„Delfi“ eksperimentai su savo prekės ženklu

Vytautas Benokraitis, UAB „Delfi“ direktorius, teigia, kad šiais žingsniais plečia grupės veiklą įvairiomis kryptimis ir investuoja į tas sritis, kurios yra naudingos portalo skaitytojams, o kartu ir prasmingos „Delfi“ grupei.

„Toks bendradarbiavimo modelis sukuria pridėtinę vertę mūsų lojaliai auditorijai ir prisideda prie „Delfi“ kaip inovatyvaus ir patikimo prekės ženklo pozicionavimo, – neabejoja p. Benokraitis. – Artimiausiu metu Lietuvos sporto bendruomenę informuosime apie dar vieną strateginį žingsnį, kuris bus aktualus krepšinio bendruomenei“.

Erika Maslauskaitė, „Delfi“ grupės verslo plėtros vadovė, priduria, kad metai iš metų nuosekliai didina dėmesį sporto ir sveikatinimo sričiai, tad „Delfi“ sporto centras – vienas naujausių jų žingsnių, kuris portalo skaitytojams ir žiūrovams sukurs galimybę stebėti įvairiausio lygio badmintono, tinklinio čempionatus ir kitus sporto centre vyksiančius renginius.

„Prieš kelias dienas paskelbėme ir apie ilgalaikį išskirtinį bendradarbiavimą su vienu sėkmingiausių ir sparčiausiai augančiu lietuviškų startuolių „TransferGo“. Beveik penktadalis mūsų skaitytojų yra lietuviai, kurie gyvena užsienyje, todėl partnerystė „TransferGo“ pervedimai bendradarbiaujant su Delfi“ jiems sutiekia palankesnes pinigų pervedimo galimybes. Užsienyje tokio tipo bendradarbiavimas tarp žiniasklaidos portalų ir trečios šalies yra rinkos praktika – papildomas finansines paslaugas savo skaitytojams siūlo ir „Guardian“ ar CNN“, – pažymi p. Maslauskaitė.

Ir pliusai, ir klaustukai

Jonas Valatkevičius, komu­nikacijos agentūros „Idea Group“ skaitmeninės strategijos vadovas, paprašytas pakomentuoti tokius prekės ženklo sprendimus, teigia, kad šie du bendradarbiavimo atvejai yra skirtingos prigimties.

„Vienu atveju „Delfi“ pasirodo kaip komunikacinis partneris, padedantis stiprinti „TransferGo“ prekės ženklą, kitu – savo žinomumą stiprina pats „Delfi“, prisišliedamas prie naujo projekto ir „paskolindamas“ jam savo vardą“, – kalba strategas.

Pasak p. Valatkevičiaus, teorija sako, kad efektyviausias bendradarbiavimas tarp prekės ženklų vyksta tuomet, kai sutampa bent jau ženklų atstovaujamos vertybės, tačiau yra galybė pavyzdžių, kai siekiama ne asociacijos, o elementaraus matomumo. Tokių pavyzdžių apstu ir Lietuvoje.

„Per kiekvieną tarptautinį krepšinio turnyrą mes gauname begalę primityvaus įvairiausių produktų, nuo televizorių iki dešrelių ar koldūnų, įterpimų į „krepšininkų rankas“. Jokios sinergijos, tačiau tam tikrą efektą minėti prekės ženklai vis viena gauna. Vertinant „Delfi“ atvejį, nederėtų pamiršti to, kad minėtos jungtys nėra skirtos masiniam vartotojui. Tad visai tikėtina, kad prekės ženklas vadovaujasi specifiškesniu auditorijos segmentavimu ir šiuos veiksmus skiria specifinėms, tačiau portalo verslui įtakos galinčioms turėti auditorijos dalims“, – svarsto p. Valatkevičius.

Pasak rinkodaros stratego, abiem atvejais prekės ženklai bendradarbiavimą grindžia gan abstrakčiais argumentais, kuriuose matoma akivaizdi pastanga „timptelėti“ prekės ženklus arčiau vienas kito.

„Delfi“ tai padaryti yra paprasčiau, nes prekės ženklas „yra apie viską“, tai universalus naujienų kanalas, kurio išskirtinumas yra aprėptų temų plotis, o ne išskirtiniai sugebėjimai kokioje nors specifinėje naujienų srityje. Tad kooperuotis „Delfi“ tarsi gali į visas puses“, – kalba p. Valatkevičius, pridurdamas, kad taip „Delfi“ bando tapti „mega ženklu“, kuris gali iškeliauti iš savo teritorijos ir imtis projektų, neturinčių nieko bendro su tiesiogine konkurencine kova.

„Iš kitos pusės, čia labiau matome ne inovacijas ar pokyčius žiniasklaidos srityje, o labiau veiksmus, kurių imasi dideli prekės ženklai. Tokie prekės ženklai gali leistis į panašius ilgalaikius projektus, kurie neduoda staigios finansinės naudos. Kartais net nėra svarbu, ar sritys, kurias kuruoti imasi toks prekės ženklas, yra itin artimos jų specializacijai“, – pažymi p. Valatkevičius.

Kiti kalbinti rinkodaros ekspertai vis tik labiau stebėjosi nei sveikino tokį portalo sprendimą, pridurdami, jog besirenkant partnerystę, svarbu visų pirma išgryninti ir iškelti į bendrą projektą besijungiančių prekių ženklų sąlyčio taškus.

Tomas Bartninkas, reklamos agentūros „McCann Vilnius“ strategijos vadovas, teigia, kad prekių ženklų bendradarbiavimas ir jų industrijos praplėtimas tampa vis dažniau matoma madinga tendencija.

„Tačiau tokių apsijungimų sėkmė priklauso nuo fakto, ar prekės ženklas turės vienijantį vertybinį „siūlą“, sąlyčio taškus dėl ko tikslinei auditorijai nekils klausimų. Priešingu atveju galime matyti atmetimo reakciją“, – teigia p. Bartninkas.

Anot jo, prekių ženklų sėkmė visada grindžiama visų pirma vertybiniais supratimo–nesupratimo bei meilės–ne meilės klausimais.

„Tad šiuo atveju „Delfi“ ir sporto klubo partnerystė tikrai kelia klausimų, nes jei nebus atrasta vertybinė platforma, tai bus kaip su „Siemens“ arena ir „Vichy“ parku, kai žodžiai tampa tik bendriniais ir neduodančiais jokios naudos pačiam prekės ženklui. „TransferGo“ ir „Delfi“ draugystė yra daugiau žadanti, čia galima įžvelgti daugiau sąlyčio taškų – internetas, greitis, aktualumas. Bet sėkmė taip pat priklausys nuo to, ar pavyks visa tai suvesti į vieningą vertybinį paveikslą“, – pabrėžia p. Bartninkas.

„Natūraliai vartotojai yra linkę priimti, pateisinti tokius prekių ženklų apsijungimus ar jų veiklos praplėtimus, jei randa tai vienijantį vardiklį“, – dar kartą akcentuoja p. Bartninkas.