Hörmann: vokiška kokybė – jau 15 metų Lietuvoje

Prieš antrąjį pasaulinį karą nedideliame Vokietijos Vestfalijos miestelyje įkurta šeimos įmonė šiandien yra didžiausias garažų vartų, automatikos ir įvairios paskirties durų gamintojas Europoje. Kompanijai vadovauja jau trečioji bei ketvirtoji bendrovės įkūrėjo Augusto Hörmanno karta, vaikaičiai bei provaikaičiai Tomas, Martinas ir Kristofas Hörmannai, o didžioji produkcijos dalis vis dar gaminama Europoje. Net 14 iš 26 gamyklų įkurtos Vokietijoje – čia, naujausių technologijų robotizuotose gamybos linijose, gimsta su bekompromise kokybe siejami įmonės gaminiai. „Gerą reputaciją turi užsidirbti,“ – mėgdavo kartoti kompanijos įkūrėjas, ir panašu, kad jo ainiai nepamiršo protėvio priesakų: neseniai 80 metų jubiliejų šventusios kompanijos gaminiai visame pasaulyje šiandien siejami su kokybės, patikimumo ir ilgaamžiškumo vardu, juos renkasi žmonės, savo namui ar įmonei ieškantys ne tik patikimų gaminių, bet ir rūpestingo, atidaus aptarnavimo, dėmesio konkretaus pirkėjo poreikiams. Kompanijos archyvuose Vokietijoje daugiau nei dešimtmetį saugomos visų parduotų gaminių techninės specifikacijos, kad, reikalui esant, būtų galima greitai rasti atsarginę detalę, o visame pasaulyje skaičiuojama per 20 milijonų sumontuotų Hörmann vartų. Koncerne darbuojasi daugiau nei 6000 darbuotojų, dalis jų dirba 40-yje kompanijos atstovybių įvairiose pasaulio šalyse.

„Vokiška kokybė ir technologijų pažanga – šios bendrovės vizitinė kortelė. Tačiau pasaulinį pripažinimą kompanija išsikovojo ir dėl vienos itin išmintingos savybės: jie dėmesingai įsiklauso į vietinės rinkos poreikius, nenumoja ranka į įvairius tai šaliai būdingus pirkėjų įpročius, techninius bei kitus niuansus ir, nedarydami kompromisų kokybei, atitinkamai adaptuoja savo gaminius tai rinkai,“ – pažymi Tomas Radzevičius, UAB Hormann Baltic direktorius. Atstovybei Lietuvoje jis vadovauja nuo pat jos įkūrimo pradžios – jau 15 metų.

Tada darbą pradėjo jis ir dar vienas žmogus, o dabar biuro duris kasryt praveria dvidešimt darbuotojų, net trečdalį darnios komandos sudaro moterys. Pašnekovas tvirtina, kad žmonės – stiprioji lietuviškosios atstovybės dalis. Darbuotojų kaita maža, ilgus metus dirba tas pats komandos branduolys. Gal todėl lietuvių verslo rezultatai stabiliai auga nuo pat įkurtuvių – praeitais metais apyvarta viršijo 7,5 mln. Eur. Koncerno vadovybė įvertinusi pastangas ir potencialą jau gerokai anksčiau Hormann Baltic patikėjo ne tik mūsų šalies, bet ir kaimynines Latvijos bei Kaliningrado rinkas.

Ar labai skiriamės nuo kitų šalių pirkėjų, klausiu p. Tomo ir jis linksi galva – skiriasi net lietuvių ir latvių įpročiai, sako, ir vadina lietuvių pirkėją racionaliu, tačiau linkusiu mokėti už kokybę. Tad sveriant argumentus už ar prieš, dažniausiai laimi ilgaamžiškumo ir kokybės matas bei perspektyva įsistačius namo ar garažo vartus daugiau prie jų klausimo nebegrįžti.

Pokalbio metu p. Tomas ne kartą mini žodį „patikimumas“, „ilgaamžiškumas“ – ir ne tik apibūdindamas Hörmann produktus. Ilgamečiai santykiai sieja ne tik kompanijos Lietuvoje darbuotojus, bet ir partnerius – dauguma oficialių Hörmann atstovų, su kuriais dirba Hormann Baltic, nesikeičia jau daugelį metų, atlaikė ir išbandymus ekonomikos nuosmukiais.

„Partnerystę – plačiąja to žodžio prasme – labai vertiname. Atstovaujame kompanijai, kurios produktų kokybė kalba pati už save, tad norime ir kokybiškų santykių su šių produktų pardavėjais. Į tai daug investuojame – ir laiko, ir finansų. Pavyzdžiui, į didžiausią statybų parodą Miunchene važiuoti drauge visada kviečiame ir savo partnerius, aprodome jiems įmonės gamyklas. Per krizes irgi neieškojome lengvesnių kelių, laikėmės susitarimų ir įsipareigojimų,“ – sako p. Tomas.

Hormann Baltic savo namų rinkoje – viena lyderių ne tik garažų vartų, pavarų, staktų sektoriuje. Ji pirmauja ir specializuotų (apsauginių, priešgaisrinių) durų bei logistikos įrangos – sandėliuose montuojamos krovimo technikos – srityje. Prieš porą metų įmonė persikraustė į nuosavas erdvias patalpas netoli Vilniaus, čia įsikūrė centrinis kompanijos sandėlis Baltijos šalims ir biuras.

Bendrame 5000 kv. m plote užtektinai erdvės visai kompanijos produkcijai, įrengtos ir konferencijų salės, kuriose įrangą montuojantiems ir aptarnaujantiems technikams vyksta išsamūs mokymai. Pasak Hormann Baltic vadovo, naujasis pastatas, į kurį investuota 3,5 mln. Eur ne tik suteikė daugiau erdvės, bet ir yra pasitikėjimo ir tikėjimo ateities rezultatais gestas, savotiškas veiklos įvertinimas ir pažadas darbuotojams ir partneriams, jog kompanija mūsų rinkoje turi rimtų ketinimų ir planų.

Kompanija Hörmann visada daug dėmesio skyrė naujovėms ir technologinėms inovacijoms. Todėl, pasak p. Tomo, darbas nenuobodus ir dinamiškas – kasmet atsiranda įvairiausių produktų patobulinimų. Naujausia tendencija, plintanti užsienyje – automatinės durys, atidaromos ne raktu, o jutikliniu ekranu nuskenavus pirštų antspaudus. Ar ši tendencija pasieks Lietuvą, pašnekovas nesiryžo prognozuoti. Grįžęs prie pokalbio pradžioje minėtos vietinių rinkų specifikos, jis papasakojo apie tai, kuo lietuvių namų durys skiriasi nuo kitų Europos šalių. Pasirodo, mes duris esame pratę atidaryti į išorę, o europiečiai jas nuo senų laikų atveria tik į namo vidų – taip svečiui demonstruojamas namų šeimininko svetingumas. Tuo tarpu mūsų šalyje vėlgi nugali racionalus protas ir erdvės taupymas – tai vienas iš kultūrinių dalykų, prie kurių turėjo prisitaikyti pasaulinė kompanija, ateidama į Baltijos šalis.