PPP projektai pratina viešąjį sektorių skaičiuoti

Publikuota: 2015-11-28
Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė.
Juditos Grigelytės (VŽ) Nuotr.
Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) Nuotr.
„Verslo žinios“

Skaičiuojant finišą pasiekusius viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus (angl. „public and private partership“, PPP), net vienos rankos pirštų kol kas per daug. Tačiau, pasibaigus ES paramai, tai bus vienas svarbiausių infrastruktūros projektų finansavimo šaltinių, tad pats laikas prie jo priprasti. O didžiausias iššūkis viešajam sektoriui yra suskaičiuoti projektų vertę ir suvokti, kad objektą reikia ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti.

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, nuolat pabrėžia, kad šis ES struktūrinių fondų paramos laikotarpis veikiausiai yra paskutinis, nes Lietuvoje gyventojui tenkantis BVP jau pasiekė 75% ES vidurkio lygį, – po 2020 m. turbūt nebegausime paramos. Todėl svarbu, kad tuo metu PPP modelis veiktų sklandžiai. Anot rinkos dalyvių, jis kol kas stipriai buksuoja. Ir ne dėl teisinės bazės – ji atitinka tarptautinius standartus, bet dėl menkos viešojo sektoriaus motyvacijos ir iš to kylančių biurokratinių kliūčių. Tačiau situacija turės keistis.

„Skaičiuojama, kad Lietuvoje artimiausius kelerius metus investicijoms, skirtoms infrastruktūrai modernizuoti ir gerinti, reikia daugiau kaip 350 mln. Eur. Akivaizdu, kad be viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės valstybė savarankiškai sunkiai gali užtikrinti tokį finansavimą“, – teigia Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Anot jo, pasaulinė praktika rodo, kad PPP neretai yra vienintelis būdas greičiau įgyvendinti didelio masto viešosios infrastruktūros projektus. Tokia partnerystė užtikrina, kad valstybei projekto pradžioje reikia mažiau investicijų, o viso projekto išlaidos yra išdalijamos lygiomis dalimis per ilgąjį laikotarpį. Tai itin svarbu, kai valstybės biudžetas yra deficitinis, nes toks partnerystės modelis lemia, kad dėl išlaidų išskaidymo per kelerius ar net keliolika metų valstybės skola paauga nedaug.

Pagirios po paramos panaudojimo

Kol kas Lietuvoje pasirašytos tik dvi PPP projektų sutartys: Vilniuje pastatyta Balsių mokykla ir nutiestas Palangos aplinkkelis. ES parama nemotyvavo viešojo sektoriaus įgyvendinti projektų PPP būdu – ES subsidijos daug patogesnės, nes nereikia jų grąžinti, o kartu sukti galvos, ar investicijos atsipirks.

Viešasis sektorius pasitelkdavo į pagalbą verslo pinigus ir patirtį statydamas tokius infrastruktūros objektus, už kurių išlaikymą – teikiamas paslaugas, moka galutiniai vartotojai. Tokia viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo forma vadinama koncesija. Lietuvoje yra įgyvendinta beveik 40 koncesijos projektų.

PPP atveju kalbama apie viešąją infrastruktūrą, kurią turi išlaikyti pats viešasis sektorius. Kaip, pavyzdžiui, įgyvendinant naujos areštinės ir policijos komisariato Vilniuje statybas, mokyklos statybas arba tiesiant kelius.

„Skirtingai nei investuojant ES paramos lėšas, sprendimas įgyvendinti projektą PPP būdu priimamas įvertinus ne vien statybos kaštus, bet ir sąnaudas, reikalingas per visą projekto laikotarpį. Jeigu nėra galimybės 20 metų partneriui mokėti už infrastruktūros sukūrimą ir eksploatavimą, niekas ir nestatys tokio objekto“, – teigia Jekaterina Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus vadovė.

Anot jos, PPP būdu įgyvendinami tie patys projektai, kuriems dabar daugiausia naudojama ES parama. Viešasis sektorius labai intensyviai naudojosi galimybe statyti kokybišką infrastruktūrą, bet retai susimąstė, koks realus jos poreikis ir kaip ją reikės vėliau išlaikyti, – svarbiausia buvo laiku pastatyti ir atiduoti įvertinti.

„Pavyzdžiui, ES paramos lėšas į turtą investavusios vandens tiekimo įmonės išnaudoja tik trečdalį to turto pajėgumo. Tai būdinga visiems sektoriams“, – dėsto p. Šarmavičienė.

Anot jos, vienas svarbiausių iššūkių viešajam sektoriui yra suvokti, kad kainuoja ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti tai, kas sukurta.

„Kiekvienas naujas objektas yra nauja finansinė našta. Dabar jau vis daugiau savivaldybių susiduria su šia realybe – jos nebegali pradėti naujų projektų, nes visos finansinės galimybės išnaudojamos seniau pastatytiems infrastruktūros objektams išlaikyti. Jų atsisakyti nėra galimybės, nes yra įsipareigojimas, kad objektas turi veikti ir teikti paslaugas bent 5 metus. Nebuvo įvertinta, kiek tai iš tikrųjų kainuos“, – kalba CPVA atstovė.

Nepamatuoti lūkesčiai

Vienas pirmųjų PPP projektų – Vilniaus Lukiškių kalėjimo komplekso iškėlimo į Pravieniškes – patyrė fiasko. Šį rudenį privataus partnerio atrankos konkursas žlugo, ir dabar bus sprendžiama, ar skelbti naują konkursą, ar apskritai verta projektą įgyvendinti PPP būdu. Atsiribojant nuo įtarimų dėl konkurso skaidrumo, viena pagrindinių jo problemų buvo didžiulė praraja tarp Vyriausybės apskaičiuotos 30 mln. Eur kainos ir verslo apskaičiuotos vertės, kuri buvo daugiau nei dukart didesnė.

„Atrodo, kad viešasis partneris suskaičiavo, kiek kainuos statybos, bet visiškai pamiršo įvertinti tiekiamų paslaugų vertę ir riziką. Projektų organizatoriai dar nesupranta, kas sudaro kainą, ir susiduria su didelėmis problemomis jas skaičiuodami“, – sako Arvydas Avulis, NT plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Planuota, kad įgyvendinant Lukiškių kalėjimo komplekso perkėlimą į Pravieniškes privatus investuotojas per trejus metus turėtų rekonstruoti keturis nenaudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose būtų įrengtas kalėjimas su 320 vietų kaliniams. Investuotojas taip pat įsipareigotų 25 metus šiuos pastatus prižiūrėti. Ponas Avulis pasakoja, kad šiame konkurse vien reikalavimų partneriui buvo 150 lapų ir daugelis jų buvo pertekliniai.

„Vienas reikalavimų yra pjauti žolę ne bet kaip, o kad ji būtų 6 cm aukščio. Nėra surašyta, kad tave baus, jei žolė bus 7 cm aukščio, tačiau sutartyje galioja bendra nuostata, kad, nevykdant įsipareigojimų, taikomos baudos. Vadinasi, lieka rizika, kad kuriuo nors momentu per 25 metus kas nors prisikabins. Reikalavimas, kad perdegusi lemputė turi būti pakeista per tris valandas, reiškia, kad esame įpareigoti visą parą laikyti elektriką, jei norime išvengti baudų. Dar viešasis partneris buvo įrašęs reikalavimą kalėjime valyti dulkes nuo lubų. Tokie pertekliniai reikalavimai didina riziką, o kartu ir kainą“, – dėsto p. Avulis.

Paslaugos irgi kainuoja

CPVA atstovė tvirtina, kad net ir nepavykę bandomieji PPP projektai yra labai vertingi, nes parodė, kaip reikia skaičiuoti viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kainą.

„To nemokėjo nė viena institucija. Organizuodamos PPP projektus, jos turėjo įvertinti, kokia paslauga reikalinga, koks yra kokybės standartas, ar jis pagrįstas. Viešasis sektorius dažnai nepaiso savo keliamų kokybės standartų ir paslaugai išleidžia tiek, kiek turi, o ne tiek, kiek reikėtų, kad tuos standartus atitiktų. Kai visus reikalavimus surašo į sutartį, privatus partneris apskaičiuoja, kiek kainuos tos sutarties laikytis. O tada pačios institucijos išsigąsta. Manau, kad pratimas buvo labai geras“, – kalba p. Šarmavičienė.

Ponas Čičelis teigia, kad svarbiausia valstybei ar savivaldybėms suprasti, ko jos apskritai siekia PPP projektu.

„Valstybė turi investuoti į tuos PPP projektus, kurie, atlikus ekonominę analizę, šaliai duotų teigiamą tiesioginę ar netiesioginę ekonominę naudą. PPP projektai yra valstybės ilgalaikės investicijos, ir jos turi būti nukreiptos tikslingai. Be to, visada reikia apskaičiuoti, ar valstybė, savivaldybė sugeba pasiskolinti pigiau, ir apskaičiuoti, kokios būtų sąnaudos, jeigu projektą nuspręstų vykdyti savarankiškai, o kokios – jei vykdytų partnerystės būdu“, – aiškina p. Čičelis.

Nusprendus projektą vykdyti su partneriu, viešasis sektorius turėtų išsigryninti lūkesčius, ko nori iš privataus partnerio, ir labai aiškiai tai apibrėžti sutartyje.

„Kaip sutartyse surašysi, taip ir bus 15–20 metų, kiek trunka PPP projektai. Todėl valstybei ir tokius projektus finansuojantiems bankams labai svarbu, kad į PPP projektus būtų įtraukti nepriklausomi profesionalūs konsultantai, kurie galėtų pateikti patikimas išvadas dėl projekto ekonominio naudingumo, jo techninio darbų atlikimo, teisinio reglamentavimo ir finansinio audito. Konsultantų yra. Svarbu suprasti, ko nori iš projekto“, – sako p. Čičelis.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 17 d.

infogr.am::infogram_0_pilotiniai_ppp_projektai___igyvendinimo_stadija_ir_pirmine_verte

infogr.am::infogram_0_koncesijos_projektai___pirmine_verte_ir_stadija

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Merko Ehitus“ įmonė Osle statys „Teslų“ aptarnavimo centrą 1

Estijos kapitalo statybos kompanijos „Merko Ehitus“ įmonė Norvegijos sostinėje statys „Teslos“ elektromobilių...

Statyba ir NT
2018.10.17
Teismas: „Lewben Investment Management“ neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų 4

Investicijų bendrovei „Lewben Investment Management“, planavusiai su biurų kompleksu „Verslo trikampis“...

Rinkos
2018.10.17
Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija įsibėgėja  4

Kauno Laisvės alėją rekonstruojantys statybininkai ėmėsi ardyti pėsčiųjų gatvės dangos betono plokštes tarp...

Statyba ir NT
2018.10.17
Dauguma prašymų dėl subsidijos pirmajam būstui atmesti

Daugiau nei pusė prašymų pirmojo būsto regione subsidijai gauti atmesti.

Statyba ir NT
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 9

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17
„Newsec“: NT sandorių rinka Baltijos šalyse turi potencialo pasiekti 2 mlrd. Eur

Šiemet komercinio nekilnojamojo turto (NT) investicinių sandorių apimtis Baltijos šalyse turėtų pasiekti...

Statyba ir NT
2018.10.17
Į 94 butus Vilniaus Šnipiškėse „Hanner“ investuoja 5,5 mln. Eur 10

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „Hanner“ gavo statybos leidimą ir Vilniuje pradeda „Paparčių namų“...

Statyba ir NT
2018.10.17
Biurų nuomos kaina kyla, ir Vilniuje, ir Kaune laukiama B klasės plėtros 3

Pastaruosius 2–3 metus biurų nuomininkai „išgyvena vidutinio amžiaus krizę“, kai ieško pakeisti senesnes...

Statyba ir NT
2018.10.17
Kauno savivaldybė stadiono rekonstrukcijos sutarties nutraukti nesvarsto  6

Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus, kad Turkijos bendrovės paskelbimas S. Dariaus ir S. Girėno stadiono...

Statyba ir NT
2018.10.17
Vilniaus „Akropolis“ imasi pokyčių: vizualizacijos – ant stalo Premium 9

Po ilgų svarstymų ir sprendimų paieškų „Akropolis Group“ patvirtino projektą „Akropolis persirengia“, kurio...

Su NŽT bylinėjosi 2,5 metų: teismas leido naudotis valstybiniu sklypu Premium

Viena Kauno įmonė beveik pustrečių metų bylinėjosi su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) dėl teisės naudoti...

Statyba ir NT
2018.10.17
„K2 LT“ už 10 km nuo Vilniaus centro įsigijo sklypą krematoriumo statybai 12

AB „K2 LT“, valdanti „Lietuvos krematoriumą“ bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją UAB „Rekviem LT“, per...

Apeliacinis teismas: turkų pergalė Kauno stadiono rekonstrukcijos konkurse – neteisėta 11

Lietuvos apeliacinis teismas neteisėtu pripažino Kauno savivaldybės sprendimą Turkijos bendrovę...

Statyba ir NT
2018.10.16
NT plėtotojai didina rinkodaros biudžetus – poreikis išsiskirti iš minios neišvengiamas Premium 4

Nekilnojamojo turto plėtotojai didina komunikacijos ir reklamos apimtį, bandydami potencialius klientus...

Rinkodara
2018.10.16
„Lithome“ į daugiabutį Vilniaus Naujamiestyje investuoja 3 mln. Eur

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Lithome“ Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone suplanavo 33 butų daugiabutį.

Statyba ir NT
2018.10.16
VMI nesulaukia gyventojų deklaracijų su išmokėtomis nuomos pajamomis 7

Nuo 2018 m. sausio 1 d. gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, atsirado nauja prievolė, tačiau...

Finansai
2018.10.16
JK bankai mažina skolinimo apimtis statybos kompanijoms 1

Bankai Jungtinėje Karalystėje (JK) mažina finansavimą šalies statybos kompanijoms. Pagrindine priežastimi...

Statyba ir NT
2018.10.16
Nekilnojamojo turto projektų finansavimas sutelktiniu būdu: ką būtina žinoti investuojantiems? Rėmėjo turinys

Sutelktinis finansavimas Lietuvoje dar palyginti naujas, tačiau atsiranda vis daugiau nekilnojamojo turto...

Statyba ir NT
2018.10.15
Švedijos milžinė IKEA atidarys parduotuvę Estijoje

Iš Baltijos šalių pirmiausia į Lietuvą žengęs baldų ir interjero prekių tinklas IKEA neseniai atidarė...

„Lietuvos geležinkeliai“ iš rinkos dalyvių laukia preliminarių pasiūlymų būstinei 2

Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių laukia preliminarių...

Statyba ir NT
2018.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau