Sprendimas, užkertantis kelią statybų vėlavimui ir pabrangimui

„Skaitmeninė statyba – neišvengiama ateitis. Jau dabar JAV, Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose BIM ( angl. Building Information Modelling) yra vyraujanti projektų rengimo technologija, kitose šalyse ji taip pat sparčiai populiarėja. Lietuvoje kol kas dar nemaža dalis statybų užsakovų kliaujasi konservatyviu popieriniu projekto variantu. Norisi tikėtis, kad investuotojai ir nekilnojamo sektoriaus vystytojai greitu laiku įvertins BIM naudą ir pradės reikalauti, kad techniniai projektai būtų parengti skaitmeniniame formate. Galiausiai taip jie patys sutaupys ir laiko, ir pinigų“, – įsitikinęs vienos didžiausių Lietuvoje esančių statybų bendrovių UAB „Conresta“ direktorius Lukas Laukaitis. Perspektyvi, technologiškai pažangi ir šiuolaikiniu požiūriu pasižyminti generalinio rangovo ir statybų paslaugas teikianti bendrovė išsiskiria inovatyviu statybų procesų valdymu, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti pažangias sertifikavimo sistemas bei tarpautinius statybų standartus.

Vėlavimo priežastys ir to kaina

Pasak L. Laukaičio, kaip pagrindinę priežastį, įtakojančią statybos darbų vėlavimą, būtų galima įvardyti laiko, skirto pasiruošimui statyboms, trūkumą: „Lietuvoje įprasta pradėti statybas praktiškai iškart po sutarties pasirašymo. Tuo tarpu Europoje pasiruošimas vyksta apie 6 mėnesius, negana to, į jį būna įtraukti visi statybų proceso dalyviai. Visą šį laikotarpį architektai, statybininkai, subrangovai iružsakovai bendradarbiauja tarpusavyje bei kartu, viso projekto kontekste, ruošiasi statyboms.”

Netikslūs projektai, kurie ant popieriaus atrodo vienaip, o realybėje, pradėjus statyti, kitaip, neišvengiamai lemia ir netikslias sąmatas.

„Užsakovui keičiant sprendinius prieš pat projekto pabaigą arba statybų metu, tampa sudėtingiau tinkamai suskaičiuoti kiekvieno pakeitimo kaštus ir poveikį projekto grafikui. Esant dideliam atstumui iki statybos aikštelės transporto kaštai ir terminai kartais turi lemiamą reikšmę. Nauji pakeitimai laiku nepasiekia visų projekto dalyvių“, – sako UAB „Hugaas Engineering”, padalinio vadovas Norbertas Balčiūnas. Norvegijos įmonės „Hugaasgruppen“ narė, UAB „Hugaas Engineering“ savo klientams siūlo visa apimančią, taip vadinamą „vieno langelio“, projekto vystymo koncepciją – aptarnavimą pradedant projekto koncepcija, tęsiant konstrukcine dalimi ir baigiant perdavimu galutiniam užsakovui. Viso šio proceso vadybai, kontrolei bei atsakomybei už vykdomus darbus kompanija taiko BIM metodus.

„Blogiausia, tai, kad projektas yra parengtas netiksliai, supranti tik statybų aikštelėje, todėl dažnai pasitaiko, kad statant tenka spręsti problemas, kylančias dėl projekte padarytų klaidų. Pastebėję netikslumus turime stabdyti darbus ir operatyviai ieškoti alternatyvių sprendimų. Neretai reikiamos medžiagos, darbo jėga ir mechanizmai jau būna užsakyti, atsiranda prastovos. Pasitaiko atvejų, kad projekte numatytos medžiagos nebetinka naujam sprendimui, tad jas tenka užsakinėti iš naujo. Statybas organizuojant BIM aplinkoje viso to galima išvengti“, – teigia „Conresta“ vadovas L. Laukaitis.

Kiek BIM sutaupo lėšų rangovui ir užsakovui

„Hugaas Engineering” ekspertų nuomone, kuo projektas sudėtingesnis ir jo sprendiniai unikalesni, tuo BIM poveikis yra didesnis. Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kiek statybos/projekto dalyviai yra pajėgūs išnaudoti skaitmenines technologijas. „Išskirčiau kelias fazes: projektavimas, gamyba/medžiagų komplektavimas, logistika, statyba, eksploatacija. Kuo geresnė BIM praktika naudojama kiekvienoje fazėje, tuo sutaupymai gali būti didesni. Įprastai sutaupoma nuo 5 iki 25 proc.“, – aiškina N. Balčiūnas.

„Jeigu projektas projektuojamas BIM, klaidų praktiškai nėra, todėl iš anksto galima numatyti labai tikslią sąmatą. Užsakovas pageidauja nepermokėti ir išleisti optimalią sumą statyboms – visa tai jam gali suteikti skaitmeninis modeliavimas, nes projektas iškart būna tikslus, neatsiranda papildomų darbų, o kartu ir papildomų išlaidų. Skaitmeninė statyba taip pat garantuoja skaidrumą, sąžiningumą“, – tikina L. Laukaitis.

Kuomet„Conresta“ ir UAB „Hansa Flex Hidraulika“ gegužę pasirašė beveik 3 mln. Eur vertės sutartį dėl pastato su administracinėmis, gamybinėmis ir sandėliavimo patalpomis statybų Kaune, šio objekto techninis darbo projektas buvo pateiktas popieriuje. Dar skaičiuojant sąmatą profesionalų komandai kilo abejonių dėl kai kurių numatytų sprendimų. Būtent todėl, laimėjusi konkursą, statybų kompanija nusprendė investuoti į ilgalaikį rezultatą ir savo lėšomis perkelti daugiau nei 4000 kv. m. ploto pastato techninį darbo projektą iš lapų į skaitmeninę erdvę – BIM.

Tai padarius specialistai aptiko daugybę klaidų. Jų taisymas užtruko ilgiau nei įprastas pasiruošimas darbams, tačiau kompanija yra įsitikinusi, kad prasidėjusios statybos vyks sklandžiau ir bus įgyvendintos pagal planą. Efektyviai valdomi finansiniai ir žmogiškieji resursai, terminų paisymas ir minimalus galimų pakeitimų skaičius vykdant statybas leis sutaupyti laiko ir lėšų tiek statybų rangovui, tiek užsakovui.

„Sutaupymas tiesiogiai proporcingas parengto projekto lygiui –žemo lygio projektuose daugiau klaidų, tadir sutaupyti galima daugiau. Jeigu projektas neperkeliamas į BIM, tuomet statybų eigoje atsiranda daugiau taisymų ir papildomų nenumatytų darbų. Visa tai didina projekto sąmatą. Pavyzdžiui, „Hansa Flex“ projekto inžinerinėje dalyje medžiagų ir darbų optimizavome 12 proc., sandėlio konstruktyve – 16,5 proc.“, – konkrečius skaičius vardija UAB „Conresta“ direktorius L. Laukaitis.

„Nors rangovui pasiūlius perkelti projektą į elektroninę erdvę nebuvome tikri dėl sprendimo būtinumo, nutarėme išbandyti skaitmeninės statybos galimybes. Nustebome, kiek netikslumų buvo pastebėta ir išties džiaugiamės, kad jie buvo ištaisyti prieš pradedant statyti pastatą. Statybos prasidėjo sklandžiai ir vis stipriau tikime, kad „Conresta“ užbaigs jas suplanuotu laiku“, – pirmaisiais įspūdžiais dalinasi UAB „Hansa Flex Hidraulika“ vadovas Juozas Vyšniauskis.

BIM – ne tik finansinė nauda

Esminė skaitmeninės BIM platformos nauda yra galimybė sukurti vientisą statinio modelį, kurio dėka visus jame esančius duomenis ir brėžinius susiję statybų proceso dalyviai supranta vienodai. Toks informacijos valdymas padeda išvengti nesusipratimų, klaidų ir projekto pakeitimų prasidėjus statyboms, todėl mažėja ir jų vėlavimo tikimybė. Kitas didelis BIM privalumas – nuotolinė komunikacija, ypač aktuali, jei bendradarbiaujančios šalys yra įsikūrusios skirtinguose miestuose ar šalyse.

Tarptautinėje erdvėje dirbanti „Hugaas Engineering“ nuo pat įmonės įkūrimo 2013 metais rinkosi tik 3D/BIM projektavimą. Tai įtakojo įmonės savininkų bei įmonės vadovo pasirinkta pozicija, ir laikas parodė, kad sprendimas buvo teisingas. „Didžiausi bendrovės laimėjimai – tai, kad naudojame BIM ir statybos aikštelėje, o visos architektūros konstrukcijos, ventiliacijos ir kiti elementai yra atitinkamos geometrijos ir dera tarpusavyje”, – sako įmonės vadovas P. Daugalis

Pažangus darbo būdas sąlygojo tai, kad UAB „Hugaas Engineering“, pristačiusi savo projektą – administracinį pastatą „Mooya Fellesbygg“ Norvegijoje, tapo pagrindine Vilniuje vykusio konkurso „Open BIM Awards 2016“ nugalėtoja nominacijose „Geriausias integruotas projektas“ ir „Geriausias inžinerinių sistemų projektas“.

„BIM leidžia patikrinti, kaip tarpusavyje jungiasi skirtingų disciplinų sprendiniai, jis eliminuoja 90 proc. žmogiškųjų geometrinių klaidų, kas labai svarbu išleidžiant brėžinius, pagal kuriuos gaminamos konstrukcijos, užsakomi gaminiai. Vertinant visus ciklus nuo projektavimo, gamybos ir statybos – BIM nauda milžiniška. Tai visai naujas kokybinis lygis statybos veikloje“, – įsitikinęs N. Balčiūnas.

„Conresta“ vadovas spėjo patirti, jog naudojant BIM sklandžiau vyksta statybų procesas, pagerėja planavimas, sumažėja projekto klaidų skaičiųs ir dėl to atsirandančių papildomų medžiagų išeiga. Taip pat vyksta daug tikslesni medžiagų užsakymai, tad galiausiai taupomi tiek finansiniai, tiek žmogiškieji resursai. „Pastaraisiais metais ypatingą dėmesį skyrėme technologinėms naujovėms. BIM – viena iš jų. Šiuo metušioje skaitmeninėje platformoje statome ne vieną objektą“,– pasakoja įmonės, ateityje planuojančios visus statybų projektus vykdyti skaitmeninėje erdvėje, vadovas L. Laukaitis.

Na, o „Hugaas Engineering“ šiandien Lietuvoje yra viena iš nedaugelio įmonių, sugebanti BIM vertes išnaudoti, galima sakyti, maksimaliai. Projektuojanti itin detaliai, į procesą įtraukianti ir gamintojus bei sugebanti naudos gauti logistikoje ir pastato eksploatacijos procese.

UAB „Hugaas Engineering“ pastatų priežiūros padalinio vadovas Giedrius Slavickas pasakoja, kaip BIM modelio pagalba pagal įrengimų instrukcijas galli būti sudaromas priežiūros aptarnavimo grafikas. Pagal šį grafiką pastato priežiūros programa automatiškai generuoja nurodymus/priminimus – kada ir kurias pastato dalis keisti. Atsiradus neplanuotiems gedimams, vartotojas gali įvesti gedimo pranešimą, į kuriuos priežiūros vadovas reaguoja.

Investicijos atsiperka

BIM technologija optimizuoja pastatų projektavimą bei statybos procesų valdymą: didėja našumas, kokybė, mažėja statybų išlaidos, medžiagų sąnaudos. Taikant šį metodą galima maksimaliai tiksliai suplanuoti projekto sąmatas, darbų apimtis ir laiką, efektyviau valdyti resursus, dėl to statybos projekto kaina NT vystytojams ar privatiems užsakovams gali labai ženkliai sumažėti. Tiesa, BIM taikymas reikalauja reikšmingų pokyčių kompanijų viduje: reikia ne tik išmokti naudotis programine įranga, bet ir perprasti naują darbų proceso eigą, pamokyti darbuotojus, paskirstyti atsakomybę bei pakeisti statybos procesų modeliavimo būdą.

Šiandien, deja, lietuviškų įmonių požiūris į BIM dar ženkliai skiriasi nuo užsienio bendrovių.

„Užsienyje popierinė dokumentacija yra mažesnės apimties, projektai yra arčiau gamybos. Lietuvoje yra dvi stovyklos, viena – naudojanti BIM, kita – iš inercijos dar tik pereinanti. Džiugu, jog antroji sparčiai mažėja ir tik laiko klausimas, kada jau bet kuris vidutinio dydžio projektas bus atliktas BIM aplinkoje, – mano N. Balčiūnas. – Lietuvos įmonėms teikiame ir projekto suvedimą į BIM paslaugą. Pastebime, kad generalinių rangovų įmonėse 3D projektavimui jaučiamas vis didesnis dėmesys. Ko gero todėl, kad gamyboje ir statybų aikštelėse pajuntama didžiausia jo reikšmė. Be to ir investijos į BIM didelėms kompanijoms ne tokios skausmingos.“

Išbandę skaitmeninį projektavimą vienbalsiai patvirtintų, jog projektavimo-gamybos-statybos įmonių grupėms programinės įrangos atsiperkamumas yra labai greitas.

„Pati didžiausia BIM vertė pajuntama ne projektavimo fazėje, o statybos montavimo etape, kai pradeda lįsti visi netikslumai, neišdirbti sprendimai, žmogiškosios klaidos. Jų taisymas ne popieriuje, o aikštelėje, įtakoja dideles sąnaudas. Taigi, kartais net vienas projektas gali atpirkti investicijas programinei įrangai. Na, o jos įvaldymas užtrunka nuo pusmečio iki metų“, – drąsina UAB „Hugaas Engineering“ padalinio vadovas N. Balčiūnas.

Gamintojų BIM bibliotekos taupo laiką

Sparčiai poluliarėjant skaitmeninei statybai pasyviais stebėtojais nenori likti ir gamintojai, siekiantys, kad jų gaminiai būtų lengvai integruojami į BIM sistemą. O tiksliausiai ir teisingiausiai pristatyti savo gaminius BIM aplinkoje gali tik jie patys. Šiam tikslui kuriamos BIM bibliotekos. BIM biblioteka yra specifinis BIM elementų duomenų archyvas, viena iš sudėtinių BIM įrankio dalių. Paprastai tariant, vieną kartą sukurtas elementas – realaus daikto atitikmuo BIM projekte – bibliotekoje talpinamas daugkartiniam naudojimui. Iš bibliotekos paimtą elementą, pakeitus vieną ar kelis parametrus, galima pritaikyti naujam projektui.

Vieni pirmųjų gamintojų, pasiūliusių savo gaminių BIM biblioteką lietuviams – didžiausias Vokietijos įdėtinių detalių gamintojas HALFEN. Įmonė siūlo įvairius sprendimus betoninėms, gelžbetoninėms, medinėms konstrukcijoms bei fasadų tvirtinimui.

Akivaizu –gamintojai pradeda suprasti, kad po keleto metų, jei jų produkcijos nebus BIM bibliotekoje, jos niekas nepirks, ir skuba susikurti savo elementų duomenų bazę ir ją dalinti projektuotojams. BIM bibliotekos tampa labai geru pagalbiniu įrankiu, leidžiančiu sutaupyti nemažai laiko. Akivaizdu, jog smulkmenos projektuose suvalgo daugiausia laiko. Tarkime, jei projektuotojas turi pats susikurti norimą detąlę, tam prireikia nuo 20 minučių iki valandos. Iš BIM bibliotekos pasiimti gatavą detalę trunka daugiausiai 10 minučių. Sutaupoma ne tik laiko, bet išvengiama kiekių skaičiavimo klaidų, taip pat iš karto nurodomi detalių kodai, kas pagreitina sąmatų skaičiavimą. Užsakovas gauna tikslesnį projektą su aiškiais medžiagų kiekiais.

BIM bibliotekos duoda apčiuopiamą naudą ir gamintojams– nuo 10 iki 50 proc. didėjančius pardavimus. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į tai, jog bibliotekos kūrimo kaštai atsiperka per ilgesnį laikotarpį.

„Stengiamės išnaudoti kuo daugiau BIM bibliotekų galimybių ir džiaugiamės, kad gamintojai prisijungia prie BIM. Naudojantis jomis sutaupoma daug laiko, išlaikomas tikslumas. Gamintojų bibliotekos yra tai, ko dar trūksta projektuojant skaitmeninėje erdvėje. Tikiu, kad jau artimoje ateityje Lietuvos gamintojų produkcijos BIM modelius bus galima rasti interneto platybėse“, – tikisi UAB „Hugaas Engineering” padalinio vadovas N. Balčiūnas.

FOTOGALERIJA Sprendimas, užkertantis kelią statybų vėlavimui ir pabrangimui (15 nuotr.)