Skuba atitaisyti žodžio laisvę ribojančias pataisas

Žiniasklaidos atstovai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl Civilinio kodekso pataisų, kurios gali suvaržyti žiniasklaidos laisvę skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir įtvirtinti privilegijuotą politikų apsaugą nuo kritikos.

Civilinio kodekso pataisomis numatoma, kad bus galima per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, – anksčiau tokios nuostatos nebuvo. Kartu pakoreguota ir kita nuostata: iki šiol asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie viešą asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, buvo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodydavo, kad veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Ši nuostata dabar papildyta: „Išimtis dėl civilinės atsakomybės netaikoma, kai dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo yra pažeminta asmens garbė ir orumas.“ VŽ rašė, kad šalies vadovė neigiamai įvertino šias Seimo praėjusią savaitę patvirtintas Civilinio kodekso pataisas. Pirmadienį per vizitą Ukrainoje p. Grybauskaitė pareiškė, kad į priimtas pataisas bus žiūrima „labai įdėmiai“.

„Kol kas iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad konstitucinė nuostata dėl kritikos galimybių ribojimo jau yra pažeidžiama ir yra rimtų požymių, kad yra pažeidžiama žodžio laisvė“, – teigė prezidentė. Už tokį sprendimą praėjusią savaitę balsavo 101 Seimo narys, nė vienas nebuvo „prieš“, vienas parlamentaras susilaikė.

Po kilusių diskusijų socialinėje erdvėje Mantas Adomėnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, atkreipė dėmesį, kad nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, nei kiti komiteto nariai „nerado reikalo pranešti Seimo nariams apie atsiradusią visiškai naują ir kontroversišką nuostatą – išimties dėl įžeidimų viešiems asmenims naikinimą. (....) Esu tikras, kad didžiumos balsavusiųjų „už“ klaida ta, kad pasikliovėme kolegomis iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto, tvirtinusiais, kad tai tik formali, nieko naujo neįnešanti pataisa.“ Tokiu įrašu p. Adomėnas dalijosi tinkle „Facebook“.

Taip pat pirmadienį p. Adomėnas registravo Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalies pataisą, kuria siūlo atšaukti Civilinio kodekso nuostatas, varžančias teisę viešai reikšti savo nuomonę.

Klaidą reikia taisyti

Liudvika Meškauskaitė, žiniasklaidos teisės ekspertė, advokatė, komentuodama situaciją, teigia, kad Seimo nariams reikia ne pataisas registruoti, o visų pirma susitvarkyti vidinę virtuvę, kad įstatymų projektai, neperžiūrėti ekspertų ir specialistų, nepasiektų galutinio svarstymo etapo.

„Tikrai abejotina, ar šis įstatymo projektas buvo peržiūrėtas ekspertų. Antraip jie būtų pamatę, jog vienas sakinys toje pat dalyje prieštarauja kitam“, – kalba p. Meškauskaitė.

Pasak advokatės, turėtų būti išbrauktas sakinys, kuris panaikina išimtį, sakančią, kad asmuo, kuris kritikuoja viešą asmenį ir daro tai sąžiningai, etiškai, yra atleidžiamas nuo žalos atlyginimo arba nuo civilinės atsakomybės.

„Tokia išimtis Civiliniame kodekse visada buvo ir ji yra neabejotinai reikalinga bei leidžia mums laisvai kalbėti nebijant nepagrįsto žalos ieškojimo. Tai yra klasika, tokios nuostatos galioja ir Europos Žmogaus Teisių teisinėje bazėje“, – kalba p. Meškauskaitė. Anot jos, kai kas naiviai mano, kad galima įžeidinėti ką nori. Anaiptol, lieka paneigimas, faktų ar jų dalies pripažinimas neatitinkančiais tikrovės, pripažinimas, kad nuomonė yra įžeidi, ir t. t.

Pasak advokatės, dabar logiška išeitis iš situacijos – Prezidentės veto. Seimas savo žodį jau tarė, dabar reikia laukti Prezidentės verdikto, ir tikėtina, kad veto tikrai sulauksime, tad klaida bus ištaisyta, – tikisi p. Meškauskaitė.

Žvilgsnis į Prezidentę

Savo ruožtu žurnalistų bendruomenė, taip pat Žurnalistų sąjunga kreipėsi į Prezidentę, prašydami vetuoti priimtą įstatymą.

„Tokia nuostata nepagrįstai sumenkina visuomenės teisę žinoti informaciją apie viešų asmenų valstybinę ir visuomeninę veiklą ir neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kad vieši asmenys turi susitaikyti su griežtesne ar kandesne kritika. Be to, taip siekiama ištrinti ribą dėl informacijos skelbimo apie privačius ir viešus asmenis. Šiuo metu galiojantis įstatymas jau numato atsakomybę žiniasklaidai, jei nustatoma, kad ji veikė turėdama tikslą pažeminti ar apšmeižti viešą asmenį, taip pat numatoma galimybė reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją“, – rašoma išplatintame pareiškime.

Seimo priimtas įstatymas jau pasiekė prezidentūrą, ar jis bus vetuojamas, paaiškės per 10 d.

Rašyti komentarą