Pramonininkai kyla prieš bandymus griežtinti lobistinės veiklos reguliavimą

Lobistinės veiklos įstatymo projektas šiandien svarstomas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, atkreipia dėmesį, kad priėmus siūlomus pakeitimus, visi pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojai, nariai bei valdymo organų nariai, kurie organizacijų vardu dalyvaus teisėkūros procesuose, bus įvardinami kaip lobistai.

Lobistais būtų įvardyti darbuotojai tokių organizacijų, kaip politinės partijos; profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai; įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma tam tikros profesijos atstovams; susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys; sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu įsteigtos bendrijos; šeimynos.

Vadina nelogišku

„Projekte siūloma, kad lobistai būtų tik fiziniai asmenys, o juridiniai asmenys būtų vadinami lobistinės veiklos užsakovais. Tačiau visuomenės įtraukimas į teisėkūros procesus yra vienas esminių teisėkūros principų, todėl deklaruojamas siekis įtraukti visuomenę ir pelno nesiekiančias organizacijas, kaip jos dalį, į teisėkūros procesus ir tuo pačiu metu visuomenės iniciatyvų priskyrimas lobistinei veiklai yra nelogiškas ir vienas kitam prieštarauja“, – mano p. Dargis.

LPK skelbia nepritarianti tokiam reguliavimui ir prašo Seimo tikslinti lobisto ir lobistinės veiklos užsakovo sampratą, nustatant išimtį tokioms situacijoms, kai pelno nesiekiančios organizacijos viešai, skaidriai ir atsakingai vykdo jų įstatuose numatytą veiklą, įgyvendina socialinės partnerystės įgaliojimus, taip pat kai išreiškia savo nuomonę ar bet kokia forma dalyvauja visose priemonėse teisės aktų projektams rengti pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą.

„Pelno nesiekiančios organizacijos, dalyvaudamos teisėkūroje, išsako savo nuomonę. Asmenų teisė laisvai reikšti nuomonę yra įtvirtinta Konstitucijoje. Pelno nesiekiančių organizacijų nuomonės dėl teisės aktų ar visuomenių santykių reguliavimo įvardijimas lobizmu riboja minėtą konstitucinę teisę“, – mano LPK prezidentas.

LPK nuomone, lobistinei veiklai turėtų būti priskiriamas tik nuolatinis sistemingas lobizmo paslaugų teikimas už užmokestį.

„Dabar yra formuojama klaidinga nuomonė, kai registruoti lobistai ir nepelno siekiančios organizacijos yra sutapatinamos, nors lobistai atstovauja labai siaurą interesų ratą, dažnu atveju tik vienos įmonės. Tuo tarpu asociacijos ir konfederacijos yra išplėtusios savo atstovavimo ribas, siekia daug platesnių tikslų: stiprinti ir didinti valstybės konkurencingumą, kalba ir veikia ne tik verslo aplinkos ir mokestiniais klausimais, bet ir dirba su socialine ir švietimo sritimis, bendruomeniškumo skatinimu“, – teigiama LPK pranešime.

Kodėl reikia pokyčių

Dabartinę, 2000 m. priimtą, Lobistinės veiklos įstatymo redakciją užsimota keisti, nes ji, ekspertų vertinimu, neatitinka šios dienos realijų.

Projekte siūloma įvardyti trijų kategorijų lobistus: laisvai samdomus lobistus – asmenis, kurie atlieka lobistinę veiklą už atlygį užsakovo pavedimu ir interesais; įmonių lobistus – asmenis, kurie yra įmonės dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atlieka lobistinę veiklą išimtinai šios įmonės pavedimu ir interesais; nevalstybinių organizacijų lobistus – asmenis, kurie yra nevalstybinės organizacijos nariai, valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atlieka lobistinę veiklą išimtinai šios nevalstybinės organizacijos pavedimu ir interesais.

Tai reiškia, kad priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, lobistais turėtų registruotis daugiau asmenų. Šiuo metu Lietuvos lobistų registre lobistais yra užsiregistravę 36 fiziniai ir juridiniai asmenys.