Naujas Lietuvos monetų kalyklos istorijos etapas: nuo monetų – prie meno dirbinių

Publikuota: 2016-11-09

Vilniuje įsikūrusi Lietuvos monetų kalykla jau ketvirtį amžiaus aprūpina šalį metaliniais pinigais, kaldina kolekcines monetas, valstybinius apdovanojimus, ordinus ir įvairias dovanas. Mažai kas žino, kad organizacija, kurios užuomazgos atsirado neramiais nepriklausomybės priešaušrio laikais, Lietuvoje dar siaučiant sovietų kariuomenei ir KGB, šiandien užaugo į pažangią, modernią bendrovę, ne tik kaldinančią monetas, bet ir gaminančią unikalius dirbinius iš metalo.

Lietuvos monetų kaldinimo tradicijos siekia XIV amžių, kai valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui pradėti kaldinti sidabriniai pinigai. Tarpukario lito monetas kaldino Kauno „Spindulio“ spaustuvėje įrengta monetų kalykla. 1990 m. pirmajai atkurtos valstybės Vyriausybei nusprendus tęsti giliaamžę tradiciją ir šalies monetas kaldinti Lietuvoje, Finansų ministerijai buvo pavesta įsteigti monetų kalyklą ir organizuoti joje monetų gamybą.

Neeiliniai iššūkiai

Atsikūrusiai Lietuvai veikiančios įmonės reikėjo kuo skubiau, tad neatidėliojant buvo parinkta vieta kalyklos statybai, pradėta rekonstrukcija ir gamybinio pastato statyba, įsigyti pirmieji įrenginiai, renkami darbuotojai. Nuspręsta, jog įmonė įsikurs buvusiame Aukščiausiosios Tarybos garažų administraciniame pastate. Pradžia buvo išties nelengva: valstybė tik stojosi ant kojų, mėgindama išsikovoti tarptautinį pripažinimą, nei tinkamų gamybinių įrenginių, nei monetų kaldinimo specialistų šalis neturėjo. Pirmasis kolektyvo branduolys susibūrė iš tuometinės skaičiavimo mašinų gamyklos Vilniaus „Sigma“ darbuotojų, o užsienyje įsigytus naudotus kaldinimo presus Lietuvoje reikėjo parengti ir pritaikyti lietuviškų pinigų – monetų – masinei gamybai.

Po intensyvių paruošiamųjų darbų 1992 m. spalio mėnesį Lietuvos monetų kalykloje buvo nukaldinta pirmoji atkurtos valstybės 5 centų moneta. Tai buvo ypatingas įvykis ne tik entuziazmo bei patriotinių jausmų vedamiems kalyklos darbuotojams, bet ir visai jaunai valstybei. Monetų kalykloje tąsyk apsilankė tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Visgi pirmųjų centų kaldinimas buvo tik įžanginis mūsų organizacijos raidos etapas. Reikėjo toliau burti kolektyvą, megzti užsienio ryšius, perprasti kolekcinių monetų gamybos ypatumus, išmokti kaldinti medalius, ordinus ir kitus gaminius,“ – prisimena Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

1993 m. pradėti gaminti valstybiniai apdovanojimai, kuriuos pagal tarpukario dizainą kalyklos specialistai atkūrė bendradarbiaudami su istorikais. Lietuvos monetų kalykla iki šiol gamina ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių aukščiausius valstybinius apdovanojimus: „Latvijai juos taipogi atkūrėme pagal prieškario pavyzdžius, tai buvo ilgas, įtemptas, bet labai įdomus darbas,“ – prisimena p. Vaitiekūnas.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo penkmečio proga Lietuvos monetų kalykla nukaldino pirmąją sidabrinę kolekcinę (proof) 50-ties litų monetą. „Kolekcinės bei proginės monetos iki šiol yra viena reikšmingiausių įmonės veiklos sričių – jas kaldiname ne tik mūsų šaliai, bet ir Latvijai, Estijai, Baltarusijai, Armėnijai ir kitoms. Pirmąsias progines monetas užsienio valstybės užsakymu pagaminome 1999 m., tai buvo Dainų šventei skirta 1 kronos moneta Estijai,“ – vardina p. Vaitiekūnas.

Nemenkas iššūkis kalyklos laukė valstybinės valiutos keitimo laikotarpiu, kai greičiau nei per pusmetį įmonė turėjo nukaldinti pirmuosius Lietuvos Respublikos euro monetų tiražus, būtinus tinkamam naujos valiutos įvedimui valstybėje nuo 2015-ųjų sausio pirmosios. „Gerą pusmetį trimis pamainomis plušo 90 žmonių – trečdaliu daugiau nei įprastai. Padėjo tai, kad šiam darbui jau buvome pasiruošę – Lietuvoje būta ketinimų įvesti naująją valiutą 2007-aisiais, tad reikalavimais eurų kaldinimui pradėjome domėtis gerokai anksčiau. Įdiegėme reikalingas kokybės valdymo sistemas, sukomplektavome europinius bendrosios monetų pusės kaldinimo įrankius ir sėkmingai išlaikę išankstinį Europos centrinio banko audito egzaminą 2006-ųjų pabaigoje nukaldinome bandomuosius pirmojo pavyzdžio lietuviškų euro monetų tiražus. Nors tuo metu euras Lietuvoje nebuvo įvestas, tačiau įrodėme skeptikams, abejojusiems, kad kalykla gaus teisę kaldinti eurus, jog esame pajėgūs tai daryti, o kartu padėjome pagrindus sėkmingam startui 2015-aisiais,“ – pasakoja Lietuvos monetų kalyklos vadovas.

Beje, latviškos ir estiškos euro monetos taip pat kaldinamos Vilniuje – mūsų kaimynės kalyklų neturi.

Nuo gamintojos – prie kūrėjos

Turimi didesni pajėgumai nei cikliškas apyvartinių monetų kaldinimo poreikis bei kūrybiški, idėjų nestokojantys profesionalai, kurių ne vienas kalykloje dirba nuo pat jos atsiradimo pradžios, skatina kompaniją ieškoti naujų verslo nišų. Šiandien Lietuvos monetų kalyklos gaminių asortimente – toli gražu ne tik monetos. Įvairius gaminius iš metalo – medalius, ženklus, apdovanojimus, replikas – įmonė kuria pati, taip pat gamina pagal užsakymus. Dažniausiai unikalaus, ribotu tiražu pagaminto, originalaus dizaino kūrinio pageidauja kompanijos, norinčios įamžinti veiklos sukaktį, pažymėti svarbų įvykį ar apdovanoti darbuotojus. Vis daugiau kūrinių iš metalo įmonė gamina ir savo iniciatyva – su savo kūrybos dirbiniais Lietuvos monetų kalykla žengia į naują istorijos etapą ir ketina rimtai vystyti šią veiklą.

„Nesame vien monetų ir valstybinių apdovanojimų kalykla – įmonė auga, modernėja ir nuolat ieško naujų veiklos nišų. Sugrįžtame prie medalių atsiradimo ištakų, siekiančių Žygimanto Senojo laikus – jo sumanyta simboliškos dovanos savo sūnui, LDK valdovui Žygimantui Augustui, idėja pradėjo medalių dovanojimo tradiciją Lietuvoje. Norime atgaivinti medalių meną, sugrąžinti žmonėms šią gražią tradiciją – dovanoti medalį krikštynų, sutuoktuvių ar tiesiog bet kurios kitos šventės proga. Ši ne tik vertinga, gaminama iš aukščiausios prabos aukso arba sidabro, bet ir originali, meninę vertę turinti prasminga dovana gali tapti šeimos relikvija, perduodama iš kartos į kartą,“ – pasakoja p. Vaitiekūnas.

Pasak p. Vaitiekūno, įmonė labai principingai žvelgia į kūrybą – negamina menkaverčių, ant kičo ribos balansuojančių kūrinių. „Save laikome tikro, ilgaamžio, solidaus meninę ir simbolinę vertę turinčio gaminio kūrėjais. Tokio, kuris galėtų būti prasminga dovana ne tik sau ar artimiesiems, bet ir verslo partneriams. Taip nutiko su mūsų pagamintomis LDK laikais kaldintų auksinių monetų replikomis. Pristatę šią seriją kolekcionieriams, netrukus pajutome įmonių, ieškančių nestandartinių dovanų užsienio verslo partneriams, susidomėjimą, tad kitąmet ją papildysime,“ – pasakoja p. Vaitiekūnas.

Pašnekovas rodo gryno sidabro Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kt.) serijos medalius, taip pat medalius, skirtus įvairiems jubiliejams, Kalėdoms, Velykoms, popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo kanonizacijai, Zodiako ženklų seriją ir kitus įspūdingus meno kūrinius – kiekvienas jų savo dizainu subtiliai atspindi konkrečią temą, į akis krenta kruopštus juvelyro darbas. Tam tikroms progoms kurtus medalius galima suasmeninti medalio reverse išgraviruojant norimą tekstą. Jie tampa tikru išsigelbėjimu tada, kai darbuotojams, verslo partneriams ar svarbiems klientams dovanos prireikia čia ir dabar.

Jis neslepia, jog su meninių dirbinių kūryba Lietuvos monetų kalykla sieja daug ateities planų – kitais metais rinkai ketinama pristatyti keliasdešimt naujų kūrinių. „Ir tai nebus vien tradiciniai medaliai – ieškome naujų išraiškos formų, kalbamės su menininkais, kūrėjais, dizaineriais, norime ant medalio perkelti įvairių meno sričių: dailės, grafikos, skulptūros darbus, galvojame apie stiklo, medžio panaudojimą. Matome, kad žmonėms tokių kūrinių reikia, tad vis drąsiau imamės naujų projektų“ – tvirtina p. Vaitiekūnas.

UAB „Lietuvos monetų kalykla“ informacija

FOTOGALERIJA Lietuvos monetų kalyklos dirbiniai (16 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Daugiausiai paslaugų Lietuva I ketv. eksportavo į Vokietiją, importavo – iš Baltarusijos 7

Lietuvos paslaugų eksportas 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 2 mlrd. Eur ir, palyginti su 2017 m. pirmuoju...

„Itaka Lietuva“ 1,8 mln. Eur didina įstatinį kapitalą 1

Didžiausios Lenkijos kelionių organizatorės „Itaka Holdings“ valdomos Lietuvos įmonės „Itaka Lietuva“...

GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 4

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

9 paslaugų Mažeikiams buvo per daug – liko dvi ir ramūs pirmadieniai Premium

Pirmas ramus pirmadienis per penkerius metus ateina tada, kai tiksliai žinai, kokią paslaugą verslas siūlys...

Paskelbtas 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąrašas 8

Pirmoji vieta 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąraše šiemet atiteko virtuvės šefo Martyno Praškevičiaus...

Laisvalaikis
2018.06.28
„NEG Recycling“ už netinkamą sutarties vykdymą skirta 40.000 Eur bauda

Kauno apygardos teismas paskelbė sprendimą teisiniame ginče tarp Vilniaus UAB „NEG Recycling“ ir UAB...

Derybos su atliekų vežėjais dėl kainų didinimo – finišo tiesiojoje Premium

Atliekų vežėjams po nelengvų ir užsitęsusių derybų pavyko pasiekti, kad gamintojų organizacijos padidintų...

„Luminor“ Kauno skyrius įsikurs „Magnum“ verslo centre

„Vičiūnų grupė“ pasirašė sutartį su banku „Luminor“ dėl patalpų nuomos verslo centre „Magnum“. Banko patalpos...

Statyba ir NT
2018.06.28
Sudarytas pasaulio turistų sąrašas, lietuviai – prie labiausiai nepatekintų 1

Rusai yra laimingiausi turistai pasaulyje, o ispanai – pikčiausi. Į sudarytą turistų reitingą pateko ir...

Vadyba
2018.06.27
Restoranų ir kavinių apyvarta smagiai kyla jau šeštą mėnesį iš eilės 16

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta gegužę, atmetus kainų kilimo įtaką, buvo 7,2% didesnė nei...

30 geriausių Lietuvos restoranų: atskleista pusė vardų

Birželio 28-osios vakarą Gero maisto akademija (GMA) paskelbs visą 30-ies geriausių Lietuvos restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.27
Degama žalia šviesa regioninių ligoninių tinklo pertvarkai

Seimo dauguma nusiteikusi pritarti Vyriausybės pasiūlymams dėl sveikatos apsaugos reformos, numatančios ir...

Verslo aplinka
2018.06.26
Ligoninė apsisprendė: gydytojų algas kelia iki 3.000 Eur, slaugytojoms mokės 1.000 23

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė praneša kelianti algas. Pasak ligoninės vadovo, gydytojo...

Antalijoje – rekordiniai turistų srautai 4

Turkijos Antalijos kurorto valdžia, suskaičiavusi poilsiautojų srautus ir jų augimo tempą, tikslina 2018-ųjų...

K2 LT suplanavo laidojimo namus šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio Premium 6

Kėdainiuose krematoriumą valdanti ir Vilniuje dar vieną statyti besiruošianti AB K2 LT sostinėje suplanavo...

Statyba ir NT
2018.06.26
Grožio salonams gresia sankcijos dėl skirtingų kainų vyrams ir moterims 14

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šią savaitę žada pradėti pirmuosius du tyrimus prieš grožio salonus,...

Apsisprendė, kuri institucija koordinuos Lietuvos pristatymą pasauliui 2

Nacionaliniu šalies pristatymo užsienyje koordinatoriumi patvirtintas Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos...

Kontrabandinių cigarečių žala valstybės biudžetui nežymiai sumažėjo

Nelegalios cigaretės šiuo metu sudaro 17,7% cigarečių rinkos, o pernai valstybė dėl jų nesurinko per 50 mln.

Daugiausiai Lietuvoje išleidžia airių turistai, taupiausi – latviai ir estai

2017 m. į Lietuvą su viena ar daugiau nakvynių atvykę užsieniečiai išleido 871,5 mln. Eur – 8,1% daugiau nei...

Čekių loterija atnešė beveik 2 mln. Eur papildomų mokesčių į biudžetą 8

Praėjusių metų pabaigoje prasidėjusi čekių loterija į valstybės biudžetą papildomai atnešė 1,85 mln. Eur...

Finansai
2018.06.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau