Eksportuotojų dilema: Europa ar Azijos šalys

Publikuota: 2015-09-06
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar taiko ir mokestinius barjerus, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką.“
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar taiko ir mokestinius barjerus, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuva Rytų ir Pietryčių Azijoje nėra konkurencinga, todėl nereikėtų dėti per daug vilčių į šio regiono šalis. Geriau stiprinti pozicijas Europos Sąjungoje, įsitikinęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos, konkurencingumas priklauso ne tik nuo rinkos, bet ir nuo pažinčių.

Ponas Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Indijai ir Kinijai tenka 0,8% visų lietuviškos kilmės prekių eksporto, visoms Pietryčių Azijos šalims – 0,7%.

„Ši situacija visai nesikeičia, nors jau daugiau nei metus kalbama, kad šios didelės ir sparčiai augančios rinkos yra labai patrauklios ir būtent jose Lietuvos eksportuotojai turėtų ieškoti alternatyvų užsidariusiai ir besitraukiančiai Rusijos ekonomikai“, – dėsto p. Mačiulis.

Anot ekonomisto, naivu manyti, kad Lietuvos maisto gamintojams pavyks atsiriekti mažytę Kinijos dalelę vien todėl, kad ši šalis milžiniška. Priešingai – tai kliuvinys plėtrai, nes gamybos pajėgumas per mažas.

„Įsivaizduokite prekybos centrą, turintį kelis šimtus parduotuvių. Vienos maisto prekės tiekėjas sako, kad gali pasiūlyti neblogą produktą už patrauklią kainą, bet tokio produkto pagaminti gali tik dviem parduotuvėms. Tokia partnerystė nėra patraukli nė vienam efektyviai veikiančiam prekybos tinklui“, – pateikia pavyzdį ekonomistas.

Beveik viską, ką gaminame Lietuvoje, dėl masto ekonomijos ir daug mažesnių darbo sąnaudų Rytų Azijos valstybės gali pagaminti pigiau. Didelis atstumas ne tik pakelia galutinę produkto kainą, bet ir sumažina prekes tiekiančio gamintojo lankstumą bei gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančią paklausą. Be to, per daug žavėtis Kinija ir panašiomis rinkomis neverta ir todėl, kad įvairaus pobūdžio kriminaliniai barjerai „mažoms žuvelėms“ šiose šalyse yra pakankamai dideli ir sunkiai įveikiami.

„Nuo Lietuvos labai nutolusias žemų kaštų rinkas galima užimti pasiūlius iš tiesų unikalų produktą. Tokių gamintojų Lietuvoje yra, bet tai labiau išskirtiniai sėkmės atvejai, o ne bendras visos pramonės bruožas. Galiausiai, kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar ir taiko mokestinius ir nemokestinius barjerus užsienio gamintojams, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką?“ – retoriškai klausia p. Mačiulis.

Anot jo, būtent ES regione Lietuvos įmonės yra konkurencingos ir dar nėra išnaudojusios savo potencialo.

„Galime daugeliui labiau išsivysčiusių ES šalių tiekti prekes su mažesniais alternatyviaisiais kaštais“, – sako p. Mačiulis.

Nesureikšmina ir neignoruoja

„Dabar madinga sakyti, kad Kinija neįdomi. Seniau buvo madinga sakyti, kad iš ES nebeverta nieko tikėtis ir reikia traukti į Aziją. Žinoma, kad ES visada bus pagrindinė mūsų prekybos partnerė ir jai skirsime deramą dėmesį. Tačiau negalime numoti ranka į mūsų verslui naujas šalis, kurios jį domina“, – teigia Mantas Nocius, VšĮ „Versli Lietuva“ vadovas.

Jis tikina, kad verslo susidomėjimas Kinija didžiulis – per renginius apie eksporto galimybes į šią šalį salėje sunku sutalpinti susidomėjusius.

„Daug bendrovių, su kuriomis dirbame, rimtai domisi Kinija. O verslas – ne pirštu penimas – apskaičiuoja savo galimybes. Nemanau, kad šią rinką reikia sureikšminti, bet ignoruoti tikrai negalime. Juo labiau kad eksporto rinkų išskaidymas yra geras dalykas“, – kalba p. Nocius.

Ponas Mačiulis teigia, kad Lietuvos eksporto rinka neblogai išskaidyta. „Atstumas tarp Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos yra mažas, bet ekonomikos struktūros ir ciklai gana skirtingi, – jei kris Lietuvos eksportas į vieną iš jų, tai nebūtinai bus bėdų su kita rinka. O jei jau visa ES bus apimta recesijos, mažai tikėtina, kad likęs pasaulis klestės“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas. Anot jo, itin išskaidyti eksportą plačiu mastu gali tik didelės ekonomikos ir globalios įmonės, kurių Lietuva dar neturi.

„Lietuvoje yra mažai įmonių, kurios vienu metu gali greitai ir efektyviai tenkinti ir Švedijos, ir Pietų Korėjos, ir Čilės rinkų poreikius. Nenoriu absoliutinti – sėkmės atvejų visada bus, bet tai dažniau bus malonios išimtys, o ne bendra nauja tendencija“, – teigia p. Mačiulis.

Nišos ir ryšiai

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius, sako, kad Lietuvos pramonės konkurencingumas yra sąlyginis dalykas.

„Mūsų gamintojai daugelyje šalių nekonkurencingi, jei vertinsime masinį segmentą – tiek Kinijoje, tiek bet kurioje šalyje, kur karaliauja Kinija ir net didžiųjų Europos šalių gamintojai. Su mūsų gamybos apimtimi negalime pretenduoti į didelę dalį rinkos ir masinį segmentą. Tačiau mūsų pramonė orientuota ne į masinį segmentą, bet į nišas. Būtent dėl to esame sėkmingi toje pačioje Europoje – esame lankstesni ir prisitaikome prie specifinių klientų poreikių bei norų“, – aiškina p. Izgorodinas.

Pasak jo, Kinijoje, Pietryčių Azijoje yra nišų, kur lietuvių gamintojai gali sėkmingai plėtoti verslą. Pavyzdžiui, lietuvių gaminamos trąšos, pieno miltai Azijoje konkurencingi, nes gaminami kiek kitaip nei įprasta, – tai nišiniai produktai, kurių šio verslo gigantams neapsimoka gaminti. Atsinaujinančios energetikos įmonės taip pat turi gerų perspektyvų rinkose, kur dominuoja pigi kiniška produkcija, nes gali įsitvirtinti nišose, kur reikia labai aukštos kokybės inovatyvių sprendimų.

„Be to, Rytų ir Pietryčių Azija, NVS šalys yra labai specifinės, jose gyvybiškai svarbūs asmeniniai ryšiai ir kontaktai, o kaina svarbi, bet tai antraeilis dalykas. Mes, LPK, minėtuose regionuose labai daug investuojame į ryšius, nes jie yra didelis konkurencinis pranašumas. Todėl objektyvūs ekonominiai veiksniai ir statistiniai skaičiai nebūtinai leidžia pamatyti tikras perspektyvas“, – sako p. Izgorodinas.

Straipsnis rugpjūčio 28 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 2

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 3

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14
Naujas suomių rekordas – į sąvartynus tik 1% buitinių atliekų 5

Suomija skelbia pasiekusi naują atliekų tvarkymo rekordą – Statistikos centro duomenimis, 2017 m. į...

Pramonė
2019.01.13
Itališką kokybę už itališką kainą kauniečiai pasiekė per trejus metus Premium

Odos apdirbimo pramonei Lietuvoje susitraukus, jaunas verslas ne tik sukuria svetur atpažįstamą galanterijos...

Pramonė
2019.01.12
„Chanel“ posūkis į pramonę: artėja prie „Rolex“ Premium 2

Vienas labiausiai pasaulyje žinomų prekės ženklų prancūzų „Chanel“ pranešė perkantis dalį šveicarų laikrodžių...

Pramonė
2019.01.12
„Ford“ sprendžia dėl verslo pardavimo Rusijoje 3

Autokoncernas „Ford“ nusiteikęs iš esmės pakeisti verslo strategiją Europoje ir svarsto galimybę parduoti...

Pramonė
2019.01.11
Pateko į JAV parduotuvių lentynas, o iš ten iki Kanados rinkos – ranka paduok Premium 3

Tai, kas tinka Europoje, už Atlanto nebūtinai pasiteisina, todėl net ilgametę patirtį sukaupusios įmonės,...

Pramonė
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
A. Izgorodinas: sąnaudos kils ir seksis sugebantiems suvaldyti gamybos kaštus 3

Per metus (2018 m. gruodžio mėnesį, palyginti su 2017 m. gruodžio mėnesiu) visos gamintojų parduotos pramonės...

Pramonė
2019.01.10
Pramonė prognozuoja 10.000 naujų darbo vietų, o dirbančiųjų mažės Premium 2

Pramonė šiemet planuoja steigti beveik 10.000 naujų darbo vietų. Tačiau prognozuojama, kad apdraustųjų, taigi...

Pramonė
2019.01.10
Su kinais ne pakeliui: „Elgama sistemos“ tapo „Navitus LT“ Premium

Energijos valdymo sprendimų bendrovė „Elgama sistemos“ 2019-uosius pasitiko su nauju vardu. Įmonės vadovai ir...

Technologijos
2019.01.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau