Tikrina spaudai taikomą PVM lengvatą

Publikuota: 2016-10-26
Caption
Caption

Kultūros ministerija inicijavo tyrimą, kokį poveikį šalies finansams turi šiuo metu taikomas lengvatinis PVM tarifas žiniasklaidai.

Marius Gurskas, Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas, VŽ aiškina, kad šio tyrimo ėmėsi atsižvelgdami į Valstybės kontrolės audito išvadas ir finansų ministro pavedimą, kuriuo skatinamas atidesnis tokių išimčių stebėjimas.

„Iš 212 Lietuvoje šiuo metu taikomų mokesčių lengvatų aktyviai stebimos tik 53, tad gavusi nurodymus ministerija ir įgyvendina šią procedūrą“, – kalba p. Gurskas.

Už tyrimą atsakinga ministerijai pavaldi Lietuvos kultūros taryba, o jį atlieka UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT). Projektui skirtas dalinis finansavimas siekia 10.900 Eur. Dar bent 20% savo ar rėmėjų lėšomis prisidėti turi pats vykdytojas.

Pasak p. Gursko, jei paaiškės, kad ta lengvata būtina, ji ir bus taikoma, tačiau kartu turi būti išgryninami ir būdai praradimams kompensuoti. Projektas jau vykdomas, o išvados turėtų būtų paskelbtos iki šių metų gruodžio 31 d.

Lengvatinis 9% PVM tarifas periodinei spaudai ir knygoms Lietuvoje galioja nuo 2013 m. sausio. Iki tol jis ilgą laiką siekė 5%, tačiau 2009 m. buvo drastiškai padidintas iki 21% ir tai buvo dar vienas smūgis pokrizinį perio­dą išgyvenančiai spaudai.

Dainius Radzevičius, Žurnalistų sąjungos pirmininkas, komentuodamas šią situaciją pradeda nuo vilties, kad šiuo žingsniu vis dėlto norima įsitikinti ir dar kartą argumentuotai pasakyti visuomenei, politikams, verslui, kad daugiau to nereikėtų kartoti, jog žiniasklaida, ypač spausdintinė, kuria didelę pridėtinę vertę, todėl apmokestinti ją papildomais mokesčiais yra žalinga.

Pasak jo, akivaizdu, jog PMV iš dalies padeda reguliuoti atskirų prekių vartojimą, tad atskiras jų grupes tikrai galima būtų labiau apmokestinti.

„Ir PVM, ir akcizo mokesčiai turi aiškią filosofiją, kam ir kodėl jis taikomi. Jei pavyzdžiui alkoholis turi tą patį PVM mokestį, tai kur link mes einame“, – retoriškai klausia p. Radzevičius. – Gi kalbame apie žmonių priėjimą prie informacijos, tad papildomi mokesčiai, tame tarpe PVM tik mažintų vartojimą ir apsunkintų ir taip ne paprastą žiniasklaidos priemonių gyvavimą. Klausimas yra labai aiškus, ar nuo to kad žmonės mažiau skaitys bus protingesni ir kurs didesnę pridėtinę vertę kitose srityse? Tikrai ne. Tos Vakarų Europos šalys, kurios senai suvokė spausdinto žodžio reikšmę, puikiai išsprendė tą klausimą netaikydami papildomų mokesčių ir ieškodamos kelių, kad žmonės turėtų labiau prieinamą žiniasklaidą“.

Pasak p. Radzevičiaus, šiandien daugelis valstybių elgiasi atvirkščiai, ieško kelių, kaip užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, tad daugelyje šalių jis yra nulinis arba gerokai mažesnis nei bendrasis.

Akiratyje kol kas tik žiniasklaida

Kultūros ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vadovas priduria, kad šiuo metu vykdomas tyrimas tik dėl PVM žiniasklaidai ir knygų leidybai. Dar ministerijos reguliavimo srityje esančios pelno mokesčio lengvatos verslui, investuojančiam į kiną, neanalizuojamos.

Pasak p. Radzevičiaus, dar vienas esminis klausimas – kokia yra pasirinkta tyrimo metodika, kaip jis atliekamas.

„Kaip pavyzdį norėtųsi paminėti analizuotą valstybės paramą kultūros sektoriui. Prieš kelis metus buvo atliktas ES tyrimas, kuris apskaičiavo, kiek pridėtinės vertės ir bendrojo vidaus produkto sukuria šalių investicijos į kultūros industriją. Jo išvados skelbia, kad valstybių investicijos į kultūrą yra kartais mažesnės nei kultūros sukuriama vertė. Tik iš pirmo žvilgsnio galima teigti, kad valstybės aklai remia kultūrą ir ji yra išlaikytinė, tačiau vėliau tai sugrįžta su kaupu. Atliktas tyrimas tai puikiai pagrindė. Tai geras pavyzdys kaip kartais giliau pasižiūrėjus supranti, kad pirminės nuostatos dažnai būna klaidingos“, – kalba p. Radzevičius.

Asta Jelinskienė, UAB „Savaitė“, leidžiančios kelis skirtingus savaitraščius, vadovė, pabrėžia, jog PVM didinimas būtų smūgis verslui.

„Žiniasklaida specifinis verslas. Dar tikrai nesame atsitiesę po eilės sukrėtimų, tad PVM mokesčio didinimas būtų dar vienas stabdis ir klausimas, ar visos šiandien vos gyvuojančios leidyklos gebėtų su tuo susidoroti“, – kalba p. Jelinskienė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKODAROS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Už rusiškos televizijos transliavimą – 150.000 Eur bauda 18

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) skyrė 150 tūkst. eurų baudą televizijos paslaugas tiekiančiai...

Rinkodara
2018.04.25
„Unboxed“ žada atverti „Facebook“ piniginę Premium 2

Lietuvos ir JAV bendrovė „Unboxed“, jungianti mažuosius nuomonės formuotojus socialiniuose tinkluose, nuo...

Rinkodara
2018.04.24
Leidėjai nepaliauja kovoti su blokuojančiais reklamą internete 11

Vokietijos Aukščiausiasis teismas atmetė ieškinį, kuriuo buvo siekiama apriboti „AdBlock Plus“ įskiepio,...

Rinkodara
2018.04.23
„Nebūk briedis“ ir kitų kartelio dalyvių vadovams inicijuojamos baudos 

Keturių viešinimo ir programinės įrangos kūrimo bendrovių vadovams už prieš penkerius metus sudarytą...

Rinkodara
2018.04.20
LRT Garbačiauskaitės-Budrienės pavaduotoju paskyrė Oganauską 3

Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, LRT generalinės direktorės pavaduotoju tapo Gytis Oganauskas, buvęs...

Vadyba
2018.04.17
LRT pildosi naujais vadovais 4

LRT vadovų komandą netrukus papildys du nauji nariai – nacionalinio transliuotojo Administravimo ir veiklos...

Rinkodara
2018.04.13
LRT pradeda vadovauti nauja direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė 10

Šiandien, balandžio 4 d., pareigas pradeda eiti naujoji LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Šiame...

Vadyba
2018.04.04

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau