Eksportuotojų dilema: Europa ar Azijos šalys

Publikuota: 2015-09-06
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar taiko ir mokestinius barjerus, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką.“
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar taiko ir mokestinius barjerus, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuva Rytų ir Pietryčių Azijoje nėra konkurencinga, todėl nereikėtų dėti per daug vilčių į šio regiono šalis. Geriau stiprinti pozicijas Europos Sąjungoje, įsitikinęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos, konkurencingumas priklauso ne tik nuo rinkos, bet ir nuo pažinčių.

Ponas Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Indijai ir Kinijai tenka 0,8% visų lietuviškos kilmės prekių eksporto, visoms Pietryčių Azijos šalims – 0,7%.

„Ši situacija visai nesikeičia, nors jau daugiau nei metus kalbama, kad šios didelės ir sparčiai augančios rinkos yra labai patrauklios ir būtent jose Lietuvos eksportuotojai turėtų ieškoti alternatyvų užsidariusiai ir besitraukiančiai Rusijos ekonomikai“, – dėsto p. Mačiulis.

Anot ekonomisto, naivu manyti, kad Lietuvos maisto gamintojams pavyks atsiriekti mažytę Kinijos dalelę vien todėl, kad ši šalis milžiniška. Priešingai – tai kliuvinys plėtrai, nes gamybos pajėgumas per mažas.

„Įsivaizduokite prekybos centrą, turintį kelis šimtus parduotuvių. Vienos maisto prekės tiekėjas sako, kad gali pasiūlyti neblogą produktą už patrauklią kainą, bet tokio produkto pagaminti gali tik dviem parduotuvėms. Tokia partnerystė nėra patraukli nė vienam efektyviai veikiančiam prekybos tinklui“, – pateikia pavyzdį ekonomistas.

Beveik viską, ką gaminame Lietuvoje, dėl masto ekonomijos ir daug mažesnių darbo sąnaudų Rytų Azijos valstybės gali pagaminti pigiau. Didelis atstumas ne tik pakelia galutinę produkto kainą, bet ir sumažina prekes tiekiančio gamintojo lankstumą bei gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančią paklausą. Be to, per daug žavėtis Kinija ir panašiomis rinkomis neverta ir todėl, kad įvairaus pobūdžio kriminaliniai barjerai „mažoms žuvelėms“ šiose šalyse yra pakankamai dideli ir sunkiai įveikiami.

„Nuo Lietuvos labai nutolusias žemų kaštų rinkas galima užimti pasiūlius iš tiesų unikalų produktą. Tokių gamintojų Lietuvoje yra, bet tai labiau išskirtiniai sėkmės atvejai, o ne bendras visos pramonės bruožas. Galiausiai, kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar ir taiko mokestinius ir nemokestinius barjerus užsienio gamintojams, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką?“ – retoriškai klausia p. Mačiulis.

Anot jo, būtent ES regione Lietuvos įmonės yra konkurencingos ir dar nėra išnaudojusios savo potencialo.

„Galime daugeliui labiau išsivysčiusių ES šalių tiekti prekes su mažesniais alternatyviaisiais kaštais“, – sako p. Mačiulis.

Nesureikšmina ir neignoruoja

„Dabar madinga sakyti, kad Kinija neįdomi. Seniau buvo madinga sakyti, kad iš ES nebeverta nieko tikėtis ir reikia traukti į Aziją. Žinoma, kad ES visada bus pagrindinė mūsų prekybos partnerė ir jai skirsime deramą dėmesį. Tačiau negalime numoti ranka į mūsų verslui naujas šalis, kurios jį domina“, – teigia Mantas Nocius, VšĮ „Versli Lietuva“ vadovas.

Jis tikina, kad verslo susidomėjimas Kinija didžiulis – per renginius apie eksporto galimybes į šią šalį salėje sunku sutalpinti susidomėjusius.

„Daug bendrovių, su kuriomis dirbame, rimtai domisi Kinija. O verslas – ne pirštu penimas – apskaičiuoja savo galimybes. Nemanau, kad šią rinką reikia sureikšminti, bet ignoruoti tikrai negalime. Juo labiau kad eksporto rinkų išskaidymas yra geras dalykas“, – kalba p. Nocius.

Ponas Mačiulis teigia, kad Lietuvos eksporto rinka neblogai išskaidyta. „Atstumas tarp Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos yra mažas, bet ekonomikos struktūros ir ciklai gana skirtingi, – jei kris Lietuvos eksportas į vieną iš jų, tai nebūtinai bus bėdų su kita rinka. O jei jau visa ES bus apimta recesijos, mažai tikėtina, kad likęs pasaulis klestės“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas. Anot jo, itin išskaidyti eksportą plačiu mastu gali tik didelės ekonomikos ir globalios įmonės, kurių Lietuva dar neturi.

„Lietuvoje yra mažai įmonių, kurios vienu metu gali greitai ir efektyviai tenkinti ir Švedijos, ir Pietų Korėjos, ir Čilės rinkų poreikius. Nenoriu absoliutinti – sėkmės atvejų visada bus, bet tai dažniau bus malonios išimtys, o ne bendra nauja tendencija“, – teigia p. Mačiulis.

Nišos ir ryšiai

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius, sako, kad Lietuvos pramonės konkurencingumas yra sąlyginis dalykas.

„Mūsų gamintojai daugelyje šalių nekonkurencingi, jei vertinsime masinį segmentą – tiek Kinijoje, tiek bet kurioje šalyje, kur karaliauja Kinija ir net didžiųjų Europos šalių gamintojai. Su mūsų gamybos apimtimi negalime pretenduoti į didelę dalį rinkos ir masinį segmentą. Tačiau mūsų pramonė orientuota ne į masinį segmentą, bet į nišas. Būtent dėl to esame sėkmingi toje pačioje Europoje – esame lankstesni ir prisitaikome prie specifinių klientų poreikių bei norų“, – aiškina p. Izgorodinas.

Pasak jo, Kinijoje, Pietryčių Azijoje yra nišų, kur lietuvių gamintojai gali sėkmingai plėtoti verslą. Pavyzdžiui, lietuvių gaminamos trąšos, pieno miltai Azijoje konkurencingi, nes gaminami kiek kitaip nei įprasta, – tai nišiniai produktai, kurių šio verslo gigantams neapsimoka gaminti. Atsinaujinančios energetikos įmonės taip pat turi gerų perspektyvų rinkose, kur dominuoja pigi kiniška produkcija, nes gali įsitvirtinti nišose, kur reikia labai aukštos kokybės inovatyvių sprendimų.

„Be to, Rytų ir Pietryčių Azija, NVS šalys yra labai specifinės, jose gyvybiškai svarbūs asmeniniai ryšiai ir kontaktai, o kaina svarbi, bet tai antraeilis dalykas. Mes, LPK, minėtuose regionuose labai daug investuojame į ryšius, nes jie yra didelis konkurencinis pranašumas. Todėl objektyvūs ekonominiai veiksniai ir statistiniai skaičiai nebūtinai leidžia pamatyti tikras perspektyvas“, – sako p. Izgorodinas.

Straipsnis rugpjūčio 28 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Apie būsimo pramonės parko kainą ir 100 ha sklypo paieškas aplink Vilnių 11

Užsienio investuotojai, pasirengę stambioms pramonės investicijoms greta Vilniaus, dar mažiausiai penkerius...

Pramonė
06:30
Skaldos pardavėjus kelia aktyvios statybos Premium

Didžiųjų šalies skaldos gavybos įmonių apyvarta pastaraisiais metais ūgtelėjo. Didžiąsias sektoriaus įmones...

Pramonė
00:01
Kauno „Serfas“ šiemet tikisi 1,8 mln. Eur pelno 1

Lietuvos kapitalo statybinių medžiagų gamybos ir prekybos įmonė „Serfas“ šiemet planuoja gauti apie 55 mln.

Pramonė
2018.08.17
Ruošiasi plėtrai JAV: pasitelkė prestižinį Kalifornijos universitetą Premium

Keturios Lietuvoje veikiančios bendrovės pateko į Kalifornijos universiteto Los Andžele programą verslui. Su...

Vilniaus pramonės parko nebus – suzmeko į durpes Premium 23

Lygiai prieš metus premjeras, tuometis ūkio ministras ir sostinės meras pažadėjo, kad 2019 m. pradės veikti...

Pramonė
2018.08.17
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 6

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Vilniaus rajone statys pirmąją Lietuvoje polikarbonato plokščių gamyklą Premium 3

Nemenčinėje estiško kapitalo UAB „Minsko 7“ ketina statyti pirmąją Lietuvoje polikarbonato plokščių gamyklą.

Pramonė
2018.08.16
Metinis pramonės augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES

Metinis pramonės augimas Lietuvoje birželį buvo vienas didesnių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių,...

Pramonė
2018.08.14
Alternatyva plastikui – iš „Stora Enso“ biokompozito pradedami gaminti indai

Vienai pirmaujančių pasaulyje medienos pramonės grupių „Stora Enso“ pasiūlius alternatyvą plastikui, iš...

Pramonė
2018.08.13
Atleistas Šiaulių „Statgos“ direktorius padavė į teismą švedų akcininką Premium 16

Prekybos įrangos ir ergonominių baldų gamybos UAB „Statga“ šiemet pakeitė pavadinimą, direktorių, o buvęs...

Pramonė
2018.08.13
„Rokiškio aliejinei“ dar vienas šansas: teismas nusprendė, kad moki

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė UAB „Rokiškio...

Pramonė
2018.08.13
Klientus laimi sprendimais ir darbų galerija: gamino ir „Spotify“ biurui, ir „Nordea“ valgyklai Premium

Pagaminęs produktą, naudojamą „Spotify“ biure Niujorke, jau turi, ką papasakoti potencialiems užsakovams.

Pramonė
2018.08.13
„Akmenės cementas“ mažina nuostolius  

Vienintelė Lietuvoje cemento gamybos bendrovė „Akmenės cementas“ šiais metais planuoja parduoti daugiau...

Pramonė
2018.08.10
VMG su 140 mln. Eur investicija kuriasi LEZ ir pati kuria pramonės parką 3

Šiandien Vakarų medienos grupė (VMG) oficialiai pradeda medžio drožlių plokščių fabriko statybas Akmenės LEZ...

Pramonė
2018.08.10
Vokietijos milžinė „Karcher“ kai kuriuos modelius patikėjo gaminti tik „Vilmai“ Premium 8

Naujas gaminys – grindų plovimo mašina – ir kiti valymo įrengimai praėjusiais metais elektros ir mechaninių...

Pramonė
2018.08.10
Vakarų medienos grupė perleidžia žirgyno projektą: investicijos sieks 14 mln. Eur Premium

Vilniaus rajone šį mėnesį pradedamas statyti žirginio sporto kompleksas, kurio iniciatorius buvo Sigitas...

Pramonė
2018.08.09
„Regio potencialas LT“: ES subsidijos grąžinimas priklausys nuo darbo našumo

Pagal naują ES priemonę „Regio potencialas LT“ gamybininkai galės pretenduoti į grąžinamą subsidiją pastatams...

Pramonė
2018.08.09
A. Lukašenka suabejojo LEZ nauda: jų indėlis į ekonomiką neatsveria lengvatų 3

Laisvosios ekonominės zonos( LEZ) Baltarusijoje sukuria maždaug 4% BVP, tačiau Aliaksandro Lukašenkos,...

Pramonė
2018.08.09
„Vichiunai – Rus“ apyvarta priartėjo prie 10 mlrd. rublių 25

Vieno stambiausių Kaliningrado srities jūros gėrybių perdirbėjo „Vichiunai – Rus“ pardavimo pajamos pernai...

Pramonė
2018.08.09
Pakuotės paklausa augins „Grigeo“ sparčiau nei planuota 1

Medienos ir popieriaus įmonių grupė AB „Grigeo“ kartu su Šveicarijos įrengimų tiekimo „Bobst Mex SA“ baigė...

Pramonė
2018.08.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau