Didžiausias regiono viešbučių valdytojas: Vilniuje turėsime daugiau naujienų

Iš kitų tarptautinių žaidėjų bendrovė išsiskiria savo veiklos modeliu – „Orbis“ nevengia į viešbučių statybas investuoti pati. Rugsėjį ji paskelbė apie naują savo statomą „Ibis“ viešbutį, kuris turėtų per porą metų iškilti netoli Vilniaus koncertų ir sporto rūmų.

Interviu VŽ „Orbis“ vadovas Gilles‘as Clavie žada daugiau naujienų dar šiais metais.

Kompanijos pajamos pastaruoju metu auga pakankamai sparčiai. Ar tai dėl rinkos augimo Rytų Europoje, ar todėl, kad jūs savo rinkos dalį didinate?

Jei trumpai, sakyčiau, ir tas, ir tas. Faktas, kad ši Europos dalis nuo Baltijos šalių iki Balkanų regiono auga labai sparčiai. Taigi, ekonominis kontekstas pastaruosius dvejus trejus metus buvo labai geras ir mes nemanome, kad artimiausiu metu jis blogės. Antras dalykas, negalime pamiršti, kad dėl, deja, nepalankių geopolitinių problemų šis regionas svečiui kelia saugumo įspūdį ir atsiranda didesnis matomumas. Tai yra gerai turizmui ir verslui.

Mes „Orbis“ grupėje per pastaruosius kelerius metus taip pat padarėme puikių dalykų, ir dabar jie atsiperka, padėdami mums pranokti rinką.

Ką būtent turite omenyje, kokie veiksmai prisideda prie augimo?

Vienas dalykas, stengiamės pritraukti svečių, kurie gali mokėti daugiau, nei anksčiau. Taigi, mes nedidiname kainos, mes pritraukiame žmones, kurie tikisi papildomų paslaugų, kurios mums suteikia papildomų pajamų. Tai yra renginiai ir jų dalyviai bei verslo klientai. Jiems reikia ne tik apgyvendinimo, bet ir susitikimų erdvių ir konferencijų centrų. Be to, vis dažniau iš mūsų tikimasi kūrybiškumo – klientai siekia atsisakyti tradicinio susitikimų kambario su ilgais stalais. Jie nori individualumo, net jei kalba eina apie konferencijas ir verslo reikalus.

Kitas dalykas – tobuliname savo restoranų koncepcijas. Iš maisto ir gėrimų gauname trečdalį visų pajamų ir mūsų marža yra viena didžiausių sektoriuje.

Na ir galiausiai šalia paslaugų mes turime ir savo portfelį. Tai yra viešbučiai, priklausantys mums, o taip pat franšizės ir valdymo sutarčių pagrindu veikiantys viešbučiai. Turime aiškią strategiją, kur norime investuoti, o kur nenorime turėti viešbučių. Ir čia mes siekiame parduoti viešbučius ir pasirašyti franšizės sutartis. Tai reiškia, kad mes išlaikome savo tinklą.

Kaip suprantu, franšizė jūsų kompanijoje yra neseniai įvykęs pokytis?

Taip. Pirmasis mūsų viešbutis, kurio pastato nevaldome (angl. šis modelis vadinamas asset light, o jei operatorius valdo ir pastatą – asset heavy – VŽ), atsirado Kaune 2012 m. Ten pasirašėme valdymo sutartį. Dabar, po ketverių metų šie viešbučiai sudaro reikšmingą dalį – maždaug ketvirtadalį – mūsų tinklo. O Baltijos šalyse tokių viešbučių yra dauguma.

„Orbis“ veikia visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Kuriose šalyse planuojate plėstis labiausiai ir kodėl?

Strategija yra pakankamai aiški. Mūsų pagrindinis verslas – du trečdaliai viso verslo – yra Lenkijoje. Esame identifikavę 7 pagrindinius miestus, kuriuose norime investuoti – Varšuva, Krokuva, Poznanė, Vroclavas, Trimiestis (Gdanskas, Gdynė ir Sopotas – VŽ), Ščecinas ir Katovicai. Tai reiškia, kad šiose vietose norime valdyti ir viešbučių nekilnojamąjį turtą (išskyrus nebent prabangių prekių ženklų atvejais). Visi viešbučiai, kurie nėra šiuose miestuose, turėtų būti parduoti ir jų valdymo modelis pakeistas į franšizę.

Likusiame regione mes taikomės į sostines. Taigi, visose sostinėse esame pasiruošę investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tiesa, mus taip pat domina kiti miestai tose šalyse, kurios, mūsų nuomone, turi stiprią vidinę rinką. Tokia yra ne tik Lenkijoje, bet ir Rumunijoje.

Baltijos šalyse padėtis yra tokia: mes turime 9 viešbučius ir ketiname plėstis toliau, tačiau strategija išlieka ta pati – investuojame sostinėse, o kituose miestuose plečiamės franšizės ar valdymo sutarčių pagrindu.

Kaip finansuojate savo investicijas? Skolinatės iš bankų?

Visų pirma turime pakankamai didelius pinigų srautus, o taip pat leidžiame obligacijas. Paskutinę emisiją papildėme liepos mėnesį.

Neseniai pasirašėte sutartį su „Merko“ dėl viešbučio statybos Vilniuje. Išsiskiriate čia dėl to, kad imatės statyti patys. Ar sakytumėte, kad tai suteikia jums pranašumo prieš kitus viešbučių tinklus, kurie imasi tik valdymo ir franšizės modelių?

Nenoriu komentuoti konkurentų veiksmų. Bet norėčiau pastebėti, kad puikiai žinome Vilniaus rinką. Esame čia jau daug metų, turime „Novotel“, vieną geriausiai veikiančių viešbučių. Taip pat žinome, kad šioje rinkoje trūksta ekonominio segmento viešbučių. Taigi, mes galėtume imtis valdymo sutarties dėl „Ibis“, tačiau jei norime augti šiame regione ir gauti daugiausia naudos iš plėtros, tai turi būti mūsų pačių investicijos. Mes neprisiimame tiek daug rizikos, nes žinome rinką ir manome, kad turėsime daug sinergijos su „Novotel“.

Ar planuojate turėti daugiau viešbučių Vilniuje? Galbūt kalbatės su kokiais nors investuotojais?

Kai lyginame Vilnių su kitomis sostinėmis, matome, kad yra erdvės tarptautiniams viešbučių tinklams, ir manome, kad galime plėstis. Esminės sąlygos – rasti patikimų partnerių ir gerą vietą tinkamam prekės ženklui. Palaikome gerus santykius su potencialiais partneriais, kalbamės su jais. Kol kas anksti sakyti konkrečiai, kas tai bus, bet neabejotinai išgirsite apie dar vieną viešbutį per ateinančius mėnesius.

Kai kalbate apie naujus viešbučius Vilniuje, ar planuojate ir turėti nekilnojamąjį turtą, ar turite omenyje valdymo bei franšizės modelius? Kokios klasės viešbučiai tai būtų?

Tai, matyt, būtų franšizė arba valdymas, greičiausiai valdymas. Ir kalbame apie visas kategorijas – ekonominę, vidutinę ir aukštą, net ir prabangos.

Ar galite įvardinti galimus prekės ženklus?

Ekonominiame segmente tai galėtų būti dar vienas „Ibis Styles“, vidutiniame mes jau turime „Novotel“, taigi, svarstytumėme apie „Mercure“. Apie aukštesnės klasės prekės ženklus kalbėti anksti.

Šiemet buvo pranešta apie du „Hilton“ tinklo viešbučius Vilniuje. Ką manote apie konkurencinę aplinką? Kaip tai veikia jūsų planus?

Kai kalbame apie viešbučių užimtumą Vilniuje, aiškiai matome, kad yra erdvės padidinti pasiūlą. Tam tikru metų laikotarpiu mieste trūksta vietos svečiams. Mūsų konkurentai, kuriuos minite, žada plėstis šiame regione ir, žiūrint iš mano pusės, tai yra logiška. Tačiau mes čia galime pasiūlyti daugiau pridėtinės vertės, nes jau dirbame šiame regione, puikiai pažįstame šia rinką.

Sakote, kad Vilniuje šiuo metu trūksta tarptautinių prekės ženklų viešbučių, tačiau pastaruoju metu tikrai netrūksta naujienų apie naujus projektus. Kada, jūsų nuomone, pasiūla jau bus pakankama – po kelių mėnesių ar kelių metų?

Galiu pasidalinti tuo, kaip pats matau rinką. Paklausos augimo tempas, palyginti su pasiūlos, išlieka palankus plėtrai – turiu omenyje, kad paklausa šiuo metu auga greičiau už pasiūlą. Mes niekada nežinome to iš anksto, bet žiūrint į ilgojo laikotarpio tendencijas, galime matyti, kad Baltijos šalys ir ypač jų sostinės yra priklausomos nuo artimiausių kaimynų – Lenkijos, Vokietijos, o taip pat ir Šiaurės šalių ekonomikų, kurios yra labai sveikos. Šiuo metu nematau jokių debesų danguje, kurie reikštų, kad turime sustoti.

Ar siekiate būti didžiausiu tinklu Lietuvoje ar Baltijos šalyse ir atimti šį titulą iš „Carlson Rezidor“ („Radisson“ viešbučių valdytojos)?

Žvelgiame sistemiškai – kai mes ateiname į rinką, mes norime būti lyderiais. Kalbame, tiesa, ne apie atskiras šalis – turime omenyje visą Baltijos šalių rinką. Ir čia 2012 m. mes turėjome 1 viešbutį, dabar jų yra 9. Galite matyti, kad tempas yra pakankamai įspūdingas. Tikiu, kad mes būsime labai arti lyderių per artimiausius metus.

infogr.am::1d712bfe-6586-4037-bade-93f577110659