Mobilieji atsiskaitymai: permainos neišvengiamos

Publikuota: 2015-12-20
Mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai yra gana pažangus atsiskaitymo būdas, kuriuo tikrai susigundys naujoves mėgstantys vartotojai. Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai yra gana pažangus atsiskaitymo būdas, kuriuo tikrai susigundys naujoves mėgstantys vartotojai. Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Idėja priėjus prie kasos atsiskaityti ne banko kortele, o mobiliuoju telefonu kelią į rinką skinasi beveik 5 metus. Pasistūmėjo iki kelių šimtų prekybos ir paslaugų teikimo taškų, bet tam, kad galėtume nesinešioti nei grynųjų, nei bankų kortelių, regis, prireiks dar tiek pat laiko.

Atrodytų paprasta: tereikia perkelti banko duomenis į išmanųjį telefoną ir pritaikyti kurią nors jau sukurtą programėlę. Tai leistų atsiskaityti ne banko kortele, o prie skaitytuvo priglaudus savo išmanųjį telefoną ir patvirtinus mokėjimą kodu arba savo piršto atspaudu, kuriuo atrakinamas telefonas.

Tokia mokėjimo galimybė sužavėjo technologijų milžinus, ir jie vieni po kiti sukūrė savo platformas. Taigi dabar turime „Apple Pay“, „Google Wallet“, „Android Pay“, „Samsung Pay“ ir minią mažesnių žaidėjų, kurie visi tikisi galiausiai sukurti atsiskaitymo už prekes „revoliuciją“.

Tokių yra ir Lietuvoje: 2011 m. akimirką blykstelėjo UAB „MokiPay Europe“ su savo NFC (Near Field Communication) lipdukais, bet galiausiai susikoncentravo tik į mokyklas ir universitetus. Vėliau darbą tęsti mėgino UAB „EVP International“, valdanti atsiskaitymų prekės ženklą „Paysera“, kuri galiausiai paskelbė, kad išleidžia savo mokėjimo korteles. Atsirado ir mobiliųjų atsiskaitymų UAB „WoraPay“, kuri siūlo atsiskaityti nuotoliniu būdu. Tačiau visi mėginimai Lietuvoje, net kartu sudėjus, užima 1% nesiekiančią atsiskaitymų rinkos dalį.

Plėtrą stabdo bankai

Algirdas Baltaduonis, „MokiPay Europe“ generalinis direktorius, pripažįsta, jog buvo naivu tikėtis, kad žmonės susidomės NFC lipdukais ir perves pinigus iš pagrindinės į kitą sąskaitą ir tada atsiskaitys priglausdami telefoną prie terminalo.

Tačiau, anot jo, kiti būdai taip pat sunkiai randa savo nišą dėl to, kad nėra galimybės tiesiogiai prisijungti prie bankuose esančių vartotojų sąskaitų.

„Mobiliesiems mokėjimams reikia turėti išankstinio mokėjimo sąskaitą, taip atsiranda papildomas žingsnis, kuris yra reikalingas pinigams pervesti. Mums buvo pavykę susitarti tik su vienu Lietuvoje veikiančiu banku – „Danske Bank“, kad šio žingsnio išvengtume, visi kiti bankai atsisakė“, – pasakoja p. Baltaduonis.

Tačiau 2017 m. įsigaliosianti ES Mokėjimo paslaugų direktyva šią padėtį turėtų pakeisti, nes vartotojams bus galima pasirinkti, kurioms programėlėms bus suteikta prieiga prie jų duomenų.

„Bankai šią rinką akylai saugo, nes jie turi sprendimus su kortelėmis, kurie dėl naujo pervedimų reguliavimo gaus papildomą apynasrį. Per artimiausius 3–4 metus aplinka turėtų stipriai pasikeisti ir ateis mobiliųjų ar kitų sprendimų laikas“, – prognozuoja vadovas.

Vaidas Adomauskas, „WoraPay“ generalinis direktorius, sako, kad mobilieji mokėjimai išplis tuomet, kai bankai patys pasiūlys šias paslaugas su savo programėlėmis, o iki tol matysime tik nedidelę dalį vartotojų sudominančius inovatorius.

Perspektyvą mato

Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė, sako, kad mobilieji mokėjimai yra ateities sprendimas, tačiau jo plėtra priklausys nuo kelių veiksnių. Pirmiausia tai nulems infrastruktūros kūrimo laikotarpis ir standartizuoto sprendimo paieškos. Prie to prisidės vartotojų įpročiai ir saugumo užtikrinimas.

„Mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai yra gana pažangus atsiskaitymo būdas, kuriuo tikrai susigundys naujoves mėgstantys vartotojai. Tačiau jų dalis visuomenėje paprastai nebūna didelė. Mažai tikėtina, kad naujas atsiskaitymo būdas per trumpą laiką taps patrauklus ir konservatyviajai visuomenės daliai, kuri gana ilgai pratinosi prie įprastų mokėjimo kortelių. Tad tokiam pokyčiui reikės tikrai nemažai laiko“, – svarsto banko vadovė.

Jai pritaria ir Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius.

„Nors mokėjimo kortelių populiarumas pastebimai auga, plečiasi jų infrastruktūra, Lietuvoje vis dar didesnė žmonių dalis atsiskaityti įpratusi grynaisiais pinigais“, – dėsto p. Januševičius.

Jis pateikia ir SEB banko klientų statistiką, kuri rodo, kad 64% visų atsiskaitymų vis dar vyksta grynaisiais pinigais, nors mokėjimų banko kortelėmis mastas per 9 šių metų mėnesius išaugo 18%.

Bankai pripažįsta, kad nauja direktyva 2017 m. pareikalaus daugiau išteklių ir investicijų, bet išspręs dabartinius saugumo klausimus, kurie atgraso bendradarbiauti su programėlių kūrėjais.

„Naujoji Mokėjimo paslaugų direktyva, kuri turėtų įsigalioti nuo 2017 m., ne tik suteiktų galimybę tiesiogiai susieti kliento sąskaitą banke su atsiskaitymo programėlėmis, atvertų daugiau galimybių vartotojams, tačiau ir spręstų saugumo klausimus, numatytų mokėjimo paslaugų iniciatorių atsakomybę, jei kliento lėšomis būtų pasinaudota neteisėtai“, – kalba p. Januševičius.

Infrastruktūra – per sena

Visi pašnekovai mini, kad viena pagrindinių kliūčių technologijos plėtrai yra nepritaikyta infrastruktūra. Abu bankai verslui siūlo mokėjimo kortelių skaitytuvus ir jų administravimo paslaugas, tačiau jie NFC lustų nuskaitymo galimybės dar neturi.

Labiausiai tokios mokėjimo galimybės plėtrą galėtų paskatinti mažmeninės prekybos tinklai, tačiau jų infrastruktūra taip pat to dar neleidžia. Pavyzdžiui, „Maximos“ tinkle yra 500 „WinPOS“ kasų su naujais kortelių terminalais, kurie palaiko NFC. Bendrovė skaičiuoja, kad viena tokia kasa pareikalauja bent 2.000 Eur, o leidus mobiliuosius atsiskaitymus prisidėtų ir programavimo darbų išlaidos. Iš viso bendrovės parduotuvėse yra 2.000 kasų.

„Deja, tenka konstatuoti, kad bankų ir tarpininkų (EPS) infrastruktūra šiandien dar neparuošta bekontakčiams atsiskaitymams. Tai taikoma ne tik mokėjimams mobiliaisiais telefonais, bet ir bekontaktėmis banko kortelėmis. Bendro standarto irgi kol kas nėra: „Apple Pay“, „Google Wallet“, „Samsung Pay“ nesuderinami vieni su kitais, nė vienas nėra labai plačiai paplitęs“, – situaciją apžvelgia Renata Saulytė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė.

Jos teigimu, bendrovė yra numačiusi, kad ir Lietuvoje bekontaktis atsiskaitymas ateityje išpopuliarės ar net taps kasdienybe.

Anot jos, per artimiausius dvejus metus prekybos tinkle jau galėtų atsirasti galimybė taip atsiskaityti, tiksliau, visos kasos galės nuskaityti NFC lustus. Tačiau ji pastebi ir grėsmę: daliai pirkėjų toks atsiskaitymo būdas gali pasirodyti nepriimtinas dėl saugumo ar kitų priežasčių.

Išsprendė senų kasų problemą

Kita vertus, dalis infrastruktūros problemos gali būti išspręsta ir be investicijų. Išmaniųjų telefonų gamintoja „Samsung“ šiais metais pristatė turbūt geriausią bekontakčio atsiskaitymo sprendimą „Samsung Pay“. Jį turintis išmanusis telefonas siunčia signalą ir senesniems kasos aparatams, kurie sudaro didžiąją dalį veikiančių Lietuvoje. Tačiau bendrovės programėlė veikia tik naujuose „Galaxy S6“ ir „Galaxy S6 Edge“ išmaniuosiuose telefonuose.

Ji jau buvo pristatyta Pietų Korėjos ir JAV rinkose, artimiausiu metu mėginama žengti į Kiniją, Jungtinę Karalystę ir Ispaniją, tačiau datos kol kas neskelbiamos. Liene Dupate-Ugule, „Samsung Electronics Baltics“ korporatyvinės komunikacijos vadovė, paklausta, kada programėlė galėtų veikti ir Lietuvoje, to pasakyti taip pat negalėjo, tačiau atskleidė, kad dėl veiklos Europoje jau kalbamasi.

„Samsung“ jau dabar dirba su pagrindinėmis bankų kortelių gamintojomis „Visa“ ir „MasterCard“, kalbasi su „American Express“ ir „Citi“ bankais JAV, kad kiekvienas žmogus galėtų atsiskaityti ir tai būtų saugu“, – VŽ sako p. Dupate-Ugule.

Tiesa, reikia pridurti, kad jų sprendimas nebus visuotinis, o prieinamas tik „Samsung“ telefonų turėtojams.

Straipsnis gruodžio 8 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
IT specialistai ir jų uždarbis: Baltijos šalių, Baltarusijos ir Ukrainos apžvalga 17

Skaičiuojama, kad Estijoje didžiausia populiacijos dalis tiesiogiai dirba informacinių technologijų (IT)...

„Telia“ ir „Bitė“ skundžia „Tele2“ reklamas 2

Panašu, kad ruduo į telekomunikacijų sektorių grįžta su trenksmu – bendrovės aštriai sukryžiavo ietis savo...

Rinkodara
2018.08.21
„Samsung“ stiprina prekybos pozicijas Lietuvoje, atidaro dar vieną parduotuvę

Pietų Korėjos milžinė „Samsung“ atidaro jau šeštą parduotuvę Lietuvoje. Rugpjūčio 24 d., penktadienį,...

„Veleza“ dalį akcijų pasiūlė minios investavimo platformoje Premium 1

Grožio industrijoje veikiantis lietuviškas startuolis „Veleza“ pradėjo platinti dalį savo akcijų minios...

Piniginė telefone: „MoQ beta“ gali atsisiųsti išmaniųjų turėtojai 52

Trijų mobiliojo ryšio operatorių – „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“– sukurta mobiliųjų mokėjimų...

„Tesla“ akcijos pinga po analitikų kritikos vadovui 3

JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijos pirmadienį pinga apie 7%, iki trijų mėnesių žemumų, po žinios,...

Rinkos
2018.08.20
Registrų mobiliojo e. parašo sistema atstatyta 2

Registrų centras (RC) praneša, kad apie 16 val. pavyko pašalinti sutrikimus infrastruktūroje, dėl kurių...

„Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ ginčą dėl reklamos sprendžia teisme

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ skundžia „Tele2“ reklamą, kurioje buvo naudojamas „Labas“ prekės...

Rinkodara
2018.08.20
Vaikai skatina įsigyti kompiuterį ir interneto prieigą

Šių metų pirmą ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 76%, o interneto prieigą – 78% namų ūkių, tai...

„Tablein“ naują veiklos modelį išbandys Lietuvoje Premium

Kauno bendrovė „Internet Marketing Solutions“, prieš kelerius metus pasiūliusi staliukų rezervavimo ir svečių...

Mėnesio sandoris: „Telia“ pirkinys Norvegijoje už 2,2 mlrd. Eur

Švedijos telekomunikacijų milžinė „Telia“ liepos viduryje pranešė apie pasiektą susitarimą su Danijos...

Rinkos
2018.08.19
Biuro robotai gali sutaupyti iki 20% darbuotojų laiko Premium 4

Verslo procesų robotizavimas pasaulyje įgauna pagreitį. Vidurio ir Rytų Europos rinkos šiek tiek atsilieka...

Dirbtinis intelektas – jeigu neįdarbinsime mes, įdarbins prieš mus 3

Atrodo, kad nuolat pasikartojančios milžiniškų kiekių duomenų vagystės įsilieja į kasdienį gyvenimą ir...

„Telia“ pasirinko naują socialinių tinklų agentūrą 6

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su žiniasklaidos planavimo...

Rinkodara
2018.08.17
„Telia“ atnaujina „Ežį“, jau investavo apie milijoną 16

Nepaisant jau kelerius metus trunkančios ir gana stabilios išankstinio mokėjimo klientų migracijos į...

Ruošiasi plėtrai JAV: pasitelkė prestižinį Kalifornijos universitetą Premium

Keturios Lietuvoje veikiančios bendrovės pateko į Kalifornijos universiteto Los Andžele programą verslui. Su...

„Tesonet“ vadovai investavo į „Hostinger“ Premium 3

Eimantas Sabaliauskas ir Tomas Okmanas, informacinių technologijų bendrovės „Tesonet“ įkūrėjai ir vadovai,...

Santaros klinikos prašo sukurti geresnį apšvietimą operacinėms Premium

Mokslininkai ir verslininkai kviečiami operacinėms sukurti geresnį apšvietimą, kuris leistų pasodrinti ir...

Vietos vaizdo žaidimų rinka stiebiasi į viršų Premium

Lietuvos žaidimų industrija, nors vis dar nedidelė, toliau auga ir bręsta stambių kompanijų atėjimui. Kartu...

KTU siūlo išmanų Vilniaus šiukšlių krizės sprendimą 14

Kauno technologijos universitetas (KTU) sostinės bėdas su šiukšlėmis siūlo spręsti diegiant išmanią...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau