Nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas

Publikuota: 2015-09-13
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m.  – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
1995 m. siuvimo ir tekstilės įmonės sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), 2013 m. – 1,57%. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Kasmet VŽ sudaromame Lietuvos įmonių TOP 1000 sąraše pirmosios siuvimo ir tekstilės bendrovės pasirodo tik peržengus antrąjį šimtuką. Vis dėlto šio verslo savininkai smulkumą laiko anaiptol ne trūkumu, o pranašumu.

Per du dešimtmečius tekstilės ir siuvimo pramonė ne tik sumenko ir nusilpo: 1995 m. sektorius sukūrė 3,3% BVP (to meto kainomis), o 2013 m. bendrosios pridėtinės vertės dalis, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, tesiekė 1,57%.

Pagal apyvartą iš 28 ES šalių Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė užima 14 vietą, pagal investicijas – 18, o pagal darbuotojų skaičių – 13. Lietuvos apdirbamojoje pramonėje kas šešta septinta įmonė yra iš tekstilės ir siuvimo srities. Sektoriaus apyvarta 2014 m. siekė 861 mln. Eur.

Verslininkai įsitikinę, kad artimiausiais metais ši pramonės šaka turi gerą galimybę ūgtelėti.

Į priekį stums doleris

„Šiuo metu daugelis Europos įmonių dar atostogauja, tačiau po rudens mugių jau turėtume pajusti, kad sulaukiame vis daugiau užsakymų. Kiekvienas fabrikas galėtų pajamas padidinti vidutiniškai 10–15%“, – prognozuoja Rimantas Baumilas, TŪB „Klasikinė tekstilė“ bendraturtis.

Jis remiasi tuo, kad, nuo metų pradžios JAV doleriui euro atžvilgiu pabrangus maždaug 25%, kai kurie Europos užsakovai nusigręš nuo šalių, kurių valiuta susieta su doleriu. Ypač tie, kuriems per mėnesį užtenka 20.000 ar 30.000 vienetų ir kuriuos Europos įmonės yra pajėgios pagaminti.

„Kalbu apie užsakovus iš Europos, ne pačius stambiausius, bet vidutinius, kurie parduoda eurais, tačiau užsakymus teikdavo dolerio zonos įmonėms. Tie, kuriems gaminti Kinijoje, Indijoje ar Pakistane ligi šiol buvo pigiau, JAV doleriui pabrangus, iš ten bėga. Gal 10% pabrangimas dar būtų neturėjęs tokio poveikio, bet 25% jau labai reikšmingi“, – įsitikinęs verslininkas.

Anot „Klasikinės tekstilės“ vadovo, didmenininkai vidutiniškai uždirbdavo 20%, o dabar jie turi atiduoti visą uždarbį gamintojui, o, dar įskaičiavus iki dešimtadalio galinčias siekti išlaidas dizaineriams ir logistikos sąnaudas, tapo būtina didinti kainas. Bet brangesni gaminiai taptų nepatrauklūs, palyginti su pagamintais Europoje.

Tiesa, statistika šioms prognozės nelabai palanki – jau šiuo metu Lietuvos tekstilės ir siuvimo pramonė išnaudoja apie 75–78% turimo pajėgumo, o pažvelgus į praėjusių metų statistiką matyti, kad materialinės investicijos ne tik ne auga, bet ir mąžta.

Stabdys – ir darbo santykiai

Prieš 10–15 metų ES rinka šokinėjo tai aukštyn, tai žemyn – poreikis kilo arba krito. Tad taip susiklostė, kad aprangos sektoriaus bendrovės nedrįso staigiai plėstis, – tai galėjo apverktinai baigtis“, – kalba Rimvydas Milašius, Kauno technologijos universiteto Medžiagų inžinerijos katedros profesorius.

Bet jis pabrėžia: nei „Audimas“, nei „Klasikinė tekstilė“ ar „Omniteksas“, netgi matuojat europiniu masteliu, nėra smulkios įmonės. „Audimas“ turi 526 darbuotojus, „Klasikinė tekstilė“ – 300, „Omniteksas“ – 282. Tokių bendrovių kaip Alytaus medvilnės kombinatas, kuriame iki Lietuvos nepriklausomybės dirbo apie 5.000–6.000 darbuotojų, šalyje nebėra. Viena stambesnių pagal darbuotojų skaičių viršutinių drabužių siuvimo įmonių AB „Lelija“ šiuo metu yra įdarbinusi 1.038 žmones, AB „Utenos trikotažas“ kolektyvą sudaro 772 asmenys.

„Stipriai plėstis įmonėms būtų rizikinga. Tai Indijoje ar Bangladeše galima šimtą žmonių priimti ir po kelių mėnesių atleisti“, – primena p. Milašius.

Pasak įmonių vadovų, Lietuvoje viena darbo vieta darbdaviui per mėnesį su mokesčiais kainuoja apie 1.000 Eur, o, pavyzdžiui, Pakistane – apie 100 Eur. Todėl nei Lietuvoje, nei Lenkijoje, nei Čekijoje, nei Vokietijoje didelių tekstilės fabrikų nėra.

„Mes esame Europoje tarp didesnių. Gal yra kelios panašaus dydžio įmonės Portugalijoje ar Ispanijoje, nes įmonė su 200–300 darbuotojų Europos masteliu jau yra stambi“, – lygina p. Baumilas.

Be to, smulkumas, pasak „Klasikinės tekstilės“ vadovo, yra savotiškas pranašumas. Stambios bendrovės gali gaminti milijonus metrų, bet vos kelių artikulų audinių, kurie bus tik žaliava tolesniam perdirbimui. „Klasikinė tekstilė“ gamina apie 100.000 įvairių rūšių gaminių per metus. O gatavo produkto ir kaina kitokia.

„Mes nekeliame tikslo imtis masinės gamybos. Didelė apyvarta dar ne pranašumas. Tekstilės įmonės niekada neužaugs iki didelių, tam nėra poreikio. Kam konkuruoti su Kinija užsiimant masine gamyba? Mes nesame ir nebūsime pasaulinis fabrikas. Mūsų visai kiti tikslai“, – pabrėžia p. Baumilas.

Mažai investuoja

Ponas Milašius sako, kad Lietuvoje gali atsirasti ir stambių tekstilės įmonių, tačiau tai veikiausiai būtų ne aprangos, o techninės tekstilės, naudojamos statybos, kelių tiesimo ir kitose srityse, gamyba. Pasak jo, visai realu, kad į Lietuvą ateitų investuotojas iš Vakarų Europos ar JAV, kuris gamintų techninę tekstilę. Panašiai buvo Čekijoje, kur buvo pastatyta didžiulė įmonė, priklausanti vienai stambių Europos tekstilės korporacijų.

Kol kas Lietuvoje prie stambių gamintojų priskiriamos danų kapitalo verpalų gamintoja „Danspin“, norvegų sporto ir laisvalaikio drabužių gamintoja „Devold“ ir viena iš keturių pasaulyje acetatinių siūlų gamintojų „Dirbtinis pluoštas“.

„Tekstilės ir siuvimo pramonę aplenkusi europinė parama sumažino galimybes įmonėms investuoti į našesnę ir efektyvesnę įrangą. O kai produktyvumas žemas, rankų darbo daug, įmonės patenka į uždarą ratą“, – atkreipia dėmesį Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.

Tekstilės ir drabužių siuvimo įmonėse vien per praėjusius metus materialinių investicijų sumažėjo 14%: 2013 m. investicijos sektoriuje siekė 25,6 mln. Eur, 2014 m. – 22 mln. Eur.

„Mes investuojame ir investuosime toliau, bet ne į tokią plėtrą, kuri didintų gaminamos produkcijos apimtį, – investuosime, kad galėtume gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kuriant didesnę vertę irgi galima didinti apyvartą“, – nurodo Rimvydas Povilaitis, bendrovės „Audimas“ valdybos pirmininkas.

Šiuo metu sektoriaus bendrovės labai ribotai gali pasinaudoti europinėmis investicijomis – nors jų apyvarta būna nedidelė, tokiose įmonėse dirba daug žmonių, o turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų bendrovės laikomos stambiomis. O 2014–2020 m. laikotarpio lėšos nukreiptos smulkiojo ir vidutinio, bet ne stambaus verslo projektams finansuoti. Tačiau Evaldas Gustas, ūkio ministras, yra sakęs, kad rastas sprendimas, kaip padėti tokioms įmonėms.

„Teiksime tekstilės ir siuvimo įmonėms lėšų per finansinės inžinerijos priemones – yra sukurta nauja „Invegos“ priemonė, teikianti paskolų garantijas. Tekstilininkai taip pat galės pretenduoti į paskolų palūkanų subsidijas“, – patikina ministras.

Dar viena bėda – gresiantis kvalifikuotų darbininkų ir specialistų stygius. Jau kelintus metus moksleiviams kalama į galvą, kad socialinius mokslus baigę absolventai tampa darbo biržų klientais, bet šiemet padėtis ne itin keitėsi.

„Technologinių mokslų pasirinkimas nepaaugo tiek, kiek turėtų paaugti. Štai tekstilės technologų reikėtų 15 ar 20, kad įmonės turėtų iš ko rinktis. Tačiau įstojo tik 6. Dėl siuvimo technologų padėtis geresnė – merginos specialybe domisi labiau, nes ji arčiau mados, dizaino“, – nelinksmą padėtį, susijusią su specialistų rengimu, apibūdina p. Milašius.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 2 d.

infogr.am::infogram_0_tekstiles_imones

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kauno „Serfas“ šiemet tikisi 1,8 mln. Eur pelno 1

Lietuvos kapitalo statybinių medžiagų gamybos ir prekybos įmonė „Serfas“ šiemet planuoja gauti apie 55 mln.

Pramonė
2018.08.17
Ruošiasi plėtrai JAV: pasitelkė prestižinį Kalifornijos universitetą Premium

Keturios Lietuvoje veikiančios bendrovės pateko į Kalifornijos universiteto Los Andžele programą verslui. Su...

Vilniaus pramonės parko nebus – suzmeko į durpes Premium 23

Lygiai prieš metus premjeras, tuometis ūkio ministras ir sostinės meras pažadėjo, kad 2019 m. pradės veikti...

Pramonė
2018.08.17
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 6

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Vilniaus rajone statys pirmąją Lietuvoje polikarbonato plokščių gamyklą Premium 3

Nemenčinėje estiško kapitalo UAB „Minsko 7“ ketina statyti pirmąją Lietuvoje polikarbonato plokščių gamyklą.

Pramonė
2018.08.16
Metinis pramonės augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES

Metinis pramonės augimas Lietuvoje birželį buvo vienas didesnių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių,...

Pramonė
2018.08.14
Alternatyva plastikui – iš „Stora Enso“ biokompozito pradedami gaminti indai

Vienai pirmaujančių pasaulyje medienos pramonės grupių „Stora Enso“ pasiūlius alternatyvą plastikui, iš...

Pramonė
2018.08.13
Atleistas Šiaulių „Statgos“ direktorius padavė į teismą švedų akcininką Premium 16

Prekybos įrangos ir ergonominių baldų gamybos UAB „Statga“ šiemet pakeitė pavadinimą, direktorių, o buvęs...

Pramonė
2018.08.13
„Rokiškio aliejinei“ dar vienas šansas: teismas nusprendė, kad moki

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė UAB „Rokiškio...

Pramonė
2018.08.13
Klientus laimi sprendimais ir darbų galerija: gamino ir „Spotify“ biurui, ir „Nordea“ valgyklai Premium

Pagaminęs produktą, naudojamą „Spotify“ biure Niujorke, jau turi, ką papasakoti potencialiems užsakovams.

Pramonė
2018.08.13
„Akmenės cementas“ mažina nuostolius  

Vienintelė Lietuvoje cemento gamybos bendrovė „Akmenės cementas“ šiais metais planuoja parduoti daugiau...

Pramonė
2018.08.10
VMG su 140 mln. Eur investicija kuriasi LEZ ir pati kuria pramonės parką 3

Šiandien Vakarų medienos grupė (VMG) oficialiai pradeda medžio drožlių plokščių fabriko statybas Akmenės LEZ...

Pramonė
2018.08.10
Vokietijos milžinė „Karcher“ kai kuriuos modelius patikėjo gaminti tik „Vilmai“ Premium 8

Naujas gaminys – grindų plovimo mašina – ir kiti valymo įrengimai praėjusiais metais elektros ir mechaninių...

Pramonė
2018.08.10
Vakarų medienos grupė perleidžia žirgyno projektą: investicijos sieks 14 mln. Eur Premium

Vilniaus rajone šį mėnesį pradedamas statyti žirginio sporto kompleksas, kurio iniciatorius buvo Sigitas...

Pramonė
2018.08.09
„Regio potencialas LT“: ES subsidijos grąžinimas priklausys nuo darbo našumo

Pagal naują ES priemonę „Regio potencialas LT“ gamybininkai galės pretenduoti į grąžinamą subsidiją pastatams...

Pramonė
2018.08.09
A. Lukašenka suabejojo LEZ nauda: jų indėlis į ekonomiką neatsveria lengvatų 3

Laisvosios ekonominės zonos( LEZ) Baltarusijoje sukuria maždaug 4% BVP, tačiau Aliaksandro Lukašenkos,...

Pramonė
2018.08.09
„Vichiunai – Rus“ apyvarta priartėjo prie 10 mlrd. rublių 25

Vieno stambiausių Kaliningrado srities jūros gėrybių perdirbėjo „Vichiunai – Rus“ pardavimo pajamos pernai...

Pramonė
2018.08.09
Pakuotės paklausa augins „Grigeo“ sparčiau nei planuota 1

Medienos ir popieriaus įmonių grupė AB „Grigeo“ kartu su Šveicarijos įrengimų tiekimo „Bobst Mex SA“ baigė...

Pramonė
2018.08.08
„Livonia Partners“ investuoja į „Freor“ 2

Baltijos šalyse veikiantis privataus kapitalo fondas „Livonia Partners“ investuoja į komercinės šaldymo...

Rinkos
2018.08.08
Klaipėda plaukia į pasaulio vandenynus Premium 2

Konteinerių krova uoste šauna į viršų: rekordinius metus planuoja ir Klaipėdos konteinerių terminalas, ir...

Transportas
2018.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau