Didžiausias regiono viešbučių valdytojas: Vilniuje turėsime daugiau naujienų

Publikuota: 2016-10-26
Gilles'as Clavie, „Orbis S.A.“ vykdomasis direktorius ir valdybos pirmininkas. Bendrovės nuotr.
svg svg
Gilles'as Clavie, „Orbis S.A.“ vykdomasis direktorius ir valdybos pirmininkas. Bendrovės nuotr.

Lenkijos „Orbis Hotel Group“, regione atstovaujanti savo akcininkę Prancūzijos „Accor Hotels“, taikosi į lyderės poziciją Baltijos šalyse.

Iš kitų tarptautinių žaidėjų bendrovė išsiskiria savo veiklos modeliu – „Orbis“ nevengia į viešbučių statybas investuoti pati. Rugsėjį ji paskelbė apie naują savo statomą „Ibis“ viešbutį, kuris turėtų per porą metų iškilti netoli Vilniaus koncertų ir sporto rūmų.

Interviu VŽ „Orbis“ vadovas Gilles‘as Clavie žada daugiau naujienų dar šiais metais.

Kompanijos pajamos pastaruoju metu auga pakankamai sparčiai. Ar tai dėl rinkos augimo Rytų Europoje, ar todėl, kad jūs savo rinkos dalį didinate?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jei trumpai, sakyčiau, ir tas, ir tas. Faktas, kad ši Europos dalis nuo Baltijos šalių iki Balkanų regiono auga labai sparčiai. Taigi, ekonominis kontekstas pastaruosius dvejus trejus metus buvo labai geras ir mes nemanome, kad artimiausiu metu jis blogės. Antras dalykas, negalime pamiršti, kad dėl, deja, nepalankių geopolitinių problemų šis regionas svečiui kelia saugumo įspūdį ir atsiranda didesnis matomumas. Tai yra gerai turizmui ir verslui.

Mes „Orbis“ grupėje per pastaruosius kelerius metus taip pat padarėme puikių dalykų, ir dabar jie atsiperka, padėdami mums pranokti rinką.

Ką būtent turite omenyje, kokie veiksmai prisideda prie augimo?

Vienas dalykas, stengiamės pritraukti svečių, kurie gali mokėti daugiau, nei anksčiau. Taigi, mes nedidiname kainos, mes pritraukiame žmones, kurie tikisi papildomų paslaugų, kurios mums suteikia papildomų pajamų. Tai yra renginiai ir jų dalyviai bei verslo klientai. Jiems reikia ne tik apgyvendinimo, bet ir susitikimų erdvių ir konferencijų centrų. Be to, vis dažniau iš mūsų tikimasi kūrybiškumo – klientai siekia atsisakyti tradicinio susitikimų kambario su ilgais stalais. Jie nori individualumo, net jei kalba eina apie konferencijas ir verslo reikalus.

Kitas dalykas – tobuliname savo restoranų koncepcijas. Iš maisto ir gėrimų gauname trečdalį visų pajamų ir mūsų marža yra viena didžiausių sektoriuje.

Na ir galiausiai šalia paslaugų mes turime ir savo portfelį. Tai yra viešbučiai, priklausantys mums, o taip pat franšizės ir valdymo sutarčių pagrindu veikiantys viešbučiai. Turime aiškią strategiją, kur norime investuoti, o kur nenorime turėti viešbučių. Ir čia mes siekiame parduoti viešbučius ir pasirašyti franšizės sutartis. Tai reiškia, kad mes išlaikome savo tinklą.

Kaip suprantu, franšizė jūsų kompanijoje yra neseniai įvykęs pokytis?

Taip. Pirmasis mūsų viešbutis, kurio pastato nevaldome (angl. šis modelis vadinamas asset light, o jei operatorius valdo ir pastatą – asset heavy – VŽ), atsirado Kaune 2012 m. Ten pasirašėme valdymo sutartį. Dabar, po ketverių metų šie viešbučiai sudaro reikšmingą dalį – maždaug ketvirtadalį – mūsų tinklo. O Baltijos šalyse tokių viešbučių yra dauguma.

„Orbis“ veikia visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Kuriose šalyse planuojate plėstis labiausiai ir kodėl?

Strategija yra pakankamai aiški. Mūsų pagrindinis verslas – du trečdaliai viso verslo – yra Lenkijoje. Esame identifikavę 7 pagrindinius miestus, kuriuose norime investuoti – Varšuva, Krokuva, Poznanė, Vroclavas, Trimiestis (Gdanskas, Gdynė ir Sopotas – VŽ), Ščecinas ir Katovicai. Tai reiškia, kad šiose vietose norime valdyti ir viešbučių nekilnojamąjį turtą (išskyrus nebent prabangių prekių ženklų atvejais). Visi viešbučiai, kurie nėra šiuose miestuose, turėtų būti parduoti ir jų valdymo modelis pakeistas į franšizę.

Likusiame regione mes taikomės į sostines. Taigi, visose sostinėse esame pasiruošę investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tiesa, mus taip pat domina kiti miestai tose šalyse, kurios, mūsų nuomone, turi stiprią vidinę rinką. Tokia yra ne tik Lenkijoje, bet ir Rumunijoje.

Baltijos šalyse padėtis yra tokia: mes turime 9 viešbučius ir ketiname plėstis toliau, tačiau strategija išlieka ta pati – investuojame sostinėse, o kituose miestuose plečiamės franšizės ar valdymo sutarčių pagrindu.

Kaip finansuojate savo investicijas? Skolinatės iš bankų?

Visų pirma turime pakankamai didelius pinigų srautus, o taip pat leidžiame obligacijas. Paskutinę emisiją papildėme liepos mėnesį.

Neseniai pasirašėte sutartį su „Merko“ dėl viešbučio statybos Vilniuje. Išsiskiriate čia dėl to, kad imatės statyti patys. Ar sakytumėte, kad tai suteikia jums pranašumo prieš kitus viešbučių tinklus, kurie imasi tik valdymo ir franšizės modelių?

Nenoriu komentuoti konkurentų veiksmų. Bet norėčiau pastebėti, kad puikiai žinome Vilniaus rinką. Esame čia jau daug metų, turime „Novotel“, vieną geriausiai veikiančių viešbučių. Taip pat žinome, kad šioje rinkoje trūksta ekonominio segmento viešbučių. Taigi, mes galėtume imtis valdymo sutarties dėl „Ibis“, tačiau jei norime augti šiame regione ir gauti daugiausia naudos iš plėtros, tai turi būti mūsų pačių investicijos. Mes neprisiimame tiek daug rizikos, nes žinome rinką ir manome, kad turėsime daug sinergijos su „Novotel“.

Ar planuojate turėti daugiau viešbučių Vilniuje? Galbūt kalbatės su kokiais nors investuotojais?

Kai lyginame Vilnių su kitomis sostinėmis, matome, kad yra erdvės tarptautiniams viešbučių tinklams, ir manome, kad galime plėstis. Esminės sąlygos – rasti patikimų partnerių ir gerą vietą tinkamam prekės ženklui. Palaikome gerus santykius su potencialiais partneriais, kalbamės su jais. Kol kas anksti sakyti konkrečiai, kas tai bus, bet neabejotinai išgirsite apie dar vieną viešbutį per ateinančius mėnesius.

Kai kalbate apie naujus viešbučius Vilniuje, ar planuojate ir turėti nekilnojamąjį turtą, ar turite omenyje valdymo bei franšizės modelius? Kokios klasės viešbučiai tai būtų?

Tai, matyt, būtų franšizė arba valdymas, greičiausiai valdymas. Ir kalbame apie visas kategorijas – ekonominę, vidutinę ir aukštą, net ir prabangos.

Ar galite įvardinti galimus prekės ženklus?

Ekonominiame segmente tai galėtų būti dar vienas „Ibis Styles“, vidutiniame mes jau turime „Novotel“, taigi, svarstytumėme apie „Mercure“. Apie aukštesnės klasės prekės ženklus kalbėti anksti.

Šiemet buvo pranešta apie du „Hilton“ tinklo viešbučius Vilniuje. Ką manote apie konkurencinę aplinką? Kaip tai veikia jūsų planus?

Kai kalbame apie viešbučių užimtumą Vilniuje, aiškiai matome, kad yra erdvės padidinti pasiūlą. Tam tikru metų laikotarpiu mieste trūksta vietos svečiams. Mūsų konkurentai, kuriuos minite, žada plėstis šiame regione ir, žiūrint iš mano pusės, tai yra logiška. Tačiau mes čia galime pasiūlyti daugiau pridėtinės vertės, nes jau dirbame šiame regione, puikiai pažįstame šia rinką.

Sakote, kad Vilniuje šiuo metu trūksta tarptautinių prekės ženklų viešbučių, tačiau pastaruoju metu tikrai netrūksta naujienų apie naujus projektus. Kada, jūsų nuomone, pasiūla jau bus pakankama – po kelių mėnesių ar kelių metų?

Galiu pasidalinti tuo, kaip pats matau rinką. Paklausos augimo tempas, palyginti su pasiūlos, išlieka palankus plėtrai – turiu omenyje, kad paklausa šiuo metu auga greičiau už pasiūlą. Mes niekada nežinome to iš anksto, bet žiūrint į ilgojo laikotarpio tendencijas, galime matyti, kad Baltijos šalys ir ypač jų sostinės yra priklausomos nuo artimiausių kaimynų – Lenkijos, Vokietijos, o taip pat ir Šiaurės šalių ekonomikų, kurios yra labai sveikos. Šiuo metu nematau jokių debesų danguje, kurie reikštų, kad turime sustoti.

Ar siekiate būti didžiausiu tinklu Lietuvoje ar Baltijos šalyse ir atimti šį titulą iš „Carlson Rezidor“ („Radisson“ viešbučių valdytojos)?

Žvelgiame sistemiškai – kai mes ateiname į rinką, mes norime būti lyderiais. Kalbame, tiesa, ne apie atskiras šalis – turime omenyje visą Baltijos šalių rinką. Ir čia 2012 m. mes turėjome 1 viešbutį, dabar jų yra 9. Galite matyti, kad tempas yra pakankamai įspūdingas. Tikiu, kad mes būsime labai arti lyderių per artimiausius metus.

infogr.am::1d712bfe-6586-4037-bade-93f577110659

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
„Lietuvos ryto“ grupės finansai: metus lydėjo ir nuostoliai, ir dividendai Premium

Žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ valdomų bendrovių konsoliduotos pajamos 2021 m. simboliškai sumenko, o...

Rinkodara
2022.05.24
Teismas neleido stabdyti prieigos prie „Russia Today“ portalų

Teismas gegužę neleido Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai stabdyti prieigos prie Rusijos valstybinės...

Rinkodara
2022.05.23
„YouTube“ ištrynė daugiau kaip 70.000 Kremliaus pasakojimų apie karą 6

„YouTube“ pašalino daugiau kaip 70.000 vaizdo įrašų ir 9.000 kanalų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, nes...

Inovacijos
2022.05.22
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
„Transparency international“: dėl duomenų atvėrimo ir panaudojimo Lietuva užima paskutinę vietą ES 11

Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos...

Rinkodara
2022.05.18
TV3 nuo birželio transliuos naują kanalą rusų kalba 2

TV3 žiniasklaidos grupė antradienį pranešė nuo birželio pradžios pradėsianti transliuoti naują kanalą rusų...

Rinkodara
2022.05.17
„Eurovizija“ su Monika Liu prie ekranų sutraukė per milijoną žiūrovų

Tarptautinį „Eurovizijos“ konkursą, kuriame šiemet Lietuvai atstovavo Monika Liu, buvo įsijungę daugiau nei...

Rinkodara
2022.05.17
„Verslo žinioms“ – Metų nacionalinės žiniasklaidos priemonės apdovanojimas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse apdovanoti Europos Sąjungos (ES) investicijų efektyvumą...

Verslo aplinka
2022.05.06
„Rekvizitai.lt“ – nauja duomenų analizės paslauga ir dovana VŽ prenumeratoriams 6

Portalą „rekvizitai.lt“ papildo nauja „Premium“ rubrika, kurioje vartotojai galės parsisiųsti „rekvizitai.lt“...

Prekyba
2022.05.05
Internetinė žiniasklaida „google mokesčio“ norėtų nuo 2023-iųjų 4

Internetinė žiniasklaida siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę taikyti skaitmeninių paslaugų mokestį...

Rinkodara
2022.05.04
EK atmetus skundą dėl LRT finansavimo, ginčas persikėlė į ES Teisingumo Teismą

Europos Komisija (EK) atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir...

Rinkodara
2022.05.03
„Ekspress Grupp“ pirmojo ketvirčio nuostolis viršijo 0,5 mln. Eur

„Delfi“ naujienų portalus Baltijos valstybėse valdanti Estijos žiniasklaidos ir pramogų grupė „Ekspress...

Rinkodara
2022.04.29
Institucijoms suteikta daugiau galių riboti karo propagandą

Seimas antradienį patvirtino pataisas, suteiksiančias daugiau galimybių žurnalistų etikos inspektoriui...

Verslo aplinka
2022.04.19
LRT atnaujina savo prekės ženklus

Iki 2022 m. vasaros LRT žiūrovai išvys atnaujintus LRT kanalų prekės ženklus. Įvaizdžio atnaujinimas apima...

Rinkodara
2022.04.12
Rusija apkaltino „YouTube“, kad blokuoja Valstybės Dūmos kanalą

Rusijos pareigūnai šeštadienį apkaltino vaizdo įrašų ir transliavimo platformą „YouTube“ blokuojant...

Verslo aplinka
2022.04.09
Rusija kovoja su „Google“: apkaltino „melagienų“ skleidimu

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareiškė uždrausianti JAV interneto...

Inovacijos
2022.04.07
Lietuvoje pradėta retransliuoti Ukrainos „UA: PBC“ radijo programa

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) per vidurinių bangų siųstuvą Lietuvoje pradėjo...

Rinkodara
2022.04.04
LRTK žiniasklaidai prilygino dalį vaizdo tinklaraštininkų 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams (vlogeriams),...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
„Google“ raginama šalinti programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas TV programas 3

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš „Google Play...

Rinkodara
2022.03.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku