Eksportuotojų dilema: Europa ar Azijos šalys

Publikuota: 2015-09-06
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar taiko ir mokestinius barjerus, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką.“
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar taiko ir mokestinius barjerus, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuva Rytų ir Pietryčių Azijoje nėra konkurencinga, todėl nereikėtų dėti per daug vilčių į šio regiono šalis. Geriau stiprinti pozicijas Europos Sąjungoje, įsitikinęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos, konkurencingumas priklauso ne tik nuo rinkos, bet ir nuo pažinčių.

Ponas Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Indijai ir Kinijai tenka 0,8% visų lietuviškos kilmės prekių eksporto, visoms Pietryčių Azijos šalims – 0,7%.

„Ši situacija visai nesikeičia, nors jau daugiau nei metus kalbama, kad šios didelės ir sparčiai augančios rinkos yra labai patrauklios ir būtent jose Lietuvos eksportuotojai turėtų ieškoti alternatyvų užsidariusiai ir besitraukiančiai Rusijos ekonomikai“, – dėsto p. Mačiulis.

Anot ekonomisto, naivu manyti, kad Lietuvos maisto gamintojams pavyks atsiriekti mažytę Kinijos dalelę vien todėl, kad ši šalis milžiniška. Priešingai – tai kliuvinys plėtrai, nes gamybos pajėgumas per mažas.

„Įsivaizduokite prekybos centrą, turintį kelis šimtus parduotuvių. Vienos maisto prekės tiekėjas sako, kad gali pasiūlyti neblogą produktą už patrauklią kainą, bet tokio produkto pagaminti gali tik dviem parduotuvėms. Tokia partnerystė nėra patraukli nė vienam efektyviai veikiančiam prekybos tinklui“, – pateikia pavyzdį ekonomistas.

Beveik viską, ką gaminame Lietuvoje, dėl masto ekonomijos ir daug mažesnių darbo sąnaudų Rytų Azijos valstybės gali pagaminti pigiau. Didelis atstumas ne tik pakelia galutinę produkto kainą, bet ir sumažina prekes tiekiančio gamintojo lankstumą bei gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančią paklausą. Be to, per daug žavėtis Kinija ir panašiomis rinkomis neverta ir todėl, kad įvairaus pobūdžio kriminaliniai barjerai „mažoms žuvelėms“ šiose šalyse yra pakankamai dideli ir sunkiai įveikiami.

„Nuo Lietuvos labai nutolusias žemų kaštų rinkas galima užimti pasiūlius iš tiesų unikalų produktą. Tokių gamintojų Lietuvoje yra, bet tai labiau išskirtiniai sėkmės atvejai, o ne bendras visos pramonės bruožas. Galiausiai, kodėl reikia dairytis į nutolusias mažų sąnaudų rinkas, kurios, be kita ko, dar ir taiko mokestinius ir nemokestinius barjerus užsienio gamintojams, jei šalia turime 500 milijonų didelės perkamosios galios gyventojų rinką?“ – retoriškai klausia p. Mačiulis.

Anot jo, būtent ES regione Lietuvos įmonės yra konkurencingos ir dar nėra išnaudojusios savo potencialo.

„Galime daugeliui labiau išsivysčiusių ES šalių tiekti prekes su mažesniais alternatyviaisiais kaštais“, – sako p. Mačiulis.

Nesureikšmina ir neignoruoja

„Dabar madinga sakyti, kad Kinija neįdomi. Seniau buvo madinga sakyti, kad iš ES nebeverta nieko tikėtis ir reikia traukti į Aziją. Žinoma, kad ES visada bus pagrindinė mūsų prekybos partnerė ir jai skirsime deramą dėmesį. Tačiau negalime numoti ranka į mūsų verslui naujas šalis, kurios jį domina“, – teigia Mantas Nocius, VšĮ „Versli Lietuva“ vadovas.

Jis tikina, kad verslo susidomėjimas Kinija didžiulis – per renginius apie eksporto galimybes į šią šalį salėje sunku sutalpinti susidomėjusius.

„Daug bendrovių, su kuriomis dirbame, rimtai domisi Kinija. O verslas – ne pirštu penimas – apskaičiuoja savo galimybes. Nemanau, kad šią rinką reikia sureikšminti, bet ignoruoti tikrai negalime. Juo labiau kad eksporto rinkų išskaidymas yra geras dalykas“, – kalba p. Nocius.

Ponas Mačiulis teigia, kad Lietuvos eksporto rinka neblogai išskaidyta. „Atstumas tarp Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos yra mažas, bet ekonomikos struktūros ir ciklai gana skirtingi, – jei kris Lietuvos eksportas į vieną iš jų, tai nebūtinai bus bėdų su kita rinka. O jei jau visa ES bus apimta recesijos, mažai tikėtina, kad likęs pasaulis klestės“, – aiškina „Swedbank“ ekonomistas. Anot jo, itin išskaidyti eksportą plačiu mastu gali tik didelės ekonomikos ir globalios įmonės, kurių Lietuva dar neturi.

„Lietuvoje yra mažai įmonių, kurios vienu metu gali greitai ir efektyviai tenkinti ir Švedijos, ir Pietų Korėjos, ir Čilės rinkų poreikius. Nenoriu absoliutinti – sėkmės atvejų visada bus, bet tai dažniau bus malonios išimtys, o ne bendra nauja tendencija“, – teigia p. Mačiulis.

Nišos ir ryšiai

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius, sako, kad Lietuvos pramonės konkurencingumas yra sąlyginis dalykas.

„Mūsų gamintojai daugelyje šalių nekonkurencingi, jei vertinsime masinį segmentą – tiek Kinijoje, tiek bet kurioje šalyje, kur karaliauja Kinija ir net didžiųjų Europos šalių gamintojai. Su mūsų gamybos apimtimi negalime pretenduoti į didelę dalį rinkos ir masinį segmentą. Tačiau mūsų pramonė orientuota ne į masinį segmentą, bet į nišas. Būtent dėl to esame sėkmingi toje pačioje Europoje – esame lankstesni ir prisitaikome prie specifinių klientų poreikių bei norų“, – aiškina p. Izgorodinas.

Pasak jo, Kinijoje, Pietryčių Azijoje yra nišų, kur lietuvių gamintojai gali sėkmingai plėtoti verslą. Pavyzdžiui, lietuvių gaminamos trąšos, pieno miltai Azijoje konkurencingi, nes gaminami kiek kitaip nei įprasta, – tai nišiniai produktai, kurių šio verslo gigantams neapsimoka gaminti. Atsinaujinančios energetikos įmonės taip pat turi gerų perspektyvų rinkose, kur dominuoja pigi kiniška produkcija, nes gali įsitvirtinti nišose, kur reikia labai aukštos kokybės inovatyvių sprendimų.

„Be to, Rytų ir Pietryčių Azija, NVS šalys yra labai specifinės, jose gyvybiškai svarbūs asmeniniai ryšiai ir kontaktai, o kaina svarbi, bet tai antraeilis dalykas. Mes, LPK, minėtuose regionuose labai daug investuojame į ryšius, nes jie yra didelis konkurencinis pranašumas. Todėl objektyvūs ekonominiai veiksniai ir statistiniai skaičiai nebūtinai leidžia pamatyti tikras perspektyvas“, – sako p. Izgorodinas.

Straipsnis rugpjūčio 28 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Be „Lean“, diegia ir nuosavą „Linuką“

Gazelių šuoliais augančios gamybos įmonės, siekiančios deramai suvaldyti augimą ir padaryti viską, ką yra...

Pramonė
2018.10.21
Impulsyvus „Komex“ pirkinys: be naujos įrangos, įsigijo dar ir konkurentų Premium

Pramonei pereinant prie galutinio vartojimo produktų gamybos, įmonėms reikia daugiau pakavimo sprendimų, o...

Pramonė
2018.10.21
Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų 20

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Verslo aplinka
2018.10.19
Su „Tata“ siejama Indijos bendrovė Klaipėdos LEZ investuoja 20 mln. Eur Premium 7

Bendrovė „Inox works & Consulting“, Indijoje žinoma kaip „Tata“ gamyklų operatorė, planuoja statyti gamyklą...

Pramonė
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nišą verslui atvėrė nauji ES reikalavimai statyboms Premium

Prieš porą metų įsigaliojęs ES reglamentas, nurodantis, kad visi naujai projektuojami pastatai privalo...

Technologijos
2018.10.18
Ūkio ministras: „Sicor Biotech“ nieko neprašė, tai aš jų prašiau

Vakar biologinės farmacijos įmonėje „Sicor Biotech/TEVA“ apsilankęs Virginijus Sinkevičius, ūkio ministras,...

Pramonė
2018.10.18
„Dovista“ ruošiasi atidarymui – jau investuoti 45 mln. Eur, įdarbinta virš 100 žmonių Premium 10

Antradienį Marijampolės LEZ oficialiai atidaroma langų gamybos UAB „Dovista“ – į pirmąjį plėtros etapą...

Pramonė
2018.10.18
„Achemos grupė“ pakeitė vadovą 20

Trečiadienį koncerno „Achemos grupė“ generaliniu direktoriumi paskirtas Gintautas Kanapeckas, nuo 2014 metų...

Vadyba
2018.10.17
Lietuviškos kosmetikos „Cosmoway“ investuoja į gamybos plėtrą

Kaune įsikūręs kosmetikos gamintojas „Cosmoway“, valdantis „Green Feel“ prekės ženklą, iki šių metų pabaigos...

Pramonė
2018.10.17
Lietuvio ir švedo vos prieš metus įkurtas startuolis „Mavenoid“ gavo 2 mln. USD investiciją Premium 4

Lietuvio Gintauto Miliausko ir švedo Shahano Liljos vos prieš metus įkurtas techninės įrangos diagnostikos...

Technologijos
2018.10.17
Pardavimai: kaip naują gamyklą statantis „Rifas“ užsitikrina užsakymų konvejerį 7

Prognozuojamas pasaulio ekonomikos lėtėjimas plėtros projektą pradedančios įgyvendinti elektrotechninių...

Pramonė
2018.10.17
SWW projektas atspindi naujausias darbo aprangos tendencijas Rėmėjo turinys

Projekte „Smart and Safe Work Wear SWW“ (Išmani ir saugi darbo apranga SWW) dalyvaujančios šalys kuria...

Pramonė
2018.10.16
„Audi“ paskirta 800 mln. Eur bauda dėl taršos duomenų klastojimo 5

Dar viena sankcija „Dyzelgeito“ skandalo byloje paskirta Vokietijos gamintojui „Audi“.

Transportas
2018.10.16
„Velux“ perka Klaipėdos „Vitral“ ir žada tęsti įsigijimus

Danijos holdingui VKR priklausanti „Velux“ grupė praneša perkanti daniško kapitalo įmonę „Vitral“, kuriai...

Pramonė
2018.10.16
„Continental Automotive Lithuania“ darbuotojų mokymams išleis 1 mln. Eur 3

Kauno LEZ investuojanti UAB „Continental Automotive Lithuania“ darbuotojų mokymams, su ES lėšomis, išleis 1...

Pramonė
2018.10.16
Plastiko pramonės atstovai: turime vilčių, kad EP kirtis bus sušvelnintas Premium

Europos Parlamento balsavimas kitą savaitę dėl plastikinių gaminių draudimo ir ribojimo gali reišmingai...

Pramonė
2018.10.16
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
„Baltik vairas“ Lietuvos laiškanešiams pagamins 210 elektrinių dviračių Premium 6

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik...

Pramonė
2018.10.16
Kaip auginti pajamas mažiesiems baldžiams: „Joniškių baldų“ patirtis Premium

Mažos gamybinės įmonės plečia asortimentą, taip sukuria didesnę pridėtinę vertę ir augina pajamas. UAB...

Pramonė
2018.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau