Mobilieji atsiskaitymai: permainos neišvengiamos

Publikuota: 2015-12-20
Mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai yra gana pažangus atsiskaitymo būdas, kuriuo tikrai susigundys naujoves mėgstantys vartotojai. Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai yra gana pažangus atsiskaitymo būdas, kuriuo tikrai susigundys naujoves mėgstantys vartotojai. Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Idėja priėjus prie kasos atsiskaityti ne banko kortele, o mobiliuoju telefonu kelią į rinką skinasi beveik 5 metus. Pasistūmėjo iki kelių šimtų prekybos ir paslaugų teikimo taškų, bet tam, kad galėtume nesinešioti nei grynųjų, nei bankų kortelių, regis, prireiks dar tiek pat laiko.

Atrodytų paprasta: tereikia perkelti banko duomenis į išmanųjį telefoną ir pritaikyti kurią nors jau sukurtą programėlę. Tai leistų atsiskaityti ne banko kortele, o prie skaitytuvo priglaudus savo išmanųjį telefoną ir patvirtinus mokėjimą kodu arba savo piršto atspaudu, kuriuo atrakinamas telefonas.

Tokia mokėjimo galimybė sužavėjo technologijų milžinus, ir jie vieni po kiti sukūrė savo platformas. Taigi dabar turime „Apple Pay“, „Google Wallet“, „Android Pay“, „Samsung Pay“ ir minią mažesnių žaidėjų, kurie visi tikisi galiausiai sukurti atsiskaitymo už prekes „revoliuciją“.

Tokių yra ir Lietuvoje: 2011 m. akimirką blykstelėjo UAB „MokiPay Europe“ su savo NFC (Near Field Communication) lipdukais, bet galiausiai susikoncentravo tik į mokyklas ir universitetus. Vėliau darbą tęsti mėgino UAB „EVP International“, valdanti atsiskaitymų prekės ženklą „Paysera“, kuri galiausiai paskelbė, kad išleidžia savo mokėjimo korteles. Atsirado ir mobiliųjų atsiskaitymų UAB „WoraPay“, kuri siūlo atsiskaityti nuotoliniu būdu. Tačiau visi mėginimai Lietuvoje, net kartu sudėjus, užima 1% nesiekiančią atsiskaitymų rinkos dalį.

Plėtrą stabdo bankai

Algirdas Baltaduonis, „MokiPay Europe“ generalinis direktorius, pripažįsta, jog buvo naivu tikėtis, kad žmonės susidomės NFC lipdukais ir perves pinigus iš pagrindinės į kitą sąskaitą ir tada atsiskaitys priglausdami telefoną prie terminalo.

Tačiau, anot jo, kiti būdai taip pat sunkiai randa savo nišą dėl to, kad nėra galimybės tiesiogiai prisijungti prie bankuose esančių vartotojų sąskaitų.

„Mobiliesiems mokėjimams reikia turėti išankstinio mokėjimo sąskaitą, taip atsiranda papildomas žingsnis, kuris yra reikalingas pinigams pervesti. Mums buvo pavykę susitarti tik su vienu Lietuvoje veikiančiu banku – „Danske Bank“, kad šio žingsnio išvengtume, visi kiti bankai atsisakė“, – pasakoja p. Baltaduonis.

Tačiau 2017 m. įsigaliosianti ES Mokėjimo paslaugų direktyva šią padėtį turėtų pakeisti, nes vartotojams bus galima pasirinkti, kurioms programėlėms bus suteikta prieiga prie jų duomenų.

„Bankai šią rinką akylai saugo, nes jie turi sprendimus su kortelėmis, kurie dėl naujo pervedimų reguliavimo gaus papildomą apynasrį. Per artimiausius 3–4 metus aplinka turėtų stipriai pasikeisti ir ateis mobiliųjų ar kitų sprendimų laikas“, – prognozuoja vadovas.

Vaidas Adomauskas, „WoraPay“ generalinis direktorius, sako, kad mobilieji mokėjimai išplis tuomet, kai bankai patys pasiūlys šias paslaugas su savo programėlėmis, o iki tol matysime tik nedidelę dalį vartotojų sudominančius inovatorius.

Perspektyvą mato

Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė, sako, kad mobilieji mokėjimai yra ateities sprendimas, tačiau jo plėtra priklausys nuo kelių veiksnių. Pirmiausia tai nulems infrastruktūros kūrimo laikotarpis ir standartizuoto sprendimo paieškos. Prie to prisidės vartotojų įpročiai ir saugumo užtikrinimas.

„Mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai yra gana pažangus atsiskaitymo būdas, kuriuo tikrai susigundys naujoves mėgstantys vartotojai. Tačiau jų dalis visuomenėje paprastai nebūna didelė. Mažai tikėtina, kad naujas atsiskaitymo būdas per trumpą laiką taps patrauklus ir konservatyviajai visuomenės daliai, kuri gana ilgai pratinosi prie įprastų mokėjimo kortelių. Tad tokiam pokyčiui reikės tikrai nemažai laiko“, – svarsto banko vadovė.

Jai pritaria ir Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius.

„Nors mokėjimo kortelių populiarumas pastebimai auga, plečiasi jų infrastruktūra, Lietuvoje vis dar didesnė žmonių dalis atsiskaityti įpratusi grynaisiais pinigais“, – dėsto p. Januševičius.

Jis pateikia ir SEB banko klientų statistiką, kuri rodo, kad 64% visų atsiskaitymų vis dar vyksta grynaisiais pinigais, nors mokėjimų banko kortelėmis mastas per 9 šių metų mėnesius išaugo 18%.

Bankai pripažįsta, kad nauja direktyva 2017 m. pareikalaus daugiau išteklių ir investicijų, bet išspręs dabartinius saugumo klausimus, kurie atgraso bendradarbiauti su programėlių kūrėjais.

„Naujoji Mokėjimo paslaugų direktyva, kuri turėtų įsigalioti nuo 2017 m., ne tik suteiktų galimybę tiesiogiai susieti kliento sąskaitą banke su atsiskaitymo programėlėmis, atvertų daugiau galimybių vartotojams, tačiau ir spręstų saugumo klausimus, numatytų mokėjimo paslaugų iniciatorių atsakomybę, jei kliento lėšomis būtų pasinaudota neteisėtai“, – kalba p. Januševičius.

Infrastruktūra – per sena

Visi pašnekovai mini, kad viena pagrindinių kliūčių technologijos plėtrai yra nepritaikyta infrastruktūra. Abu bankai verslui siūlo mokėjimo kortelių skaitytuvus ir jų administravimo paslaugas, tačiau jie NFC lustų nuskaitymo galimybės dar neturi.

Labiausiai tokios mokėjimo galimybės plėtrą galėtų paskatinti mažmeninės prekybos tinklai, tačiau jų infrastruktūra taip pat to dar neleidžia. Pavyzdžiui, „Maximos“ tinkle yra 500 „WinPOS“ kasų su naujais kortelių terminalais, kurie palaiko NFC. Bendrovė skaičiuoja, kad viena tokia kasa pareikalauja bent 2.000 Eur, o leidus mobiliuosius atsiskaitymus prisidėtų ir programavimo darbų išlaidos. Iš viso bendrovės parduotuvėse yra 2.000 kasų.

„Deja, tenka konstatuoti, kad bankų ir tarpininkų (EPS) infrastruktūra šiandien dar neparuošta bekontakčiams atsiskaitymams. Tai taikoma ne tik mokėjimams mobiliaisiais telefonais, bet ir bekontaktėmis banko kortelėmis. Bendro standarto irgi kol kas nėra: „Apple Pay“, „Google Wallet“, „Samsung Pay“ nesuderinami vieni su kitais, nė vienas nėra labai plačiai paplitęs“, – situaciją apžvelgia Renata Saulytė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė.

Jos teigimu, bendrovė yra numačiusi, kad ir Lietuvoje bekontaktis atsiskaitymas ateityje išpopuliarės ar net taps kasdienybe.

Anot jos, per artimiausius dvejus metus prekybos tinkle jau galėtų atsirasti galimybė taip atsiskaityti, tiksliau, visos kasos galės nuskaityti NFC lustus. Tačiau ji pastebi ir grėsmę: daliai pirkėjų toks atsiskaitymo būdas gali pasirodyti nepriimtinas dėl saugumo ar kitų priežasčių.

Išsprendė senų kasų problemą

Kita vertus, dalis infrastruktūros problemos gali būti išspręsta ir be investicijų. Išmaniųjų telefonų gamintoja „Samsung“ šiais metais pristatė turbūt geriausią bekontakčio atsiskaitymo sprendimą „Samsung Pay“. Jį turintis išmanusis telefonas siunčia signalą ir senesniems kasos aparatams, kurie sudaro didžiąją dalį veikiančių Lietuvoje. Tačiau bendrovės programėlė veikia tik naujuose „Galaxy S6“ ir „Galaxy S6 Edge“ išmaniuosiuose telefonuose.

Ji jau buvo pristatyta Pietų Korėjos ir JAV rinkose, artimiausiu metu mėginama žengti į Kiniją, Jungtinę Karalystę ir Ispaniją, tačiau datos kol kas neskelbiamos. Liene Dupate-Ugule, „Samsung Electronics Baltics“ korporatyvinės komunikacijos vadovė, paklausta, kada programėlė galėtų veikti ir Lietuvoje, to pasakyti taip pat negalėjo, tačiau atskleidė, kad dėl veiklos Europoje jau kalbamasi.

„Samsung“ jau dabar dirba su pagrindinėmis bankų kortelių gamintojomis „Visa“ ir „MasterCard“, kalbasi su „American Express“ ir „Citi“ bankais JAV, kad kiekvienas žmogus galėtų atsiskaityti ir tai būtų saugu“, – VŽ sako p. Dupate-Ugule.

Tiesa, reikia pridurti, kad jų sprendimas nebus visuotinis, o prieinamas tik „Samsung“ telefonų turėtojams.

Straipsnis gruodžio 8 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Telia Lietuvos“ pelnas šiemet sumažėjo 8,3%

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ pelnas per tris šių metų ketvirčius buvo 37,8 mln. Eur ir,...

Laikas atnaujinti terminalus – „Microsoft“ stabdo įterptinių sistemų palaikymą Premium 1

„Microsoft“ nuo kitų metų pradžios stabdo bene paskutinės iš senųjų įterptinių operacinių sistemų (OS)...

Dažniausiai kalbančių vadovų TOP 10 – trys nauji veidai Premium

Vertinant vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per pirmajį šių metų pusmetį buvo cituojama...

Rinkodara
05:45
Vilniečiai sukūrė lazerį savaeigiui: nykščio dydžio, už 300 Eur Premium 11

Vienus mažiausių ir pigiausių pasaulyje lazerių aplinkai skenuoti gaminanti Vilniaus „Integrated Optics“...

Pramonė
2019.10.16
„Išmani Lietuva“: apie mus ir technologijas 2

Estija praėjusią savaitę pradėjo siūlyti viešąsias paslaugas piliečiams, dar prieš jiems kreipiantis. Apie...

Technologijos
2019.10.15
„Libra“ kriptovaliutos projektas toliau aižėja: paliko jau 7 nariai 1

Socialinio tinklo „Facebook“ inicijuotos kriptovaliutos „Libra“ projektą paliko 7 nariai.

Rinkos
2019.10.15
IRT sektoriaus lyderiai: daugiausia pokyčių bus telekomunikacijų segmente Premium

„Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinko ir jau ketvirtą kartą...

Technologijos
2019.10.15
Lietuvos IRT sektoriaus lyderiai 2019: skelbiame stipriausiųjų sąrašą 6

„Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį šiemet vėl atrinko stipriausias...

Technologijos
2019.10.14
Lietuvišką programinę įrangą platintojas iš JAV atrado pamatęs filmuką „Youtube“ Premium

Atstovauti vienam produktui, tegul ir pasaulinio garso, yra rizikinga, nes sunkmetis gali stipriai išretinti...

Gazelė
2019.10.14
„Revolut“ nusisamdė „JPMorgan“, kad padėtų pritraukti 1,5 mlrd. USD 18

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“, turintis lietuvišką bankinę licenciją,...

Rinkos
2019.10.13
„Starship“: naujas kosmoso lenktynių etapas Premium

Paprastai pastaruoju metu daugiausia naujienų apie kosmosą pateikdavo Elonas Muskas ir jo įkurta bendrovė...

Verslo klasė
2019.10.13
„Išmanios Lietuvos“ pranešėjas: daugelio atsakymų dar neturime, bet DI nereikia bijoti 9

Dr. Giedrius Buračas, biofizikas ir neurobiologas, vadovaujantis keliems JAV gynybos departamento...

Technologijos
2019.10.11
Interviu su M. Jurgilu: „Facebook“ kriptovaliutos idėja gali išvirsti „į kai ką įdomaus“ Premium 16

Socialinio tinklo „Facebook“ planai išleisti kriptovaliutą librą paskatino centrinius bankus įdėmiau...

Rinkos
2019.10.11
Europa kol kas nesirengia gelbėti žlungančių „fintech“ 3

Europos Sąjungos institucija, atsakinga už žlungančių bankų pertvarkymą, kol kas nenumato pradėti rūpintis...

Rinkos
2019.10.11
Lietuvių kriptovaliutų biržoje „suvaikščiojo“ 80 mln. Eur, atėjo naujas akcininkas 8

Lietuvos bendrovė „Bitmarket“, valdanti tarptautinę kriptovaliutų biržą „Btc-exchange.com“, pernai pasiekė...

Rinkos
2019.10.10
„Konica Minolta Baltija“ turi naują vadovą

16 metų UAB „Konica Minolta Baltija“ vadovavęs Voldemaras Dudėnas šiemet paliko bendrovę. Jį pakeitė...

Paslaugos
2019.10.10
Spausdinimo sprendimai: Japonijos milžinai didina apsukas Lietuvoje Premium

Baltijos šalių biuro įrangos ir spausdinimo sprendimų rinkoje šiemet įvyko nemažai pokyčių. Klientams jie...

Paslaugos
2019.10.10
MITA imasi skatinti gyvybės mokslų sektorių 6

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pradeda įgyvendinti naują iniciatyvą „Gyvybės mokslų...

Paslaugos
2019.10.09
Nobelio chemijos premija – už ličio jonų baterijų tobulinimą

Šiandien Stokholme paskelbti Nobelio chemijos premijos laureatai. Prestižinė premija skirta trims...

Laisvalaikis
2019.10.09
Suskaičiavo išlaidas MTEP: įmonės nedaug atsilieka nuo universitetų 1

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP)...

Paslaugos
2019.10.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau