Lietuvos paštas: „snoriukai“ jau atsipirko

Publikuota: 2015-08-20
Atnaujinta 2015-08-20 09:27
Lina Minderienė, AB Lietuvos paštas generalinė direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lina Minderienė, AB Lietuvos paštas generalinė direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

2012 m. antroje pusėje už 900.000 Eur nupirkti bankrutavusio banko „Snoras“ kioskai jau atsipirko, teigia Lina Minderienė, AB Lietuvos paštas generalinė direktorė. O bendrovės planuose – finansinių paslaugų plėtra ir tinklo optimizavimas.

Vadovė aiškina, kad kioskų pirkimas ir „PayPost“ finansinių paslaugų tinklo sukūrimas leido perimti bankrutavusių bankų klientus ir pritraukti jaunimo.

„Tai investicija, kuri jau atsipirko ir generuoja grąžą, mes nusipirkome tinklą su geromis vietomis ir klientais. Atsitiko taip, kad tie klientai, kurie eidavo mokėti mokesčius į paštą, ten ir eina, o „PayPost“ renkasi buvę „Snoro“ ir „Ūkio banko“ klientai. Taip pritraukėme jaunus žmones, kurių neturėjome, ir tuos, kurie nori finansines paslaugas atlikti ne pašte, o specializuotose vietose“, – VŽ sako p. Minderienė.

Ji mini, kad iš nupirkto 214 kioskų tinklo naudojama 200, likusieji – rezerve. Direktorės teigimu, šis pirkinys grąžą generuoti pradėjo dar praėjusiais metais, tai yra praktiškai po metų nuo įsigijimo.

Vis giliau į finansus

Panašu, kad Lietuvos paštui mokėjimo paslaugų rinka patiko, nes į ją plečiamasi dar labiau, nors konkurentų ir netrūksta – reikia grumtis su bankais ir kitomis finansų įmonėmis.

„Finansinės paslaugos yra kita mūsų svarbi šaka, kuri turbūt susiklostė istoriškai. Traukiantis bankams ir auginant įkainius susidarė niša mums, turime licenciją, tam tikrus produktus ir galimybes tai vystyti“, – aiškina vadovė.

Bendrovė neseniai pasiūlė atsidaryti joje sąskaitą, į kurią galima gauti atlyginimą, sumokėti už kai kurias paslaugas ir nemokamai per mėnesį išsigryninti iki 1.000 Eur. Kitais metais pasirodys elektroninių paslaugų sistema ir mokėjimo kortelės, kuriomis bus galima atsiskaityti už pašte teikiamas paslaugas. Vėliau ši kortelė galėtų patenkinti ir kitus kasdienius poreikis, tai yra, prilygti paprastoms bankų mokėjimo kortelėms.

Ponia Minderienė kol kas nesiryžta prognozuoti, kaip šiai paslaugai seksis įsitvirtinti, tačiau tikimasi rimtos rinkos dalies.

„Rinka nėra susiformavusi, šiandien ji keičiasi iš bankinės į mokėjimų. Norime būti pirmu ar antru žaidėju, bet kalbėti apie tai, kokią dalį rinkos turėsime ir kokios pajamos iš to bus, dar sunku“, – pasakoja direktorė.

Ne iš gero gyvenimo

Ponia Minderienė kalba, kad paštai pokyčius išgyvena visame pasaulyje. Mažėjant laiškų ir smulkios korespondencijos kiekiams jiems tenka ieškoti kitų galimybių ir teikti naujas paslaugas. Anot jos, kasmet skirtingose šalyse korespondencijos srautas krenta po 10–15% ir galiausiai liks tik labai nedidelė dalis. Tačiau tradicinių pašto paslaugų išnykimo ji neprognozuoja.

„To nesustabdysi, kažkada sustos savaime, bet galbūt visada išliks žmonės, kurie nori gauti laišką, kažkam išsiųsti atviruką, ypač per Kalėdas“, – mano p. Minderienė.

Padeda siuntos

Vadovė aiškina, kad auganti elektroninės prekybos rinka suteikia daugiau galimybių ir paštui. Anot jos, auga neregistruotų siuntų kiekis, nes dažnai iš e. parduotuvių siunčiamos prekės yra tokios pigios, kad nėra baisu, jei jos pasimes, tokiu atveju, užsisakyti naują, pavyzdžiui, telefono dėklą bus pigiau nei mokėti mokesčius.

„Mes turime tranzito licenciją. Jeigu vežtų kita kompanija, kad ir DHL, tai ji turėtų išmuitinti krovinį, viską parodyti. O kadangi čia yra pašto siunta, viskas pavyksta greičiau. Rinka rodo, kad žmogus gali laukti 5 ar 6 dienas, bet 2 savaites jau nebe, tai ta tranzito galimybė mums suteikia pranašumo“, – dėsto vadovė, kuri tarptautinių siuntų augime įžvelgia didelį potencialą.

Tačiau bandoma konkuruoti ir vidaus rinkoje. Anot jos, sunku būtų rasti valstybei priklausančią bendrovę, kuri turėtų tiek daug konkurentų. Jų nėra tik besitraukiančioje laiškų ir mažos korespondencijos paslaugų sferoje, bet finansuose galima suskaičiuoti bent 10, siuntų pristatyme – apie 80 kompanijų. Pastarojoje srityje Lietuvos paštas mėgina įsitvirtinti antroje pozicijoje, iškart po „DPD Lietuva“.

„Dabar vyksta konkurencinė kova, kaip perimti klientus, kad būtume antru žaidėju siuntų rinkoje. Turime pasiūlyti geresnes paslaugas arba mažinti kainą, bet atsiranda smulkesnių įmonių, kurios gali dirbti pigiau. Kas mums pavyksta, tai pasiūlyti paimti pusę srauto ir viską atlikti geriau, taip persiviliojame dalį klientų“, – pasakoja direktorė.

Optimizuos tinklą

Ponia Minderienė kalba, kad paštas į priekį galėtų judėti ir spartesniais žingsniais, jeigu neturėtų balasto – įpareigojimo išlaikyti tinklą net ir kaimiškose vietovėse, kur veikla yra nuostolinga. Tai ji įvardija ne kaip verslo dalį, o socialinę atsakomybę, nes dotacijos gaunamos tik iš prenumeratų ir nepadengia turimų išlaidų.

„Čia mums yra didžiulis iššūkis ir stabdis. Mes sutinkame, kad gerai yra kurti vertę ne tik akcininkui, bet ir visuomenei, tačiau tai neleidžia mums vystytis taip greitai, kaip norėtume“, – problemą įvardija pašnekovė.

Tačiau pasikeitę vartotojų poreikiai diktuoja ir sprendimus. Kadangi pašto skyriaus darbo laikas ribotas, žmonės nėra linkę laukti eilėje, ypač tomis dienomis, kai dėl įvairių mokesčių susidaro jos itin pailgėja. Todėl paštas vis daugiau paslaugų perkels į savitarną. Pavyzdžiui, kaimiškose vietovėse galės atsirasti užsakomi asmeniniai siuntų atsiėmimo punktai, į kuriuos bus pristatomi siuntiniai ir apie juos pranešama SMS žinute ar el. laišku.

„Matosi ir kitų šalių praktika – žmonės eina į savitarną, todėl galvojame fizinį tinklą paversti į savitarnos. Taip nereikėtų darbuotojo, o žmogus galėtų pats savimi pasirūpinti, jei reikia, nusipirkti ir laikraštį. Matome, kad tokie sprendimai dabar yra labai aktualūs, o mums gali padėti dirbti pelningai“, – aiškina vadovė.

Lietuvos paštą valdo Susisiekimo ministerija. Šių metų I ketvirtį, neaudituotais duomenimis, Lietuvos pašto įmonių grupės pajamos siekė 17,26 mln. Eur. Tuo pačiu laikotarpiu pernai jos buvo 14,55 mln. Eur. Praėjusių metų I ketvirčio 531.000 Eur nuostolius šiais metais pakeitė 654.000 Eur veiklos pelnas. 2014 m. Lietuvos pašto įmonių grupė patyrė 1,8 mln. Eur nuostolių, 2013 m. buvo uždirbta 1,6 mln. Eur grynojo pelno.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kelionių į užsienį skaičius ir išlaidos per metus išaugo 11%

Kelionių į užsienį skaičius 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, padidėjo...

Atidarė restoraną, kuriame nesiginčijama dėl to, kas lėkštėje: lankytojų apstu Premium 1

Maitinimo verslas – sudėtingas, bet įtraukia: tie, kas perpranta jo taisykles, dažniausiai imasi plėtros, nes...

Viešieji pirkimai: kada įsitraukia antstolis Premium

Viešųjų pirkimų dalyviai kartais naudojasi antstolio paslaugomis – užsako faktinių aplinkybių konstatavimą.

Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
„Lindstrom“ Vilniuje statys skalbyklą

Tekstilės nuomos paslaugų UAB „Lindstrom“ Savanorių prospekte Vilniuje planuoja statyti paslaugų centrą su...

Pramonė
2018.06.18
„Novaturo“ apyvarta šiemet pasiekė 55 mln. Eur 1

Didžiausio Baltijos šalių kelionių operatoriaus „Novaturas“, akcijas kotiruojančio Vilniaus ir Varšuvos...

Į stovyklą priimtų tūkstančius vaikų, bet teorinė parama netenkina Premium 2

Vaikų vasaros stovyklų skaičius, per kelerius metus išaugęs nuo 700 iki 1.100, pernai stabilizavosi, ir...

„Icor“ įmonei leista įsigyti degalinių statybos ir aptarnavimo bendrovę

Konkurencijos taryba leido koncerno „Icor“ netiesiogiai kontroliuojamai UAB „Citenga“ įsigyti degalinių...

Statyba ir NT
2018.06.13
„City Service“ ketina išmokėti 9,8 mln. Eur dividendų

Koncerno „Icor“ valdoma nekilnojamojo turto priežiūros įmonė „City Service“, pernai uždirbusi 6,151...

Vilniečiai už šiukšles pradeda mokėti dvinarę rinkliavą 6

Sostinės gyventojams šią savaitę paštu bus išsiųsti pranešimai apie mokėjimus už komunalinių atliekų tvarkymą...

Pajūrio verslininkams nepavyko sudominti pasaulio futbolo čempionato aistruolių 6

Klaipėdos ir Neringos verslininkams nepavyko sudominti į Karaliaučiaus sritį vyksiančių pasaulio futbolo...

Už ne laiku išvežtas atliekas sostinės vežėjams žada baudas 1

Vilniaus m. savivaldybė pradeda pažeidimų procedūrą prieš visus tris sostinėje dirbančius komunalinių atliekų...

LPK: pakuočių atliekų tvarkymo sistema krizėje, būtini skubūs valdžios sprendimai

Gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai tvirtina, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistema...

Verslas pajūryje: užsidirba ir iš raktų perdavimo Premium 1

Kuo daugiau gyventojų įsigyja pajūryje antrą būstą, tuo paslaugų sektoriui geriau: vietos verslininkai būsto...

Teismas: „Forum Cinemas“ privalo sumokėti 1,4 mln. Eur baudą už kartelį

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi pripažino, kad kino teatrus...

D. Dargis kartu su „Civinity“ eina į komercinio NT įrengimo ir priežiūros verslą 1

Domo Dargio, NT plėtros ir statybos bendrovės „Eika“ vadovo, asmeniškai kontroliuojama įmonė kartu su pastatų...

Statyba ir NT
2018.06.04
„Mano gilė“ kratosi ambicijų mokėjimų rinkoje 12

Nauja „Lietuvos energijos“ strateginė kryptis konsoliduoti komercines veiklas atneš pokyčių ir į „Gilę“,...

Energetika
2018.06.04
Lietuvos azartinių lošimų įstaigų pajamos šiemet smuko 5%

Lietuvos azartinių lošimų įstaigos pirmąjį šių metų ketvirtį iš lošimų veiklos gavo 22,691 mln. Eur bendrųjų...

Viešuosiuose pirkimuose – tikslios kainos barjeras Premium 2

Perkančiosios organizacijos, planuodamos pirkimus, nuo šiol turi būti tikslios kaip laikrodis – pagal naują...

Verslo aplinka
2018.05.31

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau