Liūdna nelaimingų atsitikimų statistika – įmonių nebrandos atspindys

Publikuota: 2015-11-15
Julius Gendvilis, statybos UAB „Mitnija“ generalinis direktorius: „Darbų sauga nemažina darbų spartos ir efektyvumo. Priešingai – darbų saugos nesilaikymas ir netvarkinga statybos aikštelė yra didžiausias trukdis normaliam darbų tempui.“ JudItos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Julius Gendvilis, statybos UAB „Mitnija“ generalinis direktorius: „Darbų sauga nemažina darbų spartos ir efektyvumo. Priešingai – darbų saugos nesilaikymas ir netvarkinga statybos aikštelė yra didžiausias trukdis normaliam darbų tempui.“ JudItos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių 100.000 dirbančiųjų Lietuva – ES šalių lyderė, daugiausia mirčių – statybos sektoriuje. Verslininkai sako, kad griežtas darbo saugos taisyklių laikymasis leidžia išvengti nelaimių ir nemažina darbų spartos, o kiek dėmesio skiriama darbuotojų saugai, priklauso nuo įmonės vertybių.

Lietuvos mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe rodiklis – dvigubai didesnis nei ES vidurkis, o, palyginti su Nyderlandais, Vokietija, Švedija ar Didžiąja Britanija, jis didesnis 4–5 kartus. Eurostato duomenimis, 2013 m. (naujausi duomenys) jis siekė 0,99 atvejo 100.000 darbuotojų ir buvo didžiausias ES. 2012 m. Lietuva pagal šį liūdną rodiklį buvo antra, ją lenkė tik Malta.

Ne procentais, o kartais

„Skirtingose valstybėse šiek tiek skiriasi duomenų, kurie teikiami Eurostatui, skaičiavimo metodikos. Tarkime, Didžiojoje Britanijoje eismo įvykiai į nelaimingų atsitikimų darbe statistiką netraukiami. Todėl gali būti, kad Lietuvos rodikliai nėra patys blogiausi ES. Tačiau tai nekeičia esmės, kad daugelį ES šalių lenkiame ne procentais, o kartais“, – sako Saulius Balčiūnas, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas.

Pagal nemirtinų (lengvų ir sunkių) nelaimingų atsitikimų darbe skaičių (235,39) 2013 m. Lietuva lenkė tik Rumuniją (44,3) ir Latviją (197,8), o, tarkime, Belgijoje šis rodiklis siekė 2.099,18, Prancūzijoje – 3.208,31, Vokietijoje – 1.900,01. Susidaro įspūdis, kad darbo vietos Lietuvoje itin saugios, o darbo kultūra – aukštesnė nei daugumoje ES šalių, tačiau, VDI specialistų nuomone, įtikinamesnis paaiškinimas, kad darbuotojai ir darbdaviai Lietuvoje ignoruoja dalį darbe įvykusių incidentų, todėl jie į statistiką nepatenka.

Padėtis nepagerėjo ir vėlesniais metais. Per pirmus 9 šių metų mėnesius šalies įmonėse 109 darbuotojai patyrė sunkių traumų, 31 žmogus darbo vietoje žuvo. Palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko beveik trečdaliu daugiau (2014 m. – 86), mirtinų – kone trečdaliu mažiau (2014 m. – 44). Daugiausia sunkių ir mirtinų atsitikimų užfiksuota statybos, miškininkystės sektoriuose.

Vieni skuba, kiti – taupo

Pono Balčiūno manymu, Lietuva lieka autsaiderė dėl viso priežasčių komplekto – pradedant iš tarybinių laikų išlikusia tradicija, kai darbuotojai imasi per daug atsakomybės ir nekreipia dėmesio į saugos reikalavimus, ir baigiant darbdavių noru sutaupyti nepaisant žmonių saugos ar negebėjimu užtikrinti saugos kontrolės darbo vietoje.

„Statybose dažnai taikoma ne valandinė, o vienetinė užmokesčio sistema, kuri skatina žmogų dirbti kuo greičiau, todėl darbuotojai kartais nenaudoja saugos priemonių. Taikydamas tokį mokėjimą darbdavys turėtų įvertinti padidėjusią riziką ir sukurti vadovavimo, instruktavimo, vidinės kontrolės sistemą, kurios laikytųsi visi vadovai – nuo žemiausio iki aukščiausio. Daugelyje Lietuvos įmonių to nėra“, – apgailestauja p. Balčiūnas.

Anot jo, nemažai statybos įmonių mažina sąnaudas, samdydamos pigiausius, o kartu – ir žemiausios kvalifikacijos darbų vadovus, taip siekdamos įgyti konkurencinį pranašumą viešųjų pirkimų (VP) konkursuose.

„Darbdaviams apsimoka nesilaikyti darbo saugos reikalavimų, nes daugelyje VP konkursų kaina nuspausta iki minimumo. Statybinės medžiagos perkamos rinkos kaina, darbo jėgos kainą taip pat diktuoja rinka. Iš esmės sutaupyti galima tik darbuotojų sveikatos sąskaita – atsisakant būtinų darbo procesų organizavimo mechanizmų, instrumentų, žmogiškosios priežiūros“, – aiškina jis.

Daliaus Gedvilo, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento, nuomone, padėtis pagerėtų, jei VP konkursuose įmonės nekonkuruotų mažindamos išlaidas darbų saugai.

„Siūlome, kad, teikdami pasiūlymus VP konkursams, tiekėjai galėtų darbų saugos išlaidas išskirti į atskirą eilutę ir pagal ją nekonkuruotų. Tarkime, statant daugiabutį, 0,4% visos sąmatos būtų skirta darbų saugai, tą patį dydį taikytų visi konkurso dalyviai. Tačiau tam reikia aprašymų, o į jų parengimą reikia investuoti, kol kas finansavimo šaltinio nerandame“, – sako LSA prezidentas.

Vertybių reikalas

Juliaus Gendvilio, statybos UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus, nuomone, dauguma sunkių ir mirtinų įvykių Lietuvos statybose vyksta dėl to, kad nesilaikoma elementarių saugumo taisyklių, kurios numatytos įstatymuose ir pačių įmonių patvirtintose tvarkose.

„Viskas priklauso nuo įmonės vertybių, aukščiausios vadovybės požiūrio. Stengiamės vadovautis principu, kad žmogaus gyvybė yra svarbiausias dalykas, ja negalima rizikuoti, pagal tai formuojama visa darbo saugos sistema įmonėje. Kai įmonė į darbų saugą žiūri tik kaip į savo juridinio saugumo užtikrinimą, jei tai daroma formaliai, žiūrima pro pirštus, nelaimingų įvykių anksčiau ar vėliau bus“, – sako jis.

Ponas Gendvilis pasidžiaugia, kad pastaraisiais metais įmonėje rimtesnių nelaimingų atsitikimų nebuvo, ir kategoriškai nesutinka su nuomone, kad darbų sauga trukdo statybos darbų tempui ar didina įmonės sąnaudas.

„Tai savęs apgaudinėjimas. Priešingai – darbų saugos nesilaikymas ir netvarkinga statybos aikštelė yra didžiausias trukdis normaliam darbų tempui. Paprastas pavyzdys – jei žmogus, kaip reikalaujama, pasistato pastolius su užtvara ir prisiriša diržais, o ne lipa kopėčiomis, jis saugiau jausis ir greičiau padarys darbą“, – aiškina jis.

infogr.am::infogram_0_nelaimingi_atsitikimai

Straipsnis lapkričio 4 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Hanner“ Vilniuje už 36 mln. Eur imasi 5 daugiabučių projekto  4

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Hanner“ sostinės Žirmūnų mikrorajone, tarp Verkių, Kareivių ir Žirmūnų...

Statyba ir NT
2020.01.22
„Workland“ į trečiąjį biurų nuomos centrą Vilniuje investavo per 1 mln. Eur  

Estijos kapitalo bendradarbystės erdvių tinklas „Workland Group“ trečiadienį sostinės verslo centre „Quadrum“...

Statyba ir NT
2020.01.22
Kur ir kiek 2019 m. brango būstas Lietuvoje

2019 m. sparčiausiai (17,3%) brango senos statybos individualūs namai keturiuose didmiesčiuose.

Statyba ir NT
2020.01.22
„Liepų projektai“ gavo 12,4 mln. Eur paskolą prekybos centrui Klaipėdoje plėtoti

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupei VPH priklausančiai bendrovei „Liepų projektai“, kuri plėtoja beveik...

Statyba ir NT
2020.01.22
Turkijos įmonė ginčija Kauno sprendimą nutraukti stadiono statybų sutartį

Turkijos kompanija „Kayi Insaat“ teismui apskundė Kauno valdžios sprendimą nutraukti S. Dariaus ir S. Girėno...

Statyba ir NT
2020.01.22
Vilniaus licėjaus remontas: papildyti „juodieji sąrašai“, įmonė jaučiasi atpirkimo ožiu Premium 1

Vilniaus miesto savivaldybė į „juoduosius sąrašus“ įtraukė projektavimo įmonę, rengusią Vilniaus licėjaus...

Statyba ir NT
2020.01.22
Savivaldybių žvyrkelių asfaltavimui skiriama 20 mln. Eur, pusė pinigų – kaimams 1

Skelbiama, kad ši suma perpus viršija 2019 m. finansavimo sumą, be to, pirmą kartą 50% žvyrkelių asfaltavimui...

Problemos, slypinčios paviršiuje 2

Daugiabučių renovacijos procesas pagreičio neįgauna ir toliau slenka vėžlio žingsniu: prieš 15 metų pradėta...

Statyba ir NT
2020.01.22
Nurodymus „iš viršaus“ pakeitė partnerystės siekis Verslo tribūna

Praėjusių metų gegužę pradėta Vilniaus savivaldybės administracijos reforma nebuvo tradicinė. Šį kartą čia...

Statyba ir NT
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Kelių direkcija pasirašė 8 žvyrkelių asfaltavimo darbų sutartis 

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) praneša pasirašiusi 8 žvyrkelių asfaltavimo darbų sutartis.

Aiškumas dėl „Brexit“ kilstelėjo ir būsto kainas JK, ir sandorių kiekį Premium

Po pernai gruodžio 12 d. įvykusių Jungtinės Karalystės (JK) pirmalaikių parlamento rinkimų, solidžios...

Statyba ir NT
2020.01.21
Prokurorai atlieka tyrimą, ar saugi komercinio komplekso „Europa“ aikštelė 1

Prokurorai atlieka tyrimą, ar saugi yra komercinio komplekso „Europa“ Vilniuje aikštelė, tai BNS patvirtino...

Statyba ir NT
2020.01.21
Sutelktinio investavimo į NT platforma pritraukė 180.000 Eur investiciją

Lietuvių įsteigta sutelktinio investavimo į NT platforma „EvoEstate“, kuri veikia kaip kitų NT platformų...

Rinkos
2020.01.21
Sovietinius daugiabučius renovuosime 100 metų Premium 11

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 35.000 daugiabučių, kuriuos reikėtų renovuoti. Tačiau dabartinis darbų tempas...

Statyba ir NT
2020.01.21
„Profitus“ rezultatai: nuostoliai augo 2, bet pajamos pašoko 6 kartus 2

Lietuvos NT sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ pernai patyrė 415.000 Eur nuostolių – 2,1...

Rinkos
2020.01.21
„Omberg“ būstų pardavimus didino 74% 1

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Omberg“ 2019 m. Vilniuje susitarė dėl 456 butų ir kotedžų pardavimo –...

Statyba ir NT
2020.01.21
Europos sostinių stadionų lokacija patvirtina Vilniaus pasirinkimą Verslo tribūna 4

Dėl Lietuvos nacionalinio stadiono Vilniuje kilusiose diskusijose neretai pasigirsta argumentų, kad Europoje...

Statyba ir NT
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Turto bankas buria komandą Lukiškių kalėjimo panaudos koncepcijai parengti

Turto bankas buria ekspertų komandą, kuri teiks siūlymus, kaip pritaikyti Lukiškių kalėjimą visuomenės...

Statyba ir NT
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau