų kapitalo verpalų gamintoja „Danspin“, norvegų sporto ir laisvalaikio drabužių gamintoja „Devold“ ir viena iš keturių pasaulyje acetatinių siūlų gamintojų „Dirbtinis pluoštas“.

„Tekstilės ir siuvimo pramonę aplenkusi europinė parama sumažino galimybes įmonėms investuoti į našesnę ir efektyvesnę įrangą. O kai produktyvumas žemas, rankų darbo daug, įmonės patenka į uždarą ratą“, – atkreipia dėmesį Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.

Tekstilės ir drabužių siuvimo įmonėse vien per praėjusius metus materialinių investicijų sumažėjo 14%: 2013 m. investicijos sektoriuje siekė 25,6 mln. Eur, 2014 m. – 22 mln. Eur.

„Mes investuojame ir investuosime toliau, bet ne į tokią plėtrą, kuri didintų gaminamos produkcijos apimtį, – investuosime, kad galėtume gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kuriant didesnę vertę irgi galima didinti apyvartą“, – nurodo Rimvydas Povilaitis, bendrovės „Audimas“ valdybos pirmininkas.

Šiuo metu sektoriaus bendrovės labai ribotai gali pasinaudoti europinėmis investicijomis – nors jų apyvarta būna nedidelė, tokiose įmonėse dirba daug žmonių, o turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų bendrovės laikomos stambiomis. O 2014–2020 m. laikotarpio lėšos nukreiptos smulkiojo ir vidutinio, bet ne stambaus verslo projektams finansuoti. Tačiau Evaldas Gustas, ūkio ministras, yra sakęs, kad rastas sprendimas, kaip padėti tokioms įmonėms.

„Teiksime tekstilės ir siuvimo įmonėms lėšų per finansinės inžinerijos priemones – yra sukurta nauja „Invegos“ priemonė, teikianti paskolų garantijas. Tekstilininkai taip pat galės pretenduoti į paskolų palūkanų subsidijas“, – patikina ministras.

Dar viena bėda – gresiantis kvalifikuotų darbininkų ir specialistų stygius. Jau kelintus metus moksleiviams kalama į galvą, kad socialinius mokslus baigę absolventai tampa darbo biržų klientais, bet šiemet padėtis ne itin keitėsi.

„Technologinių mokslų pasirinkimas nepaaugo tiek, kiek turėtų paaugti. Štai tekstilės technologų reikėtų 15 ar 20, kad įmonės turėtų iš ko rinktis. Tačiau įstojo tik 6. Dėl siuvimo technologų padėtis geresnė – merginos specialybe domisi labiau, nes ji arčiau mados, dizaino“, – nelinksmą padėtį, susijusią su specialistų rengimu, apibūdina p. Milašius.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 2 d.

infogr.am::infogram_0_tekstiles_imones

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 1

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 1

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
Investavo į naują gamybos liniją – tikisi augimo Premium 3

Sausų pusryčių gamintoja „Cerera foods“ įsidiegė naują gamybos liniją, kuri leis gaminti naują įmonei...

Pramonė
2018.06.15
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 2

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
„Šviesos konversijos“ plėtra: atidarė filialą Pietų Korėjoje Premium 2

Lazerius gaminanti UAB Mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ atidarė atstovybę Pietų Korėjoje, vienoje...

Technologijos
2018.06.14
Žemės tarnyba kirto „Omniteksui“: neteko privažiavimo prie nuosavo pastato Premium 5

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pateikė staigmeną Kauno tekstilės UAB „Omniteksas“ – peržiūrėjus valstybinės...

Pramonė
2018.06.14
Stambiems gamybiniams projektams Vyriausybė siūlys paskatas

Vyriausybė pasitarime pritarė Ūkio ministerijos parengtam veiksmų planui, kurį vykdant bus siekiama...

Pramonė
2018.06.13
Buvusį vadovą ieškinys pasivijo praėjus 8 m. po įmonės bankroto 1

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš buvusios UAB „NTTI“ vadovo įmonei priteista beveik 115.000 Eur žalai...

Pramonė
2018.06.13
Lietuvos biotechnologijų sektorius –16 pasaulyje 6

Lietuvą garsinantis biotechnologijų sektorius sulaukė dar vieno pripažinimo pasauliniu mastu – JAV mokslo...

Pramonė
2018.06.13
Kaune beveik 800 darbuotojų turinti „Littelfuse“: tikimės daugiau užsakymų iš „Hellos“ ir „Continental“ Premium

Lietuvoje veikianti automobilinių jutiklių gamintoja „Littelfuse“, nuo 2012 m., kai iš švedų perėmė bendrovės...

Pramonė
2018.06.13
Pramonei „lean“ nebeužteks, reikia technologijų Premium

Lietuvos pramonė ligi šiol augo daugiausia dėl žemų technologijų sektorių ir sutartinės gamybos. Europai...

Pramonė
2018.06.13
V. Bumelio „Biotechpharma“ įgyvendina vieną brangiausių biotechnologijų projektų Lietuvoje Premium 14

UAB Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“ įgyvendina vieną brangiausių šalyje mokslinių tyrimų...

Pramonė
2018.06.13
„Orkla“ fabrikas Latvijoje: tai bus stambiausia sausainių gamykla Šiaurės šalyse 6

Plataus vartojimo prekių milžinė Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse „Orkla ASA“ priėmė sprendimą statyti...

Pramonė
2018.06.12
Gamyboje ryškėja grėsmingos kreivės Premium

Pirmąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji pramonė didino pardavimą ir pelną, tačiau kai kurių sektorių rezultatai...

Pramonė
2018.06.12
„Rolls-Royce“ rengiasi atleisti kelis tūkstančius darbuotojų

Viena iš garsiausių Jungtinės Karalystės inžinerijos kompanijų „Rolls-Royce“ pranešė, kad daug atsiėjusi...

Pramonė
2018.06.11
„Achema“ stabdo vieną amoniako cechą ir išmokas darbuotojams 30

Susidarius nepalankioms aplinkybėms, azoto ir kitų chemijos produktų gamintoja AB „Achema“ keičia gamybos...

Pramonė
2018.06.11
„Duomenų seklys“ Lietuvoje kuria dirbtiniu intelektu grįstą elgsenos prognozavimą Premium 1

Belgijos bendrovė „Sentiance“, į kurią yra investavusi technologijų milžinė „Samsung“, Lietuvoje užsibrėžusi...

Pramonė
2018.06.11
Kiekvienam darbdaviui – po darbo biržą 13

Iš pradžių palyginkime kelis skaičius: 2007 m. Lietuvoje nedarbo lygis buvo 4,3%, 2018 m. pradžioje nedarbo...

Verslo aplinka
2018.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau