Renginių rinkoje – (ne)tikėti konkurentai ir augančios kainos

Publikuota: 2015-09-20
Klientai vis rečiau organizuoja tradicinius sezoninius šventes ir vakarėlius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Klientai vis rečiau organizuoja tradicinius sezoninius šventes ir vakarėlius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Verslo renginių organizavimo rinkoje pastaruoju metu kova verda ne tik dėl originalių idėjų ar netradicinių komunikacijos sprendimų. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalį pyrago atsiriekti nori ir nauji konkurentai – ryšių su visuomene agentūros.

Kaip juokauja patyrę renginių organizatoriai, dabartiniai pokyčiai rinkoje nėra susiję tik su išgeriamo šampano kiekiu ar veiklą nutraukiančiais mėgstamiausiais publikos atlikėjais.

Pastebima, kad kinta tiek klientų poreikiai, pamažu artėjantys prie pasaulinių tendencijų, tiek įvedus eurą pasikeitę trečiųjų šalių paslaugų kainoraščiai. Vis dėlto įdomiausiai formuojasi nauja konkurencinė aplinka, į kurią įsilieja ne tik naujos renginių organizavimo agentūros, bet ir tokie dalyviai kaip ryšių su visuomene (RsV) agentūros, kelionių rengėjai ir net viešbučiai.

(Ne)tikėti konkurentai

Dar neseniai renginių organizavimo rinkos apžvalgose vyravo trijų keturių žinomų agentūrų pavadinimai, tačiau pastaruoju metu įmonių rengiamuose konkursuose galima išgirsti vis daugiau naujų vardų. Net tokių, kurie paprastai priskiriami kitiems sektoriams.

„Kova užsakovų konkursuose darosi įdomi, – teigia Vilma Balčiūnienė, įvykių organizavimo agentūros „Publicum Events“ direktorė. – Ribos tarp renginių organizavimo, reklamos ir komunikacijos tapo nebeaiškios, tad didžiausiu iššūkiu tampa į rinką besiveržiančios RsV agentūros, išmanančios prekių ženklų komunikaciją ir turinčios daug patirties rinkodaros sferoje. Tai skatina pasitempti ir vadinamąsias tradicines agentūras, nes klientai vis dažniau nori ne tik kokybiško renginio, bet ir viso komunikacijos paketo.“

Pasak p. Balčiūnienės, renginius užsakantys klientai suvokia, kad skirtingos agentūros pasižymi skirtinga stiprybe, todėl didesnė konkurencija ir jos paskatintas visų rinkos dalyvių tobulėjimas klientams tik į naudą.

„Visas komunikacijos paketas reiškia, kad renginys renginiu nesibaigia – reikia ir pritraukti žiniasklaidą, rūpintis sklaida socialinėse medijose, bet tai pastaruoju metu puikiai daro ir agentūros, kurios renginių segmente seniai sukasi“, – tvirtina ji.

Jogaila Morkūnas, renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ vadovas, šiai nuomonei pritaria. Pasak jo, norint įsilieti į renginių segmentą didelių investicijų nereikia ir „net prakutęs kūrybininkas gali pasirūpinti renginiu neišeidamas iš kontoros“.

Tiesa, pasak p. Morkūno, to dažnai neužtenka, tad ir naujus konkurentus jis linkęs vertinti atsargiai.

„Turiu savo filosofiją – konkursuose dalyvauja ir RsV specialistai, ir kelionių agentūros, bet praktika rodo, kad jos klientų simpatijas laimi retai – svarbiausia vis tiek išlieka kompetencija ir patirtis“, – teigia „Pirmosios kavos“ vadovas. Ir patikslina, kad jo agentūra taip pat palaiko ryšius su RsV srityje dirbančiais kolegomis, kurių pagalba praverčia kuriant išskirtinius komunikacijų planus.

Žvelgia plačiau

Kiek kitaip situaciją vertina pačios RsV agentūros, jau turinčios klientų verslo renginių sektoriuje ir atradusios savo stiprybę. Šarūnė Širvinskaitė, „Idea PR“ projektų vadovė ir integruotos komunikacijos ekspertė, teigia, kad renginio pageidaujantiems klientams dirbti su RsV agentūromis yra tiesiog patogiau: jos tiek organizuoja renginį, tiek rūpinasi jo viešinimu, tad visa informacija – vienose rankose, o planavimas – sklandesnis.

„Didžiausias skirtumas tarp renginių organizatorių ir RsV yra tai, kad renginių organizavimo įmonės dėmesį telkia į atvykusią auditoriją, o RsV agentūros organizuoja renginius dėl viešumo. Abi sritys pradėjo artėti viena prie kitos, panašėti, bet RsV agentūros į renginį žvelgia plačiau, nes yra orientuotos į turinio kūrimą, o ne į technines detales“, – teigia p. Širvinskaitė. Pasak jos, dirbant su RsV kasdien susiduriama su situacijomis, kai reikia ne tik įgyvendinti kliento norus, bet kartu patraukti žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį, todėl ši patirtis klientams itin patraukli.

Paklausta apie galimą renginių organizavimo agentūrų ir RsV specialistų bendradarbiavimą, p. Širvinskaitė pabrėžė, kad tai sveikintina, jeigu pirmieji imasi techniškai įgyvendinti renginį, o antrieji rūpinasi renginio koncepcija. Vis dėlto tokiam požiūriui renginių organizatoriai pritarti linkę ne visuomet, ypač jeigu klientas abi puses pasamdo prieš tai nepasitaręs.

Giedriaus Masalskio, renginių organizavimo agentūros „Anoniminių darboholikų klubas“ vadovo, teigimu, dabar populiarus pasakymas „medijų komplektas“ neturėtų reikšti, kad klientas komunikacijos klausimais kreipiasi į vienos srities agentūrą, o renginiui įgyvendinti – į kitą.

„Mes patys inicijuojame kuo aiškesnę, inkorporuotą vidinę komunikaciją – antraip kyla rizika paprasčiausiai nesusikalbėti“, – sako p. Masalskis.

Arba gerai, arba nieko

Viena iš priežasčių, kodėl padėtis rinkoje keičiasi, yra prie pasaulinių standartų artėjantys verslo renginius užsakančių klientų norai. Rinkoje pamažu nelieka seniau ryškaus sezoniškumo, keičiasi ir renginių pobūdis: klientai vis rečiau organizuoja tradicinius sezoninius šventes ir vakarėlius, bet siekia didesnę vertę kuriančių renginių, turinčių didelį komunikacijos planą.

Pono Morkūno nuomone, verslo renginiams nebeužtenka vien tradicinės maisto, muzikos ir gėrimų kombinacijos, tad stengiamasi sukurti kiek kitokią patirtį – samdomi žinomi Lietuvos ir užsienio šalių lektoriai, organizuojamos rimtas analizes pristatančios konferencijos. Šiam pastebėjimui pritaria p. Masalskis. Jis teigia, kad klientai siekia renginiais formuoti solidesnį įvaizdį, į renginius nori integruoti technologines naujoves.

Tiesa, priduria jis, kartais ši tendencija pasiekia absurdo ribą: „Užsimanoma pralenkti konkurentus ir parodyti didžiausią išmanymą, todėl kartais klientai neįvertina savo renginio specifikos ir prašo to, kas ne visai tinka, pavyzdžiui, 300 žmonių renginiui užsako pramogą, kurią vienu metu išbandyti gali vos keli žmonės, o visi kiti laukia eilės. Tokiu atveju bandome mandagiai paaiškinti, kad kartais geriausiai skambanti idėja nėra geriausias sprendimas. Puiku, kai klientai išsilavinę ir tai suvokia.“

Šoktelėjo kainos

Rinką neabejotinai veikia ir požiūris į renginiui skirtą biudžetą, ypač kai įvedus eurą išaugo trečiųjų šalių teikiamų paslaugų kainos – visi pašnekovai pritaria, kad šoktelėjo atlikėjų honorarai, nuomos, maisto kainos, bet tikslius skaičius pateikti sunku, nes kiekviena įmonė kainas kelia savo nuožiūra.

„Nors agentūros savo kainas konvertavo sąžiningai, kartais tenka klientams aiškinti, kodėl renginio biudžetas vis tiek išaugs. Todėl arba galima mažinti renginio apimtį ir atsisakyti tam tikrų paslaugų, arba bandyti įtikinti klientą, kad kokybei užtikrinti vis dėlto reikės didesnių išlaidų“, – sako p. Balčiūnienė.

„Pirmosios kavos“ vadovas p. Morkūnas antrina ir juokaudamas pabrėžia, kad nemažai atlikėjų savo kainas litais konvertavo tiesiog perrašydami valiutos ženklą į eurus. „Kai kurios įmonės tai mato ir supranta, kad organizuoti renginį pigiai ir taupant jau nebeįmanoma, – sako p. Morkūnas, – todėl ir mes vadovaujamės taisykle, kad arba darome gerai, arba nieko. Galbūt metų pradžioje buvo galima pajausti tam tikrą euro baimę, bet viskas grįžta į vėžes ir klientai prisitaiko prie naujų aplinkybių.“

Panašią situaciją, pavadintą stabdžių sindromu, matė ir p. Masalskis, kai iškart po krizės klientai stengėsi taupyti visomis išgalėmis. Dabar stabdžiai jau drąsiau atleidžiami ir klientai biudžetą planuoja lanksčiau. Tiesa, „Anoniminių darboholikų klubas“ vis dar sulaukia prašymų parengti ekonominį renginio variantą, bet, pasak p. Masalskio, paprastai pavyksta rasti kompromisą ir įrodyti klientui, kad kokybės pigiai nusipirkti tikriausiai nepavyks.

Keičia strategiją

Į pakitusią situaciją reaguoja ir tos verslo įmonės, kurios savo renginius organizuoja pačios, arba renginių organizatorių pagalbos prašo tik išskirtiniais atvejais. Jos pritaria, kad trečiųjų šalių paslaugos šiemet kiek pabrango, todėl yra linkusios ieškoti būdų, kaip pakeisti pačią renginio koncepciją arba išlaidas paskirstyti racionaliau.

Dovilė Buinickaitė-Struckienė, „Rimi Lietuvos“ personalo vadovė, teigia, kad įmonės renginių biudžetas auga dėl intensyvios plėtros, todėl toliau bendradarbiauja su tais pačiais trečiųjų šalių partneriais, su kuriais dirbo ir anksčiau.

„Jų paslaugų brangimo nepastebime, nuolatinių partnerių sąskaitose kainos konvertuotos sąžiningai. Kita vertus, teikdami užklausas naujiems partneriams dažniausiai sulaukiame padidintos kainos pasiūlymų, tad kiekvienu konkrečiu atveju deramės ir vertiname savo norus ir galimybes bei pasiūlymus“, – sako ji.

Kiek kitokią strategiją taiko telekomunikacijų įmonė „Teo“, daugiau dėmesio šiuo metu skirianti ne seniau populiariems dideliems renginiams, bet naujai segmentuotai koncepcijai. Antanas Bubnelis, „Teo“ korporatyvinių reikalų padalinio vadovas, sako, kad vidinės ir išorinės komunikacijos darbų akiratyje renginių reikšmė didėja, bet jie labiau segmentuojami – tikslines auditorijas norima pasiekti joms įdomiu turiniu ir forma. Todėl mažėja renginių mastas, ši tendencija turi įtakos ir paslaugų pirkimui – segmentavimas leidžia biudžetą panaudoti efektyviau, ypač kai paslaugos brangsta.

„Tikslines auditorijas renkamės ir organizuodami renginius klientams. Pavyzdžiui, konkretų IT sprendimą pristatome tik transporto bendrovėms. Arba bendradarbiaujame su jau žinomų renginių ir tikslinę auditoriją pasiekiančiais organizatoriais, pavyzdžiui, „Login“, „TEDx“, „Verslo žinių“ konferencijomis. Tai užtikrina ne tik didesnį dėmesį klientams, renginių kokybę ir inovatyvumą, bet ir mažesnes sąnaudas“, – teigia p. Bubnelis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 11 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva išlieka tarp šviesolaidinio interneto lyderių 3

Šią savaitę Amsterdame vykusiosioje šviesolaidinio interneto plėtra Europoje besirūpinančios ne pelno...

Paslaugos
2019.03.17
Viešbučio naujovė – savaime išsivalantys kambariai 3

Technologinė pažanga nesustodama skverbiasi ir į viešbučių industriją. Šviežiausia technologinė inovacija –...

Paslaugos
2019.03.17
Paskelbė draugiškiausių aplinkai elektronikos gamintojų reitingą 1

Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ sureitingavo didžiausius pasaulio elektronikos gamintojus pagal jų...

Paslaugos
2019.03.17
„ADC Parking“ valdytoja šalia Vilniaus oro uosto atidaro pigesnę aikštelę 7

Vilniaus, Kauno, Palangos ir Rygos oro uostuose „ADC Parking“ automobilių aikšteles valdanti bendrovė „DK...

Logistika
2019.03.16
„Žmonių“ rinkodaros vadovė: man sekasi ten, kur reikia drąsos ir pokyčių 8

Didžiausias iššūkis šiandien verslams yra kurti pridėtinę prekės ženklo vertę, kai visi aplink žvalgosi...

Rinkodara
2019.03.16
„Facebook“ kuria savo kriptovaliutą ir mokėjimų paslaugą Premium 2

„Facebook“ patyliukais vysto nuosavą kriptovaliutą ir mobiliųjų mokėjimų funkciją savo programėlėje, paskelbė...

Paslaugos
2019.03.16
Daugiausiai keleivių aptarnaujantys pasaulio oro uostai 1

Daugiausiai keleivių pasaulyje aptarnauja Hartsfyldo-Džaksono Atlantos tarptautinis oro uostas (JAV), rodo...

Paslaugos
2019.03.16
3 milijonai tonų plastiko 5

Kompanija „Coca-Cola“ pripažino, kad per metus sunaudoja 3 milijonus tonų plastiko pakuotės.

Pramonė
2019.03.15
Iš „Facebook“ pabėgo dar du svarbūs vadovai 3

Socialinis tinklas „Facebook“ neteko dar dviejų svarbių aukščiausio lygmens vadovų – produkto vadovo Chriso...

Vadyba
2019.03.15
Penkios nuostatos, nulemiančios „Lean“ taikymo sėkmę

Apie vadybos sistemą „Lean“ kasmet paskelbiama daug straipsnių ir knygų, tačiau noras sužinoti, kaip „Lean“...

Paslaugos
2019.03.15
Daugiausiai naujų mokinių pritraukusios privačios mokyklos Premium

Dalis tėvelių jau susirūpino, į kurią mokyklą registruoti savo atžalą naujiems – 2019–2020-iems – mokslo...

Paslaugos
2019.03.15
Šiemet Vilniuje bus atidaryta pirmoji parduotuvė be kasų Premium 2

Jauna Lietuvos technologijų bendrovė „Magma Solutions“, veikianti su „Pixevios“ prekės ženklu, šiemet žada...

Paslaugos
2019.03.15
Istorinis biurų sandoris Kaune nutrūko – „R1 RCM“ lieka senose patalpose 5

Kaune įsikūrusio technologijų kompanijos „R1 RCM“ (buvusi „Intermedix“) padalinio darbuotojams pristatyti...

Paslaugos
2019.03.14
Po pažinties „Tesonet“ įkūrė komunikacijos agentūrą Premium 4

Savo vietą po saule Lietuvoje rado dar viena komunikacijos paslaugų agentūra „Blue Oceans PR“. Jos įkūrėjos...

Rinkodara
2019.03.14
Išrinkta Mykolo Romerio universiteto rektorė

Ketvirtadienį Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektore išrinkta profesorė Inga Žalėnienė, iki šiol...

Vadyba
2019.03.14
Vilniaus universiteto vardu platinami kenkėjiški laiškai

Vilniaus universitetas (VU) ketvirtadienį pranešė, kad jo vardu iš rusiško domeno neteisėtai buvo siunčiami...

Technologijos
2019.03.14
Vilniečių „Soundest“ tarptautinis spurtas: per 5 metus išaugo 10 kartų Premium 4

Lietuvos e. rinkodaros sprendimų kūrėja „Soundest“, veikianti su „Omnisend“ prekės ženklu, per pastaruosius...

Paslaugos
2019.03.14
Pardavė „TrackDuck“ ir ėmėsi kelionių verslo Premium

Edmundas Balčikonis, aktyvus startuolių bendruomenės narys ir vie­nas iš dizaino industrijai skirto...

Paslaugos
2019.03.14
Visame pasaulyje nutupdyti „Boeing“ lėktuvai chaoso nesukels  Premium

Po antrosios patirtos naujo tipo lėktuvo 737 MAX 8 katastrofos „Boeing“ rekomenduoja laikinai...

Logistika
2019.03.14
Lietuvos miestai – žvaigždės, pernai sulaukę daugiausiai turistų 2

VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, remdamasi statistikos duomenimis, sudarė daugiausiai vietinių ir užsienio turistų...

Paslaugos
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau