„Lords LB Asset Management“ pasiryžę įgyvendinti Libeskindo projektą

Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ plėtojamo multifunkcinio komplekso K18B architektūriniame konkurse antrąją vietą laimėjo Remigijaus Bimbos studijos „Architektūros kūrybinės grupės“ projektas. Tai tas pats, tiesa, patobulintas, variantas, kurį investuotojai buvo išsirikę įgyvendinti iš pat pradžių. Tuomet architektų bendruomenė šį projektą kritikavo ne mažiau entuziastingai nei dabar „Studio Libeskind“ pateiktą darbą.

VŽ rašė, kad po verslo, savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos diskusijų nuspręsta, jog pirminis sprendimas neįsilieja į dešiniojo Neries kranto panoramą taip, kaip norėtųsi, todėl buvo skelbtas tarptautinis kviestinis konkursas.

„Pirminiame projekte buvo netinkamas aukščio ir pločio santykis. Jeigu visi dešiniajame Neries krante esantys pastatai yra gana aukšti ir ploni, o kitas aukštas ir storas, jis nelabai tinka. Vis dėlto prie aplinkos ir konteksto reikia derintis“, – tuomet VŽ komentavo Mindaugas Pakalnis, Lietuvos architektų sąjungos ekspertas, o dabar ir vyriausiasis Vilniaus architektas. Anot jo, diskutuojant architektų sąjungoje išryškėjo principinis dalykas – aukštybinis pastatas čia galėtų būti, tačiau jau tada kalbėta, kad jis turėtų būti maždaug šalia esančio „Swedbank“ aukščio.

Tarp architektų dabar sklando kalbos, jog „Studio Libeskind“ laimėjo konkursą ne tam, kad jų projektas būtų įgyvendintas, bet siekiant parodyti, jog p. Bimbos projektas nenusipelnė tiek kritikos strėlių. Esą dabar jis atrodo kaip išsigelbėjimas greta „Studio Libeskind“ pasiūlytos Konstitucijos prospekto vizijos. Svarstoma, kad investuotojai vis dėlto įgyvendins antrą vietą užėmusį pasiūlymą, mat Libeskindo projektas bus per brangus.

„Aš gandais nesivadovauju, nes jie būna išgalvoti ir nepagrįsti. Bet norėtųsi tikėti, kad tai tiesa. Ši teritorija prie upės yra jautri, architektai ją kūrė nuo Algimanto Nasvyčio laikų, o Libeskindo projekto pasirinkimas paneigia visus iki šiol bertus argumentus, kodėl šioje vietoje buvo neleidžiama arba leidžiama kažką statyti. Aš nesu pasipiktinęs, bet manau, kad Libeskindo projektas sugadintų šią Vilniaus vietą – tiesiog būtų gaila“, – kalba Algimantas Pliučas, „Vilniaus architektų studijos“ direktorius.

Derasi, bet pasiryžę įgyvendinti

„Kaip ir esame viešai skelbę ankščiau, investicijos į šį multifunkcinį kompleksą Konstitucijos prospekte 18B sieks per 40 mln. Eur. Šio metu esame projektavimo sutarties su tarptautinio konkurso nugalėtoju „Studio Libeskind“ pasirašymo fazėje. Techniškai tai nėra lengvas projektas, tačiau tikimės, kad jis taps viena iš Vilniaus vizitinių kortelių. Esame pasiruošę jį įgyvendinti“, – VŽ sako Marius Žemaitis, „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas.

Ir komisija karštai diskutavo

Laimėtoją ir prizininkus išrinko dvylikos narių komisija, kurią sudarė trys atstovai „Lords LB Asset Management“ atstovai, architektai Marius Šaliamoras (Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas), Irena Kliobavičiūtė, Janis Dripe (Latvija), savivaldybės atstovai Mindaugas Pakalnis (Vilniaus vyr. architektas), Rūta Matonienė (Miesto plėtros departamentas), Virginijus Pauža (Miesto ūkio ir transporto departamento dir.), paveldosaugos ekspertai Marija Nemunienė (ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė), Algimantas Degutis (Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas), Vitas Karčiauskas (Kultūros paveldo departamento Vilniaus sk. vadovas).

Tai buvo pirmasis tokio lygio konkursas Lietuvoje, kurį privatūs investuotojai surengė bendradarbiaudami su Lietuvos architektų sąjunga ir miesto valdžia.

„Komisijoje vyko labai karštos diskusijos, bet Libeskindo darbas visada buvo lyderių grupelėje. Galiausiai rezultatą nulėmė slaptas balsavimas. Asmeniškai man buvo netikėta, kad prizininkų gretose atsidūrė „Studio Fuksas“ pasiūlymas – buvo gerokai stipresnių lietuvių autorių darbų“, – kalba p. Šaliamoras, Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas.

Pastato–paminklo idėja

Pasak p. Šaliamoro, vieta, kurioje „Lords LB Asset Management“ statys multifunkcinį projektą, Vilniui yra labai svarbi vizualiai ir urbanistine prasme ir kilo poreikis šioje vietoje pastatyti pastatą, kuris atliktų paminklo funkciją.

„Dar seniau Guggenheimo muziejaus architektūrinis konkursas parodė, kad šiai vietai reikia išskirtinės architektūros, pastato-ženklo. Šis poreikis ir nulėmė sprendimą – sunku paneigti, kad garsi pavardė neturėjo įtakos, tačiau tikrai nebuvo lemiamas pasirinkimo motyvas“, – aiškina p. Šaliamoras.

Ponas Pliučas mano, kad pastato-paminklo idėja yra atsitiktinė – priešingu atveju architektams būtų suformuluota konkreti ir visiems vienoda užduotis.

„Mano subjektyvia nuomone, toje vietoje tikrai nereikia paminklo – juo labiau, kad tokia paminklinė architektūra pasaulyje seniai išėjo iš mados. Tiesa, liko populiari Kazachstane, Baltarusijoje. Mūsų įmonėje dirba apie 50 architektų, įvairių kartų žmonės – konkurso nugalėtojas visus nustebino. Daugelis juokavo, kad Libeskindo studija Vilnių supainiojo su Minsku. Paminklo idėjos esmę, manau gerai atspindi internete populiari nuotrauka su kalafioru šalia Baltojo tilo – irgi paminklas, keistas, nepatogus“, – kalba VAS vadovas.

Ponas Šaliamoras viliasi, kad Libeskindo projektas bus įgyvendintas, o audringa architektų bendruomenės reakcija jį džiugina.

„Manau, kad tai labai pozityvus dalykas – dauguma mūsų architektų buvo pasinėrę į savus darbus, užsnūdę, o tokia diskusija atgaivina mintį. Tokių diskusijų mums labai trūksta“, – sako LAS pirmininkas.

FOTOGALERIJA Naujo verslo centro Vilniuje K18 projektai (79 nuotr.)