Mobilieji atsiskaitymai: permainos neišvengiamos

Publikuota: 2015-12-20
Mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai yra gana pažangus atsiskaitymo būdas, kuriuo tikrai susigundys naujoves mėgstantys vartotojai. Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai yra gana pažangus atsiskaitymo būdas, kuriuo tikrai susigundys naujoves mėgstantys vartotojai. Kim Hong-Ji („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Idėja priėjus prie kasos atsiskaityti ne banko kortele, o mobiliuoju telefonu kelią į rinką skinasi beveik 5 metus. Pasistūmėjo iki kelių šimtų prekybos ir paslaugų teikimo taškų, bet tam, kad galėtume nesinešioti nei grynųjų, nei bankų kortelių, regis, prireiks dar tiek pat laiko.

Atrodytų paprasta: tereikia perkelti banko duomenis į išmanųjį telefoną ir pritaikyti kurią nors jau sukurtą programėlę. Tai leistų atsiskaityti ne banko kortele, o prie skaitytuvo priglaudus savo išmanųjį telefoną ir patvirtinus mokėjimą kodu arba savo piršto atspaudu, kuriuo atrakinamas telefonas.

Tokia mokėjimo galimybė sužavėjo technologijų milžinus, ir jie vieni po kiti sukūrė savo platformas. Taigi dabar turime „Apple Pay“, „Google Wallet“, „Android Pay“, „Samsung Pay“ ir minią mažesnių žaidėjų, kurie visi tikisi galiausiai sukurti atsiskaitymo už prekes „revoliuciją“.

Tokių yra ir Lietuvoje: 2011 m. akimirką blykstelėjo UAB „MokiPay Europe“ su savo NFC (Near Field Communication) lipdukais, bet galiausiai susikoncentravo tik į mokyklas ir universitetus. Vėliau darbą tęsti mėgino UAB „EVP International“, valdanti atsiskaitymų prekės ženklą „Paysera“, kuri galiausiai paskelbė, kad išleidžia savo mokėjimo korteles. Atsirado ir mobiliųjų atsiskaitymų UAB „WoraPay“, kuri siūlo atsiskaityti nuotoliniu būdu. Tačiau visi mėginimai Lietuvoje, net kartu sudėjus, užima 1% nesiekiančią atsiskaitymų rinkos dalį.

Plėtrą stabdo bankai

Algirdas Baltaduonis, „MokiPay Europe“ generalinis direktorius, pripažįsta, jog buvo naivu tikėtis, kad žmonės susidomės NFC lipdukais ir perves pinigus iš pagrindinės į kitą sąskaitą ir tada atsiskaitys priglausdami telefoną prie terminalo.

Tačiau, anot jo, kiti būdai taip pat sunkiai randa savo nišą dėl to, kad nėra galimybės tiesiogiai prisijungti prie bankuose esančių vartotojų sąskaitų.

„Mobiliesiems mokėjimams reikia turėti išankstinio mokėjimo sąskaitą, taip atsiranda papildomas žingsnis, kuris yra reikalingas pinigams pervesti. Mums buvo pavykę susitarti tik su vienu Lietuvoje veikiančiu banku – „Danske Bank“, kad šio žingsnio išvengtume, visi kiti bankai atsisakė“, – pasakoja p. Baltaduonis.

Tačiau 2017 m. įsigaliosianti ES Mokėjimo paslaugų direktyva šią padėtį turėtų pakeisti, nes vartotojams bus galima pasirinkti, kurioms programėlėms bus suteikta prieiga prie jų duomenų.

„Bankai šią rinką akylai saugo, nes jie turi sprendimus su kortelėmis, kurie dėl naujo pervedimų reguliavimo gaus papildomą apynasrį. Per artimiausius 3–4 metus aplinka turėtų stipriai pasikeisti ir ateis mobiliųjų ar kitų sprendimų laikas“, – prognozuoja vadovas.

Vaidas Adomauskas, „WoraPay“ generalinis direktorius, sako, kad mobilieji mokėjimai išplis tuomet, kai bankai patys pasiūlys šias paslaugas su savo programėlėmis, o iki tol matysime tik nedidelę dalį vartotojų sudominančius inovatorius.

Perspektyvą mato

Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė, sako, kad mobilieji mokėjimai yra ateities sprendimas, tačiau jo plėtra priklausys nuo kelių veiksnių. Pirmiausia tai nulems infrastruktūros kūrimo laikotarpis ir standartizuoto sprendimo paieškos. Prie to prisidės vartotojų įpročiai ir saugumo užtikrinimas.

„Mobilieji ir bekontakčiai mokėjimai yra gana pažangus atsiskaitymo būdas, kuriuo tikrai susigundys naujoves mėgstantys vartotojai. Tačiau jų dalis visuomenėje paprastai nebūna didelė. Mažai tikėtina, kad naujas atsiskaitymo būdas per trumpą laiką taps patrauklus ir konservatyviajai visuomenės daliai, kuri gana ilgai pratinosi prie įprastų mokėjimo kortelių. Tad tokiam pokyčiui reikės tikrai nemažai laiko“, – svarsto banko vadovė.

Jai pritaria ir Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius.

„Nors mokėjimo kortelių populiarumas pastebimai auga, plečiasi jų infrastruktūra, Lietuvoje vis dar didesnė žmonių dalis atsiskaityti įpratusi grynaisiais pinigais“, – dėsto p. Januševičius.

Jis pateikia ir SEB banko klientų statistiką, kuri rodo, kad 64% visų atsiskaitymų vis dar vyksta grynaisiais pinigais, nors mokėjimų banko kortelėmis mastas per 9 šių metų mėnesius išaugo 18%.

Bankai pripažįsta, kad nauja direktyva 2017 m. pareikalaus daugiau išteklių ir investicijų, bet išspręs dabartinius saugumo klausimus, kurie atgraso bendradarbiauti su programėlių kūrėjais.

„Naujoji Mokėjimo paslaugų direktyva, kuri turėtų įsigalioti nuo 2017 m., ne tik suteiktų galimybę tiesiogiai susieti kliento sąskaitą banke su atsiskaitymo programėlėmis, atvertų daugiau galimybių vartotojams, tačiau ir spręstų saugumo klausimus, numatytų mokėjimo paslaugų iniciatorių atsakomybę, jei kliento lėšomis būtų pasinaudota neteisėtai“, – kalba p. Januševičius.

Infrastruktūra – per sena

Visi pašnekovai mini, kad viena pagrindinių kliūčių technologijos plėtrai yra nepritaikyta infrastruktūra. Abu bankai verslui siūlo mokėjimo kortelių skaitytuvus ir jų administravimo paslaugas, tačiau jie NFC lustų nuskaitymo galimybės dar neturi.

Labiausiai tokios mokėjimo galimybės plėtrą galėtų paskatinti mažmeninės prekybos tinklai, tačiau jų infrastruktūra taip pat to dar neleidžia. Pavyzdžiui, „Maximos“ tinkle yra 500 „WinPOS“ kasų su naujais kortelių terminalais, kurie palaiko NFC. Bendrovė skaičiuoja, kad viena tokia kasa pareikalauja bent 2.000 Eur, o leidus mobiliuosius atsiskaitymus prisidėtų ir programavimo darbų išlaidos. Iš viso bendrovės parduotuvėse yra 2.000 kasų.

„Deja, tenka konstatuoti, kad bankų ir tarpininkų (EPS) infrastruktūra šiandien dar neparuošta bekontakčiams atsiskaitymams. Tai taikoma ne tik mokėjimams mobiliaisiais telefonais, bet ir bekontaktėmis banko kortelėmis. Bendro standarto irgi kol kas nėra: „Apple Pay“, „Google Wallet“, „Samsung Pay“ nesuderinami vieni su kitais, nė vienas nėra labai plačiai paplitęs“, – situaciją apžvelgia Renata Saulytė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė.

Jos teigimu, bendrovė yra numačiusi, kad ir Lietuvoje bekontaktis atsiskaitymas ateityje išpopuliarės ar net taps kasdienybe.

Anot jos, per artimiausius dvejus metus prekybos tinkle jau galėtų atsirasti galimybė taip atsiskaityti, tiksliau, visos kasos galės nuskaityti NFC lustus. Tačiau ji pastebi ir grėsmę: daliai pirkėjų toks atsiskaitymo būdas gali pasirodyti nepriimtinas dėl saugumo ar kitų priežasčių.

Išsprendė senų kasų problemą

Kita vertus, dalis infrastruktūros problemos gali būti išspręsta ir be investicijų. Išmaniųjų telefonų gamintoja „Samsung“ šiais metais pristatė turbūt geriausią bekontakčio atsiskaitymo sprendimą „Samsung Pay“. Jį turintis išmanusis telefonas siunčia signalą ir senesniems kasos aparatams, kurie sudaro didžiąją dalį veikiančių Lietuvoje. Tačiau bendrovės programėlė veikia tik naujuose „Galaxy S6“ ir „Galaxy S6 Edge“ išmaniuosiuose telefonuose.

Ji jau buvo pristatyta Pietų Korėjos ir JAV rinkose, artimiausiu metu mėginama žengti į Kiniją, Jungtinę Karalystę ir Ispaniją, tačiau datos kol kas neskelbiamos. Liene Dupate-Ugule, „Samsung Electronics Baltics“ korporatyvinės komunikacijos vadovė, paklausta, kada programėlė galėtų veikti ir Lietuvoje, to pasakyti taip pat negalėjo, tačiau atskleidė, kad dėl veiklos Europoje jau kalbamasi.

„Samsung“ jau dabar dirba su pagrindinėmis bankų kortelių gamintojomis „Visa“ ir „MasterCard“, kalbasi su „American Express“ ir „Citi“ bankais JAV, kad kiekvienas žmogus galėtų atsiskaityti ir tai būtų saugu“, – VŽ sako p. Dupate-Ugule.

Tiesa, reikia pridurti, kad jų sprendimas nebus visuotinis, o prieinamas tik „Samsung“ telefonų turėtojams.

Straipsnis gruodžio 8 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Robotizacijos banga atsirita ir į biurus: kaip iš to laimėti

Lietuvoje daugiau nei 60% darbo vietų gali tapti nereikalingos, kai robotizacijos ir automatizacijos...

„Lietuvos geležinkeliai“ už 22 mln. Eur diegs valdymą dirbtiniu intelektu  5

AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo technologijų valdymą ketina sujungti į vieningą sistemą, kurios valdymas...

Transportas
2018.06.22
IT specialistas Tadas – ne kompiuterio meistras Rėmėjo turinys 4

Verslui susiduriant su IT darbuotojų trūkumu, įmonėse plinta nauja tendencija – iškelti kompiuterių...

Technologijos
2018.06.22
„Elintos“ grupė išskaidyta, įmonės traukia investuotojus Premium

Pramoninės elektronikos ir automatikos, elektromobilių galios valdymo sistemų ir įkrovimo stotelių srityse...

Pramonė
2018.06.22
„Women Go Tech“: paskelbtos Lietuvos technologijų lyderės 5

Ketvirtadienio vakarą vyko jau antrus metus organizuojamos iniciatyvos „Women Go Tech“ sezono uždarymo...

Technologijos
2018.06.21
„Intel“ CEO traukiasi, išaiškėjus jo santykiams su darbuotoja 2

Brianas Krzanichas, aukštųjų technologijų kompanijos „Intel“ generalinis direktorius, neteko posto, nes...

Vadyba
2018.06.21
Ar galime išmokyti Lietuvą „pitch’inti“? 2

Vienas iš mano profesiniame kelyje pasitaikančių užsiėmimų yra startuolių mokymas „pitch’inti“ – savo...

Technologijos
2018.06.21
ES finansavimo bangos stumdo aukštąjį mokslą Premium

Lietuvos universitetų tinklas, kaip žinoma, išgyvena ne pačius geriausius laikus: studentų mažėja,...

Technologijos
2018.06.21
Fondų valdytojai: pasiruošti reformai reiktų mažiausiai metų 1

Lietuvos pensijų fondų valdytojai atkreipia dėmesį, kad Seimui ruošiantis pensijų reformai pritarti dar...

Rinkos
2018.06.21
Parduota Kaune biurą turinti „Callcredit“ Premium

JAV kredito rizikos vertinimo ir informacinių sprendimų kompanija „TransUnion“  užbaigė Jungtinės Karalystės...

Technologijos
2018.06.21
Muskas įvardijo valstybę, pirmaujančią kovoje dėl „Gigafactory“ 18

JAV verslininko Elono Musko vadovaujama elektra varomų automobilių gamintoja „Tesla“ planuoja Europoje...

Technologijos
2018.06.21
„Instagram“ pristatė ilgų vaizdo klipų platformą, konkuruos su „Youtube“

„Facebook“ priklausantis socialinis tinklas „Instagram“ trečiadienį pristatė programėlę išmaniesiems, skirtą...

Technologijos
2018.06.21
Vyriausybė šalies IT ūkį patikėjo Ūkio ministerijai 9

Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui skirti Ūkio ministeriją šalies skaitmeninės politikos formuotoja. Iki...

Technologijos
2018.06.20
Pietų Korėjoje – 30 mln. USD vertės kriptovaliutų vagystė

Pietų Korėjos kriptovaliutų birža „Bithump“ paskelbė, kad buvo apvogta – iš jos dingo 30 mln. USD vertės...

Rinkos
2018.06.20
Požiūris niekada nepasiduoti kainavo nuostolių, bet užaugino iki 9 šalių Premium 1

Vienas baldų prekybos internetu UAB „Baldai1“ verslo modelis devyniose rinkose, kone pusantro šimto...

Mano verslas
2018.06.20
„Facebook“ darbo jėgos planuotojas: kaip žinoti, kokių žmonių reikės ateityje Premium

Planuodamos, kiek ir kokių darbuotojų reikės, bendrovės vis dar dažnai remiasi savo nuojauta ir nuomone, o ne...

Vadyba
2018.06.19
„Volkswagen“ bendradarbiaus su Lietuvos startuoliu „carVertical“ 3

Lietuvių projektas „carVertical“ laimėjo „Volkswagen“ organizuotą jaunų įmonių konkursą ir pateko į...

Transportas
2018.06.19
Startuolio išsirinkimas investavimui: kaip nesudeginti pinigų  Premium 5

Akcijos, obligacijos ar nekilnojamasis turtas yra įprasta investicinio portfelio dedamoji, tačiau lygiai taip...

Rinkos
2018.06.19
„Mosta“: valstybės lėšos mokslo ir studijų finansavimui mažėjo 6

Mokslo ir studijų finansavimas iš valstybės biudžeto kasmet menksta. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei...

Technologijos
2018.06.19
Baterijų era eina į pabaigą, ir tai daiktų interneto nuopelnas 6

Baterijos ilgą laiką buvo ir vis dar tebėra vienas iš svarbiausių nešiojamų išmaniųjų įrenginių komponentų.

Technologijos
2018.06.19

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau