„Apple“ atvejis: ar EK bando reguliuoti valstybių narių mokesčius?

Publikuota: 2016-09-27
Robertas Degesys, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas. Bendrovės nuotr.
Robertas Degesys, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas. Bendrovės nuotr.
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas

Europos Komisijos (EK) sprendimas dėl „Apple“ jau susilaukė daugelio vertinimų – nuo aukščiausio rango politikų iki visuomenininkų. Kad būtų galima susidaryti visapusiškesnį vaizdą, verta aptarti ir tam tikrus teisinius aspektus.

Visų pirma, EK, neturėdama teisinių galių nustatyti ir administruoti valstybių narių mokesčių, pasinaudojo konkurencijos teisės įrankiu, spręsdama apmokestinimo klausimą. Konstatuota, kad Airijos mokesčių administratoriaus sprendimu (angl. tax ruling) patvirtinta „Apple“veiklos schema (o tiksliau – grupės įmonių sandorių kainodara)sudarė valstybės pagalbą, o tai yra draudžiama pagal ES teisę. Tai ne pirmas kartas, kai valstybių narių taikomos mokesčių priemonės yra pripažįstamos neteisėta valstybės pagalba. Nuo 1991 metų iš viso buvo iškeltos65 bylos dėl tokios veiklos, susijusios su mokesčių administratorių sprendimais ir panašiomis mokesčiųpriemonėmis.

EK sukūrė tam tikrą precedentą taikydama valstybės pagalbos taisykles „Apple“ atveju (tiesa, tai dar turės būti patvirtintas ES teismuose, kadangi tiek „Apple“, tiek Airijos vyriausybė pareiškė skųsiantys EK sprendimą). Iki šiol, remiantis ES teismų suformuota praktika, valstybės pagalbą sudarė tokia nacionalinė priemonė, kuri yra finansuojama valstybės, suteikia subjektui pranašumą, yra atranki, paveikia prekybą tarp valstybių narių ir iškraipo konkurenciją. Be to, pranašumas turėjo būti suteiktastik atrinktiems subjektams, subjektų kategorijoms ar tam tikriems ekonomikos sektoriams.

„Apple“ atveju, EK pripažino, kad mokesčių administratoriaus sprendimas dėl sandorių kainodaros yra skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui, todėl suteikia atrankųjį pranašumą, net jeigu tokį sprendimą galėjo gauti ir kiti mokesčių mokėtojai. Toks aiškinimas yra naujas ir, kaip teigia EK sprendimo oponentai, yra nesuderinamas su galiojančiomis ES valstybės pagalbos taisyklėmis ir ES teismų praktika.

Pažymėtina, kad pagal ES teisę, valstybės narės išsaugojo suverenias galias mokesčių politikos srityje, t. y., mokestinės priemonės reikalauja vienbalsio visų valstybių narių pritarimo. Todėl nukrypimas nuo šio principo gali būti pagrįstai laikomas kišimusi į valstybės narės vidaus (mokesčių) politiką. „Apple“ byloje EK iš esmės ėmėsi spręsti teisingo mokesčio bazės Airijoje nustatymo klausimą. Jeigu tokios galios iš tiesų būtų suteiktos EK ir jos sprendimą patvirtins teismas, tai reikš judėjimą link mokesčių harmonizavimo ES mastu,o valstybių narių (tame tarpe Lietuvos) mokesčių politikos svorio centras dar labiau pasistūmės Briuselio link. Tam, visgi ,reikalingas valstybių narių pritarimas.

Pasigirdo „Brexit“ šalininkų balsų, teigiančių, kad tokia „valstybių narių kompetenciją pasisavinanti“ EK politika tik paskatins ES byrėjimą. Be to, buvopaminėta galimybė Jungtinei Karalystei pritraukti papildomų užsienio investicijų, nes įgyvendinus „Brexit“ valstybė nebebus pavaldi EK.

Vertinant susiklosčiusias aplinkybes galima sakyti, kad reikalas tiesiog „pribrendo“. „Apple“ veiklos schema buvo taikoma dar nuo 1991-ų metų, kada pirmą kartą ji buvo palaiminta Airijos mokesčių administratoriaus, tačiau EK veiksmų ėmėsi ir tyrimą pradėjo tik 2014-ais metais. Tais pačiais metaistyrimai buvo pradėti prieš „Starbucks“, „Fiat“, „Amazon“, o 2015-aisiais – prieš „McDonalds“.

Įdomu tai, kad remiantis „Reuters“ 2013-ais metais atliktu tyrimu, bent 74 proc. iš 50 didžiausių JAV technologijų kompanijų, įskaitant „Google“ ir „Facebook“, taikė panašią mokesčių planavimo praktiką, kaip „Apple“.

Kyla klausimas – dėl ko pasikeitė požiūris, juk taisyklės liko tos pačios? Reaguodama į viešus žiniasklaidos ir politikų teiginius apie tai, kad kai kurios įmonės naudojasi itin palankiomis apmokestinimo sąlygomis, 2013-ais metais EK pradėjo tirti valstybių narių mokesčių administratorių sprendimus. Iš viso jų buvo peržiūrėta daugiau nei tūkstantis. Atliktų peržiūrų pagrindu, buvo pradėti minėti tyrimai.

Pastaraisiais metais tarptautinio apmokestinimo sistemos trūkumai kovojant su mokesčių vengimu tapo prioritetu aukščiausiuose tarptautinės politikos sluoksniuose. Kulminacija buvoEkonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyva, skirta kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS), kurios galutinės ataskaitos buvo paskelbtos 2015 m. spalio 5 d. EK pasveikino šią iniciatyvą ir savo ruožtu parengė kovos su mokesčių vengimu priemonių paketą. Viena iš jo priemonių – Direktyva, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika taisyklės, buvo priimta šių metų liepos 12 d. Tačiau ji dar nėra įgyvendinta, todėl „Apple“ atveju (o ir kituose minėtuose tyrimuose) EK , kvestionuodama mokestinių schemų teisėtumą, turi remtis „senosiomis“ taisyklėmis dėl neteisėtos valstybės pagalbos.

EK, remdamasi nauju valstybės pagalbos aiškinimu, pareikalavo iš „Apple“gražinti neteisėtą pagalbą už 10 praėjusių metų. Tuo tarpu EK pranešimas dėl papildomų valstybės pagalbos sąvokos paaiškinimų buvo paskelbtas tik 2016 m. liepos 19 d.Retroaktyvus (atgalinis) naujo valstybės pagalbos aiškinimo taikymas sukelia netikrumą dėl to, kas leistina, o kas - ne. Pažymėtina, kad anksčiau yra buvę atvejų, kai EK pripažino mokesčių priemones neteisėta valstybės pagalba, tačiau nereikalavo retroaktyviai grąžinti finansinę naudą, motyvuodama mokesčių mokėtojų teisėtais lūkesčiais.

Vertinant EK sprendimo pasekmes Lietuvai, tikėtina, kad nepriklausomai nuo „Apple“ bylos baigties, Lietuvos mokesčių administratorius,spręsdamas panašius klausimus, laikysis „saugesnės pozicijos“. Kitaip tariant, mokesčių mokėtojams bus sudėtingiau gauti administratoriaus išankstinį sprendimą dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo. Tai gali reikšti didesnę riziką verslui. Nors EK „Apple“ sprendimusiekia išlyginti konkurencijos sąlygas tarp valstybių narių, Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumui pagerinti to nepakaks. Investuotojai paprastai akcentuoja ne tik lengvatines apmokestinimo sąlygas, bet ir mokesčių įstatymųaiškumą, stabilumą bei skaidrų ir nuspėjamą mokesčių administravimą.

Robertas Degesys yra advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ partneris, mokesčių praktikos grupės vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Buvusio „Yahoo“ viceprezidento įmonė sukirto rankomis su I. Laursu  Premium 2

Kasų ir prekybos valdymo sistemas smulkioms bei vidutinio dydžio įmonėms kurianti JAV kompanija „Talech“...

Paslaugos
17:13
Dirbtinis intelektas logistikoje: vairuotojų „draugas“ sulaukė vilkikų gamintojų dėmesio Premium 2

Užsimojus sukurti naują produktą, kurio analogų rinkoje nėra, svarbesnės už investicijas jam sukurti gali...

Gazelė
05:45
„Telia Lietuvą“ palieka dar vienas vadovų komandos narys 17

Iš pareigų traukiasi „Telia Lietuvos“ Verslo klientų vadovas Mindaugas Ubartas. Tai vienas iš daugelio...

Vadyba
2019.03.21
Iš „Google“ ir „Facebook“  100 mln. USD išviliojęs lietuvis pripažino kaltę JAV teisme 7

Prieš porą metų savo apgaulės mastu pasaulį pribloškęs lietuvis Evaldas Rimašauskas JAV teisme prisiėmė...

Technologijos
2019.03.21
Amerikos verslo rūmų valdybai ir toliau pirmininkaus T. Vizgirda

Amerikos verslo rūmų valdybai devintą kadenciją pirmininkaus technologijų įmonei „Harbortouch Payments...

Verslo aplinka
2019.03.21
Dirbtinio intelekto strategija: kokios kryptys svarbiausios Lietuvai Premium 2

Dirbtinis intelektas (DI) dažnai asocijuojamas su ateitimi ar fantastiniais filmais. Juose paprastai rodomo...

Paslaugos
2019.03.21
Europos komisija „Google“ skyrė dar vieną baudą – šį kartą 1,5 mlrd. Eur 1

Europos komisija JAV technologijų gigantei „Google“ skyrė 1,49 mlrd. Eur baudą dėl piknaudžiavimo...

Rinkodara
2019.03.20
Lietuvoje biurą steigiantis sveikatingumo startuolis „Urban“ įdarbins 30 žmonių 1

Vilniuje plėtros biurą kuria sveikatingumo paslaugų startuolis „Urban“ , praneša „Investuok Lietuvoje“.

Paslaugos
2019.03.20
Augant įtampai dėl „Huawei“, S. Skvernelis priėmė Kinijos ambasadorių   2

Kaistant diskusijoms dėl technologijų milžinės „Huawei“ investicijų, Kinijos ambasadorių trečiadienį priėmė...

Verslo aplinka
2019.03.20
„Google“ ambicijos žaidimų industrijoje smukdo „Nintendo“, „Sony“, šokdina AMD 7

Žaidimų konsolių gamintojų „Nintendo“ ir „Sony“ akcijos trečiadienį klumpa po žinių, kad „Google“ žengia į...

Rinkos
2019.03.20
 „Hansab“ keičia rūbą, bet išlaiko veiklos kryptį Verslo tribūna 6

25 metų veiklos sukaktį Lietuvoje žyminti tarptautinė bendrovė „Hansab“ keičia išvaizdą: atnaujinamas...

Paslaugos
2019.03.19
KTU sukurtais savaime išsidėliojančiais saulės elementų elektrodais susidomėjo japonai 4

Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų...

Paslaugos
2019.03.19
„BitDegree“ su Vilniaus universitetu ieško, kaip motyvuoti besimokančius internetu 1

Internetinio mokymosi kursų baigimo vidurkis siekia vos 5%. Suvieniję jėgas jį žada paskatinti Vilniaus...

Paslaugos
2019.03.19
„Dana Incorporated“ steigia paslaugų centrą Lietuvoje, įdarbins 100 specialistų 5

Inžinerinius sprendimus transporto priemonių ir įrangos veiksmingumui, našumui ir tvarumui gerinti kurianti...

Paslaugos
2019.03.19
„Telia Lietuvos“ vadovas: turime galvoti, kas būtų, jei „Bitę“ nupirktų „Facebook“ Premium 14

Devynis mėnesius „Telia Lietuvai“ vadovaujantis Danas Strombergas keičia įmonės struktūrą ir strategiją, o...

Vadyba
2019.03.19
Investiciją užsitikrinusi „OneWeb“ ims tiekti internetą iš orbitos 7

Jungtinės Karalystės (JK) kosmoso technologijų startuolis „OneWeb“ užtikrino dar vieną – 1,25 mlrd. USD...

Paslaugos
2019.03.18
„Agtech“: investuotojai nusitaikė į žemės ūkio startuolius Premium

Modernių kompiuterinių technologijų pritaikymas žemės ūkyje per paskutinius kelerius metus tampa vis...

Pramonė
2019.03.18
Institucijos pasirašė „fintech“ memorandumą: prisijungė ir FNTT 9

Devynios valstybės institucijos pirmadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija...

Rinkos
2019.03.18
Mokėjimų milžinės „Visa“ perkamas „fintech“ kuriasi Lietuvoje 8

Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“, kurią perka JAV mokėjimų kortelių...

Rinkos
2019.03.18
Auganti biurų rinka kelia ir valytojus – „Vitaresta“ perkopė 10 mln. Eur slenkstį 6

„Vitaresta“ – viena didžiausių valymo paslaugų įmonių Lietuvoje pernai peržengė 10 mln. Eur apyvartos ir...

Paslaugos
2019.03.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau