Naujas Lietuvos monetų kalyklos istorijos etapas: nuo monetų – prie meno dirbinių

Reklama publikuota: 2016-11-09
svg svg

Vilniuje įsikūrusi Lietuvos monetų kalykla jau ketvirtį amžiaus aprūpina šalį metaliniais pinigais, kaldina kolekcines monetas, valstybinius apdovanojimus, ordinus ir įvairias dovanas. Mažai kas žino, kad organizacija, kurios užuomazgos atsirado neramiais nepriklausomybės priešaušrio laikais, Lietuvoje dar siaučiant sovietų kariuomenei ir KGB, šiandien užaugo į pažangią, modernią bendrovę, ne tik kaldinančią monetas, bet ir gaminančią unikalius dirbinius iš metalo.

Lietuvos monetų kaldinimo tradicijos siekia XIV amžių, kai valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui pradėti kaldinti sidabriniai pinigai. Tarpukario lito monetas kaldino Kauno „Spindulio“ spaustuvėje įrengta monetų kalykla. 1990 m. pirmajai atkurtos valstybės Vyriausybei nusprendus tęsti giliaamžę tradiciją ir šalies monetas kaldinti Lietuvoje, Finansų ministerijai buvo pavesta įsteigti monetų kalyklą ir organizuoti joje monetų gamybą.

Neeiliniai iššūkiai

Atsikūrusiai Lietuvai veikiančios įmonės reikėjo kuo skubiau, tad neatidėliojant buvo parinkta vieta kalyklos statybai, pradėta rekonstrukcija ir gamybinio pastato statyba, įsigyti pirmieji įrenginiai, renkami darbuotojai. Nuspręsta, jog įmonė įsikurs buvusiame Aukščiausiosios Tarybos garažų administraciniame pastate. Pradžia buvo išties nelengva: valstybė tik stojosi ant kojų, mėgindama išsikovoti tarptautinį pripažinimą, nei tinkamų gamybinių įrenginių, nei monetų kaldinimo specialistų šalis neturėjo. Pirmasis kolektyvo branduolys susibūrė iš tuometinės skaičiavimo mašinų gamyklos Vilniaus „Sigma“ darbuotojų, o užsienyje įsigytus naudotus kaldinimo presus Lietuvoje reikėjo parengti ir pritaikyti lietuviškų pinigų – monetų – masinei gamybai.

Po intensyvių paruošiamųjų darbų 1992 m. spalio mėnesį Lietuvos monetų kalykloje buvo nukaldinta pirmoji atkurtos valstybės 5 centų moneta. Tai buvo ypatingas įvykis ne tik entuziazmo bei patriotinių jausmų vedamiems kalyklos darbuotojams, bet ir visai jaunai valstybei. Monetų kalykloje tąsyk apsilankė tuometis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Visgi pirmųjų centų kaldinimas buvo tik įžanginis mūsų organizacijos raidos etapas. Reikėjo toliau burti kolektyvą, megzti užsienio ryšius, perprasti kolekcinių monetų gamybos ypatumus, išmokti kaldinti medalius, ordinus ir kitus gaminius,“ – prisimena Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas.

1993 m. pradėti gaminti valstybiniai apdovanojimai, kuriuos pagal tarpukario dizainą kalyklos specialistai atkūrė bendradarbiaudami su istorikais. Lietuvos monetų kalykla iki šiol gamina ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių aukščiausius valstybinius apdovanojimus: „Latvijai juos taipogi atkūrėme pagal prieškario pavyzdžius, tai buvo ilgas, įtemptas, bet labai įdomus darbas,“ – prisimena p. Vaitiekūnas.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo penkmečio proga Lietuvos monetų kalykla nukaldino pirmąją sidabrinę kolekcinę (proof) 50-ties litų monetą. „Kolekcinės bei proginės monetos iki šiol yra viena reikšmingiausių įmonės veiklos sričių – jas kaldiname ne tik mūsų šaliai, bet ir Latvijai, Estijai, Baltarusijai, Armėnijai ir kitoms. Pirmąsias progines monetas užsienio valstybės užsakymu pagaminome 1999 m., tai buvo Dainų šventei skirta 1 kronos moneta Estijai,“ – vardina p. Vaitiekūnas.

Nemenkas iššūkis kalyklos laukė valstybinės valiutos keitimo laikotarpiu, kai greičiau nei per pusmetį įmonė turėjo nukaldinti pirmuosius Lietuvos Respublikos euro monetų tiražus, būtinus tinkamam naujos valiutos įvedimui valstybėje nuo 2015-ųjų sausio pirmosios. „Gerą pusmetį trimis pamainomis plušo 90 žmonių – trečdaliu daugiau nei įprastai. Padėjo tai, kad šiam darbui jau buvome pasiruošę – Lietuvoje būta ketinimų įvesti naująją valiutą 2007-aisiais, tad reikalavimais eurų kaldinimui pradėjome domėtis gerokai anksčiau. Įdiegėme reikalingas kokybės valdymo sistemas, sukomplektavome europinius bendrosios monetų pusės kaldinimo įrankius ir sėkmingai išlaikę išankstinį Europos centrinio banko audito egzaminą 2006-ųjų pabaigoje nukaldinome bandomuosius pirmojo pavyzdžio lietuviškų euro monetų tiražus. Nors tuo metu euras Lietuvoje nebuvo įvestas, tačiau įrodėme skeptikams, abejojusiems, kad kalykla gaus teisę kaldinti eurus, jog esame pajėgūs tai daryti, o kartu padėjome pagrindus sėkmingam startui 2015-aisiais,“ – pasakoja Lietuvos monetų kalyklos vadovas.

Beje, latviškos ir estiškos euro monetos taip pat kaldinamos Vilniuje – mūsų kaimynės kalyklų neturi.

Nuo gamintojos – prie kūrėjos

Turimi didesni pajėgumai nei cikliškas apyvartinių monetų kaldinimo poreikis bei kūrybiški, idėjų nestokojantys profesionalai, kurių ne vienas kalykloje dirba nuo pat jos atsiradimo pradžios, skatina kompaniją ieškoti naujų verslo nišų. Šiandien Lietuvos monetų kalyklos gaminių asortimente – toli gražu ne tik monetos. Įvairius gaminius iš metalo – medalius, ženklus, apdovanojimus, replikas – įmonė kuria pati, taip pat gamina pagal užsakymus. Dažniausiai unikalaus, ribotu tiražu pagaminto, originalaus dizaino kūrinio pageidauja kompanijos, norinčios įamžinti veiklos sukaktį, pažymėti svarbų įvykį ar apdovanoti darbuotojus. Vis daugiau kūrinių iš metalo įmonė gamina ir savo iniciatyva – su savo kūrybos dirbiniais Lietuvos monetų kalykla žengia į naują istorijos etapą ir ketina rimtai vystyti šią veiklą.

„Nesame vien monetų ir valstybinių apdovanojimų kalykla – įmonė auga, modernėja ir nuolat ieško naujų veiklos nišų. Sugrįžtame prie medalių atsiradimo ištakų, siekiančių Žygimanto Senojo laikus – jo sumanyta simboliškos dovanos savo sūnui, LDK valdovui Žygimantui Augustui, idėja pradėjo medalių dovanojimo tradiciją Lietuvoje. Norime atgaivinti medalių meną, sugrąžinti žmonėms šią gražią tradiciją – dovanoti medalį krikštynų, sutuoktuvių ar tiesiog bet kurios kitos šventės proga. Ši ne tik vertinga, gaminama iš aukščiausios prabos aukso arba sidabro, bet ir originali, meninę vertę turinti prasminga dovana gali tapti šeimos relikvija, perduodama iš kartos į kartą,“ – pasakoja p. Vaitiekūnas.

Pasak p. Vaitiekūno, įmonė labai principingai žvelgia į kūrybą – negamina menkaverčių, ant kičo ribos balansuojančių kūrinių. „Save laikome tikro, ilgaamžio, solidaus meninę ir simbolinę vertę turinčio gaminio kūrėjais. Tokio, kuris galėtų būti prasminga dovana ne tik sau ar artimiesiems, bet ir verslo partneriams. Taip nutiko su mūsų pagamintomis LDK laikais kaldintų auksinių monetų replikomis. Pristatę šią seriją kolekcionieriams, netrukus pajutome įmonių, ieškančių nestandartinių dovanų užsienio verslo partneriams, susidomėjimą, tad kitąmet ją papildysime,“ – pasakoja p. Vaitiekūnas.

Pašnekovas rodo gryno sidabro Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kt.) serijos medalius, taip pat medalius, skirtus įvairiems jubiliejams, Kalėdoms, Velykoms, popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo kanonizacijai, Zodiako ženklų seriją ir kitus įspūdingus meno kūrinius – kiekvienas jų savo dizainu subtiliai atspindi konkrečią temą, į akis krenta kruopštus juvelyro darbas. Tam tikroms progoms kurtus medalius galima suasmeninti medalio reverse išgraviruojant norimą tekstą. Jie tampa tikru išsigelbėjimu tada, kai darbuotojams, verslo partneriams ar svarbiems klientams dovanos prireikia čia ir dabar.

Jis neslepia, jog su meninių dirbinių kūryba Lietuvos monetų kalykla sieja daug ateities planų – kitais metais rinkai ketinama pristatyti keliasdešimt naujų kūrinių. „Ir tai nebus vien tradiciniai medaliai – ieškome naujų išraiškos formų, kalbamės su menininkais, kūrėjais, dizaineriais, norime ant medalio perkelti įvairių meno sričių: dailės, grafikos, skulptūros darbus, galvojame apie stiklo, medžio panaudojimą. Matome, kad žmonėms tokių kūrinių reikia, tad vis drąsiau imamės naujų projektų“ – tvirtina p. Vaitiekūnas.

UAB „Lietuvos monetų kalykla“ informacija

FOTOGALERIJA Lietuvos monetų kalyklos dirbiniai (16 nuotr.)

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
LRTK žiniasklaidai prilygino dalį vaizdo tinklaraštininkų 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams (vlogeriams),...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
„Google“ raginama šalinti programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas TV programas 3

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš „Google Play...

Rinkodara
2022.03.23
G. Landsbergis: daugiau Rusijoje veikusių žiniasklaidos priemonių svarsto, ar kurtis Lietuvoje

Laisvosios Europos Radijui/Laisvės radijui (RFE/RL) paskelbus apie Vilniuje atidaromą biurą, užsienio reikalų...

Rinkodara
2022.03.18
Rusija blokavo virtinę užsienio tinklalapių, įskaitant estų „Postimees“

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“, paprašius Generalinei prokuratūrai, trečiadienį...

Rinkodara
2022.03.16
Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje 365 dezinformacijos atvejai 2

Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje užfiksuoti 365 dezinformacijos bruožų turėję atvejai. Jų buvo 218...

Rinkodara
2022.03.12
Šiaurės Europos laikraščiai žada skelbti naujienas rusų kalba

Trys didžiausi Šiaurės Europos laikraščiai ketvirtadienį pranešė, kad vers savo naujienas į rusų kalbą,...

Rinkodara
2022.03.10
Dėl propagandos skleidimo apribota prieiga prie rusiškų ir lietuviškų portalų 1

Policija, remdamasi ekspertų išvadomis, dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie...

Rinkodara
2022.03.09
Stabdoma TV programos „Mir“ transliacija, blokuojamos 57 interneto svetainės

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo ir propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei...

Rinkodara
2022.03.09
Žurnalų leidybos milžinė „Conde Nast“ traukiasi iš Rusijos rinkos

JAV žiniasklaidos grupė „Conde Nast“, leidžianti tokius žurnalus kaip „Vogue“, „Glamour“ ir „Vanity Fair“,...

Rinkodara
2022.03.09
Nors Rusijos propagandos mašina sukasi, tikroji tiesa apie Ukrainą taip pat sklinda

Nuo Rusijos karo pradžios prieš Ukrainą rusų viešoji nuomonė ir nuotaikos pasikeitė, rodo internetinė...

Rinkodara
2022.03.09
Iš Rusijos traukiasi „The New York Times“ redakcija

Leidinys „The New York Times“ antradienį paskelbė, kad jo redakcija traukiasi iš Rusijos dėl naujo teisės...

Rinkodara
2022.03.08
„Netflix“ ir „TikTok“ riboja savo veiklą Rusijoje

Srautinio transliavimo platforma „Netflix“ sekmadienį pranešė, kad stabdo savo paslaugų teikimą Rusijoje, o...

Verslo aplinka
2022.03.07
Vakarų žiniasklaida traukiasi iš Rusijos

Vokietijos visuomeniniai transliuotojai ARD ir ZDF ir Italijos transliuotojas RAI šeštadienį paskelbė...

Rinkodara
2022.03.05
Rusijos kare – dar stipresnė propagandos korta 2

Galima laukti plataus masto netikrų naujienų ir propagandinių žinių sklaidos, kuri bus vykdoma pasitelkus...

Rinkodara
2022.03.04
Kaip kovojant informaciniame kare nepakenkti Ukrainai

Prie informacinio karo iniciatyvos „Tiesos artilerija“ prisijungė 100 rusiškai kalbančių savanorių, kurie...

Laisvalaikis
2022.03.04
Rusijoje – 15 metų kalėjimo už „dezinformaciją“ apie karą Ukrainoje 1

Rusijos parlamentas penktadienį vienbalsiai pritarė teisės akto projektui, numatančiam iki 15 metų kalėjimo...

Rinkodara
2022.03.04
Rusija apribojo prieigą prie BBC, DW, „Meduza“, RFE / RL svetainių

Rusija penktadienį paskelbė apribojusi prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto...

Rinkodara
2022.03.04
Rusijos liberali televizija „Dožd“ nutraukia transliacijas

Liberalus Rusijos televizijos kanalas „Dožd“ ketvirtadienį pranešė, kad laikinai stabdo darbą, gavęs valdžios...

Rinkodara
2022.03.03
Rusijos propagandos mašina TV – brukama iškreipta realybė Premium 5

Kaip neseniai per užblokuotą „Current Time“ televiziją kalbėjo Leonidas Gozmanas, Rusijos politologas,...

Rinkodara
2022.03.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku