Rinka, kurią reikia gerokai apkuopti
Lietuvos turizmo sektorius pastaraisiais metais neapsiėjo be sukrėtimų dėl kelių rinkos dalyvių bankroto nukentėję žmonės patyrę ne tik didžiulių nuostolių, bet ir moralinę žalą, varsto teismų duris. Vis tobulinamas Turizmo įstatymas taip ir nesugebėjo iki galo sutvarkyti šį ūkį. Dabar grįžtama prie idėjos steigti garantinį fondą, iš kurio turistai atgautų visus už kelionę sumokėtus pinigus, jei kokį kelionių organizatorių ištiktų bankrotas. Taip pat turizmo prievaizdai planuoja vėl pradėti prižiūrėti Lietuvoje veikiančius kelionių pardavimo tarpininkus kelionių agentus.
Pastarieji, paprastai vadinami kelionių agentūromis, dabar veikia praktiškai visiškai nekontroliuojami. Pasirodo, Valstybinis turizmo departamentas (VTD) prie Ūkio ministerijos (ŪM) net nežino, kiek jų yra. Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, prieš keletą metų tokios priežiūros buvo atsisakyta. Ir štai paaiškėjo, kad liberalumas atsisuko kitu lazdos galu prieš turistus. Pasak VTD, kelionių agentų veikla šiandien yra viena iš pagrindinių nelegalių kelionių organizatorių priedangos formų, mat, žmonės dar sunkiai atskiria kelionių organizatorių nuo agento. Tuo ir pasinaudoja nesąžiningi agentai: formuoja ir parduoda kelionių paketus, nors pagal įstatymą formuoti kelionių paketus gali tik kelionių organizatoriai. Agentai tą daro neprisiimdami jokios atsakomybės prieš turistus, neturėdami jokios apsaugos draudimo, iš kurio esant reikalui būtų kompensuojami nuostoliai turistams, ir išvengdami priežiūros bei veiklos reguliavimo. Iš čia ir kyla problemos agentų sąrašo nėra, žmonės kartais galvoja, kad jie perka paketą iš licencijuotų organizatorių. Nutinka, kad keliones organizuoja ir paketus parduoda agentas, kuris neturi draudimo. Nusipirkęs tokį paketą iš agento, turistas yra neapsaugotas jei kelionė neįvyks, jam nebus kompensuoti nuostoliai, nebus pasirūpinta jo parvežimu į tėvynę. O taip ir yra nutikę ne kartą ypač žmonėms, pirkusiems keliones internete ar grupiniuose portaluose: jie liko ir be kelionių, ir be pinigų. Tikimasi, kad agentų veiklos reguliavimo sugrąžinimas padidintų agentų atsakomybę prieš turistus, taptų paprasčiau aptikti nelegalius paslaugų teikėjus, o turistai taptų geriau apsaugoti nuo galimų nuostolių dėl neįvykusių kelionių.
Lietuvos turistai yra nukentėję ir nuo kelionių organizatorių bankroto teismuose sukasi bylos, kuriuose turistai kaltina valstybę dėl Go Planet Travel, Freshtravel ir Voyage-Voyage bankrotų. Europos Komisija (EK) buvo pradėjusi prieš Lietuvą pažeidimų procedūrą dėl galbūt netinkamo Direktyvos 90/314/EEB įgyvendinimo, nes Lietuva nuo kelionių organizatorių bankroto nukentėjusiems turistams neužtikrina galimybės atgauti 100% už kelionę sumokėtos sumos.
Kai 2015 m. pabaigoje įsigaliojo kelionių organizatorių priežiūrą sugriežtinę Turizmo įstatymo pakeitimai, VTD atstovai tikino, kad jei dabar bankrutuotų koks organizatorius, turistai tikrai atgautų visas už keliones sumokėtas lėšas iki paskutinio cento. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog tikrumo, kad pinigų pakaks visiems nuostoliams atlyginti, nėra. Buvo prabilta apie garantinio fondo steigimą, kurį kauptų visi kelionių organizatoriai ir pardavėjai. Tačiau prieš šią idėją sukilo kai kurie šio verslo atstovai esą, kodėl jie turėtų kompensuoti nesąžiningų kelionių organizatorių sukeltus nuostolius ir pan.
ŪM tokią galimybę žadėjo svarstyti dar prieš metus. Tačiau nei konkrečių pasiūlymų, nei konkrečių priemonių nebuvo imtasi. Dabar vėl grįžtama prie įsisenėjusios problemos: vienas siūlomų variantų yra kelionių garantinis fondas kelionių organizatorių arba valstybinis. Kitas siūlymas kad, be dabar turimo draudimo, kelionių į užsienį organizatoriams atsirastų ir prievolė pervesti iki 1% kiekvienos kelionės kainos į kelionių garantijų sąskaitą, iš kurios esant reikalui būtų atlyginama turistui.
Trečias siūlymas didinti draudimo sumą, kuriai privalo apsidrausti organizatorius, nuo dabartinių 7% iki 13% metinės apyvartos. Tarp alternatyvų svarstoma ir įvesti reikalavimą pačiam turistui apsidrausti individualiai, taip pat kiti variantai.
Tačiau Žydrė Gavelienė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė, garantinio fondo idėjai irgi nepritaria. Tai būtų fondas, į kurį visi rinkos dalyviai sumeta lėšų, o iš tų lėšų atlyginami nuostoliai tik to vieno organizatoriaus, kuris bankrutavo, turistams. Mes su tokiu kolektyvinės atsakomybės modeliu nesutinkame, nes manome, kad kiekviena įmonė turi pati atsakyti už savo įsipareigojimus, VŽ aiškino ji. NTVA siūlo, kad vertinti organizatorių riziką, atlyginti turistams nuostolius ir rūpintis nuo bankroto nukentėjusių turistų pargabenimu būtų pavesta draudikams.
Tad esminių poslinkų vis dar nėra. VŽ tikisi, kad diskusijos bent šį kartą pernelyg neužsitęs problema aktuali, tad ir turizmo rinka, ir vartotojai laukia sprendimo, kuris išties tiktų abiems pusėms.
Rašyti komentarą