Svarbiausi įvykiai Lietuvos technologijų sektoriuje

Publikuota: 2016-12-30
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

2016-uosius galima pavadinti skaitmenizavimo metais. Svarbių, rezonansinių įvykių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje šiemet buvo nedaug. O ir tie, kuriuos fiksavome, tebuvo testinių įvykių kulminacija. Užtat politikai ir verslo prievaizdai pasistengė, kad metai nebūtų nuobodūs – šiemet priimti technologiniai sprendimai, turėsiantys įtakos visam šalies verslui.

Įvykiai išdėstyti pagal atskiras sritis ir chronologine tvarka, nuo metų pradžios iki pabaigos.

nuotrauka::1

Metų sandūroje parduota telekomunikacijų grupė „Bitė“ (ji apima įmones Lietuvoje ir Latvijoje). Sandoris pradėtas 2015 gruodį – kūčių dieną – o baigtas šių metų pirmąjį ketvirtį. „Bitę“ už neatskleidžiamą sumą iš Jungtinėje Karalystėje registruotis bendrovės „Mid Europa Partners“ įsigijo JAV privataus kapitalo kompanija „Providence Equity Partners“.

Sausį baigėsi mobiliojo ryšio radijo dažnių aukcionas. Leidimus naudotis 900/1800 Mhz radijo dažnių juostomis laimėjo visi trys didieji šalies ryšio operatoriai, dalyvavę aukcione – UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“. Tai jiems bendrai atsiėjo 38,1 mln. Eur. Nauji leidimai įsigalios nuo 2017 m.

Šis aukcionas tapo rimtos kovos tarp minėtų 3 įmonių ir valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC), kulminacija. Pastarasis norėjo tapti ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje, bet rinkos senbuviai įtikino prievaizdus, kad valstybės valdomos bendrovės įsileidimas į rinką – prasta mintis.

Gruodį Vyriausybė nusprendė, kad išankstinio mokėjimo SIM korteles reikia registruoti. Vyriausybė, vadovaujama Algirdo Butkevičiaus, savo paskutiniame posėdyje pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma įvesti privalomą išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą.

Teigiama, kad naujovė padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais bei kitokiais nusikaltimais, kurie gali būti įvykdyti naudojantis išankstinio mokėjimo mobiliųjų telefonų kortelėmis. Tačiau su tokia nuomone sutinka ne visi operatoriai. Įstatymo projektą priimti arba atmesti turės naujas Seimas.

Taip pat gruodį „Teo“ ir „Omnitel“ iš esmės baigė sujungimą, ketina pakeisti pavadinimą į „Telia“, suvienodinti salonus ir jų prekių bei paslaugų asortimentą.

Verta paminėti ir dar vieną dalyką – šiemet telekomunikacijų įmonės pradėjo 5G bandymus ir demonstracijas.

nuotrauka::2

Kovą Vilniuje duris pravėrė daugiau nei 100 mln. Eur vertės mokslų centrai. Dviejuose naujuose mokslo centruose Saulėtekio slėnyje įsikūrė Lietuvos mokslo branduolys, kuris galės naudotis vienomis pažangiausių laboratorijų regione ir Europoje.

Kovą Virginijus Šikšnys, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas, su kolegomis iš užsienio pasidalijo Warreno Alperto fondo premiją. VU Biotechnologijos instituto profesorius kartu su keturiais mokslininkais iš užsienio įvertintas už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą. Tai revoliucinis atradimas, nes ši sistema gali būti pritaikyti genomo redagavimui.

Warreno Alperto fondo premija skiriama mokslininkams, kurių tyrimai atveria naujas galimybes žmogaus ligų gydymui ar prevencijai, ir remiasi reikšmingais moksliniais atradimais, keičiančiais supratimą apie ligas ar jų gydymo metodus. Ponas Šikšnys yra pirmasis Lietuvos istorijoje mokslininkas, įvertintas šia premija.

Balandį Briuselyje Valentinai Dagienei, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto profesorei įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas kompiuterinio meistriškumo kategorijoje. Apdovanojimas skirtas kompiuterių mokslo pradininkės Ados Lovelace 200-osioms gimimo metinėms paminėti.

Spalį Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN) pakvietė Lietuvą pradėti stojimo procedūrą. Gauta oficiali CERN Tarybos išvada, kurioje teigiamai įvertinta Lietuvos pažanga mokslo bei inovacijų srityje ir pateiktas stojimo sutarties projektas.

nuotrauka::3

Metų viduryje pranešta, kad JAV milžinės „Computer Sciences Corporation“ (CSC) ir „Hewlett Packard Enterprise“ (HPE) jungiasi. 2015 m. abi kompanijos buvo padalytos, o šiemet HPE vadovė prabilo apie abiejų įmonių verslo padalinių sujungimą. Šis sprendimas turės įtakos ir grupių įmonėms Lietuvoje beri jų darbuotojams. Bet dar neaišku, kokie tiksliai pokyčiai laukia – sandorį planuojama baigti tik kitąmet.

Liepą, po ilgų svarstymų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad vartotojų duomenys, skelbiami „Facebook“ tinkle, gali būti naudojami asmenų kreditingumui įvertinti. Tai reikšminga naujiena gyventojams ir visoms įmonėms, didžiuosius duomenis naudojančioms klientų elgsenos prognozavimui.

2014 m. kredito biuras „Creditinfo“ sukūrė vartotojų elgseną pagal duomenis „Facebook“ prognozuojantį modelį. „Facebook“ vartotojai galėjo savo noru pasitikrinti savo reitingą, kuriam apskaičiuoti buvo naudojami jų duomenys iš „Facebook“. Socialinio tinklo vartotojams „Creditinfo“ apskaičiuodavo reitingą, kurio skalė svyruodavo nuo 300 (aukšta rizika) iki 800 (žemiausia rizika). Kredito biuras „išjungė“ reitingo skaičiavimą, kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) nesutiko registruoti „Creditinfo“ šių duomenų valdytoju. Tačiau bendrovė nepasidavė, kreipėsi į teismą ir laimėjo.

nuotrauka::4

Šiemet Lietuvoje pradėjo formuotis komercinė bepiločių orlaivių (BPO) rinka. Rugpjūtį, į tai reaguodama Civilinės aviacijos administracija (CAA) patobulino BPO naudojimo taisykles. Tai įnešė šiek tiek aiškumo ir atrišo rankas skraidykles naudoti komercinei veiklai. Anksčiau tiesiog nebuvo aišku ar galima, pavyzdžiui, mieste, pristatyti siuntas skraidyklėmis, mat dėl teisės aktų trūkumo buvo vadovaujamasi radijo bangomis valdomų modeliukų reguliavimo teisės aktais.

Taisykles veikiausiai dar teks tobulinti. Tačiau Lietuva tapo viena iš pirmųjų valstyvių pasaulyje, turinčių bepiločių skraidyklių naudojimo taisykles. Tai galima panaudoti viliojant į Lietuvą pradedančiuosius ir stambius investuotojus iš užsienio.

nuotrauka::5

Spalį Vyriausybė pritarė planui konsoliduoti valstybės informacinių išteklių (IT) infrastruktūrą ir naudotis debesijos paslaugomis. Tai viešajame sektoriuje leistų efektyviau naudoti informacinių išteklių resursus, užtikrinti duomenų saugumą ir taupyti lėšas.

Debesijos paslaugomis valstybės institucijos ir įstaigos privalės naudotis prireikus atnaujinti, išplėsti ar modernizuoti jų iki šiol savarankiškai įsigytą infrastruktūrą. Tai bus vykdoma per specialų debesijos paslaugų katalogą, taip užtikrinant tinkamas paslaugų teikimo sąlygas ir jų teikimo stebėseną.

Manoma, kad konsolidavimas iš esmės pakeis IT ūkio valdymą ir naudojimą. Šiuo metu valstybės informaciniai resursai kaupiami 99 duomenų centruose, kiekvienas jų naudoja savo serverius ir programinę įrangą. Konsolidavus infrastruktūrą, keturi paskirtieji debesijos paslaugų teikėjai įrangą ir duomenis kaups 2 duomenų centruose bei viename atsarginiame duomenų centre. Tiesa, šio svarbaus sprendimo įgyvendinimas gula ant naujos valdžios pečių.

Taip pat spalį startavo elektroninių važtaraščių ir sąskaitų faktūrų teikimo VMI sistemos. Dar du mėnesius tęsėsi šių sistemų bandymai, už netyčinius vėlavimus nuspręsta verslo nebausti iki 2017 m. sausio 1 d.

Spalį vyko ir Seimo rinkimai, kurių metų paaiškėjo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) už 5 mln. Eur įsigyta kompiuterinė rinkimų sistema neišlaikė svarbiausio egzamino.

Sekmadienį per pirmąjį Seimo rinkimų turą fiksuoti bent trys rimti VRK sistemos sutrikimai. Apie vidurdienį, kai prie balsadėžių susirinko didžiausias skaičius žmonių, informacinė sistema, leidžianti atpažinti rinkėją be pažymėjimo, neatlaikė apkrovos ir buvo laikinai išjungti realiuoju laiku internete (angl. online) veikiantys jos elementai.

Kiek vėliau pranešta apie rinkėjų duomenų nutekėjimą iš rinkėjo puslapio. Vartotojai, bandę atsispausdinti rinkėjo bilietą internete, interneto naršyklėje paspaudę klavišą „atnaujinti“ galėjo susipažinti su anksčiau prie sistemos prisijungusiais kolegomis balsuotojais. Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės dalijosi išsaugotomis (ir retušuotomis) kitų asmenų rinkėjo kortelėmis.

Kiek vėliau dėl saugumo spragų VRK apskritai teko išjungti „Rinkėjo puslapį“, nes pašaliniams buvo prieinami rinkėjų asmens duomenys – ne tik vardai, pavardės, bet ir asmens kodai.

Ši nesėkmė iki šiol kiršina dvi VRK sistemų kūrime dalyvavusias įmones „Tieto Lietuva“ ir „iTree Lietuva“. Tuo metu VRK bando aiškintis, kas kaltas dėl spragų ir kuri įmonė turėtų atlikti garantinį sistemų aptarnavimą, t.y. nemokamai jas pataisyti.

nuotrauka::6

Gruodį plačiu mastu Lietuvoje startavo bekontakčiai atsiskaitymai. Bandymų būta ir anksčiau. Tačiau tikruoju bekontakčių mokėjimų startu galima laikyti gruodį, kai šį mokėjimo būdą pasiūlė didieji prekybininkai.

Jau veikiantys bekontakčiai atsiskaitymai ir netrukus startuosiantys momentiniai mokėjimai tarp vartotojų taip pat yra ilgo proceso kulminacija. Lietuvos bankas (LB) visus 2016 metus demonstravo palankumą finansinių technologijų startuoliams. Dar metų viduryje LB užsibrėžė, kad skatins mokėjimus be grynųjų ir pasirašė su verslu tai numatantį tarpusavio supratimo memorandumą.

Tokios žinios pasiekė ir užsienio pradedančiąsias įmones. Apie planus kurtis Lietuvoje šiemet skelbė tokios „fintech“ ir mokėjimų įstaigos, kaip Jungtinės Karalystės startuolis „Revolut“, Kinijos tarptautinių atsiskaitymų milžinė „International business settlement“, Izraelio investuotojų įsteigta mokėjimo platformos kūrėja „Moneta International“. O Lietuvoje jau įsikūrusios jaunos fintech įmonės, tokios kaip „TransferGo“, plėtėsi.

Elektroninių pinigų įstaigų licencijas įsigijo didžiosios telekomunikacijų bendrovės.

„Pasaulyje vyksta didelis lūžis, kai nedidelės nebankinės institucijos aktyviai braunasi į rinkoje jau įsitvirtinusių finansinių institucijų gretas. Lietuvos bankas kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir Finansų ministerija mato galimybę Lietuvai atsiriekti dalį šios pasaulinės rinkos ir daro sistemingus žingsnius siekdami į šalį pritraukti kuo daugiau finansinių technologijų įmonių“, – procesus rinkoje šiemet komentavo Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Padidėjęs jaunų verslų ir kitų bendrovių aktyvumas šioje rinkoje išjudino ir bankus. Šie ėmė tobulinti savo programėles ir didinti jų funkcionalumą.

Šiemet taip pat įsigaliojo, ne be LB pagalbos sukurtas ir priimtas, Sutelktinio finansavimo įstatymas, kuris leido įmonėms skolintis pinigų per minėtas platformas. Skaičiuojama, kad tokia galimybe galėtų pasinaudoti apie 25.000 smulkių Lietuvos įmonių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
MITA vėl kviečia mokslą bendradarbiauti su verslu, projektams – 2,5 mln. Eur

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė konkursą, skirtą finansuoti tarptautinės mokslo ir...

Technologijos
2018.09.25
„Instagram“ palieka kompanijos įkūrėjai

Kevinas Systromas ir Mike‘as Kriegeris, kurie prieš aštuonerius metus įkūrė socialinį tinklą „Instagram“,...

Laisvalaikis
2018.09.25
Biotechnologijų bėda: rizikos kapitalas 10 metų laukti nenori Premium 2

Nors biotechnologijos laikomos Lietuvos stiprybe ir šalyje kasmet įsikuria po 7-8 naujas gyvybės mokslų...

Technologijos
2018.09.25
„Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“: jau pateiktos 45 paraiškos 2

Likus kelioms valandoms iki kvietimo pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ pabaigos, į...

Pramonė
2018.09.25
200 mln. Eur, kuriuos paaiškinti sunku: Registrų centras braukia privačius platintojus Premium 9

Duomenų verslo bendrovės, patekusios į Registrų centro (RC) ir Susisiekimo ministerijos nemalonę,...

Technologijos
2018.09.25
„Tamo“ toliau plečiasi – į dienyną integravo „Pradinukams.lt“ 3

„Tamo“ elektroninį dienyną vystanti UAB „Tavo mokykla“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su papildomo...

Technologijos
2018.09.25
Latvių startuolis pradeda ergonominių apyrankių gamybą 3

Latvių startuolis „SIA Panonia Group“ per 12 mėnesių sukūrė ir pradėjo gaminti apyrankes žmonėms, dirbantiems...

Pramonė
2018.09.24
Pristatytas „Galaxy A7“ su triguba galine kamera 5

„Samsung“ pristatė vidutinės klasės išmanųjį „Galaxy A7“ su triguba kamera ir 120 laipsnių apimančiu plataus...

Technologijos
2018.09.24
Tyrimas: smulkusis verslas neįvertina IT potencialo ir pavojų

Smulkiose Lietuvos įmonėse kompiuterine ir IT įranga dažniausiai rūpinasi ne patyrę specialistai, o...

Technologijos
2018.09.24
Gyvybės draudimas – tik su aktyvumo stebėjimo įrenginiais 2

„John Hancock“ – vienas didžiausių draudikų JAV – gyvybės draudimo polisą nuo šiol parduos tik tuo atveju,...

Technologijos
2018.09.24
„Nasdaq“: kapitalo rinkų ateitis – dirbtinis intelektas ir blokų grandinės Premium

Į VŽ technologijų sektoriaus lyderių dešimtuką patekęs „Nasdaq“ Technologijų ir verslo kompetencijų centras...

Technologijos
2018.09.24
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 15

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23
„Amazon“ įrenginiais bando užkariauti naujas nišas

„Amazon“ ketvirtadienį pristatė apie dešimtį naujų ir atnaujintų „Echo“ garsiakalbių ir susijusių įrenginių.

Technologijos
2018.09.21
„Google“ toliau renka informaciją iš privačių paskyrų 1

Dėl privačių laiškų skenavimo ir duomenų teikimo trečiosioms šalims priekaištų ir piktų reakcijų dar pernai...

Technologijos
2018.09.21
Kriptovaliutų kainos penktadienį „žaliuoja“ 3

Kriptovaliutų rinkoje penktadienį buvo juntamas pagyvėjimas.

Rinkos
2018.09.21
„iPhone Xs Max“ Lietuvoje kainuoja 1.679 Eur 11

Operatoriai nuo šiandien (rugsėjo 21 d.) priima naujųjų „Apple“ flagmanų „iPhone Xs“ ir „iPhone Xs Max“...

Technologijos
2018.09.21
„Teamgate“ pritraukė 400.000 Eur investiciją 5

„Blue Bridge“ (BB) grupei priklausanti jauna ryšių su klientais valdymo (CRM) sprendimų bendovė „Teamgate“...

Technologijos
2018.09.21
„Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ baigė ginčą dėl reklamos

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ ginčą dėl pastarosios prekės ženklo „Labas“ reklamos...

Rinkodara
2018.09.20
Interviu su „Bitė Lietuva“ vadovu P. Kuisiu: operatorių ateitis – papildomos paslaugos Premium 10

Šių metų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus lydere išrinkta UAB „Bitė Lietuva“. Pranas...

Technologijos
2018.09.20
„Apple“ Airijai sumokėjo per 13 mlrd. Eur mokesčių 9

Airija šią savaitę atgavo iš „Apple“ visus 13,1 mlrd. Eur neva nesumokėtų, bet ginčijamų mokesčių ir 1,2...

Technologijos
2018.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau