Finansų įstaigos su nerimu stebi NT rinką

Tai jau antra iš eilės apklausa per metus, atskleidžianti tokį nerimą.

Pasirengę mažinti NT kainų burbulo tikimybę

Galimas neigiamas disbalansų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje poveikis didėja, nors tokių disbalansų tikimybė ir nurodoma kaip santykinai nedidelė, t. y. NT rinka šiuo metu nelaikoma perkaitusia, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta finansų rinkos dalyvių apklausa.

Lietuvos bankas teigia atidžiai stebintis NT rinkos pokyčius ir prireikus žada naudoti turimas makroprudencinės politikos priemones, mažinančias NT kainų burbulų tikimybę bei galimą neigiamą poveikį finansiniam stabilumui.

Savo įžvalgoje VŽ prieš kelias dienas Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas, rašė: „Mažų palūkanų sąlygomis populiarėja investavimas į nekilnojamąjį turtą – butai perkami, planuojant juos išnuomoti. Tai kaitina nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje ir kitose šalyse. NT rinkos dalyvių apklausos rodo, kad tokių investicinių būsto sandorių dalis Lietuvoje šiuo metu gali siekti ir penktadalį.“

Mažos palūkanos ir kibernetiniai nusikaltimai

Kaip jau minėta, šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai, nors mažos palūkanos padeda euro zonos ir Lietuvos ekonomikai. Vis dėlto šios rizikos pasireiškimo tikimybė ir galimas neigiamas poveikis, respondentų vertinimu, per pusmetį sumažėjo.

„Tačiau padidėjo galimo staigaus rizikos priedų išaugimo svarba – ypač ją pabrėžė investicijų valdymo, finansų maklerio įmonės ir išperkamosios nuomos (lizingo) bendrovės. Kitaip tariant, didėja finansų rinkos dalyvių nerimas, kad staigūs vertybinių popierių pajamingumo šuoliai, pasikeitęs rizikos vertinimas ir jos suvokimas gali turėti neigiamų sisteminių pasekmių“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Naujausia apklausa taip pat rodo, kad tarp trijų labiausiai tikėtinų rizikų šalies finansų sistemai yra kibernetinių nusikaltimų rizika, o didžiausią jos pasireiškimo tikimybę nurodo bankai. Tiesa, šios rizikos galimas neigiamas poveikis vertintas kaip santykinai nedidelis.

Gąsdina Trumpas ir Lietuvos valdžia

Daugiau nei trečdalis apklaustų finansų įstaigų atstovų išsakė nuomonę, kad didelį neigiamą poveikį šalies finansų sistemai galinčio turėti įvykio tikimybė per pusmetį padidėjo.

Kaip labiausiai tikėtiną didelio poveikio įvykį finansų įstaigos dažniausiai įvardijo JAV politinės krypties pasikeitimą po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas. Taip pat lemiamos įtakos gali turėti geopolitinės įtampos pasaulyje išaugimas, mūsų šalies ūkio augimo sulėtėjimas ir reformos Lietuvoje, jei jos būtų netinkamai vykdomos.

Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai Lietuvos bankas atlieka siekdamas įvertinti Lietuvos finansų įstaigų požiūrį į šalies finansų sistemą ir galimus iššūkius tvariai jos raidai ateityje. Apklausa atliekama du kartus per metus. Bankai, draudimo ir lizingo bendrovės, investicijų valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausius 6 mėnesius.