Buvusiam NŽT darbuotojui – didžiausia istorijoje bauda

Buvusiam tarnybos direktoriaus pavaduotojui, kuris vienu metu ir laikinai vadovavo NŽT, skirta 28.245 Eur bauda. Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas. Nutartis dar gali būti skundžiama.

Teismo teigimu, bausmė skirta už tai, kad jis 2010 m., laikinai eidamas NŽT direktoriaus pareigas, tarnybos vardu pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį su AB „Alvilė“, kuriai įsiteisėjus valstybei būtų tekusi pareiga sumokėti privačiai bendrovei apie 2,3 mln. Eur tariamos žalos atlyginimo.

Įsikišus NŽT Teisės departamentui, taikos sutartis atšaukta ir žalos valstybei išvengta. Vėlesniu teismo sprendimu minėtai privačiai bendrovei iš valstybės priteista apie 0,3 mln. Eur žalos atlyginimo.

„Alvilė“ 2008 m. pradėjo bylą prieš valstybę, reikalaudama atlyginti žalą, padarytą nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį. Didžiąją reikalavimų dalį sudarė reikalavimas atlyginti negautas pajamas.

2010 m. gruodį pasitarime, kuriame dalyvavo NŽT teisės departamento ir Teisingumo ministerijos atstovai, apsvarstytas „Alvilės“ pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, pagal kurią valstybė įsipareigotų atlyginti bendrovei apie 2,9 mln. Eur žalą. Pasitarime nuspręsta sprendimą dėl „Alvilės“ pasiūlytos taikos sutarties atidėti iki 2011 m. sausio, nes kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateikto reikalavimo atlyginti nepaprastai dideles negautas pajamas ir šių negautų pajamų paskaičiavimo metodikos teisingumo.

Žinodamas tokią NŽT ir Teisingumo ministerijos poziciją, taip pat žinodamas, kad NŽT civilinėje byloje įgaliotas atstovauti NŽT Teisės departamentas, p. Pakalka, be šio departamento žinios ir sutikimo, pasinaudojo tuo, kad nuo laikinai ėjo atostogaujančio NŽT direktoriaus V. Lopinio pareigas.

Nuteistasis vienasmeniškai NŽT vardu pasirašė ir pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį su „Alvile“, pagal kurią valstybei būtų tekusi prievolė atlyginti apie 2,3 mln. Eur žalą.

2011 m. sausio mėnesį taikos sutartis atšaukta grįžusio iš atostogų NŽT direktoriaus p. Lopinio ir NŽT Teisės departamento pastangomis, todėl turtinės žalos valstybei išvengta.

Vėlesniu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimais byla baigta priteisus „Alvilei“ naudai iš valstybės apie 277.000 Eur. Bendrovė kaip pagrindinę savo veiklą nurodo augalininkystę. 2015 m. jos pajamos siekė 77.300 Eur, metais prieš tai – 80.100 Eur. 2015 m. įmonė skaičiavo 26.520 Eur nuostolį, kai 2014 m. uždirbo 234.000 Eur grynojo pelno, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų cento duomenys.

2008-aisiais, kai „Alvilė“ pradėjo bylinėtis su valstybe, jos pajamos siekė 138.200 Eur, 2007 m. – 4.900 Eur.

Už nusikaltimą, kurio padarymu kaltintas p. Pakalka, numatyta bauda iki 56.490 Eur arba laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė.

Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir į tai, kad per 6 metus po nusikaltimo padarymo duomenų apie kitokią p. Pakalkos neteisėtą veiklą negauta. Teismas padarė išvadą, kad izoliuoti kaltinamąjį nuo visuomenės nėra būtinybės, o bausmės tikslai bus pasiekti taikant finansines sankcijas.