Aukščiausiasis teismas dėl Vilniaus arbitražo kreipėsi į prokuratūrą

Tokia išvada daroma atskirojoje nutartyje, praėjusią savaitę priimtoje nagrinėjant šio arbitražo sprendimu nepatenkintos AB „Ekra“ kasacinį skundą.

Dėl galimo pažeidimo teismas nusprendė kreiptis į generalinę prokuratūrą. Ši nutartis – galutinė ir neskundžiama.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios teismas sprendė, kad arbitražas yra įsteigtas ir veikia „galbūt pažeisdamas teisės aktų reikalavimus“, yra jo teisinė forma.

Nors įstatyme numatoma, kad arbitražo veikla užsiimti gali tik nuolatinės arbitražo institucijos teisinę formą turintys juridiniai asmenys, Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas veikia kaip viešoji įstaiga.

Pasak teismo, arbitražas taip pat neatitinka reikalavimo, kad jo steigėjais būtų kelios gamybos, verslo ir teisės subjektų asociacijos.

„Nuolatinėms arbitražo institucijoms taikytini reikalavimai, pirma, skirti išvengti rizikos, kad bus pažeista arbitražo šalių teisė į tinkamą procesą, antra, minėti reikalavimai turėtų leisti išvengti rizikos, kad arbitražą administruojančiai institucijai bus daroma išorinė ar vidinė įtaka“, – teigiama nutartyje.

Nors Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas įsteigtas anksčiau nei atsirado šie reikalavimai, jie galioja jau nuo 2012 m. ir arbitražo rengėjams buvo duota pusė metų persitvarkyti, pabrėžiama nutartyje.

Apeliacinis teismas šioje byloje anksčiau sprendė, kad nors Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas ir neatitiko įstatymo reikalavimų, jis „faktiškai administruoja ir organizuoja arbitražinių ginčų nagrinėjimą“, todėl yra nuolatinė arbitražo institucija.

Priteisė kompensaciją

Teismų nagrinėtas ginčas kilo tarp statybų bendrovės „Ekra“ ir kelioms savivaldybėms priklausančios UAB „Aukštaitijos vandenys“. Pastaroji 2014 m. apkaltino jos darbų konkursą laimėjusią „Ekrą“ vėlavimu ir pareikalavo kompensacijos.

Kadangi sutartyje buvo numatyta, kad ginčai sprendžiami „pagal Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį arbitražo procedūros reglamentą“, „Aukštaitijos vandenys“ dėl kompensacijos kreipėsi į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą. Iš viso prašyta 826.854 Eur ir 6% metinių palūkanų. 2015 m. spalį arbitražas nusprendė savivaldybių įmonei iš „Ekros“ priteisti 413.427 Eur ir palūkanas.

„Ekra“ dėl sprendimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau šis, kaip ir vėliau Lietuvos apeliacinis teismas, jos ieškinį atmetė. Savo ruožtu Aukščiausiasis teismas, priėmęs, kad arbitražas veikė galimai neteisėtai, perdavė „Ekros“ ieškinį žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kelias ieškiniams

Kaip spaudai išplatintame pranešime teigia Valdemaras Stančikas, advokatų profesinės bendrijos „Zeta Law“ advokatas, Aukščiausiojo teismo nutartis gali tapti pagrindu atnaujinti eilę ankščiau išnagrinėtų bylų dėl arbitražo procesų, kuriuos organizavo šis arbitražas, arba reikalauti neteisėtai priteistų bei išieškotų lėšų grąžinimo. „Zeta Law“ byloje atstovavo „Ekros“ interesams.

Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas veikia nuo 2003 m. Jo steigėjai – Lietuvos juriskonsultų asociacija, Algis Krušna ir Juozas Šatas. Pastarasis yra įstaigos vadovas.

VŽ jis sako, kad kol kas detaliai komentuoti Aukščiausiojo teismo sprendimo dar negali – į nutartis gilinasi arbitrai. Tačiau juridinės formos p. Šatas sako keisti neketinantis.

„Juridinę formą sugalvojo piliečiai, kurie norėjo monopolizuoti arbitražo veiklą, mes dėl to nekeitėme ir nekeisime“, – kalba jis.

Per šiuos metus Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas išnagrinėjo 9 ginčus, jis turi sutartis su beveik 100 arbitrų, maždaug pusė jų yra užsieniečiai.

Lietuvoje veikia dar keli arbitražai, tarp jų – Lietuvos arbitražo teismas bei Vilniaus komercinio arbitražo teismas.