Lietuvos paštas: „snoriukai“ jau atsipirko

Publikuota: 2015-08-20
Atnaujinta 2015-08-20 09:27
Lina Minderienė, AB Lietuvos paštas generalinė direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lina Minderienė, AB Lietuvos paštas generalinė direktorė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

2012 m. antroje pusėje už 900.000 Eur nupirkti bankrutavusio banko „Snoras“ kioskai jau atsipirko, teigia Lina Minderienė, AB Lietuvos paštas generalinė direktorė. O bendrovės planuose – finansinių paslaugų plėtra ir tinklo optimizavimas.

Vadovė aiškina, kad kioskų pirkimas ir „PayPost“ finansinių paslaugų tinklo sukūrimas leido perimti bankrutavusių bankų klientus ir pritraukti jaunimo.

„Tai investicija, kuri jau atsipirko ir generuoja grąžą, mes nusipirkome tinklą su geromis vietomis ir klientais. Atsitiko taip, kad tie klientai, kurie eidavo mokėti mokesčius į paštą, ten ir eina, o „PayPost“ renkasi buvę „Snoro“ ir „Ūkio banko“ klientai. Taip pritraukėme jaunus žmones, kurių neturėjome, ir tuos, kurie nori finansines paslaugas atlikti ne pašte, o specializuotose vietose“, – VŽ sako p. Minderienė.

Ji mini, kad iš nupirkto 214 kioskų tinklo naudojama 200, likusieji – rezerve. Direktorės teigimu, šis pirkinys grąžą generuoti pradėjo dar praėjusiais metais, tai yra praktiškai po metų nuo įsigijimo.

Vis giliau į finansus

Panašu, kad Lietuvos paštui mokėjimo paslaugų rinka patiko, nes į ją plečiamasi dar labiau, nors konkurentų ir netrūksta – reikia grumtis su bankais ir kitomis finansų įmonėmis.

„Finansinės paslaugos yra kita mūsų svarbi šaka, kuri turbūt susiklostė istoriškai. Traukiantis bankams ir auginant įkainius susidarė niša mums, turime licenciją, tam tikrus produktus ir galimybes tai vystyti“, – aiškina vadovė.

Bendrovė neseniai pasiūlė atsidaryti joje sąskaitą, į kurią galima gauti atlyginimą, sumokėti už kai kurias paslaugas ir nemokamai per mėnesį išsigryninti iki 1.000 Eur. Kitais metais pasirodys elektroninių paslaugų sistema ir mokėjimo kortelės, kuriomis bus galima atsiskaityti už pašte teikiamas paslaugas. Vėliau ši kortelė galėtų patenkinti ir kitus kasdienius poreikis, tai yra, prilygti paprastoms bankų mokėjimo kortelėms.

Ponia Minderienė kol kas nesiryžta prognozuoti, kaip šiai paslaugai seksis įsitvirtinti, tačiau tikimasi rimtos rinkos dalies.

„Rinka nėra susiformavusi, šiandien ji keičiasi iš bankinės į mokėjimų. Norime būti pirmu ar antru žaidėju, bet kalbėti apie tai, kokią dalį rinkos turėsime ir kokios pajamos iš to bus, dar sunku“, – pasakoja direktorė.

Ne iš gero gyvenimo

Ponia Minderienė kalba, kad paštai pokyčius išgyvena visame pasaulyje. Mažėjant laiškų ir smulkios korespondencijos kiekiams jiems tenka ieškoti kitų galimybių ir teikti naujas paslaugas. Anot jos, kasmet skirtingose šalyse korespondencijos srautas krenta po 10–15% ir galiausiai liks tik labai nedidelė dalis. Tačiau tradicinių pašto paslaugų išnykimo ji neprognozuoja.

„To nesustabdysi, kažkada sustos savaime, bet galbūt visada išliks žmonės, kurie nori gauti laišką, kažkam išsiųsti atviruką, ypač per Kalėdas“, – mano p. Minderienė.

Padeda siuntos

Vadovė aiškina, kad auganti elektroninės prekybos rinka suteikia daugiau galimybių ir paštui. Anot jos, auga neregistruotų siuntų kiekis, nes dažnai iš e. parduotuvių siunčiamos prekės yra tokios pigios, kad nėra baisu, jei jos pasimes, tokiu atveju, užsisakyti naują, pavyzdžiui, telefono dėklą bus pigiau nei mokėti mokesčius.

„Mes turime tranzito licenciją. Jeigu vežtų kita kompanija, kad ir DHL, tai ji turėtų išmuitinti krovinį, viską parodyti. O kadangi čia yra pašto siunta, viskas pavyksta greičiau. Rinka rodo, kad žmogus gali laukti 5 ar 6 dienas, bet 2 savaites jau nebe, tai ta tranzito galimybė mums suteikia pranašumo“, – dėsto vadovė, kuri tarptautinių siuntų augime įžvelgia didelį potencialą.

Tačiau bandoma konkuruoti ir vidaus rinkoje. Anot jos, sunku būtų rasti valstybei priklausančią bendrovę, kuri turėtų tiek daug konkurentų. Jų nėra tik besitraukiančioje laiškų ir mažos korespondencijos paslaugų sferoje, bet finansuose galima suskaičiuoti bent 10, siuntų pristatyme – apie 80 kompanijų. Pastarojoje srityje Lietuvos paštas mėgina įsitvirtinti antroje pozicijoje, iškart po „DPD Lietuva“.

„Dabar vyksta konkurencinė kova, kaip perimti klientus, kad būtume antru žaidėju siuntų rinkoje. Turime pasiūlyti geresnes paslaugas arba mažinti kainą, bet atsiranda smulkesnių įmonių, kurios gali dirbti pigiau. Kas mums pavyksta, tai pasiūlyti paimti pusę srauto ir viską atlikti geriau, taip persiviliojame dalį klientų“, – pasakoja direktorė.

Optimizuos tinklą

Ponia Minderienė kalba, kad paštas į priekį galėtų judėti ir spartesniais žingsniais, jeigu neturėtų balasto – įpareigojimo išlaikyti tinklą net ir kaimiškose vietovėse, kur veikla yra nuostolinga. Tai ji įvardija ne kaip verslo dalį, o socialinę atsakomybę, nes dotacijos gaunamos tik iš prenumeratų ir nepadengia turimų išlaidų.

„Čia mums yra didžiulis iššūkis ir stabdis. Mes sutinkame, kad gerai yra kurti vertę ne tik akcininkui, bet ir visuomenei, tačiau tai neleidžia mums vystytis taip greitai, kaip norėtume“, – problemą įvardija pašnekovė.

Tačiau pasikeitę vartotojų poreikiai diktuoja ir sprendimus. Kadangi pašto skyriaus darbo laikas ribotas, žmonės nėra linkę laukti eilėje, ypač tomis dienomis, kai dėl įvairių mokesčių susidaro jos itin pailgėja. Todėl paštas vis daugiau paslaugų perkels į savitarną. Pavyzdžiui, kaimiškose vietovėse galės atsirasti užsakomi asmeniniai siuntų atsiėmimo punktai, į kuriuos bus pristatomi siuntiniai ir apie juos pranešama SMS žinute ar el. laišku.

„Matosi ir kitų šalių praktika – žmonės eina į savitarną, todėl galvojame fizinį tinklą paversti į savitarnos. Taip nereikėtų darbuotojo, o žmogus galėtų pats savimi pasirūpinti, jei reikia, nusipirkti ir laikraštį. Matome, kad tokie sprendimai dabar yra labai aktualūs, o mums gali padėti dirbti pelningai“, – aiškina vadovė.

Lietuvos paštą valdo Susisiekimo ministerija. Šių metų I ketvirtį, neaudituotais duomenimis, Lietuvos pašto įmonių grupės pajamos siekė 17,26 mln. Eur. Tuo pačiu laikotarpiu pernai jos buvo 14,55 mln. Eur. Praėjusių metų I ketvirčio 531.000 Eur nuostolius šiais metais pakeitė 654.000 Eur veiklos pelnas. 2014 m. Lietuvos pašto įmonių grupė patyrė 1,8 mln. Eur nuostolių, 2013 m. buvo uždirbta 1,6 mln. Eur grynojo pelno.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Įrodė, kad draudimo brokeris reikalingas ne tik polisams spausdinti Premium 1

Mokymai klientams, kaip valdyti draudimo rizikas, duomenų analitika, operatyvumas – to verslo klientai tikisi...

Paskelbti pigiausi šio žiemos sezono slidinėjimo kurortai 1

Pigiausiųjų šio sezono slidinėjimo kurortų sąrašo viršūnėje – vienas pagrindinių Bulgarijos kalnų kurortų –...

TOP30 didžiausių pagal 2017 m. pajamas privačių mokyklų 3

VŽ sudarė trisdešimties didžiausių pagal 2017 m. pajamas nevalstybinių mokyklų sąrašą. Iš jo matyti, kad...

Tyrimas: Birštone gyventi gerai

Birštone pristatytas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Birštono savivaldybės gyventojai vertina...

Laisvalaikis
2018.10.19
Ieško vadovo Lietuvos įvaizdį formuosiančiai „Keliauk Lietuvoje“

Ūkio ministerija paskelbė konkursą į vietoje Valstybinio turizmo departamento kuriamos viešosios įstaigos...

Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 3

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Automobilių plovimo rinka: plečia tiek tunelines, tiek automatines Premium 4

Pagrindiniai automobilių plovimo rinkos dalyviai galvoja apie plėtrą – bendrovė „Švaros broliai“...

Transportas
2018.10.18
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 6

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
„Švaros broliai“ atidarė 2 mln. Eur kainavusią, 6-ąją tunelinę plovyklą 12

Šiandien Vilniuje, Kareivių gatvėje atidaryta nauja tunelinė plovykla pristatoma kaip ilgiausią konvejerį...

Transportas
2018.10.17
Iš „Kauno vandenų“ reikalauja 250.000 Eur už taršą

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą dėl UAB „Kauno vandenys“ padarytos žalos aplinkai...

Estijoje iškelta byla keliones į Krymą pardavinėjusioms turizmo agentūroms 6

Estijos turizmo agentūros, ignoruodamos Europos teisę ir keldamos riziką savo klientams, metai iš metų...

„K2 LT“ už 10 km nuo Vilniaus centro įsigijo sklypą krematoriumo statybai 13

AB „K2 LT“, valdanti „Lietuvos krematoriumą“ bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją UAB „Rekviem LT“, per...

Į Lietuvos paštą atėjo dar vienas vadovas iš „Telia Lietuvos“ 12

Lietuvos pašto Verslo klientų departamentui vadovaus Robertas Žudys. Tai jau trečias vadovas, kurį Lietuvos...

Vadyba
2018.10.16
„Baltik vairas“ Lietuvos laiškanešiams pagamins 210 elektrinių dviračių Premium 6

Lietuvos pašto skelbtą elektrinių dviračių įsigijimo konkursą laimėjo Šiaulių dviračių gamintoja „Baltik...

Pramonė
2018.10.16
„Novaturo“ apyvarta per devynis mėnesius padidėjo 30% 2

Didžiausios Baltijos šalyse kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta 2018 m. sausio - rugsėjo mėnesiais...

Trys didieji vaistinių tinklai baiminasi Konkurencijos tarybos tyrimo įtakos verslui 2

Vienus didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios bendrovės „Limedika“, „Gintarinė vaistinė“ ir ...

Moteris iš Lazdijų ligoninės reikalauja 150.000 Eur už sterilizaciją be jos žinios

Moteris iš Lazdijų ligoninės reikalauja teisme 150.000 Eur už prieš 15 metų jai atliktą sterilizaciją be jos...

Jei partneriai nesileidžia į kalbas, sėsk į lėktuvą ir lėk pas juos Premium 3

Darbas tarptautinėse bendrovėse yra perspektyvus ir gerai mokamas, tačiau Rasa Jaskelevičiūtė, UAB „Žydinčios...

Prašmatniausi Europos viešbučiai: nakvynės kainos viršija 1.000 Eur

Portalas „luxury-hotels.com“ sudarė brangiausių Senojo žemyno viešbučių reitingą.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau