Planšetės ir išmaniosios lentos mokyklose nėra progresas

Publikuota: 2016-11-26
Dr. Eglė Radvilė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė. Asmeninio archyvo nuotr.
svg svg
Dr. Eglė Radvilė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė. Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė

Technologijos neatpažįstamai pakeitė tokias sritis kaip sveikatos apsauga, žiniasklaida, finansai ir valstybės valdymas. Daugeliu atveju šių sričių veikla tapo tobulesnė, skaidresnė, lengviau pasiekiama ir labiau matoma. Tačiau technologijos vis dar nėra plačiai integruotos į švietimo sistemą.

Jau du dešimtmečius bandoma panaudoti technologijas švietimo sistemos rezultatų gerinimui. Bet patirtis rodo, kad dažniausiai tai tampa katastrofišku pinigų švaistymu.

Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), nėra jokios koreliacijos tarp mokyklų investicijų į technologijas ir mokinių akademinių pasiekimų.

Aš tikiu, kad technologijos gali pakeisti švietimą į gerąją pusę. Tačiau jos neturi būti tikslas, o tik priemonė. Noriu atkreipti dėmesį į klaidas, kurias vis kartojame mėgindami integruoti technologijas į švietimą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

1 klaida: trūksta grįžtamojo ryšio

Pirmasis susidūrimas su technologijomis galėtų būti vaiko darželyje. Neketinu teigti, kad mažyliams reikia technologijų. Jų reikia tėvams. Kodėl privačių darželių auklėtojos rašo tėvams e. laiškus apie tai, ką vaikas veikė ir dar prideda nuotraukų, o valstybiniuose tai labai retas reiškinys? Ryšys su vaiku neturėtų nutrūkti uždarius duris, tėvai privalo žinoti ką ir kaip vaikas veikia 8 valandas per dieną.

2 klaida: manoma, kad technologijų buvimas mokykloje savaime yra progresas

Žiniasklaidoje jau kelis metus mirga antraštės, skelbiančios apie mokyklų įsigytas išmaniąsias lentas ir pirmokus, per pamokas naudosiančius planšetinius kompiuterius.

Netvirtinu, kad visos šios iniciatyvos visiškai koncentruojasi į technologijas, tačiau pirmenybė tikrai teikiama įrangai, o ne tam, ką ji gali suteikti mokiniams ir bendruomenei. Nėra sudarytas aiškus planas, kaip šios brangiai kainuojančios iniciatyvos turėtų būti naudojamos mokymosi procese.

Jei mokytojams ir mokiniams nebus parodyta, kaip jie turi technologijomis naudotis, jie ją panaudos pagal seną kurpalį. Norint, kad naujieji mokymo metodai įgautų pagreitį, mokyklų direktoriai ir kiti atsakingi asmenys turi užtikrinti, kad tėvai būtų apie juos informuojami.

3 klaida: per daug investuojama į technologijas, per mažai – į mokytojus

Mokytojai mokinių pasiekimams svarbesni nei klasės dydis, pamokų trukmė, technologijos, net svarbesni už visą mokyklų ir pamokų organizavimo sistemą. Todėl pinigus geriau investuoti samdant profesionalius mokytojus ir mokant juos savo darbe nauditi technologijas nei į pačias technologijas.

Investuoti į abu būtų idealu. Gera bendroji taisyklė – investicijos į mokytojų mokymus turėtų viršyti pačioms technologijoms išleidžiamas lėšas.

Tikiuosi, kad technologijų skvarba mokyklose leis pakelti mokytojų statusą, geriau juos paruošti darbui ir gal net leis mokėti jiems didesnes algas.

4 klaida: vis dar apsimetama, kad mokiniai kišenėse neturi kompiuterių

Greitai kintančios informacijos amžiuje per dažnai varginame mokinius klausimais, kurie nebėra aktualūs. Kontroliniuose darbuose užduodami klausimai: „kokia yra pirmoji Lietuvos sostinė?“ arba „kokios buvo senovės Lietuvos sostinės?“. Atsakymus į juos galima per 5 sekundes surasti „Google“ paieškos sistemoje.

„Kodėl sostinės buvo perkeliamos?“, – štai tokius klausimus reikėtų uždavinėti 21 amžiuje.

Norėdami sukurpti atsakymą, mokiniai turės pasinaudoti patikimais informacijos šaltiniais, informaciją patvirtinti ir išlaviruoti tarp persidengiančių ar jai prieštaraujančių interpretacijų. Būtent tokie įgūdžiai padės jiems išgyventi lengvai prieinamos informacijos amžiuje.

5 klaida: pasenusios taisyklės ir mokymo programos nebeatitinka realybės

Ateities mokyklų egzaminai turėtų apimti technologijų panaudojimą ir bendradarbiavimą. Juk būtent taip sprendžiamos tikros problemos gyvenime.

Paprasčiausias leidimas mokiniams naudotis interneto prieigą turinčiais įrenginiais padėtų užtikrinti, kad tai, ko mokome yra aktualu pasaulyje, kuriame informacija pasiekiama akies mirksniu, o interneto ryšys – nebe prabanga, o būtinybė, tokia pat reikalinga kaip elektra ir kitos komunalinės paslaugos.

Bet švietimo sistemos lyderiams išties norint įgyvendinti požiūrio į mokymąsi ir mokymą pokyčius, reikėtų imtis gausesnių priemonių, nei tik leisti mokiniams naudotis IT ir internetu egzaminų metu.

Norime išmokyti vaikus išspręsti sudėtingą matematinę lygtį ir gyventi etiškai. Norime, kad jie suprastų, kaip jungiasi molekulės ir kaip būti gerais kaimynais bei tėvais.

Pažangiausios Europos mokyklos naudoja virtualiosios realybės ir kitas įtraukiančias technologijas, praplečiančias tradicinio švietimo ribas, įgalinančias mokinius leistis į virtualias keliones po pabėgėlių stovyklas Viduriniuosiuose rytuose ir Afrikoje, išgirsti ten gyvenančių žmonių istorijas.

Kai kurie iš šių metodų skirti stiprinti empatiją likusiems be namų ir šalies. Kiti – padėti mokiniams suprasti ribą tarp žaismingo pasišaipymo ir žalingų patyčių. Tačau nė vienos iš šių technologijų tikslas nėra pagerinti kontrolinių darbų rezultatus.

6 klaida: iniciatyvos padeda ne tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai

Vystyti informacinių technologijų (IT) švietimo iniciatyvas, kurios nutaikytos į aukštesniosios klasės išsilavinusiose šeimose mieste augančius mokinius, nesudėtinga. Bet šie vaikai ir taip gimė socialinės atskirties „laiminčiojoje“ pusėje.

Daug sudėtingiau kurti intervencinius metodus ir technologijas, siekiant padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia. Tiems, kirie patiria sunkumų dėl savo socialinės ar geografinės padėties, kalbos barjero ar lyties. Būtina technologijas naudoti mokymosi galimybių prarają mažintą, o ne gilinti.

7 klaida: programinę įrangą naudoja mokiniai, bet ne mokymo programų sudarytojai

Šviečiamasis turinys, kurio esmė – tau kalbantys žmonės, nėra nevertingas, bet ir ne pats geriausias. Ir šio modelio suskaitmeninimas nepadės. Gavęs prieigą prie milžiniškos mokomųjų filmukų bibliotekos, bet kuris mokinys gali sutrikti. Ypač tie, kurie ir taip turi akademinių sunkumų. Geras mokymo planas turėtų padėti pastariesiems rasti tinkamą mokymosi trajektoriją. O išmani programinė įranga turėtų suprasti, kodėl mokinys atsako neteisingai. Tuomet galima bus, žingsnis po žingsnio, mokiniui parodyti, ką jis ar ji padarė neteisingai, ir kaip gauti teisingą atsakymą. Išmani programinė įranga taip pat paaiškintų šią mintį vizualiu pavyzdžiu. Galiausiai, programinė įranga prisimintų ir lieptų mokiniui pakartoti, siekiant įsitikinti, kad mintis buvo suprasta teisingai.

Komentaro autorė yra Dr. Eglė Radvilė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
Davose su „Google“ ir „Meta“ atstovais susitikęs G. Nausėda pakvietė bendroves plėstis Lietuvoje

Gitanas Nausėda, prezidentas, paragino JAV informacinių technologijų gigantę „Google“ ir JAV socialinių...

Verslo aplinka
2022.05.25
Ispanija gręžiasi į puslaidininkių pramonę 3

Ispanijos vyriausybė patvirtino 12,25 mlrd. Eur investicijų į puslaidininkių pramonę planą, iš kurių 9,3...

Inovacijos
2022.05.25
Išrinkta geriausia metų jaunoji bendrovė: gamina tvarų produktą ir meta iššūkį Europai Verslo tribūna

Iš beveik 900 jaunųjų bendrovių – mokinių mokomųjų verslų – Nacionalinėje „accelerator_x“ programos eXpo...

Puslaidininkių gamintojai optimizmo žeria nedaug: lustai šiemet turėtų brangti toliau

Lustai – kone visuose šiuolaikiniuose elektroniniuose prietaisuose naudojami komponentai – šiemet turėtų...

Inovacijos
2022.05.24
Į Lietuvą ateina Taivano fintech įmonė 1

Lietuvoje kuriasi Taivano finansų technologijų įmonė „Xrex“ – ji teiks kriptovaliutos keitimo bei virtualios...

Inovacijos
2022.05.24
Jauno verslo formulė: rėmėsi mokslu, augo 10 kartų ir neatsigina investuotojų Premium

Kosmetikos ir odos priežiūros priemonių prekės ženklas „Math Scientific“ antraisiais metais šovė į viršų 10...

Gazelė
2022.05.24
„Samsung“ pristatė 356 mlrd. USD investicijų planą

Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“ antradienį pristatė 356 mlrd. USD vertės investicijų planą,...

Inovacijos
2022.05.24
Skaitmeninio pastato dvynio poreikis – nuo projektavimo iki aptarnavimo Verslo tribūna

Skaitmeninių dvynių (angl. Digital Twin) – skaitmenizuotų, duomenimis paremtų realaus objekto virtualių 3D...

Tvarūs sprendimai
2022.05.24
50% pajamas pernai didinusi „CityBee“ ieško naujų automobilių Premium 8

Didžiausia trumpalaikės nuomos platforma Baltijos šalyse pernai pasiekė istorinį pajamų rekordą, toliau...

Logistika
2022.05.24
IT ekspertas pataria, kaip išsirinkti jūsų įmonei tinkamiausią Debesijos tipą Verslo tribūna 1

Verslo plėtros sprendimų ieškančios įmonės vis dažniau renkasi debesijos paslaugas, nes tai yra efektyvesnė...

Interneto svetainė – svarbus verslo plėtros variklis Verslo tribūna

Šiandieninis verslas be interneto svetainės sunkiai įsivaizduojamas. Jei klientai greitai ir patogiai neranda...

Inovacijos
2022.05.24
Blockchain rinkoje įsitvirtinusi Ada Jonušė: „Tikiuosi, kad Web 3.0 projektuose bus daugiau moterų“ Verslo tribūna

Pastarąjį pusmetį įspūdingą veiklos spurtą demonstruojantis „Blockchain centre“ jau sudarė kontaktų daugiau...

Blockchain Centre
2022.05.23
Ch. Lagarde: kriptovaliutos paremtos niekuo ir turėtų būti reguliuojamos

Kriptovaliutos yra „paremtos niekuo“ ir turėtų būti reguliuojamos, taip nukreipiant žmones nuo spekuliavimo...

Rinkos
2022.05.23
Europos investicijų bankas skolina „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur 1

Europos investicijų bankas (EIB) suteikė bendrovei „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur paskolą, kad ji...

Pramonė
2022.05.23
Milakniai ir „Orion“ pardavė „Alna Business“ grupę 7

Baltijos šalyse veikianti Latvijos verslo procesų skaitmenizavimo bendrovė „Digital Mind AS“ įsigijo 100%...

Rinkos
2022.05.23
„NanoAvionics“ vadovas: kitais metais planuojame išaugti iki 300 darbuotojų Premium 3

Lietuvos mažųjų palydovų gamintoja „NanoAvionics“ šį birželį jau bus visiškai persikėlusi į naujas patalpas...

Vadyba
2022.05.23
„YouTube“ ištrynė daugiau kaip 70.000 Kremliaus pasakojimų apie karą 6

„YouTube“ pašalino daugiau kaip 70.000 vaizdo įrašų ir 9.000 kanalų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, nes...

Inovacijos
2022.05.22
Programišiai kelia grėsmę pasaulio maisto tiekimo grandinėms

Išmanūs ūkiai, kuriuose žmones vis dažniau pakeičia technologijos, gali tapti programišių taikiniu. Dėl to...

Inovacijos
2022.05.22
Nuotolinis darbas: kaip motyvuoti, kad tai netaptų mirusių sielų komanda Premium

Dauguma vadovų pritaria, kad visų pirma pats žmogus turi būti motyvuotas, o tada jau galima pagalvoti ir apie...

Vadyba
2022.05.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku