Kodėl Lietuvos verslininkai šiemet bylinėjosi daugiau

„Lietuvos verslas kilusius ginčus vis dažniau sprendžia teismų keliu. Verslo ginčų teismuose daugėja“, – konstatuoja Jurgita Judickienė, advokatų kontoros „Jurex“ vadovaujančioji partnerė.

„Jurex“ atlikta apžvalga „Verslo ginčų indeksas“ rodo, kad po krizės – nuo 2010 m. – verslo ginčų teismuose mažėjo, tačiau pastaraisiais metais jų pradėjo daugėti.

Tiesa, didėjimas nėra ryškus. „Jurex“ pateikiamais duomenimis, šiemet per pirmąjį pusmetį teismai gavo 50.000 verslo bylų – 6% daugiau nei 2015 m. atitinkamą laikotarpį, kai jų buvo gauta 47.000.

„Matome, kad 2016 m. verslo bylų skaičius bus didžiausias nuo pat 2010–ųjų“, – sako p. Judickienė.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::27050291-982f-4271-8706-6aa301279f09

Pasak jos, verslo bylų skaičiaus augimą lemia paties verslo augimas. Išaugus verslams prasideda, pvz., nesutarimai tarp akcininkų, verslo partnerių, verslų dalybos ir t.t.

Konkurencijos bylų lavina

„Jurex“ rengiamoje verslo ginčų tendencijų apžvalgoje „Verslo ginčų indeksas“ analizuojami Nacionalinės teismų administracijos, UAB „Creditinfo Lietuva“, Lietuvoje veikiančių arbitražo teismų, Valstybinės darbo inspekcijos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitų institucijų pateikiami statistiniai duomenys.

Apžvalgos duomenimis, šiemet I pusm., palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, labiausiai išaugo konkurencijos bylų skaičius. Augimas siekė net 1.229%.

Štai 2014 m. pirmąjį pusmetį teismus pasiekė 21 konkurencijos byla, 2015 m. atitinkamą laikotarpį – 7 bylos, o per šių metų pirmąjį pusmetį – net 93.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::3dc77b64-324b-4a9c-82de-0c9d4fe56b17

Antroje vietoje pagal augimo spartą – verslo ginčai dėl prekių ir paslaugų ženklų. Jų skaičius šiemet I pusm. didėjo 119%. 2014 m. pirmąjį pusmetį gautos 22 tokios bylos, 2015 m. atitinkamą laikotarpį – 16 bylų, 2016 m. atitinkamą laikotarpį – jau 35.

Trečioje vietoje pagal augimo spartą – verslo bylos dėl juridinio asmens reputacijos gynimo – jų skaičius I pusm. padidėjo 40%, iki 14 bylų.

„Šie skaičiai rodo, kad konkurencija tarp verslo didėja, verslas pradeda labiau vertinti sąžiningą konkurenciją, taip pat įmonės daugiau dėmesio skiria intelektinės nuosavybės apsaugai. Tai tampa vis svarbesniais ir jautresniais veiksniais, padedančiais verslui sėkmingai veikti Lietuvos rinkoje, pritraukti klientų ar net talentingų darbuotojų“, – komentuoja p. Judickienė.

Kokių bylų mažėjo

O labiausiai šiemet sumažėjo ginčų dėl įmonių steigimo ir registravimo – 93%. Šiemet I pusm. teismus pasiekė tik 1 toks ginčas.

„Šių bylų skaičius krito dėl to, kad pats įmonių registravimo procesas yra supaprastėjęs, tą galima padaryti internetu ir t.t.“, – aiškina p. Judickienė.

Taip pat mažėjo verslo bylų dėl įmonių reorganizavimo, dėl daiktų pirkimo išsimokėtinai ar kreditan, dėl vartotojų teisių gynimo ir t.t.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::369e0d2f-4fb8-4b24-961a-47823ee30be7

Bankrotai siunčia signalus

Komentuodama I pusm. tendencija, „Jurex“ atstovė atkreipia dėmesį į augantį bankroto bylų skaičių – 2016 m. I pusm. teismai šių bylų gavo 11% daugiau.

„Didėjantis bankroto bylų skaičius paprastai signalizuoja apie besikeičiantį ekonomikos ciklą ar net artėjantį ekonomikos sulėtėjimą. Kita vertus, iš savo praktikos pastebime, kad bankroto bylos iškėlimas ir aktyvus dalyvavimas bankroto bylose tampa efektyvia priemone ginant kreditorių teises“, – tendencijas apžvelgia p. Judickienė.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, 2016 m. I pusm. bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje išaugo 29%. Daugiausia bankroto procesų pradėta didmenine ir mažmenine prekyba (30%), statyba (13%), apdirbamąja gamyba (11%), administracine ir aptarnavimo veikla bei transportu ir saugojimu (po 9%) užsiimančioms įmonėms.

2017 m. prognozė

„Jurex“ prognozėmis, verslo bylų skaičius už visus 2016 metus bus didesnis nei pernai. Taip pat šių bylų skaičius turėtų augti ir 2017 m.

„Verslo bylų skaičių kitąmet tikrai padidins naujasis Darbo kodeksas, nes jame daug naujovių, neaiškumų, tad anksčiau ar vėliau kils ginčų tarp darbdavių ir darbuotojų, kurie pasieks teismus“, – įsitikinusi p. Judickienė.

Pasak jos, po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo darbo ginčų skaičius turėtų augti dėl išplėstų reikalavimų darbdaviams.

„Naujajame kodekse įtvirtinta darbdavio pareiga nustatyti tinkamą darbo užmokesčio politiką, įdiegti mechanizmus, leidžiančius darbuotojams derinti šeiminius įsipareigojimus su darbo laiku, užtikrinti darbuotojų garbės ir orumo apsaugą darbe. Turi būti tinkamai aprašytos įmonių komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija, parinktos labiausiai darbo pobūdį atitinkančios darbo sutarčių rūšys, įgyvendinti kolektyvinio atstovavimo principai. Visi šie reikalavimai iš darbdavių pareikalaus laiko ir finansinių investicijų, o jei reikalavimai nebus įgyvendinti – atsiras daugiau rizikų kilti ginčams ir nesutarimams su darbuotojais“, – aiškina advokatė.

Beje, pastaraisiais metais darbo bylų skaičius Lietuvos teismuose nuolat mažėjo, mat dalį su darbo ginčų nagrinėjimu susijusio krūvio nuo teismų pečių nuėmė Darbo ginčų komisijos: 2013 m. teismai darbo bylų gavo 33% mažiau, 2014 m. – 25% mažiau, 2015 m. – 11% mažiau.

„Dėka darbo ginčų komisijų veiklos dabar teismus daugiausia pasiekia tik su darbo sutarties nutraukimu ar pakeitimu susiję ginčai bei ginčai dėl darbo užmokesčio. Nors darbo bylų dėl naujo kodekso 2017 m. daugės, gerai yra tai, kad jam įsigaliojus dėl darbo santykių jau nebebus galima kreiptis tiesiai į teismą, mat visi darbo ginčai pirmiausia turės keliauti į ginčų komisijas, o į teismus persikels tik tie, kurie tikrai reikšmingi“, – aiškina p. Judickienė.

Taip pat ji prognozuoja kitąmet daugėsiant verslo bylų dėl pradelstų skolų išieškojimų – apie augsiantį tokių bylų skaičių signalizuoja išaugusios verslo įmonių pradelstų įsiskolinimų sumos.

O ateityje manoma daugėsiant ir ginčų, susijusių su įmonių neturtinėmis teisėmis ir intelektine nuosavybe, mat 2018 m. pavasarį bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, pareikalausiantis skaidresnės veiklos atskaitomybės ir numatysiantis dideles baudas už netinkamą duomenų tvarkymą.

Daugiau pinigų, yra už ką bylinėtis

Žygimantas Pacevičius, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, nesiima atsakyti, ar verslo bylų šiemet Lietuvoje išties daugėja.

„Tačiau mažėjimo irgi nematyti. Statistikos neturiu, gali būti, kad kažkoks augimas yra, bet jis, mano galva, nedidelis. Priežastis, kodėl verslas daugiau bylinėjasi, gali būti ta, kad ekonomika auga, rinkoje daugiau pinigų, tad yra ir dėl ko ginčytis, ir iš ko ginčytis. Bylų skaičiaus augimą galėjo paskatinti ir kažkiek padidėjęs pasitikėjimas teismais. Aktyviai dirba Konkurencijos bei Viešųjų pirkimų tarnybos, tad kyla ir ginčų dėl jų sprendimų“, – kalba jis.

Ponas Pacevičius prognozuoja, kad 2017 m. verslo bylų gali padaugėti dėl naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, o taip pat jei prasidėtų viešieji pirkimai, kurie dar nėra prasidėję.

„Turiu galvoje pirkimus, susijusius infrastruktūriniais projektais, – šilumos tinklų , kelių tiesimo, tokių, kaip pvz., kelio Vilnius – Utena rekonstrukcija“, – dėsto jis.

Taika dar nemadinga

Advokatų nuomone, verslo bylų skaičius rodo, jog Lietuvos verslo bendruomenėje yra gan paplitusi bylinėjimosi kultūra.

„Mūsų verslininkai nevengia teisminių ginčų, ne visos galimybės išspręsti ginčus taikiai yra išnaudojamos. Manau, tai nulemta mentaliteto. Be to, mūsų verslas dar gan jaunas, tad patirties stoka trukdo suprasti, kad bylinėtis nėra gerai, kad daug efektyviau yra spręsti ginčis taikiai. Manau, Lietuvos verslui tampant brandesniam, verslo bylų skaičius turės sustoti augęs“, – kalba „Sorainen“ advokatas.

Kad taikus ginčų sprendimas mūsuose nepopuliarus, rodo ir „Jurex“ pateikiami duomenys: Lietuvoje taikos sutartimi 2016 m. pirmąjį pusmetį baigėsi vos 2,5 % visų civilinių bylų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 2,4 %, 2014 m. pirmąjį pusmetį – 2,5 %).

„Verslas vis dar retai naudojasi galimybe ginčus spręsti taikiai, nors tokiam ginčų sprendimo būdui turime ir teisminės, ir privačios mediacijos institutus, taikos sutarties ne procese priemonę“, – kalba p. Judickienė.

Pasak jos, mediacija, padedanti pasitelkus tarpininkus civilinius ginčus išspręsti taikiai, palyginus su teisminiu procesu yra lankstesnis, greitesnis ir gerokai patrauklesnis būdas spręsti ginčus.

„Taikos sutarties atveju nepralaimi nei viena ginčo šalis, todėl išlieka galimybė atstatyti buvusius santykius ar net imtis naujų bendrų projektų“, – susitaikymo privalumus privalumus primena advokatė.