„Akropolių“ plėtra: Vilniuje – biurai ir butai, prioritetas – Rygai

Kovo mėnesį UAB „Akropolis Group“, valdanti prekybos centrus Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, paskelbė apie numatomą statybų Rygoje pradžią. Darbų startas – šių metų antroje pusėje.

„Šiuo metu baigiame būtinas technines korekcijas, atlikome eilę tyrimų, pamatų ir grunto bandymus“, – VŽ atsiųstame atsakyme teigia Jolanta Bivainytė, „Akropolis Group“ valdybos pirmininkė.

Pasak jos, dabar galutiniam suderinimui su miesto savivaldybe pristatomi atnaujinti fasadai, pėsčiųjų ir transporto eismo priemonės, istorinio paveldo išsaugojimo idėjos.

Rygos „Akropole“ projektas buvusio porceliano fabriko teritorijoje pradėtas rengti 2009 m., o leidimas statybai gautas praėjusių metų pabaigoje. Nuo to laiko jau kiek pasikeitė ir numatoma pastato išvaizda.

Paaugo ir investicijų suma. Anot p. Bivainytės, dabar planuojama, kad ji sieks 120 mln. Eur. Prieš tai kalbėta apie 100 mln. Eur.

Statybos turėtų trukti maždaug dvejus metus ir prekybos centrą ketinama atidaryti 2018 m. Numatoma, kad „Akropole“, panašiai kaip ir Kaune (šį „Akropolį“ valdo Vokietijos investuotojai), bus integruota atstatyta buvusio fabriko dalis.

16 ha žemės sklype plėtojamo Rygos projekto bendras plotas turėtų siekti 97.000 kv. m, iš jų 11.000 kv. m sudarys biurai. Palyginti, bendras Vilniaus „Akropolio“ plotas siekia 110.000 kv. m.

Prioritetas

Nors jau kelerius metus planuojamas ir antras prekybos centras Lietuvos sostinėje, Rygai bendrovė teikia prioritetą. Anot p. Bivainytės, tam yra kelios priežastys.

„Pirma, šiuo metu Rygoje matome palankiausią rinkos situaciją naujam prekybos centrui atsirasti: trijų metų laikotarpiu mieste nėra numatytos aktyvios kitų prekybos centrų plėtros, čia tinkama gyventojų perkamoji gali ir tinkama konkurencinė prekybos centrų aplinka. Antra, Rygoje esame padarę didžiausią įdirbį ir galime greičiausiai šį projektą įgyvendinti“, – dėsto vadovė.

Trečia priežastis, pasak jos, ta, kad Lietuvoje „Akropolis Group“ jau valdo tris prekybos centrus, o užsienyje – nei vieno, tad projektas kitoje šalyje bendrovei ir akcininkams „atneštų didžiausią vertę“.

Finansavimas

Tiesa, kaip jau rašyta, situacija dėl statybų finansavimo nėra iki galo aiški, mat „Akropolis Group“ kontroliuojanti bendrovė neturi pakankamai lėšų.

Teigiama, kad numatomos investicijos yra viena iš priežasčių perkelti „Akropolius“ iš vienos VP grupės kišenės į kitą: t. y. iš Maltos „Relvit Ltd.“ į UAB „Vilniaus prekybą“. Abi šias įmones kontroliuoja tie patys akcininkai, tačiau jų paketai ir valdymo struktūra šiek tiek skiriasi.

Pardavimo sandoris, įvertintas maždaug 300 mln. Eur, buvo suplanuotas pernai, tačiau jam kelią užkirto Mindaugas Marcinkevičius, smulkusis grupės akcininkas, iki VP dešimtuko išsiskyrimo vadovavęs „Akropolių“ plėtrai. Jis nėra patenkintas, kad prekybos centrų verslas atiteks bendrovei, kuri jam sunkiau pasiekiama dėl suformuotos struktūros, o sandorį užginčijo dėl jam esą nepateikiamos informacijos. Teismo procesas Maltoje vyksta iki šiol, tiesa, pastaruoju metu atrodo, kad sandoris vis realesnis.

„Projekto finansavimo klausimas išlieka aktualus, – sako p. Bivainytė. – Esame pradėję kalbėtis su bankais dėl dalies lėšų šiam projektui, o nuosavos dalies finansavimui lėšos planuojamos iš „Vilniaus prekybos“ išteklių, kai „Vilniaus prekyba“ įgis „Akropolis Group“ nuosavybę.“

Kita vertus, ji prideda, kad bus ieškoma „kitų finansavimo šaltinių“, jei situacija keistųsi.

Butai ir biurai

Tuo metu, kai Rygoje ruošiamasi pradėti prekybos centro statybas, darbai vyksta ir Vilniuje. Tvarkomas Geležinio vilko g. esantis 14 ha sklypas, kuriame anksčiau stovėjo „Velgos“ gamykla. Tai teritorija tarp svarbaus Vilniaus transporto mazgo ir Neries upės.

Pasak p. Bivainytės, šiuo metu baigiami senųjų pastatų konstrukcijų ardymo darbai, rengiamasi užteršto grunto utilizavimui.

„Akropolis Group“ taip pat šiemet patvirtino naują planą: teritorijoje bus ne tik prekybos centras, bet ir butai, biurai, galimi ir kiti objektai.

„Įvertinę miesto rinkos poreikius norime sklypą plėtoti kaip daugiafunkcinį, numatant mažesnio mastelio nei anksčiau planuota, kuo įvairesnes, tarpusavyje sinergiją turinčias, užstatymo paskirtis“, – aiškina p. Bivainytė.

Pasak jos, teritorija „atlieka vartų funkciją“ įvažiuojant į miestą iš Kauno pusės, todėl „turi didelį plėtros potencialą“.

Ieškos partnerių

„Tai ne vien būstas, biurai, prekyba, bet ir kiti komerciniai, visuomeniniai ir laisvalaikio objektai“, – sako „Akropolis Group“ vadovė.

Šiuo metu planuojama, kad prekybos centro bendras plotas neviršys 70.000 kv. m (panašiai, kaip prekybos centro „Panorama“, kurio plotas siekia 65.000 kv. m). Kitiems pastatams, tarp jų ir biurams, numatoma skirti apie 30.000 kv. m. Šalia devyniuose kvartaluose galėtų išsidėstyti 1.200–1.500 butų.

Šiems papildomiems projektams „Akropolis Group“ nori ieškotis partnerių.

„Kol vyksta parengiamieji darbai, esame atviri pasiūlymams ir svarstome įvairius variantus“, – sako p. Bivainytė.

Tikslios statybų pradžios datos nėra. Planuojama, kad pastatų ir infrastruktūros darbai galėtų prasidėti 2018 m., kitaip tariant, tada, kai bus baigtas Rygos „Akropole“.

Nors VP grupė yra pastačiusi šimtus parduotuvių ir kelis didelius prekybos centrus, kitais NT projektais ji paprastai neužsiima. Išimtis – grupės bendrovė „M.M.M. projektai“, pastačiusi daugiabutį Antakalnyje ir besiruošianti investuoti į biurų projektą Žvėryne.

Mato potencialo

VŽ kalbinti Lietuvos NT rinkos specialistai „Akropolis Group“ viziją Geležinio vilko g. sklype iš esmės vertina teigiamai. Pasak jų, partneriais galėtų tapti bet kuri iš kelių didžiųjų šalies NT plėtros bendrovių.

„Labai logiška, kad turėdamas didesnį sklypą, nei reikia prekybos centrui, plėtotojas likusią erdvę galvoja užpildyti tuo, kas, jo nuomone, yra patraukliausia. Tie skaičiai atrodo pakankamai nuosaikiai, žiūrint į sklypo plotą. Bet kokiu atveju plėtra vyks ne vienus metus, o pakankamai ilgą laiką ir išdėlioti tuos projektus galima“, – VŽ komentuoja Saulius Vagonis, NT agentūros UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pasak jo, pasiūlymas galėtų būti įdomus visoms didelėms NT bendrovėms.

„Klausimas tik pinigų srautai – kiek tie plėtotojai, turėdami savo projektus savo sklypuose turėtų techninių ir finansinių pajėgumų imtis dar vieno didelio projekto“, – sako p. Vagonis.

Jis skaičiuoja, kad 30.000 kv. m biurų projektas pagal mastą atsidurtų vienoje gretoje su UAB „MG Valda“ priklausančiu „Verslo trikampiu“ ar investicijų bendrovės „East Capital“ valdomu centru „3 burės“. Šiuo metu Norvegijos „Schage“ statomo „Quadrum“ plotas, planuojama, sieks 40.000 kv. m, o Suomijos „Technopolis“ verslo centras yra 60.000 kv. m ploto.

Tačiau būtų projektas sostinėje gali būti pakankamai neeilinis, jei išties bus nuspręsta statyti 1.500 butų.

„Mūsų skaičiavimais tik piko metais išvystyti „Ranga IV“ ir „Mabilta“ kvartalai Perkūnkiemyje ir S. Nėries gatvėse turi daugiau nei 1.500 butų (kiekviename iš jų buvo pastartyta virš 1800 butų). Užbaigus pastatyti suplanuotus namus „Pavasario“ kvartale Lazdynuose irgi bus viso apie 1.500 butų. Kiti mieste plėtoti ar plėtojami kvartalai – smulkesni“, – vardija p. Vagonis.

Klausimas dėl transporto

Sigita Survilaitė-Mekionienė, „MG Valdos“ generalinė direktorė, VŽ komentuoja, kad „Akropolio“ sklypo projekto patrauklumas priklausys nuo koncepcijos.

„Teisingai išspręstas multifunkciškumo uždavinys gali tapti labai dideliu projekto privalumu, tačiau neretai tokių projektų klaidos vieną ar kitą funkciją (prekybos, biurų, ar gyvenamąją) rizikuoja padaryti itin nepatrauklia tam tikrai grupei vartotojų. Vieta turi savo privalumų, tačiau ir labai didelių iššūkių, tad ir investicijos patrauklumas labai daug priklausys nuo paties projekto sprendinių tarpusavio logikos“, – dėsto ji.

„MG Valda“, anot vadovės, yra „išskirtinai atvira visokioms diskusijoms su patikimais ir profesionaliais partneriais“.

Kęstutis Vanagas, NT ir statybų AB „YIT Kausta“ vadovas, apie planus atsiliepia pakankamai pozityviai.

„Gyventojams pakrantės yra patrauklu. Aišku, reikia matyti visą projektą“, – kalba jis.

Anot p. Vanago, sunku numatyti, kaip atrodys butų rinka Vilniuje po kelių metų, tačiau „naujo būsto poreikis visąlaik bus“. O jei „Akropolis Group“ ieškotų partnerių, „YIT Kausta“ tokį pasiūlymą svarstytų.

Tiesa, p. Vanagas atkreipia dėmesį į galimus trūkumus. Nors kvartalas šalia svarbaus transporto mazgo turi daug potencialo, egzistuoja grėsmė visiškai užkimšti eismą. Be to, anot jo, reikia gerai pagalvoti apie tūkstančių automobilių parkavimą – tiek prekybos centro klientų, tiek gyventojų ir biurų darbuotojų.

Dirba su savivaldybe

Pasak p. Bivainytės, automobilių statymui numatyti įvairūs įmanomi sprendimai – tiek aikštelė po žeme, tiek ant prekybos centro stogo. Šalia daugiabučių taip pat galėtų būti požeminis arba daugiaaukštis parkavimas.

Eismo klausimus „Akropolis Group“ spręsti ėmėsi kartu su Vilniaus savivaldybe. Suformuota bendrovės ir miesto valdžios darbo grupė, kurios tikslas – „optimalūs susisiekimo sistemos sprendimai“, sako p. Bivainytė.

Viena vertus, VP grupės įmonė, įsigijusi sklypą, įsipareigojo investuoti į infrastruktūrą. Iš kitos pusės, pati savivaldybė turi savo planų – pavyzdžiui, pėsčiųjų ir dviračių tiltą per upę, kuris jungtų Vingio parką ir Lazdynus.

FOTOGALERIJA „Akropolių“ projektai Rygoje ir Vilniuje (36 nuotr.)