Lietuvė sukūrė suyrančią pakuotę, galinčią pakeisti plastikus

Publikuota: 2016-09-29
„Verslo žinios“

Įkvėpta į Lietuvą besismelkiančios gyvenimo be atliekų idėjos, jauna Lietuvos dizainerė Austėja Platūkytė sukūrė alternatyvą plastikinėms pakuotėms - pakuotes iš naujos, biologiškai suyrančios medžiagos. Dabar laukia kitas žingsnis – Lietuvoje rasti įmones, kurios į tokias pakuotes norėtų pakuoti savo gaminius ir bendradarbiautų toliau vystant projektą.

„Mano kūrybą labiausiai įkvepia taršos problema. Tai viena globaliausių žmonijos problemų, kurios mastas sparčiai didėja. Per metus pasaulyje išmetama tiek šiukšlių, kad pavyktų žemės rutulį apjuosti 4 kartus. Tik 5% plastiko atliekų yra perdirbama, visa kita nusėda sąvartynuose ir gamtoje. Tai paskatino mane pabandyti sukurti pakavimo medžiagas, kurios galėtų pakeisti plastikus, ir neterštų gamtos. Tai tapo mano bakalaurinio darbo tema“, - pasakoja Austėja Platūkytė, Vilniaus dailės akademijos produktų dizaino magistratūros studentė.

Savo ieškojimus ir atradimus kuriant alternatyvas plastikams medžiagas jaunoji dizainerė pristatė ketvirtadienį Druskininkuose prasidėjusiame Baltijos šalių diskusijų forume „Atliekų tvarkymas“. Viena svarbiausių šiemetinio forumo temų – gyvenimas be atliekų.

Visiškai organiška

Dizainerė pasakojo, kad ieškodama plastikui alternatyvių medžiagų eksperimentavo „suplakdama“ į krūvą įvairius bioplastikų receptus, kūrė naujus receptus, panaudodama įvairias natūralias medžiagas kaip popierius ar kiaušinių lukštai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Eksperimentuodama atradau agarą – rudųjų ir raudonųjų dumblių nuovirą. Jį panaudojau kaip rišamąją medžiagą. Ieškodama substancijos, kuri geriausiai išlaiko formą, sumaišiau agarą su kalcio karbonatu, impregnavau augaliniu emulsiniu vašku ir gavau laukiamą rezultatą – eksperimentinę pakuotę iš biologiškai suyrančios medžiagos, kuri gali būti alternatyva sintetiniam platikui“, – pasakojo dizainerė. Jos teigimu, naujoji medžiaga puikiai išlaiko formą, nepraleidžia vandens, nepasiduoda gniuždymui, yra lengva.

„Ši medžiaga yra visiškai organiška. Tad sunaudojus viduje esantį produktą, tokią pakuotę galima tiesiog išmesti į kompostavimo dėžę arba panaudoti kaip dirvožemio trąšą. Netgi išmetus tokią pakuotę į gamtą kaip atliekas, veikiamos natūralių procesų ir mikroorganizmų jos suirtų ir nebūtų kenksmingos nei aplinkai, nei žmogui“, – sako ji.

Dizainerė pasakoja toliau tęsusi eksperimentą jau su vietinėmis, lietuviškomis, medžiagomis, tokiomis kaip iš obuolių išgaunamas natūralus pektinas ar įvairios dervos.

„Panaudojant įmonių gamybos atliekas galima sukurti daug naujų organinių medžiagų, iš jų vėliau kurti kitus produktus ir suyrančias pakuotes, pvz., iš obuolių sulčių gamybos procese gaunamų atliekų gauti pektiną, iš pektino vėl daryti suyrančias pakuotes“, – kalbėjo ji.

Kviečia pramonės įmones

Dizainerė planuoja toliau vystyti savo projektą ir tikisi juo sudominti pramonės įmones bei mokslo atstovus.

„Kad būtų galima toliau sėkmingai tęsti projektą, ieškau įmonių, kurios yra suintersuotos taršos mažinimu, norėtų savo gaminius pakuoti į suyrančias pakuotes, ir norėtų bendradarbiauti, taip pat mokslo ir technologijų atstovų, kurie galėtų padėti toliau vystant ir tiriant medžiagas“, – sako dizainerė.

Mergina planuoja ieškoti investuotojų ir užsienyje, ketina apie savo projektą paskelbti platformoje „Kickstarter“.

Perspektyvi sritis

Lina Šleinotaitė-Budrienė, „Atliekų forumo“ turinio vadovė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė, sako, jog bandymas išvengti gamtą teršiančių plastikų pasaulyje yra aplinkosaugos srities tema Nr. 1.

Pasak Visvaldo Varžinsko, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docento, pramoninė biotechnologija šiandien yra labai sparčiai auganti tyrimų ir pramonės sritis, kuri jau nuo 2007 metų, startavus pramoninės biotechnologijos programai, vystoma ir Lietuvoje.

„Ši bioskaidžių plastikų alternatyvas tradiciniams plastikams kurianti pramonės šaka Lietuvoje turi puikias perspektyvas dėl galimybių apsirūpinti atsinaujinančia žaliava. Mūsų šalies potencialas užauginti biomasę yra ženkliai didesnis nei poreikis suvartoti ją Lietuvos rinkoje ir santykinai didesnis nei Vakarų Europos valstybėse, kurioms pagal skaičiavimus biomasę reikės importuoti“, – dėsto jis.

Pasak p. Varžinsko, pagrindiniai iššūkiai mokslininkams ir bioskaidžius plastikus kuriančiai bei pakuočių gamybos procesuose pritaikyti siekiančiai pramonei Lietuvoje yra du.

Pirmasis – tai sukurtų medžiagų kaina ir jų konkurencingumo didinimas plastikų rinkoje. Siekiama įdiegti ir naudoti pigesnes ir biologiškai skaidžias žaliavas, kuriomis būtų galima pakeisti bent dalį plastikams gaminti naudojamų iš naftos produktų sintezuotų polimerų.

Kitas iššūkis – tai tam tikros bioplastikų savybės, kurios neleidžia pilnavertiškai pakeisti tradicinių plastikų pramoniniuose pakavimo procesuose. Vienas iš pavyzdžių – bioplastikų savybės siūlių virinimo procese, atsparumas pramoninio fasavimo procesuose ir kiti aspektai.

„Jau artimoje ateityje, išsprendus šiuos klausimus, teigiamo ekonominio efekto galima laukti iš bioplastikų naudojimo biologiškai skaidžioms pakuotėms gaminti, kas leistų ženkliai sumažinti pakuočių poveikį aplinkai dėl jų patekimo į atliekų srautą“, – prognozuoja mokslo atstovas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
„Lietuvos ryto“ grupės finansai: metus lydėjo ir nuostoliai, ir dividendai Premium

Žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ valdomų bendrovių konsoliduotos pajamos 2021 m. simboliškai sumenko, o...

Rinkodara
2022.05.24
Teismas neleido stabdyti prieigos prie „Russia Today“ portalų

Teismas gegužę neleido Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai stabdyti prieigos prie Rusijos valstybinės...

Rinkodara
2022.05.23
„YouTube“ ištrynė daugiau kaip 70.000 Kremliaus pasakojimų apie karą 6

„YouTube“ pašalino daugiau kaip 70.000 vaizdo įrašų ir 9.000 kanalų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, nes...

Inovacijos
2022.05.22
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
„Transparency international“: dėl duomenų atvėrimo ir panaudojimo Lietuva užima paskutinę vietą ES 11

Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos...

Rinkodara
2022.05.18
TV3 nuo birželio transliuos naują kanalą rusų kalba 2

TV3 žiniasklaidos grupė antradienį pranešė nuo birželio pradžios pradėsianti transliuoti naują kanalą rusų...

Rinkodara
2022.05.17
„Eurovizija“ su Monika Liu prie ekranų sutraukė per milijoną žiūrovų

Tarptautinį „Eurovizijos“ konkursą, kuriame šiemet Lietuvai atstovavo Monika Liu, buvo įsijungę daugiau nei...

Rinkodara
2022.05.17
„Verslo žinioms“ – Metų nacionalinės žiniasklaidos priemonės apdovanojimas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse apdovanoti Europos Sąjungos (ES) investicijų efektyvumą...

Verslo aplinka
2022.05.06
„Rekvizitai.lt“ – nauja duomenų analizės paslauga ir dovana VŽ prenumeratoriams 6

Portalą „rekvizitai.lt“ papildo nauja „Premium“ rubrika, kurioje vartotojai galės parsisiųsti „rekvizitai.lt“...

Prekyba
2022.05.05
Internetinė žiniasklaida „google mokesčio“ norėtų nuo 2023-iųjų 4

Internetinė žiniasklaida siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę taikyti skaitmeninių paslaugų mokestį...

Rinkodara
2022.05.04
EK atmetus skundą dėl LRT finansavimo, ginčas persikėlė į ES Teisingumo Teismą

Europos Komisija (EK) atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir...

Rinkodara
2022.05.03
„Ekspress Grupp“ pirmojo ketvirčio nuostolis viršijo 0,5 mln. Eur

„Delfi“ naujienų portalus Baltijos valstybėse valdanti Estijos žiniasklaidos ir pramogų grupė „Ekspress...

Rinkodara
2022.04.29
Institucijoms suteikta daugiau galių riboti karo propagandą

Seimas antradienį patvirtino pataisas, suteiksiančias daugiau galimybių žurnalistų etikos inspektoriui...

Verslo aplinka
2022.04.19
LRT atnaujina savo prekės ženklus

Iki 2022 m. vasaros LRT žiūrovai išvys atnaujintus LRT kanalų prekės ženklus. Įvaizdžio atnaujinimas apima...

Rinkodara
2022.04.12
Rusija apkaltino „YouTube“, kad blokuoja Valstybės Dūmos kanalą

Rusijos pareigūnai šeštadienį apkaltino vaizdo įrašų ir transliavimo platformą „YouTube“ blokuojant...

Verslo aplinka
2022.04.09
Rusija kovoja su „Google“: apkaltino „melagienų“ skleidimu

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareiškė uždrausianti JAV interneto...

Inovacijos
2022.04.07
Lietuvoje pradėta retransliuoti Ukrainos „UA: PBC“ radijo programa

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) per vidurinių bangų siųstuvą Lietuvoje pradėjo...

Rinkodara
2022.04.04
LRTK žiniasklaidai prilygino dalį vaizdo tinklaraštininkų 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams (vlogeriams),...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
„Google“ raginama šalinti programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas TV programas 3

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš „Google Play...

Rinkodara
2022.03.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku