Nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas

Publikuota: 2015-09-13
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m.  – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m. – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Kasmet VŽ sudaromame Lietuvos įmonių TOP 1000 sąraše pirmosios siuvimo ir tekstilės bendrovės pasirodo tik peržengus antrąjį šimtuką. Vis dėlto šio verslo savininkai smulkumą laiko anaiptol ne trūkumu, o pranašumu.

Per du dešimtmečius tekstilės ir siuvimo pramonė ne tik sumenko ir nusilpo: 1995 m. sektorius sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), o 2013 m. bendrosios pridėtinės vertės dalis, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, tesiekė 1,57%.

Pagal apyvartą iš 28 ES šalių Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė užima 14 vietą, pagal investicijas – 18, o pagal darbuotojų skaičių – 13. Lietuvos apdirbamojoje pramonėje kas šešta septinta įmonė yra iš tekstilės ir siuvimo srities. Sektoriaus apyvarta 2014 m. siekė 861 mln. Eur.

Verslininkai įsitikinę, kad artimiausiais metais ši pramonės šaka turi gerą galimybę ūgtelėti.

Į priekį stums doleris

„Šiuo metu daugelis Europos įmonių dar atostogauja, tačiau po rudens mugių jau turėtume pajusti, kad sulaukiame vis daugiau užsakymų. Kiekvienas fabrikas galėtų pajamas padidinti vidutiniškai 10–15%“, – prognozuoja Rimantas Baumilas, TŪB „Klasikinė tekstilė“ bendraturtis.

Jis remiasi tuo, kad, nuo metų pradžios JAV doleriui euro atžvilgiu pabrangus maždaug 25%, kai kurie Europos užsakovai nusigręš nuo šalių, kurių valiuta susieta su doleriu. Ypač tie, kuriems per mėnesį užtenka 20.000 ar 30.000 vienetų ir kuriuos Europos įmonės yra pajėgios pagaminti.

„Kalbu apie užsakovus iš Europos, ne pačius stambiausius, bet vidutinius, kurie parduoda eurais, tačiau užsakymus teikdavo dolerio zonos įmonėms. Tie, kuriems gaminti Kinijoje, Indijoje ar Pakistane ligi šiol buvo pigiau, JAV doleriui pabrangus, iš ten bėga. Gal 10% pabrangimas dar būtų neturėjęs tokio poveikio, bet 25% jau labai reikšmingi“, – įsitikinęs verslininkas.

Anot „Klasikinės tekstilės“ vadovo, didmenininkai vidutiniškai uždirbdavo 20%, o dabar jie turi atiduoti visą uždarbį gamintojui, o, dar įskaičiavus iki dešimtadalio galinčias siekti išlaidas dizaineriams ir logistikos sąnaudas, tapo būtina didinti kainas. Bet brangesni gaminiai taptų nepatrauklūs, palyginti su pagamintais Europoje.

Tiesa, statistika šioms prognozės nelabai palanki – jau šiuo metu Lietuvos tekstilės ir siuvimo pramonė išnaudoja apie 75–78% turimo pajėgumo, o pažvelgus į praėjusių metų statistiką matyti, kad materialinės investicijos ne tik ne auga, bet ir mąžta.

Stabdys – ir darbo santykiai

Prieš 10–15 metų ES rinka šokinėjo tai aukštyn, tai žemyn – poreikis kilo arba krito. Tad taip susiklostė, kad aprangos sektoriaus bendrovės nedrįso staigiai plėstis, – tai galėjo apverktinai baigtis“, – kalba Rimvydas Milašius, Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros profesorius.

Bet jis pabrėžia: nei „Audimas“, nei „Klasikinė tekstilė“ ar „Omniteksas“, netgi matuojat europiniu masteliu, nėra smulkios įmonės. „Audimas“ turi 526 darbuotojus, „Klasikinė tekstilė“ – 300, „Omniteksas“ – 282. Tokių bendrovių kaip Alytaus medvilnės kombinatas, kuriame iki Lietuvos nepriklausomybės dirbo apie 5.000–6.000 darbuotojų, šalyje nebėra. Viena stambesnių pagal darbuotojų skaičių viršutinių drabužių siuvimo įmonių AB „Lelija“ šiuo metu yra įdarbinusi 1.038 žmones, AB „Utenos trikotažas“ kolektyvą sudaro 772 asmenys.

„Stipriai plėstis įmonėms būtų rizikinga. Tai Indijoje ar Bangladeše galima šimtą žmonių priimti ir po kelių mėnesių atleisti“, – primena p. Milašius.

Pasak įmonių vadovų, Lietuvoje viena darbo vieta darbdaviui per mėnesį su mokesčiais kainuoja apie 1.000 Eur, o, pavyzdžiui, Pakistane – apie 100 Eur. Todėl nei Lietuvoje, nei Lenkijoje, nei Čekijoje, nei Vokietijoje didelių tekstilės fabrikų nėra.

„Mes esame Europoje tarp didesnių. Gal yra kelios panašaus dydžio įmonės Portugalijoje ar Ispanijoje, nes įmonė su 200–300 darbuotojų Europos masteliu jau yra stambi“, – lygina p. Baumilas.

Be to, smulkumas, pasak „Klasikinės tekstilės“ vadovo, yra savotiškas pranašumas. Stambios bendrovės gali gaminti milijonus metrų, bet vos kelių artikulų audinių, kurie bus tik žaliava tolesniam perdirbimui. „Klasikinė tekstilė“ gamina apie 100.000 įvairių rūšių gaminių per metus. O gatavo produkto ir kaina kitokia.

„Mes nekeliame tikslo imtis masinės gamybos. Didelė apyvarta dar ne pranašumas. Tekstilės įmonės niekada neužaugs iki didelių, tam nėra poreikio. Kam konkuruoti su Kinija užsiimant masine gamyba? Mes nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas. Mūsų visai kiti tikslai“, – pabrėžia p. Baumilas.

Mažai investuoja

Ponas Milašius sako, kad Lietuvoje gali atsirasti ir stambių tekstilės įmonių, tačiau tai veikiausiai būtų ne aprangos, o techninės tekstilės, naudojamos statybos, kelių tiesimo ir kitose srityse, gamyba. Pasak jo, visai realu, kad į Lietuvą ateitų investuotojas iš Vakarų Europos ar JAV, kuris gamintų techninę tekstilę. Panašiai buvo Čekijoje, kur buvo pastatyta didžiulė įmonė, priklausanti vienai stambių Europos tekstilės korporacijų.

Kol kas Lietuvoje prie stambių gamintojų priskiriamos danų kapitalo verpalų gamintoja „Danspin“, norvegų sporto ir laisvalaikio drabužių gamintoja „Devold“ ir viena iš keturių pasaulyje acetatinių siūlų gamintojų „Dirbtinis pluoštas“.

„Tekstilės ir siuvimo pramonę aplenkusi europinė parama sumažino galimybes įmonėms investuoti į našesnę ir efektyvesnę įrangą. O kai produktyvumas žemas, rankų darbo daug, įmonės patenka į uždarą ratą“, – atkreipia dėmesį Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.

Tekstilės ir drabužių siuvimo įmonėse vien per praėjusius metus materialinių investicijų sumažėjo 14%: 2013 m. investicijos sektoriuje siekė 25,6 mln. Eur, 2014 m. – 22 mln. Eur.

„Mes investuojame ir investuosime toliau, bet ne į tokią plėtrą, kuri didintų gaminamos produkcijos apimtį, – investuosime, kad galėtume gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kuriant didesnę vertę irgi galima didinti apyvartą“, – nurodo Rimvydas Povilaitis, bendrovės „Audimas“ valdybos pirmininkas.

Šiuo metu sektoriaus bendrovės labai ribotai gali pasinaudoti europinėmis investicijomis – nors jų apyvarta būna nedidelė, tokiose įmonėse dirba daug žmonių, o turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų bendrovės laikomos stambiomis. O 2014–2020 m. laikotarpio lėšos nukreiptos smulkiojo ir vidutinio, bet ne stambaus verslo projektams finansuoti. Tačiau Evaldas Gustas, ūkio ministras, yra sakęs, kad rastas sprendimas, kaip padėti tokioms įmonėms.

„Teiksime tekstilės ir siuvimo įmonėms lėšų per finansinės inžinerijos priemones – yra sukurta nauja „Invegos“ priemonė, teikianti paskolų garantijas. Tekstilininkai taip pat galės pretenduoti į paskolų palūkanų subsidijas“, – patikina ministras.

Dar viena bėda – gresiantis kvalifikuotų darbininkų ir specialistų stygius. Jau kelintus metus moksleiviams kalama į galvą, kad socialinius mokslus baigę absolventai tampa darbo biržų klientais, bet šiemet padėtis ne itin keitėsi.

„Technologinių mokslų pasirinkimas nepaaugo tiek, kiek turėtų paaugti. Štai tekstilės technologų reikėtų 15 ar 20, kad įmonės turėtų iš ko rinktis. Tačiau įstojo tik 6. Dėl siuvimo technologų padėtis geresnė – merginos specialybe domisi labiau, nes ji arčiau mados, dizaino“, – nelinksmą padėtį, susijusią su specialistų rengimu, apibūdina p. Milašius.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 2 d.

infogr.am::infogram_0_tekstiles_imones

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

G. Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija, bet žada laikytis griežtai dėl Astravo AE 

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada laikytis...

Pramonė
07:33
Verslas kyla prieš iniciatyvą į taromatus rinkti vyno bei degtinės butelius Premium 14

Šiandien Seimo Aplinkos komitetas spręs, ar įjungti žalią šviesą Seimo narės Virginijos Vingrienės...

Paslaugos
05:45
Miestiečiai tampa pažangiais daržininkais – „iškankintų“ augalų jiems nereikia Premium

Stiprėjanti sveikos gyvensenos mada augina sėklų ir sodo bei daržo reikmenų prekybininkų apyvartas. Nesvarbu,...

Gazelė
05:45
Nauja technologija: „Nestle“ iš kakavmedžio atliekų gamins šokoladą be pridėtinio cukraus

Vartotojams ieškant sveikatai palankesnių produktų, „Nestle“ rado būdą, kaip sukurti šokoladą be jokio...

Pramonė
2019.07.16
Į Klaipėdą atplaukia didelis dujovežis su „Total“ SGD kroviniu

Į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą sekmadienio naktį pirmą kartą turėtų atplaukti didelis...

Pramonė
2019.07.16
K. Taukačikas: nuo komunikacijos elektrobusų gamybos įmonėje nepabėgau Premium 5

Ilgametis komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovas Kristinas Taukačikas, šiemet pardavęs didžiąją dalį...

Rinkodara
2019.07.16
Ž. Vaičiūnas: SGD terminalo mokestis iki šių metų pabaigos bus sumažintas 1

Valstybės valdomos įmonės „Klaipėdos naftos“ akcininkei „Achemos grupei“ toliau konfliktuojant su Energetikos...

Pramonė
2019.07.16
„Vičiūnai“ įsteigė pardavimų įmonę Tbilisyje 2

„Vičiūnų grupė“ toliau plečia savo prekybos ir platinimo tinklą užsienyje – pernai įsteigtos atstovybės...

Prekyba
2019.07.16
„Colgate“ už 1,5 mlrd. Eur perka odos priežiūros verslą

Siekdama plėstis asmeninės higienos segmente, „Colgate-Palmolive“ pranešė už 1,5 mlrd. Eur perkanti...

Pramonė
2019.07.16
Nuotekų įrenginių įmonės konkurencijos klausimus sprendžia teismuose Premium

Prieš penkerius metus kilęs nuotekų valymo įrenginių gamintojų „Hans Group“, „August ir Ko“ ginčas dėl prekės...

Pramonė
2019.07.16
„Achemos grupė“ dėl „Independence“ atskyrimo kreipėsi į G. Nausėdą ir S. Skvernelį 15

Koncernas „Achemos grupė“ raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo...

Pramonė
2019.07.16
Į bioetanolio gamyklą Kėdainių LEZ planuojama investuoti iki 180 mln. Eur Premium 7

Estijoje registruota „Baltic Bioethanol“ Kėdainių LEZ planuoja statyti 180 mln. Eur vertės bioetanolio...

Pramonė
2019.07.16
Žemės ūkio bendrovės praėjusių metų vargus dalijosi ne po lygiai Premium

Žemės ūkio bendrovėms (ŽŪB) praėję metai nebuvo lengvi – apskritai tokios Lietuvos įmonės pernai dirbo...

Pramonė
2019.07.16
Marijampolės LEZ valdymo bendrovės akcijos areštuotos Premium 7

Teismo nutartimi 49% UAB Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės akcijų lieka areštuotos.

Pramonė
2019.07.16
„Ocado“ suskaičiavo: gaisras sandėlyje padarė 110 mln. GBP nuostolio

Jungtinės Karalystės prekių į namus pristatymo bendrovė „Ocado“ suskaičiavo, kad vasarį įmonės sandėlį...

Pramonė
2019.07.15
Tinkamai prižiūrėti trąšų rinkos nepavyks – tam nėra lėšų 5

Trąšas į Lietuvą nuo gegužės importuojant pagal naują tvarką, jų kokybės kontrolei šiemet neskirta nė euro,...

Pramonė
2019.07.15
Lietuva ketina kaupti lėšas giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui 1

Lietuva, siekdama tinkamai sutvarkyti uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje sukauptas panaudotas...

Pramonė
2019.07.15
„Audimas“ patyrė skaudų pralaimėjimą „Audi AG“ Premium 38

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas patvirtino ES intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) sprendimą, pagal...

Pramonė
2019.07.15
„Manillos“ istorija: sukūrę vaizdą, atitinkantį turinį, per mėnesį pardavė daugiau nei per metus Premium

Kosmetikos gamybos verslą, kuriam be specifinių žinių, reikia dar ir nemažų investicijų, galima pradėti tik...

Gazelė
2019.07.15
Kaip slovėnai prisiviliojo Kanados „Magną“ Premium 3

Viena didžiausių JAV ir Europoje automobilių dalių ir komponentų gamintojų bei tiekėjų „Magna“ į naują dažų...

Pramonė
2019.07.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau