Kadagių slėnis rengiasi mesti pirštinę Lajų takui

FOTOGALERIJA WEB Kadagių slėnis (30 nuotr.)

Lietuvoje tęsiasi pažintinių takų ir apžvalgos bokštų bumas. Pernai garsiausiai skambėjo Anykščių medžių lajų takas, o šių metų „atradimas“ – Kauno marių regioniniame parke esantis Arlaviškių botaninio draustinio pažintinis takas. Tarp keliautojų jis geriau žinomas kaip Kadagių slėnio takas.

Tako ilgis – 1,3 km. Dalis jo – 501 m – nuklota lentomis ir vingiuoja virš kadagyno. Nuo tako apžvalgos aikštelių atsiveria nepakartojami vaizdai ne tik į šlaitu besidriekiantį Kadagių slėnį, bet ir į riestą Kauno marių „uodegą“ su joje išnirusia Dabintos sala.

Gausesni turistų pulkai

Nijolė Eidukaitienė, Kauno marių regioninio parko direkcijos direktorė, pasakoja, kad anksčiau pasivaikščioti taku ir pasigrožėti šlaitu besidriekiančiu slėniu bei įspūdingais Kauno marių vaizdais daugiausia atvykdavo Kauno regiono gyventojų.

Tačiau šiemet Kadagių slėniu susidomėjo ir turistai iš kitų Lietuvos vietovių bei užsienio. Gausesni turistų būriai į Kadagių slėnį plūstelėjo po to, kai šią vasarą žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog kelionių entuziastai Arlaviškių draustinio taką išrinko gražiausiu Lietuvos saugomose teritorijose esančiu pažintiniu taku.

Lankytojų srautai šoktelėjo smarkiai. 2015 m. nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos Kadagių slėnio take apsilankė apie 12.000 svečių. O šiemet per tą patį laikotarpį tikimasi sulaukti jau 20.700 žmonių.

Plūstelėjus turistams, šiemet daugiau nupirkta ir savanoriškų 1 Eur kainuojančių parko lankytojo bilietų – juos platina Vaišvydavoje įsikūrusi parko direkcija ir prie kadagyno atvykstantis kavos automobilis.

Pernai nuo gegužės šių bilietų parduota už 509 Eur, o šiemet suma išaugo jau iki 1.200 Eur.

Už iš lankytojų surinktas lėšas Kadagių slėnio takas prieš trejetą savaičių buvo atnaujintas – įsigijus 5,5 kub. m specialiai paruoštos medienos supuvusios medinės tako lentos pakeistos naujomis.

Balandžio 1-oji pakuždėjo idėją

Regioninio parko darbuotojai turi svajonę įgyvendinti ir dar vieną naujovę – sudaryti žmonėms galimybę pasivaikščioti kadagių viršūnėmis, panašiai kaip Anykščių medžių lajų take.

Idėja gimė iš Melagių dienos pokšto. Šiemet balandžio 1 d. viena parko direkcijos darbuotoja socialiniame tinkle „Facebook“ įdėjo nuotrauką – fotomontažą, kuriame pavaizduota virš kadagyno įrengta platforma, ir paskelbė, esą Arlaviškių pažintiniame take atidaromas pakibęs virš šlaito apžvalgos ratas, kurio stiklinės perregimos dugno konstrukcijos leidžia nevaržomai mėgautis kadagyno panorama ir transliuoja vaizdus tiesiog po kojomis.

Nors tai tebuvo pokštas, žmonėms ši idėja labai patiko, tad nuspręsta pamėginti ją įgyvendinti.

„Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai jau esame pateikę pasiūlymą įrengti tokią platformą už ES lėšas. Ar pavyks įgyvendinti sumanymą, kol kas anksti spėlioti. Šiandien tai tik siūlymas. Jei jam būtų pritarta, paraiškas gauti ES lėšų teiktų Saugomų teritorijų tarnyba“, – pasakoja p. Eidukaitienė.

Įkvėpti kadagių gaivos

Kadagių slėnis – svarbiausias 116,6 ha užimančio Arlaviškių botaninio draustinio akcentas. Lietuvoje tikrų kadagynų yra nedaug, jie auga labai lėtai. Arlaviškių kadagynas unikalus tuo, kad yra natūraliai išaugęs ant stataus šlaito, o tarp kadagių plytinčiuose stepinių pievų lopinėliuose bei kitose draustinio vietose aptinkama retų augalų, grybų, šaltinių su besiformuojančiais tufais ir net kabančių pelkių. Jei nusišypsos laimė, Kadagių slėnyje galima išvysti ir itin retą į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą augalą – gauruotąjį gvazdiką. Jis aptinkamas tik Kauno regioniniame parke, ir kadagynas – viena iš trijų parke esančių jo buveinių.

Į Kadagių slėnį atvykstama ne tik pasigėrėti atsiveriančiais vaizdais, bet ir pakvėpuoti švariu oru. Mat kadagiai turi unikalių savybių – 1 ha kadagyno per parą išskiria apie 30 kg natūralių antibiotinių medžiagų – fitoncidų, kurie sunaikina ore pasklidusius mikrobus. Toks kiekis galėtų išvalyti net didelio miesto orą. Įdomu, kad kadagiai nepakenčia užterštos aplinkos – ten, kur oras kenksmingas, jie išnyksta.