Renginių rinkoje – (ne)tikėti konkurentai ir augančios kainos

Publikuota: 2015-09-20
Klientai vis rečiau organizuoja tradicinius sezoninius šventes ir vakarėlius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Klientai vis rečiau organizuoja tradicinius sezoninius šventes ir vakarėlius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Verslo renginių organizavimo rinkoje pastaruoju metu kova verda ne tik dėl originalių idėjų ar netradicinių komunikacijos sprendimų. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalį pyrago atsiriekti nori ir nauji konkurentai – ryšių su visuomene agentūros.

Kaip juokauja patyrę renginių organizatoriai, dabartiniai pokyčiai rinkoje nėra susiję tik su išgeriamo šampano kiekiu ar veiklą nutraukiančiais mėgstamiausiais publikos atlikėjais.

Pastebima, kad kinta tiek klientų poreikiai, pamažu artėjantys prie pasaulinių tendencijų, tiek įvedus eurą pasikeitę trečiųjų šalių paslaugų kainoraščiai. Vis dėlto įdomiausiai formuojasi nauja konkurencinė aplinka, į kurią įsilieja ne tik naujos renginių organizavimo agentūros, bet ir tokie dalyviai kaip ryšių su visuomene (RsV) agentūros, kelionių rengėjai ir net viešbučiai.

(Ne)tikėti konkurentai

Dar neseniai renginių organizavimo rinkos apžvalgose vyravo trijų keturių žinomų agentūrų pavadinimai, tačiau pastaruoju metu įmonių rengiamuose konkursuose galima išgirsti vis daugiau naujų vardų. Net tokių, kurie paprastai priskiriami kitiems sektoriams.

„Kova užsakovų konkursuose darosi įdomi, – teigia Vilma Balčiūnienė, įvykių organizavimo agentūros „Publicum Events“ direktorė. – Ribos tarp renginių organizavimo, reklamos ir komunikacijos tapo nebeaiškios, tad didžiausiu iššūkiu tampa į rinką besiveržiančios RsV agentūros, išmanančios prekių ženklų komunikaciją ir turinčios daug patirties rinkodaros sferoje. Tai skatina pasitempti ir vadinamąsias tradicines agentūras, nes klientai vis dažniau nori ne tik kokybiško renginio, bet ir viso komunikacijos paketo.“

Pasak p. Balčiūnienės, renginius užsakantys klientai suvokia, kad skirtingos agentūros pasižymi skirtinga stiprybe, todėl didesnė konkurencija ir jos paskatintas visų rinkos dalyvių tobulėjimas klientams tik į naudą.

„Visas komunikacijos paketas reiškia, kad renginys renginiu nesibaigia – reikia ir pritraukti žiniasklaidą, rūpintis sklaida socialinėse medijose, bet tai pastaruoju metu puikiai daro ir agentūros, kurios renginių segmente seniai sukasi“, – tvirtina ji.

Jogaila Morkūnas, renginių organizavimo agentūros „Pirmoji kava“ vadovas, šiai nuomonei pritaria. Pasak jo, norint įsilieti į renginių segmentą didelių investicijų nereikia ir „net prakutęs kūrybininkas gali pasirūpinti renginiu neišeidamas iš kontoros“.

Tiesa, pasak p. Morkūno, to dažnai neužtenka, tad ir naujus konkurentus jis linkęs vertinti atsargiai.

„Turiu savo filosofiją – konkursuose dalyvauja ir RsV specialistai, ir kelionių agentūros, bet praktika rodo, kad jos klientų simpatijas laimi retai – svarbiausia vis tiek išlieka kompetencija ir patirtis“, – teigia „Pirmosios kavos“ vadovas. Ir patikslina, kad jo agentūra taip pat palaiko ryšius su RsV srityje dirbančiais kolegomis, kurių pagalba praverčia kuriant išskirtinius komunikacijų planus.

Žvelgia plačiau

Kiek kitaip situaciją vertina pačios RsV agentūros, jau turinčios klientų verslo renginių sektoriuje ir atradusios savo stiprybę. Šarūnė Širvinskaitė, „Idea PR“ projektų vadovė ir integruotos komunikacijos ekspertė, teigia, kad renginio pageidaujantiems klientams dirbti su RsV agentūromis yra tiesiog patogiau: jos tiek organizuoja renginį, tiek rūpinasi jo viešinimu, tad visa informacija – vienose rankose, o planavimas – sklandesnis.

„Didžiausias skirtumas tarp renginių organizatorių ir RsV yra tai, kad renginių organizavimo įmonės dėmesį telkia į atvykusią auditoriją, o RsV agentūros organizuoja renginius dėl viešumo. Abi sritys pradėjo artėti viena prie kitos, panašėti, bet RsV agentūros į renginį žvelgia plačiau, nes yra orientuotos į turinio kūrimą, o ne į technines detales“, – teigia p. Širvinskaitė. Pasak jos, dirbant su RsV kasdien susiduriama su situacijomis, kai reikia ne tik įgyvendinti kliento norus, bet kartu patraukti žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį, todėl ši patirtis klientams itin patraukli.

Paklausta apie galimą renginių organizavimo agentūrų ir RsV specialistų bendradarbiavimą, p. Širvinskaitė pabrėžė, kad tai sveikintina, jeigu pirmieji imasi techniškai įgyvendinti renginį, o antrieji rūpinasi renginio koncepcija. Vis dėlto tokiam požiūriui renginių organizatoriai pritarti linkę ne visuomet, ypač jeigu klientas abi puses pasamdo prieš tai nepasitaręs.

Giedriaus Masalskio, renginių organizavimo agentūros „Anoniminių darboholikų klubas“ vadovo, teigimu, dabar populiarus pasakymas „medijų komplektas“ neturėtų reikšti, kad klientas komunikacijos klausimais kreipiasi į vienos srities agentūrą, o renginiui įgyvendinti – į kitą.

„Mes patys inicijuojame kuo aiškesnę, inkorporuotą vidinę komunikaciją – antraip kyla rizika paprasčiausiai nesusikalbėti“, – sako p. Masalskis.

Arba gerai, arba nieko

Viena iš priežasčių, kodėl padėtis rinkoje keičiasi, yra prie pasaulinių standartų artėjantys verslo renginius užsakančių klientų norai. Rinkoje pamažu nelieka seniau ryškaus sezoniškumo, keičiasi ir renginių pobūdis: klientai vis rečiau organizuoja tradicinius sezoninius šventes ir vakarėlius, bet siekia didesnę vertę kuriančių renginių, turinčių didelį komunikacijos planą.

Pono Morkūno nuomone, verslo renginiams nebeužtenka vien tradicinės maisto, muzikos ir gėrimų kombinacijos, tad stengiamasi sukurti kiek kitokią patirtį – samdomi žinomi Lietuvos ir užsienio šalių lektoriai, organizuojamos rimtas analizes pristatančios konferencijos. Šiam pastebėjimui pritaria p. Masalskis. Jis teigia, kad klientai siekia renginiais formuoti solidesnį įvaizdį, į renginius nori integruoti technologines naujoves.

Tiesa, priduria jis, kartais ši tendencija pasiekia absurdo ribą: „Užsimanoma pralenkti konkurentus ir parodyti didžiausią išmanymą, todėl kartais klientai neįvertina savo renginio specifikos ir prašo to, kas ne visai tinka, pavyzdžiui, 300 žmonių renginiui užsako pramogą, kurią vienu metu išbandyti gali vos keli žmonės, o visi kiti laukia eilės. Tokiu atveju bandome mandagiai paaiškinti, kad kartais geriausiai skambanti idėja nėra geriausias sprendimas. Puiku, kai klientai išsilavinę ir tai suvokia.“

Šoktelėjo kainos

Rinką neabejotinai veikia ir požiūris į renginiui skirtą biudžetą, ypač kai įvedus eurą išaugo trečiųjų šalių teikiamų paslaugų kainos – visi pašnekovai pritaria, kad šoktelėjo atlikėjų honorarai, nuomos, maisto kainos, bet tikslius skaičius pateikti sunku, nes kiekviena įmonė kainas kelia savo nuožiūra.

„Nors agentūros savo kainas konvertavo sąžiningai, kartais tenka klientams aiškinti, kodėl renginio biudžetas vis tiek išaugs. Todėl arba galima mažinti renginio apimtį ir atsisakyti tam tikrų paslaugų, arba bandyti įtikinti klientą, kad kokybei užtikrinti vis dėlto reikės didesnių išlaidų“, – sako p. Balčiūnienė.

„Pirmosios kavos“ vadovas p. Morkūnas antrina ir juokaudamas pabrėžia, kad nemažai atlikėjų savo kainas litais konvertavo tiesiog perrašydami valiutos ženklą į eurus. „Kai kurios įmonės tai mato ir supranta, kad organizuoti renginį pigiai ir taupant jau nebeįmanoma, – sako p. Morkūnas, – todėl ir mes vadovaujamės taisykle, kad arba darome gerai, arba nieko. Galbūt metų pradžioje buvo galima pajausti tam tikrą euro baimę, bet viskas grįžta į vėžes ir klientai prisitaiko prie naujų aplinkybių.“

Panašią situaciją, pavadintą stabdžių sindromu, matė ir p. Masalskis, kai iškart po krizės klientai stengėsi taupyti visomis išgalėmis. Dabar stabdžiai jau drąsiau atleidžiami ir klientai biudžetą planuoja lanksčiau. Tiesa, „Anoniminių darboholikų klubas“ vis dar sulaukia prašymų parengti ekonominį renginio variantą, bet, pasak p. Masalskio, paprastai pavyksta rasti kompromisą ir įrodyti klientui, kad kokybės pigiai nusipirkti tikriausiai nepavyks.

Keičia strategiją

Į pakitusią situaciją reaguoja ir tos verslo įmonės, kurios savo renginius organizuoja pačios, arba renginių organizatorių pagalbos prašo tik išskirtiniais atvejais. Jos pritaria, kad trečiųjų šalių paslaugos šiemet kiek pabrango, todėl yra linkusios ieškoti būdų, kaip pakeisti pačią renginio koncepciją arba išlaidas paskirstyti racionaliau.

Dovilė Buinickaitė-Struckienė, „Rimi Lietuvos“ personalo vadovė, teigia, kad įmonės renginių biudžetas auga dėl intensyvios plėtros, todėl toliau bendradarbiauja su tais pačiais trečiųjų šalių partneriais, su kuriais dirbo ir anksčiau.

„Jų paslaugų brangimo nepastebime, nuolatinių partnerių sąskaitose kainos konvertuotos sąžiningai. Kita vertus, teikdami užklausas naujiems partneriams dažniausiai sulaukiame padidintos kainos pasiūlymų, tad kiekvienu konkrečiu atveju deramės ir vertiname savo norus ir galimybes bei pasiūlymus“, – sako ji.

Kiek kitokią strategiją taiko telekomunikacijų įmonė „Teo“, daugiau dėmesio šiuo metu skirianti ne seniau populiariems dideliems renginiams, bet naujai segmentuotai koncepcijai. Antanas Bubnelis, „Teo“ korporatyvinių reikalų padalinio vadovas, sako, kad vidinės ir išorinės komunikacijos darbų akiratyje renginių reikšmė didėja, bet jie labiau segmentuojami – tikslines auditorijas norima pasiekti joms įdomiu turiniu ir forma. Todėl mažėja renginių mastas, ši tendencija turi įtakos ir paslaugų pirkimui – segmentavimas leidžia biudžetą panaudoti efektyviau, ypač kai paslaugos brangsta.

„Tikslines auditorijas renkamės ir organizuodami renginius klientams. Pavyzdžiui, konkretų IT sprendimą pristatome tik transporto bendrovėms. Arba bendradarbiaujame su jau žinomų renginių ir tikslinę auditoriją pasiekiančiais organizatoriais, pavyzdžiui, „Login“, „TEDx“, „Verslo žinių“ konferencijomis. Tai užtikrina ne tik didesnį dėmesį klientams, renginių kokybę ir inovatyvumą, bet ir mažesnes sąnaudas“, – teigia p. Bubnelis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 11 d.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslas kyla prieš iniciatyvą į taromatus rinkti vyno bei degtinės butelius Premium

Šiandien Seimo Aplinkos komitetas spręs, ar įjungti žalią šviesą Seimo narės Virginijos Vingrienės...

Paslaugos
05:45
Internete neteisėtai naudojamasi LRT laidos „Klauskite daktaro“ pavadinimu

LRT pasiekė informacija, kad internete, prisidengdami LRT televizijos laidos „Klauskite daktaro“ pavadinimu...

Rinkodara
2019.07.16
Seimas nesvarstys reklamos LRT draudimo

Parlamentarai antradienį nutarė, kad nesvarstys projekto, kuriuo siūloma uždrausti visą reklamą Lietuvos...

Rinkodara
2019.07.16
G. Nausėdos vizitas Lenkijoje: pakvietė bankus į Lietuvą, pareiškė paramą ginče su Briuseliu 40

Varšuvoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė kurį nors Lenkijos bankų atidaryti...

Verslo aplinka
2019.07.16
„Facebook“ vadovai dėl „Libra“ iškviesti į Kongresą 7

„Facebook“ vadovams antradienis ir trečiadienis bus sunkūs. Jie iškviesti į Vašingtoną pasiaiškinti Kongrese...

Paslaugos
2019.07.16
Pirminio investavimo etape „Oxipit“ pritraukė 1,5 mln. eurų 1

Dirbtinio intelekto sprendimus radiologijai kuriantis lietuvių startuolis „Oxipit“ baigė pirminio investavimo...

Paslaugos
2019.07.16
Su programėle „Swedbank“ susidorojo, laukia konkurentų sąskaitų integravimas Premium 18

Šiandien „Swedbank“ pristato atsiskaitymų galimybę dėvimais „Garmin“ ir „Fitbit“ įrenginiais. Bankas pasirašė...

Paslaugos
2019.07.16
„Genus AI“ pusę iš 3 mln. USD investicijos išleis Lietuvoje Premium 8

Lietuvių su partneriais Amerikoje įkurtas ir neseniai dar vieną milijoninę investiciją pritraukęs startuolis...

Paslaugos
2019.07.15
„Novaturo“ apyvarta birželį sumažėjo 9%

Didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus AB „Novaturas“ apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje...

Paslaugos
2019.07.15
Bitkoinas smuko po D. Trumpo kritikos 7

Bitkoino sugrįžimas į aukštesnį nei 11.000 USD lygį liepos pradžioje jau nugrimzdo į praeitį – kriptovaliutos...

Rinkos
2019.07.15
Lietuvos oro uostų patirtis: kaip tris VĮ paversti vienu šiuolaikišku verslu Premium 5

Prieš 5 metus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdžiusios įmonės buvo sujungtos į vieną. Naujai...

Vadyba
2019.07.15
Molėtuose po trejų metų turėtų iškilti baseinas

Molėtų valdžia ketina iki 2022 m. mieste pastatyti baseiną. Skaičiuojama, kad jis kainuos 3,84 mln. Eur, o...

Statyba ir NT
2019.07.14
Šiandien buhalterio darbe nebus: ko griebtis? 16

Kad ir kaip gerai būtų organizuota kompanija, kad ir kokie uolūs darbuotojai joje dirbtų – vasara yra toks...

Paslaugos
2019.07.14
Gruzijos prezidentė įsitikinusi: rusų turistai sugrįš 8

Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili yra tikra, kad Rusijos turistų srautas, pastebimai sumenkęs po to, kai...

Paslaugos
2019.07.13
Kuršių nerijoje baigta tvarkyti audringos jūros žiemą apgadinta aplinka 1

Kuršių nerijoje baigta tvarkyti per šaltąjį audrų sezoną apgadinta aplinka: šiemet stichija buvo pridariusi...

Paslaugos
2019.07.13
Po Lietuvą – prezidentų pėdsakais

Prezidentės pyragas, prezidento dvaras, prezidentinė skrynia ar net prezidento kalnas... Naujojo Lietuvos...

Paslaugos
2019.07.13
Nauja irklavimo bazė Visagine turėtų atsirasti po trejų metų

Visagine ketinama užbaigti prieš ketverius metus pradėtas irklavimo bazės prie Visagino ežero statybas.

Paslaugos
2019.07.13
„Facebook“ ketinama skirti rekordinę 5 mlrd. USD baudą 10

JAV reguliuotojai socialiniam tinklui „Facebook“ nusprendė skirti rekordinę 5 mlrd. USD baudą už duomenų...

Paslaugos
2019.07.13
LNK pelnas pernai smuko dukart iki 1,8 mln. Eur 2

Verslininko Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“ priklausanti žiniasklaidos bendrovė „Laisvas ir...

Rinkodara
2019.07.12
Teismas leido blokuoti „Sputnik“ lietuvišką portalą 1

Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos...

Rinkodara
2019.07.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau