Ką daryti, kad kalėdinės puošmenos netaptų našta?

Skatina atliekas šalinti civilizuotai

Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, vien valdžios ir verslo pastangos nėra pajėgios išspręsti aplinkosaugos problemas, labai svarbus ir aktyvus visuomenės įsitraukimas bei palaikymas. Pasak Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento vadovo Inesio Kiškio, nors lietuvių atliekų tvarkymo ir rūšiavimo įpročiai pastebimai gerėja, įgūdžių jiems vis dar trūksta.

„Jei lyginsime situaciją su ta, kuri buvo maždaug prieš 10 metų, dabar atliekas rūšiuoja medaug geriau, bet dar ne visai taip, kaip galėtume tikėtis idealiu atveju. O didžiausia motyvacija yra noras, kad gamta būtų švaresnė ir kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus. Visgi apie 30 proc. žmonių vis dar teigia, jog jie nerūšiuoja dėl to, kad nėra tam sudarytų tinkamų sąlygų, t.y. trūksta antrinių žaliavų surinkimo konteinerių arba jie yra per toli nuo jų gyvenamosios vietos”, – pastebi I. Kiškis.

Aplinkos ministerijos duomenimis, praėjusiais metais sąvartynuose buvo pašalinta 209 tūkst. tonų biologiškai skaidžių (maistas, lapai, šakos ir pan.) atliekų, kurios tinkamai tvarkomos galėtų tapti naudinga antrine žaliava bei padėtų taupyti gamtinius išteklius.

Ieško ekologiškų atliekų tvarkymo būdų

Nupuoštų ir tinkamai netvarkomų kalėdinių eglučių problemą Lietuvoje ėmėsi spręsti viena atliekų tvarkymo bendrovė, kasmet rengianti jau tradicija tapusią akciją „Kalėdinė eglutė-namų šilumai“. Jos metu surinktos eglučių atliekos yra perdirbamos ir virsta ekologišku kuru arba kompostu.

„Šia akcija skatiname, kad nereikalingų, „liūdnų” eglučių po švenčių mūsų kiemuose būtų kuo mažiau. Civilizuotai išmesti visą šventinį laikotarpį mus džiuginusius medelius nėra sunku - reikia tik šiek tiek papildomų pastangų atnešti medelius iki specialiųjų konteinerių”, – sako bendrovės “Ecoservice” vadovas Saulius Budrevičius.

Akcijos organizatorių duomenimis, praėjusiais metais iš viso surinkta 890 kubinių metrų (beveik 9 didžiausi krovininiai automobiliai) nupuoštų šventinių eglučių. O aktyvumu išsiskyrė didžiųjų miestų gyventojai – Vilniuje surinkta 400, Šiauliuose – 270, o Klaipėdoje – apie 80 kubinių metrų medelių.

Geriausia išeitis – kompostavimas

Siekiant sumažinti sąvartynuose šalinamų vertingų antrinių žaliavų kiekius, gyventojai raginami žaliųjų atliekų, pavyzdžiui, eglučių, iš jų šakų pintų Advento vainikų ar kitų dekoracijų, jokiu būdu nemesti į mišrius komunalinių atliekų konteinerius.

Pasak komposto gamyba užsiimančios bendrovės vadovo Andriaus Juknevičiaus, ekologiškiausias ir kartu praktiškiausias žaliųjų atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.

„Pasirinkę šį atliekų tvarkymo būdą, turėsite galimybę perdirbti daugiau kaip 50 procentų organinių atliekų, taip sumažindami atliekų tvarkymo kaštus ir be papildomų investicijų padidindami dirvos derlingumą. Taip pat toks atliekų panaudojimas gali būti prilyginamas jų vengimui – atliekos nebepatenka į bendrą srautą, todėl nebereikia rūpintis jų šalinimu ar perdirbimu, sutaupoma vietos”, – tikina jis.

Dar vienas ekologiškas būdas, kaip galima panaudoti eglučių atliekas gyvenantiems individualiuose namuose, – jomis uždengti daugiamečius augalus.

Tuo tarpu nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į specialias kompostavimo aikšteles, kuriose lėčiau yrančios organinės atliekos, pavyzdžiui kankorėžiai, eglių šakos, yra priimamos ir sutvarkomos nemokamai.

Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai regionuose 2014–2020 m. ES investicijų laikotarpiu numatyta skirti 70 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų. Naudojant šį finansavimą planuojama praplėsti antrinių žaliavų konteinerių tinklą regionuose, gyventojus aprūpinti specialiomis kompostavimo dėžėmis, taip pat investuoti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių įrengimą bei visuomenės švietimą, rūšiavimo įgūdžių formavimą.

Finansuota Europos socialinio fondo lėšomis.

nuotrauka::1 nocrop