Parama inovacijoms – tik valdžios retorika

Valstybinio patentų biuro duomenimis, Lietuvos pareiškėjai 2015 m. padavė 101 paraišką dėl išradimų patentų – mažiausiai nuo 2012 m. Šiemet iki rugsėjo pabaigos šis skaičius tesiekė 69. Toks nuosmukis aiškinamas sumažėjusia valstybės parama išradimų patentavimui. Ankstesniais metais buvo kompensuojamos visos patentavimo išlaidos, lėšas pareiškėjai galėjo gauti iš anksto, vėlesniais metais paramos intensyvumas mažėjo iki 95%, vėliau – dar labiau, galiausiai ir paramos lėšų jau skiriama mažiau nei anksčiau.

Dabar prie šio proceso turėtų prisidėti ir europiniai pinigai, tačiau paramos intensyvumas dar labiau sumažės – iki 75%, – kai bus pradėta teikti ES parama pagal priemonę „Inopatentas“. Specialistai skaičiuoja, kad iš tikrųjų jis bus dar mažesnis. „Plius dar reikės parengti paramos projektą. Kadangi nauja parama bus iš ES fondų, apskaičiavome, kad parengti projektą bus dvigubai sunkiau nei anksčiau. Tad reali parama bus mažiau nei 50%, nes turės prisidėti konsultantai“, – skaičiuoja Jacekas Antulis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ asocijuotasis partneris, patentų grupės vadovas. Jis mano, kad įmonės rimtai skaičiuos, ir gali būti, jog kai kurie išradėjai nutars neapsaugoti savo intelektinio turto.

Supratimas apie intelektinės nuosavybės apsaugą Lietuvoje vis dar menkas, todėl daugybė žmonių užsiima perdirbimu ar turi savo gamybą. „Šiuo metu Lietuva yra kontraktininkų valstybė, dirba pagal kitų intelektinės nuosavybės turėtojų užsakymus. Bet akivaizdu, kad didžioji vertė atsiranda, kai sukuriamas produktas, valdomas prekės ženklas. Ir tam reikia dėti kuo daugiau pastangų“, – aiškina Algimantas Markauskas, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius. Pasak jo, Lietuva turi neblogą mokestinę bazę tyrimams remti, bet reikia žengti dar vieną žingsnį ir aktyviai padėti įmonėms patentuoti išradimus. Su savo prekės ženklu einant į Vakarų rinkas, intelektinė nuosavybė – labai svarbus dalykas, parama čia labai reikalinga. Jei sukūrei produktą, o neturi patento, kyla didžiulė rizika, kad jis iškart bus nukopijuotas. Tačiau mokėti pinigus reikia jau paduodant paraišką, o patentavimo procesas gali trukti kelerius metus. Todėl vienos įmonės laukia žadėtos ES paramos priemonės ir atidėjo patentavimą, kitos, kurios išgali, daro tai savo lėšomis. Tačiau tokių įmonių – vienetai.

Ponas Antulis teigia, kad Latvijoje nacionalinio patentavimo intensyvumas beveik trigubai didesnis nei Lietuvoje – net pačiais prasčiausiais metais kaimynai patentų skaičiumi vis tiek gerokai lenkė lietuvius. Latvijoje gerai išplėtota patentavimo kultūra mokslo institucijose, be to, šioje šalyje mokslo institucijoms taikoma daug įvairių kompensacijos programų. Panaši priemonė kaip „Inopatentas“ Latvijoje pradėjo galioti jau nuo 2015 m. Lietuvoje tokios niekas neregėjo nei pernai, panašu, kad nematys ir šiemet. Už tai atsakingų institucijų vadovai teigia, kad realiau galvoti apie kitų metų pradžią.

Norėtųsi paklausti ir verslininkų – ką jie, jiems atstovaujančios asociacijos, padarė, kad procesas paspartėtų? Ponas Dargi, gal yra ne ką mažiau svarbesnių reikalų, negu besitraukianti Lietuva? Dėl valdančiųjų viskas aišku: jų galvos buvo pramuštos tai pirmininkavimo ES Tarybai reikalais, tai Europos Komisija trukdė... Kvietimai ES paramai gauti vėluoja ne vienoje srityje. Akivaizdu, kad nueinančioji valdžia jau nenuveiks to, ko nenuveikė per ketverius metus. Gal jau nerinkite daugiau tokių...