„Infobalt“ neramina tyla – apie IRT sektorių nauja valdžia beveik nekalba

„Infobalt“ duomenimis, jau šiandien IRT sektoriaus įmonėms trūksta maždaug 26% specialistų. Šiuo metu labiausiai trūksta programuotojų ir testuotojų. Taip pat yra didelis sistemų analitikų, sistemų architektų, IT projektų vadovų, grafikos dizainerių bei tinklų inžinierių poreikis.

Paulius Vertelka, „Infobalt“ vadovas, ketvirtadienį pristatydamas metinius sektoriaus rezultatus, užsiminė ir apie tai, kad asociacija nerimauja, jog rinkimus laimėjusios ir valdančiąją koaliciją sudariusios partijos IRT sektoriaus reikalus nustums į savo darbotvarkės pakraščius. Pono Vertelkos teigimu, Valstiečių-žaliųjų, kaip ir visų kitų partijų programose, yra užsimenama apie IRT rinkos plėtrą, aukštos pridėtinės vertės produktų ir palaugų kūrimą, eksportą, inovacijas bei investicijų pritraukimą. Tačiau daugeliu atvejų tai tėra bendro pobūdžio deklaratyvios frazės. Asociaciją neramina tai, kad nei per rinkimų kampaniją, nei pastarosiomis dienomis, kai dėliojama koalicija ir Vyriausybės programa, apie konkrečius dalykus, susijusius su IRT sektoriumi, niekas nekalba, tarsi ši tema būtų nesvarbi.

„Mūsų manymu, atsiranda būtinybė konsoliduoti IRT ir inovacijų kompetencijas vienoje ministerijoje, kad būtų galima valstybiniu lygiu formuoti IRT ir inovacijų politiką, skatinti investicijas į aukštąsias, informacines technologijas. Naujai išrinktos politinės partijos pabrėžia, kad ekonomika turi būti grindžiama inovacijomis, aukštą pridėtinę vertę kuriančia pramone, tačiau nekalba apie investicijas į IRT sektorių bei kaip IRT sektorius gali efektyviai prisidėti prie augimo“, – sako „Infobalt“ vykdomasis direktorius.

„Be ryžtingų valstybės sprendimų reformuoti švietimo sistemą, konsoliduoti IRT kompetencijas į vieną ministeriją bei skatinti aukštųjų technologijų eksportą, Lietuvos atsilikimas nuo kitų ES šalių gali tapti mirties nuosprendžiu šalies progresui“, – tęsia p. Vertelka.

Kaip pakelti darbo užmokestį

Asociacija naujai valdžiai siūlo imtis švietimo reformų, integruojant tiksliuosius ir IT mokslus į pradinių klasių programas, kad vėliau į universitetus stojantys jaunuoliai būtų pasirengę rinktis iš pažiūros sudėtingas IT studijas.

„Pradedame kalbėtis su nauja valdžia ir kol kas atrodo, kad jie mus girdi. Klausimas tik, ar jie imsis veiksmų. Bandysime akcentuoti IRT sektoriaus svarbą šalies ekonomikai ir tai, kad šis sektorius gali padėti įgyvendinti partijų programines nuostatas“, – viltingai kalba p. Vertelka.

Kaip pavyzdį jis pateikia partijų programose įtvirtintą siekį didinti vidutinį darbo užmokestį (VDU) šalyje. Ponas Vertelka primena, kad IRT sektoriuje vidutinių atlyginimų kartelė jau dabar yra aukščiau už partijų programose minimus skaičius. „Infobalt“ skaičiuoja, kad vidutinis IRT sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis prieš mokesčius yra 1313 Eur. Palyginti, vidutinis atlyginimas šalies mastu tesiekia 772 Eur prieš mokesčius.

Statistiniai duomens rodo, kad Lietuvoje daugiau už IT specialistus uždirba tik finansų ir draudimo sektoriaus darbuotojai. Ten vidutinis atlyginimas siekia 1442 Eur.

Esą sutvarkius švietimo ir perkvalifikavimo klausimus bei pritraukus daugiau darbuotojų į IRT sektorių, natūraliai padidėtų ir visos šalies VDU. Iš to laimėtų ir įmonės, mat, kaip minėta, šalyje labai trūksta IT specialistų. Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos IRT sektoriuje dirba apie 28.000 žmonių. Tai sudaro apie 2,1% visų dirbančiųjų. Palyginti, Estijoje šis skaičius siekia 4,4% visų dirbančiųjų, Airijoje – 4,1%, Suomijoje – net 6,5%. ES vidurkis yra 3,5%.

IRT indėlis į BVP augimą

„Infobalt“ pastebi ir galimybių spartinti BVP augimą. Asociacijos teigimu, tarptautiniai tyrimai rodo, kad 10% padidinus interneto ir juo teikiamų paslaugų vartotojų skaičių, šalies BVP augimas padidėja 1,2%.

Skaičiuojama, kad šiuo metu net apie 30% šalies gyventojų nesinaudoja internetu. Tad teoriškai yra potencialo BVP augimą padidinti net 3%.

Pono Vertelkos teigimu, Lietuva ne tik atsilieka pagal IT specialistų skaičių nuo kitų ES šalių, bet ir neišnaudoja savo potencialo už Vilniaus ribų – net 74% visų IRT darbuotojų sutelkta būtent šioje teritorijoje. Tačiau jis pripažįsta dar nežinantis, kaip spręsti šią problemą.

„Infobalt“ turimi duomenys taip pat rodo, kad IRT sukuriama pridėtinė vertė nuolat auga, tačiau sektoriaus dalis ekonomikoje lieka nepakitusi – 3,5%. Bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, per 2015 m. LIetuvos IRT sektorius sugeneravo 2,8 mlrd. Eur apyvartą.

„Nors galima prognozuoti teigiamas tendencijas, pagal sukuriamą pridėtinę vertę, Lietuvos IRT sektorius vis dar atsilieka nuo ES lyderių ir pagal indėlį į BVP Lietuva rikiuojasi tik 24 vietoje tarp ES šalių narių“, – sako p. Vertelka.

FOTOGALERIJA Lietuvos IRT sektorius skaičiais (26 nuotr.)