Išmanių miestų kūrėjas: daiktų internetas – toks pat svarbus kaip gatvės

Maždaug apie tokį išmanų miestą kalba Danielis Sanza, daviklius kuriančios Ispanijos bendrovės „Libelium“ klientų grupės vadovas. Ši įmonė yra atlikusi eilę projektų, susijusių miestų modernizavimu bei tvaria plėtra.

Ispanijos šiaurės vakarinėje dalyje esančiame Salamankos mieste įmonė su partneriais sukūrė tvarią transporto srautų valdymo sistemą. Kompanija panaudojo daviklius, kurie matuoja anglies monoksido, azoto dioksido, ozono, drėgmės ir dulkių kiekį gatvėse. Taip pat ji pasitelkė prognozavimo modelius ir tai leido iš anksto įspėti apie besikaupiančias spūstis tam tikruose kelio ruožuose.

Skaitydamas pranešimą „Inovacijų savaitėje“ jis mini ir kitą šalyje įgyvendintą pavyzdį, kai Ispanijos La Korunja miestas nuo 2011 m. pradėjo vykdyti išmanaus miesto programą ir reikiamose vietose fiksuoti taršos, garso lygius, įdiegė vandentieko stebėjimo ir valdymo sistemą, sensorių pagalba gerino energetinį efektyvumą viešuosiuose pastatuose ir darė kitus projektus.

Jis kalba ir tai, kad, pritaikius sensorių sistemas šiukšlių konteineriams, atliekų tvarkymo bendrovės gali stebėti jų užpildymą ir reaguoti pagal poreikius. Taip pat jutikliai gali siųsti žinią vairuotojui apie tai, kur yra laisva vieta pastatyti automobilį.

Susidomėjimas auga

„Daiktų interneto technologijomis paremto išmanaus miesto idėja yra gaji visame pasaulyje. Matome susidomėjimą net ir iš tų šalių, kurių iki šiol nežinojau. Aišku, Europa ir JAV yra technologijų lyderės, bet tai matoma ir kituose regionuose“, – VŽ sako specialistas.

Anot jo, galbūt ne po 5, bet po 15 metų išmanių miestų kūrimas taps tendencija ir Afrikoje.

Paklaustas apie tai, kokių sprendimų poreikis šiuo metu jaučiamas labiausiai, pašnekovas kalba, kad didžiausias susidomėjimas skiriamas parkavimo sistemoms. Be to, Skandinavijos valstybėse yra didelis poreikis oro kokybės matavimams.

„Ateityje miestai bus saugesni, ištekliai juose panaudojami efektyviau. Be to, sumažės eismo spūsčių, geriau veiks viešasis transportas ir sumažės užterštumas miestuose“, – pasiekiamus miestų išmanėjimo rezultatus vardija p. Sanza.

Tikisi spartesnių tempų

Įvairių parametrų matavimas sensoriais tikrai nėra naujovė, tačiau miestuose tokios technologijos pritaikymas vis dar nėra labai dažnas. Pašnekovas sako, kad prieš kelerius metus preasidėjęs pirmas technologijos taikymo etapas buvo skirtas testavimui, o ne verslo kūrimui. Tačiau tuo metu ne visos idėjos pateiktos tinkamai, buvo sudėtinga planuoti biudžetus, miestai ir valstybės neturėjo nuoseklių planų. Be to, prasidėjo finansų krizė, ir išmanaus miesto idėją daug kam teko atidėti į šalį.

Ponas Sanza mini, kad antrame etape, kuriame dabar esame, pastebėtos dabartinių technologijų ribos, užsakovai gali išdėstyti konkrečius reikalavimus, numatyti aiškius lūkesčius.

Anot jo, vis labiau suprantama, kad daiktų interneto infrastruktūros sukūrimas miestuose yra tiek reikšmingas, kiek, pavyzdžiui, bėgiai ar kelias. O sukūrus infrastruktūrą atsiras ir informacijos apdorojimo bei pateikimo paslaugų įmonės, kurios galimus gauti duomenis geba pateikti reikiamoms institucijoms, verslui, visuomenei.

Žinoma, sensoriai nėra vienintelė infrastruktūra, kurios diegimo tikisi išmanių miestų kūrimo entuziastai. Kartu tai yra ir kuo mažiau aplinką teršiantis viešasis transportas, elektromobilių stotelės, išmaniosios apskaitos sistemos, optimizuotas resursų vartojimas, teigiamas gyventojų požiūris į kaštus mažinančias naujoves.

Tyrimų ir rinkos analizės bendrovė „Navigant Research“ prognozuoja, kad globaliai šiais metais verslo pajamos iš sprendimų išmaniems miestams pasieks 36,8 mlrd. USD, o 2025 m. – 88,7 mlrd. USD.