Naujas Lietuvos monetų kalyklos istorijos etapas: nuo monetų – prie meno dirbinių

Publikuota: 2016-11-09

Vilniuje įsikūrusi Lietuvos monetų kalykla jau ketvirtį amžiaus aprūpina šalį metaliniais pinigais, kaldina kolekcines monetas, valstybinius apdovanojimus, ordinus ir įvairias dovanas. Mažai kas žino, kad organizacija, kurios užuomazgos atsirado neramiais nepriklausomybės priešaušrio laikais, Lietuvoje dar siaučiant sovietų kariuomenei ir KGB, šiandien užaugo į pažangią, modernią bendrovę, ne tik kaldinančią monetas, bet ir gaminančią unikalius dirbinius iš metalo.

Lietuvos monetų kaldinimo tradicijos siekia XIV amžių, kai valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui pradėti kaldinti sidabriniai pinigai. Tarpukario lito monetas kaldino Kauno „Spindulio“ spaustuvėje įrengta monetų kalykla. 1990 m. pirmajai atkurtos valstybės Vyriausybei nusprendus tęsti giliaamžę tradiciją ir šalies monetas kaldinti Lietuvoje, Finansų ministerijai buvo pavesta įsteigti monetų kalyklą ir organizuoti joje monetų gamybą.

Neeiliniai iššūkiai

Atsikūrusiai Lietuvai veikiančios įmonės reikėjo kuo skubiau, tad neatidėliojant buvo parinkta vieta kalyklos statybai, pradėta rekonstrukcija ir gamybinio pastato statyba, įsigyti pirmieji įrenginiai, renkami darbuotojai. Nuspręsta, jog įmonė įsikurs buvusiame Aukščiausiosios Tarybos garažų administraciniame pastate. Pradžia buvo išties nelengva: valstybė tik stojosi ant kojų, mėgindama išsikovoti tarptautinį pripažinimą, nei tinkamų gamybinių įrenginių, nei monetų kaldinimo specialistų šalis neturėjo. Pirmasis kolektyvo branduolys susibūrė iš tuometinės skaičiavimo mašinų gamyklos Vilniaus „Sigma“ darbuotojų, o užsienyje įsigytus naudotus kaldinimo presus Lietuvoje reikėjo parengti ir pritaikyti lietuviškų pinigų – monetų – masinei gamybai.

Po intensyvių paruošiamųjų darbų 1992 m. spalio mėnesį Lietuvos monetų kalykloje buvo nukaldinta pirmoji atkurtos valstybės 5 centų moneta. Tai buvo ypatingas įvykis ne tik entuziazmo bei patriotinių jausmų vedamiems kalyklos darbuotojams, bet ir visai jaunai valstybei. Monetų kalykloje tąsyk apsilankė tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Visgi pirmųjų centų kaldinimas buvo tik įžanginis mūsų organizacijos raidos etapas. Reikėjo toliau burti kolektyvą, megzti užsienio ryšius, perprasti kolekcinių monetų gamybos ypatumus, išmokti kaldinti medalius, ordinus ir kitus gaminius,“ – prisimena Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

1993 m. pradėti gaminti valstybiniai apdovanojimai, kuriuos pagal tarpukario dizainą kalyklos specialistai atkūrė bendradarbiaudami su istorikais. Lietuvos monetų kalykla iki šiol gamina ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių aukščiausius valstybinius apdovanojimus: „Latvijai juos taipogi atkūrėme pagal prieškario pavyzdžius, tai buvo ilgas, įtemptas, bet labai įdomus darbas,“ – prisimena p. Vaitiekūnas.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo penkmečio proga Lietuvos monetų kalykla nukaldino pirmąją sidabrinę kolekcinę (proof) 50-ties litų monetą. „Kolekcinės bei proginės monetos iki šiol yra viena reikšmingiausių įmonės veiklos sričių – jas kaldiname ne tik mūsų šaliai, bet ir Latvijai, Estijai, Baltarusijai, Armėnijai ir kitoms. Pirmąsias progines monetas užsienio valstybės užsakymu pagaminome 1999 m., tai buvo Dainų šventei skirta 1 kronos moneta Estijai,“ – vardina p. Vaitiekūnas.

Nemenkas iššūkis kalyklos laukė valstybinės valiutos keitimo laikotarpiu, kai greičiau nei per pusmetį įmonė turėjo nukaldinti pirmuosius Lietuvos Respublikos euro monetų tiražus, būtinus tinkamam naujos valiutos įvedimui valstybėje nuo 2015-ųjų sausio pirmosios. „Gerą pusmetį trimis pamainomis plušo 90 žmonių – trečdaliu daugiau nei įprastai. Padėjo tai, kad šiam darbui jau buvome pasiruošę – Lietuvoje būta ketinimų įvesti naująją valiutą 2007-aisiais, tad reikalavimais eurų kaldinimui pradėjome domėtis gerokai anksčiau. Įdiegėme reikalingas kokybės valdymo sistemas, sukomplektavome europinius bendrosios monetų pusės kaldinimo įrankius ir sėkmingai išlaikę išankstinį Europos centrinio banko audito egzaminą 2006-ųjų pabaigoje nukaldinome bandomuosius pirmojo pavyzdžio lietuviškų euro monetų tiražus. Nors tuo metu euras Lietuvoje nebuvo įvestas, tačiau įrodėme skeptikams, abejojusiems, kad kalykla gaus teisę kaldinti eurus, jog esame pajėgūs tai daryti, o kartu padėjome pagrindus sėkmingam startui 2015-aisiais,“ – pasakoja Lietuvos monetų kalyklos vadovas.

Beje, latviškos ir estiškos euro monetos taip pat kaldinamos Vilniuje – mūsų kaimynės kalyklų neturi.

Nuo gamintojos – prie kūrėjos

Turimi didesni pajėgumai nei cikliškas apyvartinių monetų kaldinimo poreikis bei kūrybiški, idėjų nestokojantys profesionalai, kurių ne vienas kalykloje dirba nuo pat jos atsiradimo pradžios, skatina kompaniją ieškoti naujų verslo nišų. Šiandien Lietuvos monetų kalyklos gaminių asortimente – toli gražu ne tik monetos. Įvairius gaminius iš metalo – medalius, ženklus, apdovanojimus, replikas – įmonė kuria pati, taip pat gamina pagal užsakymus. Dažniausiai unikalaus, ribotu tiražu pagaminto, originalaus dizaino kūrinio pageidauja kompanijos, norinčios įamžinti veiklos sukaktį, pažymėti svarbų įvykį ar apdovanoti darbuotojus. Vis daugiau kūrinių iš metalo įmonė gamina ir savo iniciatyva – su savo kūrybos dirbiniais Lietuvos monetų kalykla žengia į naują istorijos etapą ir ketina rimtai vystyti šią veiklą.

„Nesame vien monetų ir valstybinių apdovanojimų kalykla – įmonė auga, modernėja ir nuolat ieško naujų veiklos nišų. Sugrįžtame prie medalių atsiradimo ištakų, siekiančių Žygimanto Senojo laikus – jo sumanyta simboliškos dovanos savo sūnui, LDK valdovui Žygimantui Augustui, idėja pradėjo medalių dovanojimo tradiciją Lietuvoje. Norime atgaivinti medalių meną, sugrąžinti žmonėms šią gražią tradiciją – dovanoti medalį krikštynų, sutuoktuvių ar tiesiog bet kurios kitos šventės proga. Ši ne tik vertinga, gaminama iš aukščiausios prabos aukso arba sidabro, bet ir originali, meninę vertę turinti prasminga dovana gali tapti šeimos relikvija, perduodama iš kartos į kartą,“ – pasakoja p. Vaitiekūnas.

Pasak p. Vaitiekūno, įmonė labai principingai žvelgia į kūrybą – negamina menkaverčių, ant kičo ribos balansuojančių kūrinių. „Save laikome tikro, ilgaamžio, solidaus meninę ir simbolinę vertę turinčio gaminio kūrėjais. Tokio, kuris galėtų būti prasminga dovana ne tik sau ar artimiesiems, bet ir verslo partneriams. Taip nutiko su mūsų pagamintomis LDK laikais kaldintų auksinių monetų replikomis. Pristatę šią seriją kolekcionieriams, netrukus pajutome įmonių, ieškančių nestandartinių dovanų užsienio verslo partneriams, susidomėjimą, tad kitąmet ją papildysime,“ – pasakoja p. Vaitiekūnas.

Pašnekovas rodo gryno sidabro Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kt.) serijos medalius, taip pat medalius, skirtus įvairiems jubiliejams, Kalėdoms, Velykoms, popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo kanonizacijai, Zodiako ženklų seriją ir kitus įspūdingus meno kūrinius – kiekvienas jų savo dizainu subtiliai atspindi konkrečią temą, į akis krenta kruopštus juvelyro darbas. Tam tikroms progoms kurtus medalius galima suasmeninti medalio reverse išgraviruojant norimą tekstą. Jie tampa tikru išsigelbėjimu tada, kai darbuotojams, verslo partneriams ar svarbiems klientams dovanos prireikia čia ir dabar.

Jis neslepia, jog su meninių dirbinių kūryba Lietuvos monetų kalykla sieja daug ateities planų – kitais metais rinkai ketinama pristatyti keliasdešimt naujų kūrinių. „Ir tai nebus vien tradiciniai medaliai – ieškome naujų išraiškos formų, kalbamės su menininkais, kūrėjais, dizaineriais, norime ant medalio perkelti įvairių meno sričių: dailės, grafikos, skulptūros darbus, galvojame apie stiklo, medžio panaudojimą. Matome, kad žmonėms tokių kūrinių reikia, tad vis drąsiau imamės naujų projektų“ – tvirtina p. Vaitiekūnas.

UAB „Lietuvos monetų kalykla“ informacija

FOTOGALERIJA Lietuvos monetų kalyklos dirbiniai (16 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Jaunam restoranui savininko reikia kuo arčiau

Maitinimo versle nuolat arba kuo dažniau turi būti ir pats jo savininkas – kuo naujesnė vieta, kuo trumpiau...

Geografija nesvarbu: geri restoranai klientų nestokoja ir miesteliuose 1

Provincijoje valgymo ne namie kultūra tik formuojasi, todėl tenykščiams verslininkams pasistengti, kad...

Didžiausios algos odontologijos klinikose vasarį 8

VŽ surikiavo privačias odontologijos klinikas pagal šiemet vasario mėnesį mokėtą vidutinį mėnesio atlyginimą.

„West Express“ vadovas: keliauti ima ir tie, kurie anksčiau sėdėjo namie Premium

Viena didžiausių turizmo rinkos dalyvių – „West Express“ grupė – 2017 m. skelbia pasiekusi geresnių...

Mobiliosios programėlės ir duomenų apsauga: kaip išvengti baudų Premium

Mobiliosios programėlės gali rinkti labai daug informacijos apie asmenį: jo sveikatą, buvimo vietą, finansus...

Viešieji pirkimai užsienyje: kas padeda laimėti  Premium

Lietuvos įmonės dalyvauti užsienio viešųjų pirkimų konkursuose nesiveržia – joms paprasčiau ir pigiau teikti...

Verslo aplinka
2018.03.30
Ką daryti, kad darbuotojo nenuviliotų konkurentai Premium 1

Kuo daugiau darbdavys investuoja į darbuotoją, tuo pastarasis ne tik naudingesnis įmonei, bet į įdomesnis...

Vadyba
2018.03.30
Kelionių organizatorė „Itaka“ pasirinko komunikacijos partnerius

Lietuvoje veiklą pradedanti Lenkijos kelionių organizatorė „Itaka“ pasirinko žiniasklaidos planavimo...

Rinkodara
2018.03.29
18-os įkūręs automobilių plovyklą, atrado įdomesnį verslą Premium 2

Į verslo pasaulį Tomas Jakumaitis, UAB „Gemma Trading“ direktorius, prieš 10 metų įžengė mažai apie jį...

Svarstys kelionių garantijų sąskaitos įteisinimą 1

Seimas ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlomą naują Turizmo įstatymo projektą, numatantį papildomą kelionių...

Verslo aplinka
2018.03.27
„Novaturas“ apyvartą augina dviženkle išraiška 3

Didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius vasario mėnesį apyvartą augino 54%, palyginti su tuo...

Rinkos
2018.03.26
„Impuls“ vadovas: konkurencija sparčiausiai auga pigių sporto klubų segmente Premium 8

Didžiausiais iššūkis, su kuriuo šiemet susidurs sporto klubų verslas, – tirpstančios vidutinės narystės...

Išradingi verslo naujokai: kaip jie įtikino rinkos senbuvius dirbti kartu Premium

Net pati patogiausia platforma bus bevertė, jei jos pranašumų nesugebėsite parduoti. Ypač sudėtinga...

Rinkodara
2018.03.25
Padaugėjo kelionių į užsienį, ypač į Baltarusiją

Į užsienį 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį keliavo 344.800 šalies gyventojų, arba 5,7% daugiau nei per tą patį...

Kinija įspėjo JAV dėl prekybinių ryšių 2

Kinija įspėjo JAV, kad yra pasirengusi „ginti nacionalinius interesus“, tęsiantis prekybiniam konfliktui.

„Teisės PRO“: paskutinės dienos pateikti paraiškas metų teisininko rinkimams

Trečiadienį, kovo 28 d., baigiasi pirmojo etapo anketų pateikimas „Verslo žinių“ ir „Infolex“ drauge su...

Kelionėms po Lietuvą vietiniai išleido daugiau

Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį mūsų šalies gyventojai keliaudami po Lietuvą plačiau atvėrė...

„Norfos“ savininko D. Dundulio portretas – apie vaikystę, verslo pradžią, jo valdymą ir laisvalaikį 21

Žemaitiškai užsispyręs, demokratiškas ir geranoriškas, bet iki aiškiai nustatytų ribų. Toks „Norfos“ įmonių...

Turizmo skatinimas: monkės biznis 7

Valstybinį turizmo departamentą naikinanti Ūkio ministerija (ŪM) tikisi turizmo reikalus pagerinti kurdama...

Įkūrė restoraną pačiame pasienyje: jaukintis teko ir darbuotojus, ir klientus Premium 1

Lazdijuose svečių namus su restoranu, viešbučiu, SPA centru ir konferencijų sale įkūrusi verslininkė...

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau