„Tieto“ šoka į momentinių mokėjimų traukinį

„Jei 2017 m. įmonės, tokios kaip mes, nepasinaudos galimybe įšokti į momentinių mokėjimų rinką, 2018 m. jau bus per vėlu. Lietuvos mokėjimų rinką netrukus papildys daug naujų žaidėjų – naujomis mokėjimų platformomis taps įvairiausiose srityse paslaugas vartotojams teikiančios bendrovės. Mūsų laukia labai įdomus rinkos vystymosi etapas, kuris yra neišvengiamas – tai labai aiškiai matome Vakaruose ir visame pasaulyje“, – sako Tomas Vitkus, „Tieto Lietuva“ generalinis direktorius.

Bankai pozicijų neužleis

Jis veikiausiai teisus. Ir ne tik dėl naujų žaidėjų. Skaitmeninių mobiliųjų paslaugų link sparčiai juda ir kai kurie bankai. Štai rugsėjį VŽ kalbėjosi su Girtu Berziniu, „Swedbank“ grupės Vykdomojo komiteto nariu ir Skaitmeninės bankininkystės strategijos vadovu, kuris patikino, kad artimiausiu metu bankas pasiūlys e. komercijos ir m. komercijos sprendimų verslui, plės programėlės funkcionalumą, virtualizuos (pavers skaitmeninėmis) mokėjimo korteles ir pristatys naują vartotojų atpažinimo įrankį – vadinamąjį „mobile bank ID“, kuris papildys tokias priemones kaip e. parašas.

Ponas Berzinis leido suprasti, kad patirties ir įkvėpimo semiamasi iš Švedijos, kur veikia mobiliųjų mokėjimų sprendimas „Swish“, sukurtas „mobile bank ID“ sistemos pagrindu. Taigi, negalima atmesti galimybės, kad ir Šiaurės šalių bankai Lietuvoje pasiūlys tarpbankinį mokėjimų sprendimą. Juoba kad paleidus „mobile bank ID“ sukurti ir prie jo pridėti mokėjimų modulį jau būtų gana paprasta.

„Norime, kad išmanusis telefonas ir mūsų programėlė taptų savotišku bankininkystės nuotolinio valdymo pulteliu“, – tąkart kalbėjo p. Berzinis.

Nuo to laiko „Swedbank“ jau pasiūlė Lietuvos prekybininkams bekontakčius mokėjimus ir mažus mobiliuosius terminalus smulkiajam verslui, kurie, veikdami kartu su banko programėle, atstoja visą mokėjimų kortelėmis infrastruktūrą. O privatūs „Swedbank“ klientai tarpusavyje jau senokai nemokamai siuntinėja per programėlę iki 30 Eur.

Ir vargu, ar bankai sustos. Atvirkščiai – panašių iniciatyvų kaip „Swedbank“ netrukus tikriausiai imsis ir kiti bankai, mat vadinamoji antroji ES Mokėjimų paslaugų Direktyva (PSD2) – nuo 2018 sausio 13 d. įpareigoja bankus leisti mokėjimus inicijuoti bet kokiam mokėjimo paslaugų tiekėjui. Tai gali sumažinti bankų pajamas, todėl jie imasi veiksmų, kad klientai net nenorėtų žvalgytis į šalis ir liktų su jais.

Taigi, nebankinėms įmonės, norinčios šokti į momentinių mokėjimų traukinį, reikia tai daryti dabar, nes 2018 m. išties jau gali būti per vėlu, nes rinką pasidalys atsinaujinę bankai ir įmonės, kurios jau pradėjo darbus momentinių mokėjimų srityje.

Jau ieško klientų

„Tieto tPay“ bus elektroninių mokėjimų platforma, apimanti visus P2P (tarp privačių vartotojų) ir P2B (ir atsiskaitymai už prekes ir paslaugas) mokėjimų komponentus, mobiliąją programėlę vartotojams, API (taikmenų programavimo sąsają) bei mobiliąją programėlę prekybininkui, integracinius modulius e. parduotuvėms, kortelių sistemoms („Visa“ ir „MasterCard“) ir pinigų papildymui iš kortelės į sistemą.

Vaizdžiai kalbant, tai bus mokėjimų sprendimas kuris gali bet kurią įmonę gali paversti mažu banku.

Vartotojams skirta platformos dalis (angl. front end) kuriama Lietuvoje, o pats „tPay“ stuburas – Suomijoje ir Švedijoje. Ponas Vitkus sako, kad darbai taip padalinti dėl to, kad „Tieto“ įmonės Šiaurės šalyse kelis kartus jau dalyvavo kuriant panašias sistemas, tad ketinama tam tikrus anksčiau kurtų sistemų kodo gabalus nukopijuoti ir pritaikyti „tPay“.

Pati „Tieto“ mokėjimo paslaugų tiekėju tapti neketina. Bendrovė nori parduoti sprendimą, pavyzdžiui telekomunikacijų įmonės, kurios, beje, šioje srityje irgi žvalgosi, arba energetikos bendrovėms, kurios kas mėnesį už dujas ir elektrą iš vartotojų priima daugybę smulkių mokėjimų.

„Tieto“ apie naujo produkto bandymus ir potencialų ilgalaikį naudojimą kalbasi su keliomis tarptautinėmis grupėmis, veikiančiomis ir Lietuvoje bei keliomis vietos įmonėmis. Ponas Vitkus neatskleidžia, kokios tai bendrovės, bet mini tas rinkas, kuriose „Tieto“ grupė turi daugiausia patirties – telekomunikacijų, finansinių paslaugų ir energetikos.

Jis priduria, kad dar nėra nuspręsta ir dėl verslo modelio. Esą bent su pirmaisiais klientais paslaugų ir (arba) produkto tiekimo modelis bus derinamas individualiai. „tPay“ gali būti parduodama kaip paslauga debesyse (SaaS modelis), pagal licenciją ir kitais būdais. Neatmetama net galimybė susitarti dėl nemokamos produkto licencijos ir mokėjimų, pavyzdžiui, už transakcijas, arba serveriuose laikomą duomenų kiekį.

FOTOGALERIJA „Tieto tPay“ programėlė (7 nuotr.)