Priimtas būsto kredito įstatymas: klientams leis persigalvoti, bankai turės keisti sąvokas

Ketvirtadienį kadenciją baigiantis Seimas savo paskutiniame plenariniame posėdyje priėmė naują Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymą, kurį dar šią vasarą parlamentarams pateikė Vyriausybė.

Už įstatymo priėmimą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 10 parlamentarų.

Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys naująjį Būsto kredito įstatymą, jis įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d.

Naujasis įstatymas, kuris priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą dėl būsto kreditų reglamentavimo numato, nemažai tokios rūšies kreditų išdavimo taisyklių pakeitimų.

Pavyzdžiui, imant būsto kreditą atsiras vadinamasis „persigalvojimo laikotarpis“ – per 14 d. nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytosios kredito sutarties. Naujame įstatyme taip pat atsiranda nuostata, kad išskyrus įstatymo numatytus ribotus atvejus“ bankai nebegalės reikalauti, kad būsto paskolos gavėjas būtų būtinai įsipareigojęs naudotis ir kitomis to paties banko paslaugomis.

Atsiras 30 d. laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galės palyginti, apsvarstyti ir įvertinti paskolos pasiūlymus bei savo galimybes. Įtvirtinta kredito gavėjo teisę grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, bankams už tai reikalaujant baudos, kuri neviršytų 3% nuo paskolos sumos.

Kredito davėjas neturės teisės reikalauti papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą ar reikalauti kito prievolių įvykdymo užtikrinimo, jei įkeisto nekilnojamojo turto vertė sumažėja ne dėl kredito gavėjo kaltės. Taip pat nustatyta, kad, jeigu „kredito davėjas ne dėl kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertina kredito gavėjo kreditingumą, gavėjui pavėluotai mokant įmokas jis neturėtų kredito davėjui mokėti netesybų ir kredito sutartyje nustatytų mokėjimų“. Aiškinama, kad kai „tam tikra prasme būtų drausminanti priemonė kreditų davėjams, dedantiems nepakankamai pastangų, kad būtų įvertinta tikroji vartotojo finansinė padėtis“.

Be to, nustatyta, kad „fiksuotomis palūkanomis bankai galės vadinti tik tokias palūkanas, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį“.

Advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ asocijuotoji partnerė Joana Baublytė-Kulvietė VŽ atsiųstame komentare apie naująjį Būsto kredito įstatymą teigia, kad ši nuostata nėra gera: „Iki šiol fiksuotos palūkanos buvo suprantamos kaip palūkanos, kurių dydis užfiksuojamas konkrečiam terminui, kuris yra ilgesnis nei kintamų palūkanų atveju, tačiau trumpesnis nei visas kredito sutarties terminas. Dažniausiai palūkanos būdavo fiksuojamos ne mažiau kaip 5 metams. Tokiu laikotarpiu palūkanų dydis nekinta, o jam suėjus sutarties šalys gali persitarti dėl tolimesnių palūkanų – tiek fiksuotų, tiek kintamų. Pritarus įstatymo projektui, fiksuotosios palūkanos turės būti suprantamos kaip konkretus palūkanų dydis, kuris negalės kisti visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį, o šis gali trukti iki 30 metų. Toks palūkanų fiksavimas itin ilgam laikotarpiui dažnai gali būti nepatrauklus vartotojui, kadangi galioja principas „kuo ilgesnis fiksavimo laikotarpis, tuo didesnės palūkanos“.“

Naują „fiksuotų palūkanų“ apibrėžimą kritikuoja ir Lietuvos bankų asociacija. „Toks reguliavimas užkirs galimybę siūlyti klientams šiuolaikinius finansinius sprendimus. Vartotojui visiškai neracionalu 30 metų sudaryti būsto kredito sutartį su nekintančia ir didele kredito kaina, neturint lanksčios ir nemokamos galimybės pakeisti paslaugos teikėją. Kuo didesnė nežinomybė, kaip atrodys finansų rinka po 10, ar 20 metų, tuo didėja rizika, kuri galiausiai atsispindi kainoje“, – teigė Asociacija savo laiške parlamentarams.

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nurodė, kad „nauji pakeitimai nekeičia bankų taikomos kainodaros, tik nustato, kad atitinkamos priemonės būtų vadinamos neklaidinančiais pavadinimais, o vartotojai apie jų esmę būtų tinkamai informuojami, nes palūkanų norma, kuri reguliariai arba kredito sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis gali būti keičiama, laikytina kintamąja, o ne fiksuotąja palūkanų norma“.

Naujojo įstatymo įdiegimą Finansų ministerijos specialistai linkę vadinti gana ženkliais pokyčiais būsto paskolų rinkos reguliavime, kurie atitiks europietiškus reikalavimus ir tendencijas viena vertus griežtinti tokio pobūdžio kreditų išdavimą, kitą vertus – labiau apgins vartotojų teises ir interesus, apsaugos juos nuo nepagrįstų bankų pretenzijų.

infogr.am::e5d453e3-61ec-4248-bc20-8dd7554901de