PPP projektai pratina viešąjį sektorių skaičiuoti

Publikuota: 2015-11-28
Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė.
Juditos Grigelytės (VŽ) Nuotr.
Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) Nuotr.
„Verslo žinios“

Skaičiuojant finišą pasiekusius viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus (angl. „public and private partership“, PPP), net vienos rankos pirštų kol kas per daug. Tačiau, pasibaigus ES paramai, tai bus vienas svarbiausių infrastruktūros projektų finansavimo šaltinių, tad pats laikas prie jo priprasti. O didžiausias iššūkis viešajam sektoriui yra suskaičiuoti projektų vertę ir suvokti, kad objektą reikia ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, nuolat pabrėžia, kad šis ES struktūrinių fondų paramos laikotarpis veikiausiai yra paskutinis, nes Lietuvoje gyventojui tenkantis BVP jau pasiekė 75% ES vidurkio lygį, – po 2020 m. turbūt nebegausime paramos. Todėl svarbu, kad tuo metu PPP modelis veiktų sklandžiai. Anot rinkos dalyvių, jis kol kas stipriai buksuoja. Ir ne dėl teisinės bazės – ji atitinka tarptautinius standartus, bet dėl menkos viešojo sektoriaus motyvacijos ir iš to kylančių biurokratinių kliūčių. Tačiau situacija turės keistis.

„Skaičiuojama, kad Lietuvoje artimiausius kelerius metus investicijoms, skirtoms infrastruktūrai modernizuoti ir gerinti, reikia daugiau kaip 350 mln. Eur. Akivaizdu, kad be viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės valstybė savarankiškai sunkiai gali užtikrinti tokį finansavimą“, – teigia Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Anot jo, pasaulinė praktika rodo, kad PPP neretai yra vienintelis būdas greičiau įgyvendinti didelio masto viešosios infrastruktūros projektus. Tokia partnerystė užtikrina, kad valstybei projekto pradžioje reikia mažiau investicijų, o viso projekto išlaidos yra išdalijamos lygiomis dalimis per ilgąjį laikotarpį. Tai itin svarbu, kai valstybės biudžetas yra deficitinis, nes toks partnerystės modelis lemia, kad dėl išlaidų išskaidymo per kelerius ar net keliolika metų valstybės skola paauga nedaug.

Pagirios po paramos panaudojimo

Kol kas Lietuvoje pasirašytos tik dvi PPP projektų sutartys: Vilniuje pastatyta Balsių mokykla ir nutiestas Palangos aplinkkelis. ES parama nemotyvavo viešojo sektoriaus įgyvendinti projektų PPP būdu – ES subsidijos daug patogesnės, nes nereikia jų grąžinti, o kartu sukti galvos, ar investicijos atsipirks.

Viešasis sektorius pasitelkdavo į pagalbą verslo pinigus ir patirtį statydamas tokius infrastruktūros objektus, už kurių išlaikymą – teikiamas paslaugas, moka galutiniai vartotojai. Tokia viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo forma vadinama koncesija. Lietuvoje yra įgyvendinta beveik 40 koncesijos projektų.

PPP atveju kalbama apie viešąją infrastruktūrą, kurią turi išlaikyti pats viešasis sektorius. Kaip, pavyzdžiui, įgyvendinant naujos areštinės ir policijos komisariato Vilniuje statybas, mokyklos statybas arba tiesiant kelius.

„Skirtingai nei investuojant ES paramos lėšas, sprendimas įgyvendinti projektą PPP būdu priimamas įvertinus ne vien statybos kaštus, bet ir sąnaudas, reikalingas per visą projekto laikotarpį. Jeigu nėra galimybės 20 metų partneriui mokėti už infrastruktūros sukūrimą ir eksploatavimą, niekas ir nestatys tokio objekto“, – teigia Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė.

Anot jos, PPP būdu įgyvendinami tie patys projektai, kuriems dabar daugiausia naudojama ES parama. Viešasis sektorius labai intensyviai naudojosi galimybe statyti kokybišką infrastruktūrą, bet retai susimąstė, koks realus jos poreikis ir kaip ją reikės vėliau išlaikyti, – svarbiausia buvo laiku pastatyti ir atiduoti įvertinti.

„Pavyzdžiui, ES paramos lėšas į turtą investavusios vandens tiekimo įmonės išnaudoja tik trečdalį to turto pajėgumo. Tai būdinga visiems sektoriams“, – dėsto p. Šarmavičienė.

Anot jos, vienas svarbiausių iššūkių viešajam sektoriui yra suvokti, kad kainuoja ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti tai, kas sukurta.

„Kiekvienas naujas objektas yra nauja finansinė našta. Dabar jau vis daugiau savivaldybių susiduria su šia realybe – jos nebegali pradėti naujų projektų, nes visos finansinės galimybės išnaudojamos seniau pastatytiems infrastruktūros objektams išlaikyti. Jų atsisakyti nėra galimybės, nes yra įsipareigojimas, kad objektas turi veikti ir teikti paslaugas bent 5 metus. Nebuvo įvertinta, kiek tai iš tikrųjų kainuos“, – kalba CPVA atstovė.

Nepamatuoti lūkesčiai

Vienas pirmųjų PPP projektų – Vilniaus Lukiškių kalėjimo komplekso iškėlimo į Pravieniškes – patyrė fiasko. Šį rudenį privataus partnerio atrankos konkursas žlugo, ir dabar bus sprendžiama, ar skelbti naują konkursą, ar apskritai verta projektą įgyvendinti PPP būdu. Atsiribojant nuo įtarimų dėl konkurso skaidrumo, viena pagrindinių jo problemų buvo didžiulė praraja tarp Vyriausybės apskaičiuotos 30 mln. Eur kainos ir verslo apskaičiuotos vertės, kuri buvo daugiau nei dukart didesnė.

„Atrodo, kad viešasis partneris suskaičiavo, kiek kainuos statybos, bet visiškai pamiršo įvertinti tiekiamų paslaugų vertę ir riziką. Projektų organizatoriai dar nesupranta, kas sudaro kainą, ir susiduria su didelėmis problemomis jas skaičiuodami“, – sako Arvydas Avulis, NT plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Planuota, kad įgyvendinant Lukiškių kalėjimo komplekso perkėlimą į Pravieniškes privatus investuotojas per trejus metus turėtų rekonstruoti keturis nenaudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose būtų įrengtas kalėjimas su 320 vietų kaliniams. Investuotojas taip pat įsipareigotų 25 metus šiuos pastatus prižiūrėti. Ponas Avulis pasakoja, kad šiame konkurse vien reikalavimų partneriui buvo 150 lapų ir daugelis jų buvo pertekliniai.

„Vienas reikalavimų yra pjauti žolę ne bet kaip, o kad ji būtų 6 cm aukščio. Nėra surašyta, kad tave baus, jei žolė bus 7 cm aukščio, tačiau sutartyje galioja bendra nuostata, kad, nevykdant įsipareigojimų, taikomos baudos. Vadinasi, lieka rizika, kad kuriuo nors momentu per 25 metus kas nors prisikabins. Reikalavimas, kad perdegusi lemputė turi būti pakeista per tris valandas, reiškia, kad esame įpareigoti visą parą laikyti elektriką, jei norime išvengti baudų. Dar viešasis partneris buvo įrašęs reikalavimą kalėjime valyti dulkes nuo lubų. Tokie pertekliniai reikalavimai didina riziką, o kartu ir kainą“, – dėsto p. Avulis.

Paslaugos irgi kainuoja

CPVA atstovė tvirtina, kad net ir nepavykę bandomieji PPP projektai yra labai vertingi, nes parodė, kaip reikia skaičiuoti viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kainą.

„To nemokėjo nė viena institucija. Organizuodamos PPP projektus, jos turėjo įvertinti, kokia paslauga reikalinga, koks yra kokybės standartas, ar jis pagrįstas. Viešasis sektorius dažnai nepaiso savo keliamų kokybės standartų ir paslaugai išleidžia tiek, kiek turi, o ne tiek, kiek reikėtų, kad tuos standartus atitiktų. Kai visus reikalavimus surašo į sutartį, privatus partneris apskaičiuoja, kiek kainuos tos sutarties laikytis. O tada pačios institucijos išsigąsta. Manau, kad pratimas buvo labai geras“, – kalba p. Šarmavičienė.

Ponas Čičelis teigia, kad svarbiausia valstybei ar savivaldybėms suprasti, ko jos apskritai siekia PPP projektu.

„Valstybė turi investuoti į tuos PPP projektus, kurie, atlikus ekonominę analizę, šaliai duotų teigiamą tiesioginę ar netiesioginę ekonominę naudą. PPP projektai yra valstybės ilgalaikės investicijos, ir jos turi būti nukreiptos tikslingai. Be to, visada reikia apskaičiuoti, ar valstybė, savivaldybė sugeba pasiskolinti pigiau, ir apskaičiuoti, kokios būtų sąnaudos, jeigu projektą nuspręstų vykdyti savarankiškai, o kokios – jei vykdytų partnerystės būdu“, – aiškina p. Čičelis.

Nusprendus projektą vykdyti su partneriu, viešasis sektorius turėtų išsigryninti lūkesčius, ko nori iš privataus partnerio, ir labai aiškiai tai apibrėžti sutartyje.

„Kaip sutartyse surašysi, taip ir bus 15–20 metų, kiek trunka PPP projektai. Todėl valstybei ir tokius projektus finansuojantiems bankams labai svarbu, kad į PPP projektus būtų įtraukti nepriklausomi profesionalūs konsultantai, kurie galėtų pateikti patikimas išvadas dėl projekto ekonominio naudingumo, jo techninio darbų atlikimo, teisinio reglamentavimo ir finansinio audito. Konsultantų yra. Svarbu suprasti, ko nori iš projekto“, – sako p. Čičelis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 17 d.

infogr.am::infogram_0_pilotiniai_ppp_projektai___igyvendinimo_stadija_ir_pirmine_verte

infogr.am::infogram_0_koncesijos_projektai___pirmine_verte_ir_stadija

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Telšiai gatvėms ir keliams remontuoti skiria 330.000 Eur 5

Telšių mieste ir rajono seniūnijose iki vasaros bus sutvarkytos kelių ir gatvių duobės.

Egipto kurortų viešbučiai 2019 m. gali pabrangti trečdaliu

Egipto viešbučių pajamos didės, prognozuoja ekspertai. Ir ne tik dėka augsiančio šios šalies viešbučių...

Paslaugos
10:44
A. Avulis: butų rinkos naujokai kai ką padaro visai neblogai 7

Į Vilniaus naujų būstų rinką atėję naujokai per kelerius metus įsigijo patirties ir jų siūlomo produkto...

Statyba ir NT
2019.02.16
Kokią žinią siunčia paskutinis sprendimas „Misionierių sodų“ istorijoje 9

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.15
Vilniaus oro uoste planuoja rekonstruoti riedėjimo taką 3

VĮ Lietuvos oro uostai ruošiasi rekonstruoti pagrindinių šalies oro vartų riedėjimo taką B.

Statyba ir NT
2019.02.15
„Dzūkijos mediena“ naujos savo buveinės statybas žada baigti rudenį

Geidžiamiausiu Alytaus metų darbdaviu  pripažinta bendrovė „Dzūkijos mediena“ pradėjo naujų savo patalpų...

Statyba ir NT
2019.02.15
„Rontgen“ atidarė antrinę NT paskolų rinką 11

Lietuvos investicijų į NT sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ atidarė antrinę investicijų į NT...

Rinkos
2019.02.15
G. Surplys: ŽŪM Kaune patalpų nuomos konkursas bus skelbiamas vasarį 4

Vyriausybei jau pritarus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui į Kauną, Giedrius Surplys, ministras...

Statyba ir NT
2019.02.15
Pernai Lietuvoje baigta statyti 10,9% daugiau butų 4

Praėjusiais metais, palyginti su 2017 m., Lietuvoje statybos leidimų kiekis augo 4,1%, o baigtų statyti butų...

Statyba ir NT
2019.02.15
„Merko“ investicinė idėja materializavosi: +6,5% Premium 3

Investicinė idėja prieš rezultatus užsipirkti statybininkės „Merko Ehitus“ akcijų pasiteisino – po rodiklių...

Rinkos
2019.02.14
LVAT: specialusis planas, leidęs statyti „Misionierių sodus“, teisėtas 7

Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes sostinės senamiestyje plėtoti...

Statyba ir NT
2019.02.14
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
128 mln. Eur sandoris: „Eastnine“ perka 3 verslo centrus Vilniuje 7

Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ iš verslininko Nerijaus Numavičiaus netiesiogiai kontroliuojamos...

Statyba ir NT
2019.02.14
„Merko“ 2018-ųjų apyvartą išaugino maždaug trečdaliu

Tiek Estijos statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanijos „Merko Ehitus“ įmonių grupė, tiek jos...

Statyba ir NT
2019.02.14
Suteikė galimybę NŽT teisme ginti viešąjį interesą

Seimas Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) suteikė teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Statyba ir NT
2019.02.14
Vilniaus Naujamiestyje planuojamas dar vienas verslo centras Premium 8

Vilniaus Kauno g. planuojama išplėtoti 6.700 kv. m bendro ploto verslo centrą, investuotojas netrukus pradės...

Statyba ir NT
2019.02.14
Statybos darbų apimtis 2018 m. augo 13,7%  1

Pernai statybos darbų apimtis Lietuvoje augo daugiau nei dešimtadaliu, o didžiausią dalį sudarė inžineriniai...

Statyba ir NT
2019.02.14
„Cramo“: įrangos nuomos tendencijos Europoje palankios 1

Vienos didžiausių Europoje statybinės įrangos bei modulinių patalpų nuomos įmonių grupės „Cramo“ pardavimai...

Pramonė
2019.02.14
Vyriausybė dėl dalyvavimo statant nacionalinį stadioną pasisakys kitą savaitę 1

Finansų ministerija vertina riziką dėl europinių lėšų įsisavinimo sostinėje statant nacionalinį stadioną ir...

Statyba ir NT
2019.02.14
A. Avulis: prieš 5 metus Vilniuje tokios psichozės nebuvo Premium 30

Arvydas Avulis, vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Hanner“ valdybos...

Statyba ir NT
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau