Planšetės ir išmaniosios lentos mokyklose nėra progresas

Publikuota: 2016-11-26
Dr. Eglė Radvilė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė. Asmeninio archyvo nuotr.
Dr. Eglė Radvilė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė. Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė

Technologijos neatpažįstamai pakeitė tokias sritis kaip sveikatos apsauga, žiniasklaida, finansai ir valstybės valdymas. Daugeliu atveju šių sričių veikla tapo tobulesnė, skaidresnė, lengviau pasiekiama ir labiau matoma. Tačiau technologijos vis dar nėra plačiai integruotos į švietimo sistemą.

Jau du dešimtmečius bandoma panaudoti technologijas švietimo sistemos rezultatų gerinimui. Bet patirtis rodo, kad dažniausiai tai tampa katastrofišku pinigų švaistymu.

Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), nėra jokios koreliacijos tarp mokyklų investicijų į technologijas ir mokinių akademinių pasiekimų.

Aš tikiu, kad technologijos gali pakeisti švietimą į gerąją pusę. Tačiau jos neturi būti tikslas, o tik priemonė. Noriu atkreipti dėmesį į klaidas, kurias vis kartojame mėgindami integruoti technologijas į švietimą.

1 klaida: trūksta grįžtamojo ryšio

Pirmasis susidūrimas su technologijomis galėtų būti vaiko darželyje. Neketinu teigti, kad mažyliams reikia technologijų. Jų reikia tėvams. Kodėl privačių darželių auklėtojos rašo tėvams e. laiškus apie tai, ką vaikas veikė ir dar prideda nuotraukų, o valstybiniuose tai labai retas reiškinys? Ryšys su vaiku neturėtų nutrūkti uždarius duris, tėvai privalo žinoti ką ir kaip vaikas veikia 8 valandas per dieną.

2 klaida: manoma, kad technologijų buvimas mokykloje savaime yra progresas

Žiniasklaidoje jau kelis metus mirga antraštės, skelbiančios apie mokyklų įsigytas išmaniąsias lentas ir pirmokus, per pamokas naudosiančius planšetinius kompiuterius.

Netvirtinu, kad visos šios iniciatyvos visiškai koncentruojasi į technologijas, tačiau pirmenybė tikrai teikiama įrangai, o ne tam, ką ji gali suteikti mokiniams ir bendruomenei. Nėra sudarytas aiškus planas, kaip šios brangiai kainuojančios iniciatyvos turėtų būti naudojamos mokymosi procese.

Jei mokytojams ir mokiniams nebus parodyta, kaip jie turi technologijomis naudotis, jie ją panaudos pagal seną kurpalį. Norint, kad naujieji mokymo metodai įgautų pagreitį, mokyklų direktoriai ir kiti atsakingi asmenys turi užtikrinti, kad tėvai būtų apie juos informuojami.

3 klaida: per daug investuojama į technologijas, per mažai – į mokytojus

Mokytojai mokinių pasiekimams svarbesni nei klasės dydis, pamokų trukmė, technologijos, net svarbesni už visą mokyklų ir pamokų organizavimo sistemą. Todėl pinigus geriau investuoti samdant profesionalius mokytojus ir mokant juos savo darbe nauditi technologijas nei į pačias technologijas.

Investuoti į abu būtų idealu. Gera bendroji taisyklė – investicijos į mokytojų mokymus turėtų viršyti pačioms technologijoms išleidžiamas lėšas.

Tikiuosi, kad technologijų skvarba mokyklose leis pakelti mokytojų statusą, geriau juos paruošti darbui ir gal net leis mokėti jiems didesnes algas.

4 klaida: vis dar apsimetama, kad mokiniai kišenėse neturi kompiuterių

Greitai kintančios informacijos amžiuje per dažnai varginame mokinius klausimais, kurie nebėra aktualūs. Kontroliniuose darbuose užduodami klausimai: „kokia yra pirmoji Lietuvos sostinė?“ arba „kokios buvo senovės Lietuvos sostinės?“. Atsakymus į juos galima per 5 sekundes surasti „Google“ paieškos sistemoje.

„Kodėl sostinės buvo perkeliamos?“, – štai tokius klausimus reikėtų uždavinėti 21 amžiuje.

Norėdami sukurpti atsakymą, mokiniai turės pasinaudoti patikimais informacijos šaltiniais, informaciją patvirtinti ir išlaviruoti tarp persidengiančių ar jai prieštaraujančių interpretacijų. Būtent tokie įgūdžiai padės jiems išgyventi lengvai prieinamos informacijos amžiuje.

5 klaida: pasenusios taisyklės ir mokymo programos nebeatitinka realybės

Ateities mokyklų egzaminai turėtų apimti technologijų panaudojimą ir bendradarbiavimą. Juk būtent taip sprendžiamos tikros problemos gyvenime.

Paprasčiausias leidimas mokiniams naudotis interneto prieigą turinčiais įrenginiais padėtų užtikrinti, kad tai, ko mokome yra aktualu pasaulyje, kuriame informacija pasiekiama akies mirksniu, o interneto ryšys – nebe prabanga, o būtinybė, tokia pat reikalinga kaip elektra ir kitos komunalinės paslaugos.

Bet švietimo sistemos lyderiams išties norint įgyvendinti požiūrio į mokymąsi ir mokymą pokyčius, reikėtų imtis gausesnių priemonių, nei tik leisti mokiniams naudotis IT ir internetu egzaminų metu.

Norime išmokyti vaikus išspręsti sudėtingą matematinę lygtį ir gyventi etiškai. Norime, kad jie suprastų, kaip jungiasi molekulės ir kaip būti gerais kaimynais bei tėvais.

Pažangiausios Europos mokyklos naudoja virtualiosios realybės ir kitas įtraukiančias technologijas, praplečiančias tradicinio švietimo ribas, įgalinančias mokinius leistis į virtualias keliones po pabėgėlių stovyklas Viduriniuosiuose rytuose ir Afrikoje, išgirsti ten gyvenančių žmonių istorijas.

Kai kurie iš šių metodų skirti stiprinti empatiją likusiems be namų ir šalies. Kiti – padėti mokiniams suprasti ribą tarp žaismingo pasišaipymo ir žalingų patyčių. Tačau nė vienos iš šių technologijų tikslas nėra pagerinti kontrolinių darbų rezultatus.

6 klaida: iniciatyvos padeda ne tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai

Vystyti informacinių technologijų (IT) švietimo iniciatyvas, kurios nutaikytos į aukštesniosios klasės išsilavinusiose šeimose mieste augančius mokinius, nesudėtinga. Bet šie vaikai ir taip gimė socialinės atskirties „laiminčiojoje“ pusėje.

Daug sudėtingiau kurti intervencinius metodus ir technologijas, siekiant padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia. Tiems, kirie patiria sunkumų dėl savo socialinės ar geografinės padėties, kalbos barjero ar lyties. Būtina technologijas naudoti mokymosi galimybių prarają mažintą, o ne gilinti.

7 klaida: programinę įrangą naudoja mokiniai, bet ne mokymo programų sudarytojai

Šviečiamasis turinys, kurio esmė – tau kalbantys žmonės, nėra nevertingas, bet ir ne pats geriausias. Ir šio modelio suskaitmeninimas nepadės. Gavęs prieigą prie milžiniškos mokomųjų filmukų bibliotekos, bet kuris mokinys gali sutrikti. Ypač tie, kurie ir taip turi akademinių sunkumų. Geras mokymo planas turėtų padėti pastariesiems rasti tinkamą mokymosi trajektoriją. O išmani programinė įranga turėtų suprasti, kodėl mokinys atsako neteisingai. Tuomet galima bus, žingsnis po žingsnio, mokiniui parodyti, ką jis ar ji padarė neteisingai, ir kaip gauti teisingą atsakymą. Išmani programinė įranga taip pat paaiškintų šią mintį vizualiu pavyzdžiu. Galiausiai, programinė įranga prisimintų ir lieptų mokiniui pakartoti, siekiant įsitikinti, kad mintis buvo suprasta teisingai.

Komentaro autorė yra Dr. Eglė Radvilė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
RRT: Mobiliojo interneto vartojimas auga šuoliais

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos 2018 m. II...

Technologijos
2018.09.18
„ACC Distribution“ perka „ACME Europe“

Konkurencijos taryba (KT) praneša leidusi vykdyti koncentraciją „ACME Grupei“, Orūnui Albertui Urbonui ir...

Technologijos
2018.09.18
Lietuvos banko „filtras“ suveikė: neįleido teisto prancūzo įmonės

Lietuvos bankas atmetė šalyje registruotos įmonės „Hush LT“ prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos...

Rinkos
2018.09.18
„MoQ” reakcija į „Swedbank“ bekontakčių mokėjimų telefonu startą 27

Praėjus maždaug porai valandų po „Swedbank“ spaudos konferencijos, kurioje bankas pranešė apie naują...

Technologijos
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
VŽ bando: „Swedbank“ paleidus mokėjimus telefonu, „MoQ“ reikės labai pasistengti Premium 23

„Swedbank“ šiandien, praėjus vos mėnesiui nuo „MoQ“ starto, pristato NFC principu veikiančius bekontakčius...

Technologijos
2018.09.18
Užsieniečiai ES pinigų prašo ekstraktų išgavimo ir celiuliozės pluošto technologijoms Premium 1

Užsienyje registruotos kompanijos Lietuvoje varžysis dėl ES investicijų į mokslinius tyrimus: akcininkų iš...

Pramonė
2018.09.18
„Swedbank“ paleido bekontakčius mokėjimus telefonu 21

Antradienį, rugsėjo 18 d., „Swedbank“ pristato bekontakčius atsiskaitymus telefonu. Ši naujovė yra viena iš...

Technologijos
2018.09.18
Pramonės sektoriaus apžvalga: lyderių receptai, pamokos, tendencijos Premium

Šiemet į dešimties „Verslo žinių“ pramonės lyderių reitingo dešimtuką patekusių įmonių bendras vardiklis –...

Pramonė
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Baigta byla dėl duomenų vagystės iš „Grožio chirurgijos“ klinikos 6

Generalinė prokuratūra ir policija baigė tirti bylą dėl duomenų vagystės iš „Grožio chirurgijos“ klinikos.

Technologijos
2018.09.17
Prekybininkų karus pakeitė „Tele2“ ir „Telios“ duetas Premium

Rudens pradžios tendencijos svarbios ir dėl auditorijos besikaunantiems televizijos kanalams, ir reklamos...

Rinkodara
2018.09.17
„Robotex“: kompetencija išaugo tiek, kad taisome užsieniečių klaidas Premium 3

Pramoninių robotų integravimo ir automatizavimo paslaugas siūlanti UAB „Robotex“ pernai dvigubai padidino...

Pramonė
2018.09.17
Protingi mokosi iš svetimų klaidų – paleista žinių dalijimosi platforma startuoliams

Lietuvos startuolių bendruomenės profesionalai ir pradedantys jungiasi į platformą „Startups for Startups“,...

Technologijos
2018.09.16
„Samsung“ serijos telefono „Note9“ apžvalga: vienas geriausių, bet šlamšto per daug 4

Šiemet „Samsung“ pristatė dar vieną „Galaxy Note“ serijos telefoną – „Note9“. Nuo „Note8“ ar „Galaxy S9“ šis...

Verslo klasė
2018.09.16
„SpaceX“ pasirašė pirmą kosminio turizmo sutartį

Elono Musko raketų bendrovė „Space Exploration Technologies Corp.“ („SpaceX“) pasirašė sutartį su pirmu...

Technologijos
2018.09.15
Analitikai: „iPhone“ gerbėjai nepagailės ir 1.500 USD 26

Naujausius „Apple“ įrenginius Volstrito analitikai vertina gerai. Ypatingo technologijų lūžio šiuose...

Technologijos
2018.09.14
Svarstoma, kas kelia bitkoino kainų bangas 11

Kriptovaliutų rinkoje nerimsta spekuliacijos, kas nulėmė staigų bitkoino kainos kritimą praėjusią savaitę.

Rinkos
2018.09.14
„Tonbo Imaging“ kuria tyrimų ir plėtros centrą Kaune: 10 mln. Eur investicijų, 50 darbo vietų 7

Indijos „Tonbo Imaging“, kurianti sprendimus savavaldžiams automobiliams – žada įkurti tyrimų ir plėtros...

Pramonė
2018.09.14
Kaunas kuria startuolių akceleratorių 1

Kauno miesto savivaldybės viešoji įstaiga, atsakinga už turizmo ir verslo ir investicijų skatinimą bei miesto...

Technologijos
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau