Eksportuotojų dilema: Europa ar Azijos šalys

Publikuota: 2015-09-06
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar taiko ir mokestinius barjerus, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką.“
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar taiko ir mokestinius barjerus, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuva Rytų ir Pietryčių Azijoje nėra konkurencinga, todėl nereikėtų dėti per daug vilčių į šio regiono šalis. Geriau stiprinti pozicijas Europos Sąjungoje, įsitikinęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos, konkurencingumas priklauso ne tik nuo rinkos, bet ir nuo pažinčių.

Ponas Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Indijai ir Kinijai tenka 0,8% visų lietuviškos kilmės prekių eksporto, visoms Pietryčių Azijos šalims – 0,7%.

„Ši situacija visai nesikeičia, nors jau daugiau nei metus kalbama, kad šios didelės ir sparčiai augančios rinkos yra labai patrauklios ir būtent jose Lietuvos eksportuotojai turėtų ieškoti alternatyvų užsidariusiai ir besitraukiančiai Rusijos ekonomikai“, – dėsto p. Mačiulis.

Anot ekonomisto, naivu manyti, kad Lietuvos maisto gamintojams pavyks atsiriekti mažytę Kinijos dalelę vien todėl, kad ši šalis milžiniška. Priešingai – tai kliuvinys plėtrai, nes gamybos pajėgumas per mažas.

„Įsivaizduokite prekybos centrą, turintį kelis šimtus parduotuvių. Vienos maisto prekės tiekėjas sako, kad gali pasiūlyti neblogą produktą už patrauklią kainą, bet tokio produkto pagaminti gali tik dviem parduotuvėms. Tokia partnerystė nėra patraukli nė vienam efektyviai veikiančiam prekybos tinklui“, – pateikia pavyzdį ekonomistas.

Beveik viską, ką gaminame Lietuvoje, dėl masto ekonomijos ir daug mažesnių darbo sąnaudų Rytų Azijos valstybės gali pagaminti pigiau. Didelis atstumas ne tik pakelia galutinę produkto kainą, bet ir sumažina prekes tiekiančio gamintojo lankstumą bei gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančią paklausą. Be to, per daug žavėtis Kinija ir panašiomis rinkomis neverta ir todėl, kad įvairaus pobūdžio kriminaliniai barjerai „mažoms žuvelėms“ šiose šalyse yra pakankamai dideli ir sunkiai įveikiami.

„Nuo Lietuvos labai nutolusias žemų kaštų rinkas galima užimti pasiūlius iš tiesų unikalų produktą. Tokių gamintojų Lietuvoje yra, bet tai labiau išskirtiniai sėkmės atvejai, o ne bendras visos pramonės bruožas. Galiausiai, kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar ir taiko mokestinius ir nemokestinius barjerus užsienio gamintojams, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką?“ – retoriškai klausia p. Mačiulis.

Anot jo, būtent ES regione Lietuvos įmonės yra konkurencingos ir dar nėra išnaudojusios savo potencialo.

„Galime daugeliui labiau išsivysčiusių ES šalių tiekti prekes su mažesniais alternatyviaisiais kaštais“, – sako p. Mačiulis.

Nesureikšmina ir neignoruoja

„Dabar madinga sakyti, kad Kinija neįdomi. Seniau buvo madinga sakyti, kad iš ES nebeverta nieko tikėtis ir reikia traukti į Aziją. Žinoma, kad ES visada bus pagrindinė mūsų prekybos partnerė ir jai skirsime deramą dėmesį. Tačiau negalime numoti ranka į mūsų verslui naujas šalis, kurios jį domina“, – teigia Mantas Nocius, VšĮ „Versli Lietuva“ vadovas.

Jis tikina, kad verslo susidomėjimas Kinija didžiulis – per renginius apie eksporto galimybes į šią šalį salėje sunku sutalpinti susidomėjusius.

„Daug bendrovių, su kuriomis dirbame, rimtai domisi Kinija. O verslas – ne pirštu penimas – apskaičiuoja savo galimybes. Nemanau, kad šią rinką reikia sureikšminti, bet ignoruoti tikrai negalime. Juo labiau kad eksporto rinkų išskaidymas yra geras dalykas“, – kalba p. Nocius.

Ponas Mačiulis teigia, kad Lietuvos eksporto rinka neblogai išskaidyta. „Atstumas tarp Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos yra mažas, bet ekonomikos struktūros ir ciklai gana skirtingi, – jei kris Lietuvos eksportas į vieną iš jų, tai nebūtinai bus bėdų su kita rinka. O jei jau visa ES bus apimta recesijos, mažai tikėtina, kad likęs pasaulis klestės“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas. Anot jo, itin išskaidyti eksportą plačiu mastu gali tik didelės ekonomikos ir globalios įmonės, kurių Lietuva dar neturi.

„Lietuvoje yra mažai įmonių, kurios vienu metu gali greitai ir efektyviai tenkinti ir Švedijos, ir Pietų Korėjos, ir Čilės rinkų poreikius. Nenoriu absoliutinti – sėkmės atvejų visada bus, bet tai dažniau bus malonios išimtys, o ne bendra nauja tendencija“, – teigia p. Mačiulis.

Nišos ir ryšiai

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius, sako, kad Lietuvos pramonės konkurencingumas yra sąlyginis dalykas.

„Mūsų gamintojai daugelyje šalių nekonkurencingi, jei vertinsime masinį segmentą – tiek Kinijoje, tiek bet kurioje šalyje, kur karaliauja Kinija ir net didžiųjų Europos šalių gamintojai. Su mūsų gamybos apimtimi negalime pretenduoti į didelę dalį rinkos ir masinį segmentą. Tačiau mūsų pramonė orientuota ne į masinį segmentą, bet į nišas. Būtent dėl to esame sėkmingi toje pačioje Europoje – esame lankstesni ir prisitaikome prie specifinių klientų poreikių bei norų“, – aiškina p. Izgorodinas.

Pasak jo, Kinijoje, Pietryčių Azijoje yra nišų, kur lietuvių gamintojai gali sėkmingai plėtoti verslą. Pavyzdžiui, lietuvių gaminamos trąšos, pieno miltai Azijoje konkurencingi, nes gaminami kiek kitaip nei įprasta, – tai nišiniai produktai, kurių šio verslo gigantams neapsimoka gaminti. Atsinaujinančios energetikos įmonės taip pat turi gerų perspektyvų rinkose, kur dominuoja pigi kiniška produkcija, nes gali įsitvirtinti nišose, kur reikia labai aukštos kokybės inovatyvių sprendimų.

„Be to, Rytų ir Pietryčių Azija, NVS šalys yra labai specifinės, jose gyvybiškai svarbūs asmeniniai ryšiai ir kontaktai, o kaina svarbi, bet tai antraeilis dalykas. Mes, LPK, minėtuose regionuose labai daug investuojame į ryšius, nes jie yra didelis konkurencinis pranašumas. Todėl objektyvūs ekonominiai veiksniai ir statistiniai skaičiai nebūtinai leidžia pamatyti tikras perspektyvas“, – sako p. Izgorodinas.

Straipsnis rugpjūčio 28 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Elmorio“ investicija – 40 mln. Eur vertės gamykla Premium

Vienintelė Baltijos šalyse dangtelių gamybos UAB „Elmoris“ baigia plyno lauko investiciją – į naują fabriką...

Pramonė
06:00
„Veika“: investicijos į plėtrą planuojamos iki 2020 metų

Praėjusiais metais dalį verslo pardavusi Japonijos skaitmeninio spausdinimo technologijų milžinui „Mimaki...

Pramonė
2018.06.20
Kosmetikos gamintojo „Cosmoway“ akcijos – lietuvių rankose 5

Kosmetikos gamintojo „Cosmoway“ akcijos nuo šiol priklauso tik lietuviams. Akcininkai perpirko visas italės...

Vadyba
2018.06.20
Laikas - pinigai arba Investicijų gaudyklė 2

Investuotojai, kurių intensyvi “medžioklė” vyksta vis didėjantį pasitikėjimą įgyjančioje Europoje, mini bene...

Finansai
2018.06.20
„AirFaas“ randa gamykloms užsakymų, o produktų kūrėjams – gamintojus Rėmėjo turinys

„AirBnB“ pramonininkams – taip pristatoma naujoji suomių kompanijos „Combi Works“ sukurta platforma internete...

Pramonė
2018.06.19
Į Europą grįžta investuotojai – kaip jų privilioti į Lietuvą Premium 3

Keturios iš dešimties Europoje veikiančių įmonių planuoja plėtrą, 12% į Europą dar neatėjusių bendrovių...

Verslo aplinka
2018.06.19
Kinai siekia išpirkti Baltarusijos „Atlant“ iš valstybės

Buitinės technikos UAB „Atlant“ Baltarusijoje neatlygintinai valstybei perleidžia 21,73% bendrovės akcijų,...

Pramonė
2018.06.19
Lietuvoje indai kurs vairavimo sistemą savavaldžiams automobiliams Premium 3

Karinei žvalgybai produktus kurianti Indijos „Tonbo Imaging“ Lietuvoje planuoja įsteigti mokslinę...

Pramonė
2018.06.19
„Freda“ Kauno LEZ išsinuomojo antrą sklypą plėtrai Premium

Baldų AB „Freda“ akcininkai baigia statyti gamybos pastatą Kauno LEZ, tačiau, be 4,6 ha sklypo, išsinuomoto...

Pramonė
2018.06.18
„Lindstrom“ Vilniuje statys skalbyklą

Tekstilės nuomos paslaugų UAB „Lindstrom“ Savanorių prospekte Vilniuje planuoja statyti paslaugų centrą su...

Pramonė
2018.06.18
Nuo garažo išaugę iki gamyklos, kalviai smulkių užsakymų vis tiek neatsisako Premium 1

Net kai verslas įsibėgėja, o gamyba ir užsakovai stambėja, nederėtų atsisakyti smulkių pavienių klientų...

Pramonė
2018.06.18
Kitokių sėdmaišių autorė Darbo biržoje motyvavo kitus, kol atrado savo verslą Premium

Kai nedidelis šeimos verslas auga lyg savaime, nauji siekiai ir užduotys vis nukeliami į ateitį. Bet...

Fotoreportažai
2018.06.17
Katilai „Liepsnelė“ vis labiau įsitvirtina Jakutijoje 1

Gamykloje „Saxa–Liepsnele“ (Jakutija, Rusija) šiemet pagaminta 100 lėto degimo katilų „Liepsnelė“ – jie...

Pramonė
2018.06.17
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 1

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 2

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
Investavo į naują gamybos liniją – tikisi augimo Premium 3

Sausų pusryčių gamintoja „Cerera foods“ įsidiegė naują gamybos liniją, kuri leis gaminti naują įmonei...

Pramonė
2018.06.15
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 4

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
„Šviesos konversijos“ plėtra: atidarė filialą Pietų Korėjoje Premium 2

Lazerius gaminanti UAB Mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ atidarė atstovybę Pietų Korėjoje, vienoje...

Technologijos
2018.06.14

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau