„Rubinetos“ koziris – nuosavas prekės ženklas

Publikuota: 2015-08-22
Rolandas Lukšta, UAB „Rubineta“ verslo plėtros vadovas:
„Koncentruojamės į Vidurio Europą, todėl iš esmės keičiame savo organizacijos struktūrą, produktų grupes, formuojame naują komandą, platintojų tinklą.“
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rolandas Lukšta, UAB „Rubineta“ verslo plėtros vadovas: „Koncentruojamės į Vidurio Europą, todėl iš esmės keičiame savo organizacijos struktūrą, produktų grupes, formuojame naują komandą, platintojų tinklą.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Apie milijoną vandens maišytuvų per metus pagaminanti Vilniaus UAB „Rubineta“ – viena iš nedaugelio Lietuvos įmonių, kuri beveik visą produkciją eksportuoja su nuosavu prekės ženklu. Šiuo metu daugiausia gaminių bendrovė realizuoja Lietuvoje ir NVS šalyse, tačiau šiemet pradėjo žygį į Vidurio Europą, kur taip pat tikisi įsitvirtinti su „Rubinetos“ vardu.

„Visus produktus patys sukuriame, sukonstruojame, pagaminame ir parduodame su savo prekės ženklu, tuo esame unikalūs“, – konstatuoja Rolandas Lukšta, didžiausios vandens maišytuvų gamintojos Baltijos šalyse bendrovės „Rubineta“ verslo plėtros vadovas.

„Rubineta“ gamina apie 300 skirtingų modelių vandens maišytuvus, keletas jų yra pelnę apdovanojimus už geriausią dizainą prestižiniuose tarptautiniuose ir Lietuvos dizaino konkursuose. Kasmet įmonė pasiūlo 20–30 naujų maišytuvų modifikacijų, gamina ir susijusią santechninę įrangą, vonios, dušinių aksesuarus.

Į Rusijos regionus

Pernai 11,5 mln. Eur apyvartą pasiekusi ir per 1 mln. Eur ikimokestinio pelno uždirbusi Vilniaus įmonė skaičiuoja užimanti iki 30% Lietuvos vandens maišytuvų rinkos ir šiame segmente, anot p. Lukštos, yra neabejotina lyderė.

Tačiau didžiąją dalį – apie 95% pajamų – „Rubineta“ uždirba užsienio rinkose, daugiausia Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje.

Pono Lukštos teigimu, nors Rusijos ekonomika patiria problemų ir ten sumenkęs vartojimas, „Rubinetai“ čia šiemet pavyksta išlaikyti panašią pardavimų apimtį kaip ir praėjusiais metais. Todėl šiemetė „Rubinetos“ apyvarta planuojama panaši kaip 2014 m.

„Augimo planus Rusijoje kiek pristabdėme, nes vidaus vartojimas čia „tebevažiuoja“ žemyn. Tačiau buvusį pardavimų lygį išlaikome, nes plečiame platinimo tinklą, randame atstovų įvairiuose šalies regionuose, atėjome į didžiąją dalį prekybos tinklų. Matome, kad kai kuriuose regionuose realu užimti iki 5% rinkos“, – vertina p. Lukšta. Jo nuomone, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos rinkose bendrovei padeda tai, kad „Rubinetos“ gaminiai čia vertinami kaip europietiški – tiek dėl jų kokybės, tiek dėl dizaino, pateikimo pirkėjams, tiekimo organizavimo. Kita vertus, konkurencinis spaudimas čia ne toks didelis kaip Vakarų Europos šalyse, kur dominuoja keli stiprūs prekės ženklai.

Keičia kryptį

„Rusijoje yra paprasčiau greitai pasiekti gerų rezultatų ir maržos čia gamintojams palankesnės. Tačiau yra rizikos – vieni metai čia gali būti puikūs, o kiti visai netikę“, – pabrėžia p. Lukšta.

Todėl „Rubineta“ priėmė strateginį sprendimą įvairinti eksporto kryptis ir šiemet pradėjo aktyviai veikti Vidurio Europos šalyse – Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje. Vengrijoje, Rumunijoje – ir jas šiandien įvardija kaip strategines rinkas.

„Šie metai yra lūžio metai. Iš esmės keičiame savo organizacijos struktūrą, produktų grupes, formuojame naują komandą, platintojų tinklą. Kiekvienoje šių šalių užmezgame ryšius su profesionalais, kurie dirba toje srityje, turi ryšių ir tampa mūsų atstovais“, – pokyčius vardija p. Lukšta.

Susitelkus į naujas rinkas, kitąmet tikimasi ir pardavimo pajamų augimo, kai kuriose šių šalių tikimasi užimti iki 5% rinkos.

„Kuo toliau į Vakarus, tuo mažiau galimybių įsiskverbti į rinką su savo vardu, tarkime, Vokietijoje ar Prancūzijoje pasauliniai prekės ženklai yra užėmę apie 90% rinkos. O Vidurio Europos šalyse kol kas yra likę vietos ir kitiems, todėl norime tuo pasinaudoti“, – pasirinkimą grindžia jis.

Ponas Lukšta pabrėžia, kad „Rubinetos“ ir daugumos kitų į ES šalis eksportuojančių Lietuvos įmonių verslo modelis skiriasi tuo, kad „Rubineta“ negamina produktų kitų prekės ženklų savininkams. Vidurio Europos šalyse jie parduodami su „Rubinetos“ prekės ženklu – kaip ir Lietuvoje ar NVS šalyse.

Aukštesnis segmentas

Eidama į Vidurio Europą su nuosavu vardu įmonė taikosi į augančią vidutinių pajamų pirkėjų, kurie yra pajėgūs įpirkti kokybišką produkciją, grupę. Anot p. Lukštos, jiems prekės ženklas svarbus kaip garantija, kad gamintojas atsako už produkcijos kokybę, nes jo rankose visa grandinė: nuo dizaino sukūrimo, techninio sprendimo iki gaminio surinkimo, kokybės kontrolės, pateikimo rinkai, priežiūros.

Kaip aiškina p. Lukšta, vandens maišytuvų ir santechnikos prekių rinkoje yra aiškus gamintojų pasidalijimas į du pagrindinius segmentus. Vieni tiekėjų perka gatavą produkciją Kinijoje ir gaminius tik pažymi vienu ar kitu prekės ženklu – tai pigesnis segmentas, kuriame konkuruojama tik kaina. Vidutinio ir aukštesnio segmento produktų gamintojai, į kuriuos lygiuojasi ir „Rubineta“, taip pat paprastai perka komponentus iš Kinijos ir kitų šalių, tačiau jie yra gaminami pagal užsakovo brėžinius, formas, iš jo parinktų medžiagų.

„Maišytuvų korpusų detales užsakome daugiausia iš portugalų ir kinų įmonių. Kitas detalės gauname iš Vokietijos, Ispanijos. Viską užsakome iš tų pačių didžiųjų gamyklų, kurios tiekia komponentus ir žinomiausių tarptautinių prekės ženklų atstovams“, – pasakoja p. Lukšta.

Anot jo, šiame versle itin svarbūs ne tik stiprūs techniniai sprendimai, kuriuos kuria konstruktorių komanda, bet ir įmonės dizainerių indėlis – būtina nuolat pasiūlyti naujų dizaino sprendimų, reaguojant į madas, vienos ar kitos eksporto rinkos poreikius.

Sudėtingesnio naujo modelio sukūrimas gali užtrukti metus ir ilgiau, nes dizainerių sumanymui turi būti rastas atitinkamas technologinis sprendimas, parinkti komponentai ir medžiagos, įsitikinta, ar maišytuvą patogu naudoti, ar jis atsparus mechaniniam poveikiui. Kiekvienas naujas modelis įmonės laboratorijoje yra bandomas, ar patikimai veiks ilgą laiką eksploatuojamas, ar nesuges, patekęs į nepalankią aplinką, išlaikys gerokai aukštesnį už įprastinį vandens slėgį vamzdyne ir pan.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 10 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 19

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 5

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 1

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 13

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 11

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 5

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14
Naujas suomių rekordas – į sąvartynus tik 1% buitinių atliekų 5

Suomija skelbia pasiekusi naują atliekų tvarkymo rekordą – Statistikos centro duomenimis, 2017 m. į...

Pramonė
2019.01.13
Itališką kokybę už itališką kainą kauniečiai pasiekė per trejus metus Premium

Odos apdirbimo pramonei Lietuvoje susitraukus, jaunas verslas ne tik sukuria svetur atpažįstamą galanterijos...

Pramonė
2019.01.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau