Kokybiškesnis vanduo regionuose – sveikesniam gyvenimui

Pagerino kokybę

Lietuvoje pastaraisiais metais pastatyta 10 vandens gerinimo įrenginių ir dar 5 atnaujinti, tai leido geriamojo vandens kokybę pagerinti daugelyje regionų. Vienas tokių– Šiauliai. Pastebėjus, kad iš Lepšių vandenvietės tiekiamas vanduo turi didesnį nei leidžiama geležies kiekį, buvo rekonstruota atskirų gręžinių technologinė dalis, atliktas gręžinių paviljonų remontas, pastatyti nauji vandens gerinimo įrenginiai.

„Esame įpratę, kad vanduo būtų skaidrus, beskonis ir be pašalinio kvapo, o didelis kiekis geležies šias savybes prastina, todėl jos kiekiai normuojami“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandentvarkos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.

Anot jo, geriamajame vandenyje geležies gali būti tiek, kiek leidžia normos – 200 miligramų litre, visiškai šis elementas nėra pašalinamas, nes vanduo prarastų gerąsias savo savybes. „Žmogui reikalingi tam tikri mikroelementai, dalį jų gauname su geriamuoju vandeniu“, – sako jis ir priduria, kad nors didesnis geležies kiekis vandenyje sveikatai nekenkia, jį gerti nėra malonu, sudėtingiau pritaikyti ir buityje.

Paprastesnė buitis

Šiauliuose gyvenanti mokytoja Zita sako, kad iki atnaujinimo iš čiaupo dažnai bėgdavo rudas vanduo: „Sakydavom, kad „Coca Cola“ pas mus teka. Juokas juokais, bet tokio gerti tikrai nesinorėjo: ir skonis – kaip geležies, ir kvapas. Kol buvo rudas, vandenį atsigerti ir maistui ruošti pirkdavom. Kaip sriubą išvirsi iš rudo?“

Moteris tikina, kad geležingas vanduo rudai nudažydavo ir kriauklę bei vonią. „Jei, pavyzdžiui, norėdavai išsimaudyti vonioje, tai po to ją reikėdavo gerai iššveisti specialiomis priemonėmis, nes visi kraštai likdavo rudi. Tualete irgi nuosėdų likdavo. Jų ilgiau nenuvalius, paskui būdavo sunku iššveisti“, – pasakoja Zita. Pašnekovės teigimu, tokiu vandeniu baisu būdavo skalbti baltus drabužius.

Pastačius vandens gerinimo įrenginius, šie rūpesčiai išsisprendė. Zitos ir kitų Šiaulių mieste bei priemiestinėse gyvenvietėse įsikūrusių žmonių namus dabar pasiekia skaidrus ir daug geresnės kokybės vanduo. Po vandenvietės rekonstrukcijos, į centralizuotus tinklus tiekiamo geriamojo vandens kiekis iš šios vandenvietės padidėjo iki 40 proc.

Būtinas sveikatai

Sakoma, be maisto žmogus išgyventų keliasdešimt dienų, o štai be vandens –vos kelias paras. Vanduo sudaro net 70 proc. suaugusio žmogaus organizmo. Jo poreikis juntamas kasdien, mat per parą žmogus praranda iki 12-os puodelių vandens. Specialistai pabrėžia, kad jo trūkumas gali būti pavojingas, nes netekus 5 proc. vandens aptemsta sąmonė, o praradus 12–20 proc. organizmas apsinuodija savo paties medžiagų apykaitos produktais.

Kai pajuntame troškulį, vandens organizmas jau būna netekęs maždaug 1 proc., todėl sveikatos specialistai rekomenduoja vandenį gurkšnoti nuolat, net kai tokio poreikio nejaučiame. Vanduo –būtina sąlyga žmogaus sveikatai užtikrinti, tačiau jo kokybė taip pat nemažiau svarbi.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus, Maisto tyrimų poskyrio vedėja Giedrė Jankovskienė sako, kad vandens išvaizda apgaulinga ir geriausia pasikliauti tyrimais, tačiau patikina, kad Lietuvoje geriamojo vandens kokybė gera.

„Pagal išvaizdą apie vandenį galima spręsti nedaug. Rudas vanduo dažniausiai byloja, kad jame gali būti per didelis geležies kiekis. Tai gali priklausyti ne tik nuo vandens tiekėjo, bet ir nuo vamzdynų name. Dažnai su didesniu geležies kiekiu, randama ir daugiau mangano. Tokį vandenį reikėtų patikrinti, ar jis neviršija nustatytų normų. Centralizuotai tiekiamas vanduo turi būti nuolat kontroliuojamas pačių tiekėjų ar jų pasirinktų laboratorijų, todėl jis beveik visada atitinka geriamojo vandens kokybę“, – sako ji.

Šie projektai finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programą.

nuotrauka::1