Vertėjai nespėja paskui įmonių poreikius

Publikuota: 2015-10-03
Eglė Lenkutienė, UAB „Vertimo namai“ direktorė: „Mūsų vertėjai ne tik verčia Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, bet ir keliauja su delegacijomis į užsienį. Tai rodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas vyksta ir intensyvėja.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Eglė Lenkutienė, UAB „Vertimo namai“ direktorė: „Mūsų vertėjai ne tik verčia Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, bet ir keliauja su delegacijomis į užsienį. Tai rodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas vyksta ir intensyvėja.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos verslui vis glaudžiau bendradarbiaujant su užsienio bendrovėmis, vertimo paslaugų rinka plečiasi. Tiesa, paslaugų kokybė verslininkų nedžiugina.

Evelina Grigonė, vertimo paslaugas teikiančios UAB „Airv“ rinkodaros vadovė, teigia, kad kiekvienais metais jaučiamas rinkos augimas.

„Tam daro įtaką kitų verslo sričių augimas, plėtimasis į užsienio šalis“, – teigia ji. Naujos verslo tendencijos keičia ne tik vertimo paslaugų rinkos apimtį, bet ir verslininkų poreikius.

Kuo toliau, tuo labiau išvengiama lietuvių kalbos. „Daug Lietuvos įmonių, kurių valdybos yra Lietuvoje, dirba tiesiogiai su užsienio rinkomis ir dažniausiai prašo vertimų iš vienos užsienio kalbos į kitą“, – pasakoja p. Grigonė.

Eglė Lenkutienė, UAB „Vertimo namai“ direktorė, teigia, kad pagrindinė šių metų naujovė vertimo paslaugų rinkoje – atsiranda vis daugiau darbo vertėjams žodžiu: „Mūsų vertėjai ne tik verčia Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, bet ir keliauja su delegacijomis į užsienį. Tai rodo, kad tarptautinis bendradarbiavimas vyksta ir intensyvėja.“

Ponios Lenkutienės teigimu, paklausiausios išlieka tos pačios kalbos: anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, o pastaruoju metu didėja ir paklausa versti į kaimynų kalbas – latvių ir estų. Ponia Grigonė regi ir kitų kalbų paklausos didėjimą: kinų, arabų, rumunų, vengrų, slovėnų ir slovakų.

Kokybė netenkina

„Pastaruoju metu ne tik viešuosiuose pirkimuose, bet ir privačių užsakovų reikalaujama, kad įmonė dirbtų pagal vertimų kokybės vadybos sertifikatus“, – aukštesnių reikalavimų kėlimą pabrėžia p. Lenkutienė.

Privatūs užsakovai dažnai prašo šių sertifikatų kopijų, nes nemažai vertimo įmonių savo internetiniuose puslapiuose deklaruoja, kad dirba su sertifikatais, nors iš tiesų jų neturi.

„Turint šiuos sertifikatus reikia kas pusmetį atlikti auditą, – tai nėra paprastas formalumas, o audito neperėjus iš įmonės sertifikatai tiesiog atimami“, – tikina p. Lenkutienė.

Didieji vertimo biurai teigia verčiantys į ir iš 33, 50 ar net 63 kalbų, bet verslininkai nurodo, kad rasti Lietuvoje egzotiškesnės kalbos vertėjų – sunku.

„Anglų kalbos vertėjų pakanka, bet kiek įdomesnė situacija su kitomis kalbomis. Kai reikia išversti puslapį graikų, portugalų ar serbų kalbomis, dažnai pasiūlos visiškai nėra“, – patirtimi dalijasi Mindaugas Anilionis, UAB „Mikrovisata“, gaminančios išmaniuosius įrenginius, vadovas.

Neradusi vertėjų Lietuvoje, dažniausiai įmonė kreipiasi į tos šalies, į kurios kalbą verčiama, vertimo biurus.

Jurgita Juškienė, kompiuterių programinės įrangos UAB „Acme Europe“ ryšių su visuomene specialistė, teigia, kad vertėjų ilgai ieškoti nereikia, nes jų įmonė yra sudariusi sutartį su vertimų biuru, kuris dirba su vertėjais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Tiesa, nors egzotiškesnių kalbų vertėjų „Acme“ randa, jų darbo kokybė tenkina ne visada.

„Labai sunku rasti vieną agentūrą, kuri kokybiškai verstų į daugelį kalbų. Neretai sulaukiame priekaištų iš partnerių užsienyje, kad išversta netinkamai“, – pasakoja p. Juškienė.

Giedrius Juozapavičius, UAB „Maxima grupė“ korporacinių reikalų vadovas, teigia, kad „Maxima“ kiekvienoje šalyje, kurioje veikia grupės kontroliuojamos įmonės, turi sudariusi sutartį su vertimų biurais.

„Deja, iš darbuotojų sulaukiame ir nusiskundimų dėl nekokybiškų vertimų. Tokiais atvejais pirmiausia kreipiamės į vertimo biurą su prašymu peržvelgti vertimą ir pataisyti. Jeigu vis tiek mūsų netenkina vertimo kokybė, kreipiamės į kitą vertimų biurą“, – patirtimi dalinasi p. Juozapavičius.

Kiek lengviau įmonėms, verčiančioms tik į populiariausias kalbas – anglų ir rusų.

infogr.am::infogram_0_vertejai-43496380

Trūksta specialistų

Vertimo biurų atstovai pripažįsta, kad profesionalų vertimo srityje tikrai trūksta.

„Rinka auga labai greitai, o naujų specialistų greitai neatsiranda. Pavyzdžiui, tikrai gerų norvegų kalbos vertėjų Lietuvoje yra gal kokie 5, o šios kalbos paklausa – labai didelė, tai lemia ir vertimo kainą, ir atlikimo terminus“, – pasakoja p. Grigonė. Jaučiamas ir kitų skandinavų kalbų vertėjų trūkumas.

Ponia Grigonė pabrėžia, kad nors Lietuvoje populiaru studijuoti kalbas, tačiau iškart po studijų vertėju dirbti gali retas.

„Reikia labai daug praktikos, kad galėtum gerai versti, o daugelis vertimo biurų neskiria daug laiko mokymams – iškart tikisi sulaukti profesionalių vertėjų. Dėl to kenčia vertimų kokybė“, – mano ji.

Pašnekovė teigia, kad trūksta net tokių kalbų kaip rusų, anglų ir vokiečių profesionalių vertėjų, nors šių kalbų studijos – itin populiarios.

Jos vertinimu, dėl vertėjų, ypač pradedančiųjų, kokybės trūkumo kalti juos rengiantys universitetai. „Dabar pas mus ateina žmonės, universitete studijavę iškart dvi kalbas, pavyzdžiui, lietuvių ir latvių. Tekstus iš latvių kalbos jie verčia su daugybe lietuvių kalbos klaidų. Anksčiau to tikrai nebuvo“, – yra įsitikinusi p. Lenkutienė.

VMI duomenimis, praėjusiais metais vertimo veikla Lietuvoje užsiėmė 1.423 fiziniai ir 166 juridiniai asmenys, tai beveik 8% daugiau nei 2013 m.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 23 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Novaturo“ apyvarta šiemet pasiekė 55 mln. Eur

Didžiausio Baltijos šalių kelionių operatoriaus „Novaturas“, akcijas kotiruojančio Vilniaus ir Varšuvos...

Į stovyklą priimtų tūkstančius vaikų, bet teorinė parama netenkina Premium 2

Vaikų vasaros stovyklų skaičius, per kelerius metus išaugęs nuo 700 iki 1.100, pernai stabilizavosi, ir...

„Icor“ įmonei leista įsigyti degalinių statybos ir aptarnavimo bendrovę

Konkurencijos taryba leido koncerno „Icor“ netiesiogiai kontroliuojamai UAB „Citenga“ įsigyti degalinių...

Statyba ir NT
2018.06.13
„City Service“ ketina išmokėti 9,8 mln. Eur dividendų

Koncerno „Icor“ valdoma nekilnojamojo turto priežiūros įmonė „City Service“, pernai uždirbusi 6,151...

Vilniečiai už šiukšles pradeda mokėti dvinarę rinkliavą 6

Sostinės gyventojams šią savaitę paštu bus išsiųsti pranešimai apie mokėjimus už komunalinių atliekų tvarkymą...

Pajūrio verslininkams nepavyko sudominti pasaulio futbolo čempionato aistruolių 6

Klaipėdos ir Neringos verslininkams nepavyko sudominti į Karaliaučiaus sritį vyksiančių pasaulio futbolo...

Už ne laiku išvežtas atliekas sostinės vežėjams žada baudas 1

Vilniaus m. savivaldybė pradeda pažeidimų procedūrą prieš visus tris sostinėje dirbančius komunalinių atliekų...

LPK: pakuočių atliekų tvarkymo sistema krizėje, būtini skubūs valdžios sprendimai

Gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai tvirtina, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema...

Verslas pajūryje: užsidirba ir iš raktų perdavimo Premium 1

Kuo daugiau gyventojų įsigyja pajūryje antrą būstą, tuo paslaugų sektoriui geriau: vietos verslininkai būsto...

Teismas: „Forum Cinemas“ privalo sumokėti 1,4 mln. Eur baudą už kartelį

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi pripažino, kad kino teatrus...

D. Dargis kartu su „Civinity“ eina į komercinio NT įrengimo ir priežiūros verslą 1

Domo Dargio, NT plėtros ir statybos bendrovės „Eika“ vadovo, asmeniškai kontroliuojama įmonė kartu su pastatų...

Statyba ir NT
2018.06.04
„Mano gilė“ kratosi ambicijų mokėjimų rinkoje 12

Nauja „Lietuvos energijos“ strateginė kryptis konsoliduoti komercines veiklas atneš pokyčių ir į „Gilę“,...

Energetika
2018.06.04
Lietuvos azartinių lošimų įstaigų pajamos šiemet smuko 5%

Lietuvos azartinių lošimų įstaigos pirmąjį šių metų ketvirtį iš lošimų veiklos gavo 22,691 mln. Eur bendrųjų...

Viešuosiuose pirkimuose – tikslios kainos barjeras Premium 2

Perkančiosios organizacijos, planuodamos pirkimus, nuo šiol turi būti tikslios kaip laikrodis – pagal naują...

Verslo aplinka
2018.05.31
Alytus: ką pamatyti ir kodėl tarpukariu jį taip mėgo Kauno ponios 2

Pasiūlius į savaitgalio turistinį maršrutą įtraukti Alytų, ne vienas gūžtelėtų pečiais – ką ten veikti.

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau