Kaip internete jaustis saugiau

Prieš dešimt metų kiekvieną minutę būdavo sukuriama po vieną naują virusą, 2011 m. naujų virusų rasdavosi kas sekundę. Šiuo metu per sekundę sukuriama jau po 3,6 viruso, arba 310.000 virusų kasdien. Tačiau vien naujausių antivirusinių programų apsisaugoti nuo šių grėsmių nebeužtenka.

Jūsų laiškai, nuotraukos, gyvenimo aprašymai, naršymo, mokėjimo istorija – visa tai yra internete. Tad dalį duomenų apsaugos atiduodate į svetimas rankas. „Yahoo“, „LinkedIn“, „DropBox“ – visos šios paslaugos, kuriomis naudojasi ne vienas mūsų, yra tapusios programišių aukomis. Šių bendrovių klientų duomenys buvo nutekinti klientams to net nežinant.

„Klausimas yra ne ar, o kada jūsų duomenys nukentės nuo programišių“, – „Kaspersky Lab“ kibernetinio saugumo renginyje praėjusią savaitę kalbėjo Stefanas Tanase, bendrovės vyresnysis saugumo tyrėjas.

Norint visiškai apsaugoti savo duomenis, reikėtų tiesiog nesinaudoti internetu. Tačiau mes norime e. pašto, socialinių tinklų, patogių e. parduotuvių ir t. t. Tačiau, anot p. Tanase, nors visiškai apsisaugoti nuo grėsmių neįmanoma, yra būdų, kaip jas valdyti ir prie jų prisitaikyti net tuomet, kai duomenys patenka įsilaužėliams į rankas.

Gudrūs slaptažodžiai

Įvairios apklausos rodo, kad vidutiniškai interneto vartotojas turi nuo 27 iki 90 (!) internetinių paskyrų. Kibernetinio saugumo ekspertai nuolat ragina nenaudoti tų pačių slaptažodžių skirtingoms paskyroms. Tačiau tai reiškia, kad reikia kokiu nors būdu ne tik sugalvoti, bet ir prisiminti 90 skirtingų ir, pageidautina, sudėtingų slaptažodžių.

Laimė, yra visokių sprendimų. Pirmiausia galima naudotis slaptažodžių generavimo ir valdymo programomis. Pavyzdžiui, „LastPass“ padeda sugalvoti stiprius slaptažodžius, juos prisiminti ir automatiškai juos pakeičia, jeigu į kurią nors paskyrą buvo įsilaužta.

Jeigu nenorite patikėti visų savo slaptažodžių vienai programai (nors tai vis vien yra saugiau, nei turėti vienodą slaptažodį visoms paskyroms), pasiūlymų pilnos interneto platybės. Vienas būdų – sugalvoti ir įsiminti stiprų pradinį slaptažodį. Tada jį galima pritaikyti kiekvienai paskyrai, pavyzdžiui, panaudojant tos paskyros pavadinimo priebalses. Tarkime, jūsų pradinis slaptažodis yra „1AsVz!“. „Facebook“ paskyroje jis atrodys taip: „Fcbk1AsVz!“, o „Gmail“ paskyroje – „Gml1AsVz!“.

Po devyniais užraktais

Tačiau vien slaptažodžių negana. Pavyzdžiui, debesų kompiuterijos paslaugų bendrovė „Dropbox“ šiemet pranešė, kad 2012 m. buvo pavogta 70 mln. vartotojų slaptažodžių. Po šio įvykio kompanija pradėjo siūlyti dviejų lygių autentifikaciją (angl. two factor authentication, 2FA). Ši sistema sukuria papildomą apsaugos sluoksnį, tad net jeigu kas nors sužino jūsų slaptažodį, į jūsų paskyrą patekti negali.

nuotrauka::1 left

Pavyzdžiui, tokia sistema yra naudojama prisijungiant prie e. bankininkystės. Čia reikia suvesti ne tik asmeninį slaptažodį, bet ir kodą iš generatoriaus arba patvirtinti prisijungimą išmaniuoju telefonu naudojant e. parašą. Dviejų lygių apsaugą dabar leidžia naudoti ir „Google“, „Facebook“, „PayPal“, „Twitter“, „Snapchat“, „Microsoft“ bei kiti populiarūs portalai.

Taip pat „Kaspersky Lab“ specialistai siūlo labai jautrių duomenų į debesį nekelti, o kitus – užšifruoti. Tokiu atveju net įsilaužus į paskyrą jūsų duomenis būtų ne taip lengva pasiekti. Norint užšifruoti savo duomenis, didelės žinios nebūtinos, tam yra specialių paprastų priemonių. Pavyzdžiui, „BoxCryptor“, kuris jūsų kompiuteryje šifruoja failus, kuriuos keliate į debesį. Jis veikia su dauguma debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjų, kaip „Google Drive“, „OneDrive“, „Dropbox“ ir t. t.

Patarimų kraitė

Be minėtų patarimų, „Kaspersky Lab“ pateikia dar kelis aspektus, kurie padės internete labiau apsaugoti savo privatumą. Pirma, kartkartėmis išvalykite savo interneto naršyklės naršymo istoriją. Jeigu naudojatės internetu iš kito asmens įrenginio, interneto naršyklėje pasirinkite „incognito“ režimą.

Norėdami dar labiau apsisaugoti nuo interneto grėsmių, galite naudotis VPN technologija, kuri padeda jūsų kompiuteryje sukurti virtualų kompiuterį. Naudodamiesi internetu per VPN rizikuosite tik virtualaus, o ne savo tikrojo kompiuterio „sveikata“. Kai naudojatės viešu belaidžiu internetu, niekur neveskite savo vartotojo vardo ir slaptažodžio ir nesinaudokite pokalbių programėlėmis. Vieši interneto ryšiai – lengvesnis grobis programišiams.

Be to, vienas „Google“ atvejis parodė, kad vartotojai nėra saugūs net nuo bendrovių, kurių paslaugomis naudojasi, darbuotojų. 2010 m. iš „Google“ buvo atleistas vienas inžinierius, pramintas „GCreep“, kuris slapčia skaitydavo kelių nepilnamečių privačius susirašinėjimus ir vėliau pradėjo su jais internetu bendrauti. Visiškai slaptą susirašinėjimą galima užtikrinti naudojant sistemas, kurios leidžia užšifruoti žinutes. Pavyzdžiui, „Bitmessage“.