Svarbiausi įvykiai Lietuvos technologijų sektoriuje

Publikuota: 2016-12-30
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

2016-uosius galima pavadinti skaitmenizavimo metais. Svarbių, rezonansinių įvykių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje šiemet buvo nedaug. O ir tie, kuriuos fiksavome, tebuvo testinių įvykių kulminacija. Užtat politikai ir verslo prievaizdai pasistengė, kad metai nebūtų nuobodūs – šiemet priimti technologiniai sprendimai, turėsiantys įtakos visam šalies verslui.

Įvykiai išdėstyti pagal atskiras sritis ir chronologine tvarka, nuo metų pradžios iki pabaigos.

nuotrauka::1

Metų sandūroje parduota telekomunikacijų grupė „Bitė“ (ji apima įmones Lietuvoje ir Latvijoje). Sandoris pradėtas 2015 gruodį – kūčių dieną – o baigtas šių metų pirmąjį ketvirtį. „Bitę“ už neatskleidžiamą sumą iš Jungtinėje Karalystėje registruotis bendrovės „Mid Europa Partners“ įsigijo JAV privataus kapitalo kompanija „Providence Equity Partners“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Sausį baigėsi mobiliojo ryšio radijo dažnių aukcionas. Leidimus naudotis 900/1800 Mhz radijo dažnių juostomis laimėjo visi trys didieji šalies ryšio operatoriai, dalyvavę aukcione – UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“. Tai jiems bendrai atsiėjo 38,1 mln. Eur. Nauji leidimai įsigalios nuo 2017 m.

Šis aukcionas tapo rimtos kovos tarp minėtų 3 įmonių ir valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC), kulminacija. Pastarasis norėjo tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje, bet rinkos senbuviai įtikino prievaizdus, kad valstybės valdomos bendrovės įsileidimas į rinką – prasta mintis.

Gruodį Vyriausybė nusprendė, kad išankstinio mokėjimo SIM korteles reikia registruoti. Vyriausybė, vadovaujama Algirdo Butkevičiaus, savo paskutiniame posėdyje pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma įvesti privalomą išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą.

Teigiama, kad naujovė padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais bei kitokiais nusikaltimais, kurie gali būti įvykdyti naudojantis išankstinio mokėjimo mobiliųjų telefonų kortelėmis. Tačiau su tokia nuomone sutinka ne visi operatoriai. Įstatymo projektą priimti arba atmesti turės naujas Seimas.

Taip pat gruodį „Teo“ ir „Omnitel“ iš esmės baigė sujungimą, ketina pakeisti pavadinimą į „Telia“, suvienodinti salonus ir jų prekių bei paslaugų asortimentą.

Verta paminėti ir dar vieną dalyką – šiemet telekomunikacijų įmonės pradėjo 5G bandymus ir demonstracijas.

nuotrauka::2

Kovą Vilniuje duris pravėrė daugiau nei 100 mln. Eur vertės mokslų centrai. Dviejuose naujuose mokslo centruose Saulėtekio slėnyje įsikūrė Lietuvos mokslo branduolys, kuris galės naudotis vienomis pažangiausių laboratorijų regione ir Europoje.

Kovą Virginijus Šikšnys, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas, su kolegomis iš užsienio pasidalijo Warreno Alperto fondo premiją. VU Biotechnologijos instituto profesorius kartu su keturiais mokslininkais iš užsienio įvertintas už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. Tai revoliucinis atradimas, nes ši sistema gali būti pritaikyti genomo redagavimui.

Warreno Alperto fondo premija skiriama mokslininkams, kurių tyrimai atveria naujas galimybes žmogaus ligų gydymui ar prevencijai, ir remiasi reikšmingais moksliniais atradimais, keičiančiais supratimą apie ligas ar jų gydymo metodus. Ponas Šikšnys yra pirmasis Lietuvos istorijoje mokslininkas, įvertintas šia premija.

Balandį Briuselyje Valentinai Dagienei, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto profesorei įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas kompiuterinio meistriškumo kategorijoje. Apdovanojimas skirtas kompiuterių mokslo pradininkės Ados Lovelace 200-osioms gimimo metinėms paminėti.

Spalį Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) pakvietė Lietuvą pradėti stojimo procedūrą. Gauta oficiali CERN Tarybos išvada, kurioje teigiamai įvertinta Lietuvos pažanga mokslo bei inovacijų srityje ir pateiktas stojimo sutarties projektas.

nuotrauka::3

Metų viduryje pranešta, kad JAV milžinės „Computer Sciences Corporation“ (CSC) ir „Hewlett Packard Enterprise“ (HPE) jungiasi. 2015 m. abi kompanijos buvo padalytos, o šiemet HPE vadovė prabilo apie abiejų įmonių verslo padalinių sujungimą. Šis sprendimas turės įtakos ir grupių įmonėms Lietuvoje beri jų darbuotojams. Bet dar neaišku, kokie tiksliai pokyčiai laukia – sandorį planuojama baigti tik kitąmet.

Liepą, po ilgų svarstymų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad vartotojų duomenys, skelbiami „Facebook“ tinkle, gali būti naudojami asmenų kreditingumui įvertinti. Tai reikšminga naujiena gyventojams ir visoms įmonėms, didžiuosius duomenis naudojančioms klientų elgsenos prognozavimui.

2014 m. kredito biuras „Creditinfo“ sukūrė vartotojų elgseną pagal duomenis „Facebook“ prognozuojantį modelį. „Facebook“ vartotojai galėjo savo noru pasitikrinti savo reitingą, kuriam apskaičiuoti buvo naudojami jų duomenys iš „Facebook“. Socialinio tinklo vartotojams „Creditinfo“ apskaičiuodavo reitingą, kurio skalė svyruodavo nuo 300 (aukšta rizika) iki 800 (žemiausia rizika). Kredito biuras „išjungė“ reitingo skaičiavimą, kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) nesutiko registruoti „Creditinfo“ šių duomenų valdytoju. Tačiau bendrovė nepasidavė, kreipėsi į teismą ir laimėjo.

nuotrauka::4

Šiemet Lietuvoje pradėjo formuotis komercinė bepiločių orlaivių (BPO) rinka. Rugpjūtį, į tai reaguodama Civilinės aviacijos administracija (CAA) patobulino BPO naudojimo taisykles. Tai įnešė šiek tiek aiškumo ir atrišo rankas skraidykles naudoti komercinei veiklai. Anksčiau tiesiog nebuvo aišku ar galima, pavyzdžiui, mieste, pristatyti siuntas skraidyklėmis, mat dėl teisės aktų trūkumo buvo vadovaujamasi radijo bangomis valdomų modeliukų reguliavimo teisės aktais.

Taisykles veikiausiai dar teks tobulinti. Tačiau Lietuva tapo viena iš pirmųjų valstyvių pasaulyje, turinčių bepiločių skraidyklių naudojimo taisykles. Tai galima panaudoti viliojant į Lietuvą pradedančiuosius ir stambius investuotojus iš užsienio.

nuotrauka::5

Spalį Vyriausybė pritarė planui konsoliduoti valstybės informacinių išteklių (IT) infrastruktūrą ir naudotis debesijos paslaugomis. Tai viešajame sektoriuje leistų efektyviau naudoti informacinių išteklių resursus, užtikrinti duomenų saugumą ir taupyti lėšas.

Debesijos paslaugomis valstybės institucijos ir įstaigos privalės naudotis prireikus atnaujinti, išplėsti ar modernizuoti jų iki šiol savarankiškai įsigytą infrastruktūrą. Tai bus vykdoma per specialų debesijos paslaugų katalogą, taip užtikrinant tinkamas paslaugų teikimo sąlygas ir jų teikimo stebėseną.

Manoma, kad konsolidavimas iš esmės pakeis IT ūkio valdymą ir naudojimą. Šiuo metu valstybės informaciniai resursai kaupiami 99 duomenų centruose, kiekvienas jų naudoja savo serverius ir programinę įrangą. Konsolidavus infrastruktūrą, keturi paskirtieji debesijos paslaugų teikėjai įrangą ir duomenis kaups 2 duomenų centruose bei viename atsarginiame duomenų centre. Tiesa, šio svarbaus sprendimo įgyvendinimas gula ant naujos valdžios pečių.

Taip pat spalį startavo elektroninių važtaraščių ir sąskaitų faktūrų teikimo VMI sistemos. Dar du mėnesius tęsėsi šių sistemų bandymai, už netyčinius vėlavimus nuspręsta verslo nebausti iki 2017 m. sausio 1 d.

Spalį vyko ir Seimo rinkimai, kurių metų paaiškėjo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) už 5 mln. Eur įsigyta kompiuterinė rinkimų sistema neišlaikė svarbiausio egzamino.

Sekmadienį per pirmąjį Seimo rinkimų turą fiksuoti bent trys rimti VRK sistemos sutrikimai. Apie vidurdienį, kai prie balsadėžių susirinko didžiausias skaičius žmonių, informacinė sistema, leidžianti atpažinti rinkėją be pažymėjimo, neatlaikė apkrovos ir buvo laikinai išjungti realiuoju laiku internete (angl. online) veikiantys jos elementai.

Kiek vėliau pranešta apie rinkėjų duomenų nutekėjimą iš rinkėjo puslapio. Vartotojai, bandę atsispausdinti rinkėjo bilietą internete, interneto naršyklėje paspaudę klavišą „atnaujinti“ galėjo susipažinti su anksčiau prie sistemos prisijungusiais kolegomis balsuotojais. Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės dalijosi išsaugotomis (ir retušuotomis) kitų asmenų rinkėjo kortelėmis.

Kiek vėliau dėl saugumo spragų VRK apskritai teko išjungti „Rinkėjo puslapį“, nes pašaliniams buvo prieinami rinkėjų asmens duomenys – ne tik vardai, pavardės, bet ir asmens kodai.

Ši nesėkmė iki šiol kiršina dvi VRK sistemų kūrime dalyvavusias įmones „Tieto Lietuva“ ir „iTree Lietuva“. Tuo metu VRK bando aiškintis, kas kaltas dėl spragų ir kuri įmonė turėtų atlikti garantinį sistemų aptarnavimą, t.y. nemokamai jas pataisyti.

nuotrauka::6

Gruodį plačiu mastu Lietuvoje startavo bekontakčiai atsiskaitymai. Bandymų būta ir anksčiau. Tačiau tikruoju bekontakčių mokėjimų startu galima laikyti gruodį, kai šį mokėjimo būdą pasiūlė didieji prekybininkai.

Jau veikiantys bekontakčiai atsiskaitymai ir netrukus startuosiantys momentiniai mokėjimai tarp vartotojų taip pat yra ilgo proceso kulminacija. Lietuvos bankas (LB) visus 2016 metus demonstravo palankumą finansinių technologijų startuoliams. Dar metų viduryje LB užsibrėžė, kad skatins mokėjimus be grynųjų ir pasirašė su verslu tai numatantį tarpusavio supratimo memorandumą.

Tokios žinios pasiekė ir užsienio pradedančiąsias įmones. Apie planus kurtis Lietuvoje šiemet skelbė tokios „fintech“ ir mokėjimų įstaigos, kaip Jungtinės Karalystės startuolis „Revolut“, Kinijos tarptautinių atsiskaitymų milžinė „International business settlement“, Izraelio investuotojų įsteigta mokėjimo platformos kūrėja „Moneta International“. O Lietuvoje jau įsikūrusios jaunos fintech įmonės, tokios kaip „TransferGo“, plėtėsi.

Elektroninių pinigų įstaigų licencijas įsigijo didžiosios telekomunikacijų bendrovės.

„Pasaulyje vyksta didelis lūžis, kai nedidelės nebankinės institucijos aktyviai braunasi į rinkoje jau įsitvirtinusių finansinių institucijų gretas. Lietuvos bankas kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir Finansų ministerija mato galimybę Lietuvai atsiriekti dalį šios pasaulinės rinkos ir daro sistemingus žingsnius siekdami į šalį pritraukti kuo daugiau finansinių technologijų įmonių“, – procesus rinkoje šiemet komentavo Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Padidėjęs jaunų verslų ir kitų bendrovių aktyvumas šioje rinkoje išjudino ir bankus. Šie ėmė tobulinti savo programėles ir didinti jų funkcionalumą.

Šiemet taip pat įsigaliojo, ne be LB pagalbos sukurtas ir priimtas, Sutelktinio finansavimo įstatymas, kuris leido įmonėms skolintis pinigų per minėtas platformas. Skaičiuojama, kad tokia galimybe galėtų pasinaudoti apie 25.000 smulkių Lietuvos įmonių.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Prieš KAM svetainę gegužę įvykdyta masyvi kibernetinė ataka

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta...

Naujasis „TransferGo“ technologijų vadovas – M. Žalneravičius

Lietuvių startuolio „TransferGo“ technologijų vadovo pareigas pradeda eiti Mantas Žalneravičius.

Vadyba
10:53
Pandeminis bumas baigėsi: daliai banginių tenka susidurti su realybe Premium

„Zoom“, „Uber“, „Amazon“ – tai yra tik maža dalis technologijų kompanijų, kurių veiklą iš pagrindų supurtė...

Inovacijos
09:05
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 2

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
08:57
Ar atlaikytumėte kibernetinę ataką? Atsakyti padės simuliacija Verslo tribūna

Pandemijos ir ribojimų metai atnešė ne tik galimybes atlikti daugelį procesų nuotoliniu būdu, bet ir...

„NRD Cyber Security“ kviečia į kasmetinę „CyberSOC“ virtualią konferenciją Verslo tribūna

Gegužės 25 d. vyks jau ketvirtoji metinė konferencija, joje bus kalbama apie saugumo operacijų centrus (SOC),...

05:00
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Rekordinė „Bitės“ sutartis: tinklą atnaujins „Ericsson“ įranga

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ pasirašė tinklų įrangos sutartį su Švedijos bendrove „Ericsson“. Anot...

Inovacijos
2022.05.17
Norint eksporto, reikia inovacijų Verslo tribūna

Kitąmet trisdešimties metų jubiliejų minėsianti UAB „Henris“ iš Šiaulių jau daugelį metų garsėja kaip solidus...

Inovacijos
2022.05.17
„Women Go Tech“ įkūrėja: technologijų sektoriuje svarbiausias yra gebėjimas mokytis Verslo tribūna

Žydrūnė Vitaitė yra pardavimų vadovė technologijų įmonėje „Eldes“ ir iniciatyvos „Women Go Tech“...

Beveik dešimtadalį „Vodafone“ akcijų perėmė JAE investuotoja „e&“

Jungtinės Karalystės (JK) telekomunikacijų milžinė „Vodafone“ pirmadienį patvirtino, kad Jungtinių Arabų...

Inovacijos
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Startuolių komandų formavimas: kaip tinkamai pasirinkti ir nepamiršti nusamdytų talentų Premium

Gegužės 26 d. VŽ organizuojamoje Personalo konferencijoje bus apdovanoti TOP 3 darbdaviai bei antrus metus iš...

Vadyba
2022.05.16
JAV ir ES ketina glaudžiau koordinuoti puslaidininkių tiekimą bei kovą su Rusijos dezinformacija

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pirmadienį planuoja paskelbti apie bendras pastangas laiku nustatyti...

Verslo aplinka
2022.05.16
LB įkurtas Finansų rinkos plėtros centras 2

Lietuvos bankas (LB) įkūrė Finansų rinkos plėtros centrą. Naujas padalinys ieškos būdų, kaip stiprinti...

Inovacijos
2022.05.16
KAM: didėjo neigiamą poveikį darančių kibernetinių atakų skaičius

Kibernetinių atakų skaičius pernai išliko panašus kaip ir 2020 metais, bet jos buvo sudėtingesnės ir turėjo...

Verslo aplinka
2022.05.16
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Statyba ir NT
2022.05.16
„Fintech“ centrą vadina iliuzija: Lietuva – dar tik kelio pradžioje Premium

Ozanas Ozerkas, Lietuvoje veikiančio specializuoto banko „European Merchant Bank“ („EMBank“) savininkas,...

Inovacijos
2022.05.16
Ko galima pasimokyti iš „Vinted“ duomenų apsaugos istorijos Premium

Lietuviško kapitalo naudotų drabužių mainų ir prekybos platformai „Vinted“ Lenkijos konkurencijos ir...

Prekyba
2022.05.16
Išbandyti patarimai, kaip įmonei pritraukti užsienio talentų

Aukštos kvalifikacijos specialistų stygius Lietuvoje pastebimas įvairiuose sektoriuose, tad įmonės vis...

Vadyba
2022.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku