„Apple“ atvejis: ar EK bando reguliuoti valstybių narių mokesčius?

Publikuota: 2016-09-27
Robertas Degesys, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas. Bendrovės nuotr.
Robertas Degesys, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas. Bendrovės nuotr.
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas

Europos Komisijos (EK) sprendimas dėl „Apple“ jau susilaukė daugelio vertinimų – nuo aukščiausio rango politikų iki visuomenininkų. Kad būtų galima susidaryti visapusiškesnį vaizdą, verta aptarti ir tam tikrus teisinius aspektus.

Visų pirma, EK, neturėdama teisinių galių nustatyti ir administruoti valstybių narių mokesčių, pasinaudojo konkurencijos teisės įrankiu, spręsdama apmokestinimo klausimą. Konstatuota, kad Airijos mokesčių administratoriaus sprendimu (angl. tax ruling) patvirtinta „Apple“veiklos schema (o tiksliau – grupės įmonių sandorių kainodara)sudarė valstybės pagalbą, o tai yra draudžiama pagal ES teisę. Tai ne pirmas kartas, kai valstybių narių taikomos mokesčių priemonės yra pripažįstamos neteisėta valstybės pagalba. Nuo 1991 metų iš viso buvo iškeltos65 bylos dėl tokios veiklos, susijusios su mokesčių administratorių sprendimais ir panašiomis mokesčiųpriemonėmis.

EK sukūrė tam tikrą precedentą taikydama valstybės pagalbos taisykles „Apple“ atveju (tiesa, tai dar turės būti patvirtintas ES teismuose, kadangi tiek „Apple“, tiek Airijos vyriausybė pareiškė skųsiantys EK sprendimą). Iki šiol, remiantis ES teismų suformuota praktika, valstybės pagalbą sudarė tokia nacionalinė priemonė, kuri yra finansuojama valstybės, suteikia subjektui pranašumą, yra atranki, paveikia prekybą tarp valstybių narių ir iškraipo konkurenciją. Be to, pranašumas turėjo būti suteiktastik atrinktiems subjektams, subjektų kategorijoms ar tam tikriems ekonomikos sektoriams.

„Apple“ atveju, EK pripažino, kad mokesčių administratoriaus sprendimas dėl sandorių kainodaros yra skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui, todėl suteikia atrankųjį pranašumą, net jeigu tokį sprendimą galėjo gauti ir kiti mokesčių mokėtojai. Toks aiškinimas yra naujas ir, kaip teigia EK sprendimo oponentai, yra nesuderinamas su galiojančiomis ES valstybės pagalbos taisyklėmis ir ES teismų praktika.

Pažymėtina, kad pagal ES teisę, valstybės narės išsaugojo suverenias galias mokesčių politikos srityje, t. y., mokestinės priemonės reikalauja vienbalsio visų valstybių narių pritarimo. Todėl nukrypimas nuo šio principo gali būti pagrįstai laikomas kišimusi į valstybės narės vidaus (mokesčių) politiką. „Apple“ byloje EK iš esmės ėmėsi spręsti teisingo mokesčio bazės Airijoje nustatymo klausimą. Jeigu tokios galios iš tiesų būtų suteiktos EK ir jos sprendimą patvirtins teismas, tai reikš judėjimą link mokesčių harmonizavimo ES mastu,o valstybių narių (tame tarpe Lietuvos) mokesčių politikos svorio centras dar labiau pasistūmės Briuselio link. Tam, visgi ,reikalingas valstybių narių pritarimas.

Pasigirdo „Brexit“ šalininkų balsų, teigiančių, kad tokia „valstybių narių kompetenciją pasisavinanti“ EK politika tik paskatins ES byrėjimą. Be to, buvopaminėta galimybė Jungtinei Karalystei pritraukti papildomų užsienio investicijų, nes įgyvendinus „Brexit“ valstybė nebebus pavaldi EK.

Vertinant susiklosčiusias aplinkybes galima sakyti, kad reikalas tiesiog „pribrendo“. „Apple“ veiklos schema buvo taikoma dar nuo 1991-ų metų, kada pirmą kartą ji buvo palaiminta Airijos mokesčių administratoriaus, tačiau EK veiksmų ėmėsi ir tyrimą pradėjo tik 2014-ais metais. Tais pačiais metaistyrimai buvo pradėti prieš „Starbucks“, „Fiat“, „Amazon“, o 2015-aisiais – prieš „McDonalds“.

Įdomu tai, kad remiantis „Reuters“ 2013-ais metais atliktu tyrimu, bent 74 proc. iš 50 didžiausių JAV technologijų kompanijų, įskaitant „Google“ ir „Facebook“, taikė panašią mokesčių planavimo praktiką, kaip „Apple“.

Kyla klausimas – dėl ko pasikeitė požiūris, juk taisyklės liko tos pačios? Reaguodama į viešus žiniasklaidos ir politikų teiginius apie tai, kad kai kurios įmonės naudojasi itin palankiomis apmokestinimo sąlygomis, 2013-ais metais EK pradėjo tirti valstybių narių mokesčių administratorių sprendimus. Iš viso jų buvo peržiūrėta daugiau nei tūkstantis. Atliktų peržiūrų pagrindu, buvo pradėti minėti tyrimai.

Pastaraisiais metais tarptautinio apmokestinimo sistemos trūkumai kovojant su mokesčių vengimu tapo prioritetu aukščiausiuose tarptautinės politikos sluoksniuose. Kulminacija buvoEkonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyva, skirta kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS), kurios galutinės ataskaitos buvo paskelbtos 2015 m. spalio 5 d. EK pasveikino šią iniciatyvą ir savo ruožtu parengė kovos su mokesčių vengimu priemonių paketą. Viena iš jo priemonių – Direktyva, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika taisyklės, buvo priimta šių metų liepos 12 d. Tačiau ji dar nėra įgyvendinta, todėl „Apple“ atveju (o ir kituose minėtuose tyrimuose) EK , kvestionuodama mokestinių schemų teisėtumą, turi remtis „senosiomis“ taisyklėmis dėl neteisėtos valstybės pagalbos.

EK, remdamasi nauju valstybės pagalbos aiškinimu, pareikalavo iš „Apple“gražinti neteisėtą pagalbą už 10 praėjusių metų. Tuo tarpu EK pranešimas dėl papildomų valstybės pagalbos sąvokos paaiškinimų buvo paskelbtas tik 2016 m. liepos 19 d.Retroaktyvus (atgalinis) naujo valstybės pagalbos aiškinimo taikymas sukelia netikrumą dėl to, kas leistina, o kas - ne. Pažymėtina, kad anksčiau yra buvę atvejų, kai EK pripažino mokesčių priemones neteisėta valstybės pagalba, tačiau nereikalavo retroaktyviai grąžinti finansinę naudą, motyvuodama mokesčių mokėtojų teisėtais lūkesčiais.

Vertinant EK sprendimo pasekmes Lietuvai, tikėtina, kad nepriklausomai nuo „Apple“ bylos baigties, Lietuvos mokesčių administratorius,spręsdamas panašius klausimus, laikysis „saugesnės pozicijos“. Kitaip tariant, mokesčių mokėtojams bus sudėtingiau gauti administratoriaus išankstinį sprendimą dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo. Tai gali reikšti didesnę riziką verslui. Nors EK „Apple“ sprendimusiekia išlyginti konkurencijos sąlygas tarp valstybių narių, Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumui pagerinti to nepakaks. Investuotojai paprastai akcentuoja ne tik lengvatines apmokestinimo sąlygas, bet ir mokesčių įstatymųaiškumą, stabilumą bei skaidrų ir nuspėjamą mokesčių administravimą.

Robertas Degesys yra advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Startuolis „Fidens“ ima bendradarbiauti su italų farmacijos milžine „Zambon“

Verslo akceleravimo programą „Open Accelerator“ Milane (Italijoje) baigęs Kauno medicinos technologijų...

„Virgin Galactic“ dar žingsniu priartėjo prie kosminio turizmo

Verslininko Richardo Bransono įkurta bendrovė „Virgin Galactic“ šią savaitę sėkmingai atliko ilgiausią savo...

„TransferGo“ pritraukė 17,5 mln. USD 3

Lietuvių piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ užbaigė B serijos investicijų pritraukimo etapą ir...

Rinkos
14:41
EP pritarė siūlymui apmokestinti JAV technologijų milžines

Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tai, kad „Facebook“, „Google“, „Netflix“ ir panašioms įmonėms ES mastu...

Lietuvių kuriamas sprendimas sutrumpins PVM susigrąžinimą iki kelių minučių Premium

Iš JAV ar Azijos į ES valstybes atvykę turistai čia išleidžia vis daugiau pinigų, tačiau kad galėtų...

Šalies startuoliai šiemet pritraukė 70 mln. Eur investicijų 2

2018 m. Lietuvos startuolių bendruomenė išaugo 58% ir pritraukė 70 mln. Eur investicijų iš užsienio ir...

I.Laursas: didelės grąžos turėtų būti prieinamos visiems Premium 10

Žmonių gebėjimas kurti vertę, pasak investuotojo Iljos Laurso, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“...

Finansai
07:57
Kompiuterinė rega: kaip slaptieji Izraelio daliniai kuria naujas technologijas Premium

Kai Ofiras Schlamas, vienas Izraelio žemės ūkio startuolio „Taranis“ įkūrėjų, augo ūkyje, jis reguliariai...

Technologijos
2018.12.13
Protingų namų potencialas Lietuvoje: neišnaudota 95 proc. rinkos Rėmėjo turinys 15

Pastatų automatikos sektoriui prognozuojama ateitis lyginama su automobilių ar telefonų rinkų sprogimu – iš...

Technologijos
2018.12.13
Iki 2020 m. pabaigos į dirbtinį intelektą ES nori investuoti bent 20 mlrd. Eur Premium

Europos Komisija (EK) pateikė jau su valstybėmis narėmis suderintą planą, kaip Europoje skatinti dirbtinio...

Technologijos
2018.12.13
Pareigas palieka „Telia Lietuvos“ finansų vadovas 6

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ finansų vadovas Laimonas Devyžis nusprendė išeiti iš bendrovės.  

Vadyba
2018.12.12
Palygino, kas pigiau – IPO ar sutelktinio finansavimo kampanija Premium 2

Nedidelei Lietuvos įmonei pritraukti kapitalą per sutelktinio finansavimo platformą yra pigiau, nei vykdant...

Rinkos
2018.12.12
Australijos priežiūros tarnybos siekia labiau reguliuoti „Google“ ir „Facebook“

Australijos konkurencijos tarnyba rekomendavo griežčiau tikrinti ir steigti naują reguliavimo instituciją,...

Rinkodara
2018.12.12
Buvęs VMI vadovas: 2019-ieji gali tapti STO metais 11

2018 metai nebuvo tie, kai vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų leidimas (angl. security token...

Rinkos
2018.12.12
„Huawei“ įkūrėjo dukra paleista už užstatą 1

Meng Wanzhou, „Huawei“ finansų direktorė ir kompanijos įkūrėjo dukra, kuri praėjusią savaitę buvo sulaikyta...

Technologijos
2018.12.11
„Tele2“ sukirto rankomis su „Telenor“ dėl bendro 5G tinklo Švedijoje

Bendrovės „Tele2“ ir „Telenor“ pasirašė susitarimą dėl bendro 5G ryšio tinklo Švedijoje plėtros ir patvirtino...

Technologijos
2018.12.11
Europos „fintech“ startuoliai eina užkariauti Azijos Premium

Europos finansinių technologijų („fintech“) startuoliai žengia į Rytus ir meta iššūkį tradiciniams Azijos...

Rinkos
2018.12.11
Karinių inovacijų centre Klaipėdoje bendradarbiaus kariai, mokslininkai ir verslininkai

Klaipėdoje kuriasi pirmasis Baltijos šalyse Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras (KITC). Šiame...

Technologijos
2018.12.11
Dėl antros saugumo spragos „Google“ savo socialinį tinklą uždaro anksčiau

„Google“ uždarys apleistą savo socialinį tinklą „Google Plus“ anksčiau nei planavo. Bendrovė savo...

Technologijos
2018.12.11
„Google“ savo „gimtajam“ miestui paruošė didžiulės NT plėtros planą 3

Technologijų milžinė „Google“ Mauntin Vju mieste, kur įsikūrusi jos pagrindinė būstinė, planuoja išplėtoti...

Statyba ir NT
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau