„Samsung Gear S2“ apžvalga: galima norėti, nebūtina įsigyti

Norėti išmaniojo laikrodžio – ne nuodėmė

Telefonų ekranams tunkant ir be atvangos augant informacijos srautui, kuris pasiekia išmaniųjų įrenginių naudotojus, atsiranda vis daugiau priežasčių norėti įsigyti išmanųjį laikrodį. Jis reikšmingai sumažina vargo tikrinant žinutes, kurias gaunate į telefoną.

Ypač šaltuoju metų laiku, kai ir taip nedidelės keptuvės dydžio išmanusis per klaidą liko švarko vidinėje kišenėje, po paltu ir gerai užrištu šaliku. Nedidelis ekranėlis ant riešo leidžia paprasčiau sužinoti, kad tas el. laiškas, kurį gavote, yra pranešimas apie nuo sąskaitos nuskaitytus eurus už mobilųjį ryšį, o ne priminimas apie močiutės gimtadienį, kurį pamiršote. Arba atvirkščiai.

Taip pat galite pamatyti, kad jums šiuo metu skambina ir sėkmingai atmesti skambutį neišsitraukdami telefono iš kišenės. Atsiliepti ir kalbėti telefonu per „Gear S2“ nepavyks, tačiau tai ne bėda. Žmonės, kalbantys į riešą telefonu, VŽ manymu, dar kurį laiką netaps socialine norma – tai nėra labai patogu, o ir iš šalies atrodo išties keistai. Pastarojo elemento nederėtų nurašyti į nereikšmingų pastabų kategorija – būtent atrodymas „keistai“ buvo viena priežasčių, nužudžiusių „Google Glass“.

Dizainas

infogr.am::infogram_0_samsung_gear_s2_video_apzvalga

Dar vieną dalyką turėtume paminėti, kai kalbame apie ekraną ir baterijos gyvavimo laiką, kurie yra neišvengiamai susiję. „Gear S2“ ekranas, jei nustatytas visu ryškumu, yra toks šviesus, kad laiką galėsite nesunkiai pamatyti per naminio vilnonio megztinio rankovę. Tai yra smarkiai nebūtina, susimažinę ekrano šviesumą iki pusės (5/10) nepajutome didelio diskomforto ir sutaupėme (mažiau, nei tikėjomės) baterijos.

Pastarosios gyvavimo laikas, beje, maloniai nustebino. Išmanaus prietaiso įkrovimas kas tris dienas – retai šių dienų rinkoje pamatoma savybė, bet būtent tiek laiko „Samsung Gear S2“ veikia be įkrovimo. Ne „Volkswagen“ tipo laboratoriniuose bandymuose, bet ir ant VŽ apžvalgininkų rankų.

Draugauja su visais naujais „Android“ telefonais

„Gear S2“ veikia su kone visais, palyginti naujais, išmaniaisiais telefonais su „Android“ operacine sistema. Tiesa, nuo pradžių neprijungus prie telefono prietaisas neveiks. Jis veikia ne tik su „Samsung“ išmaniaisiais, kas yra privalumas, tačiau tam, kad galėtumėte juo naudotis, gamintojas pataria įsidiegti tris programėles. Dviem daugiau, nei norėtųsi. Po to, kai laikrodis supažindinamas su telefonu, jis gali veikti ir už „Bluetooth“ ryšio ribų.

Tiesa, – ir tai jau pasikartojantis leitmotyvas – ne viskas puikiai įgyvendinta šioje srityje. Laikrodis ne visuomet sklandžiai išgyvendavo atskirtį nuo telefono, su kuriuo buvo suporuotas – norėtųsi, kad grįžus į „ryšio zoną“, laikrodis atgal prisijungtų automatiškai. Tačiau tai pavykdavo toli gražu ne visada. Neapsižiūrėjimas, kad prietaisas veikia „Standalone“ režimu, reiškė giliai rudeninių drabužių klostėse bergždžiai zirziantį telefoną ir tuo pačiu metu užsispyrusiai tylintį laikrodį.

„Samsung“ pasistengė susirasti partnerių, kurių teikiamos paslaugos smarkiai išplėstų laikrodžio funkcionalumą. Kai kurie neįprastesni įskiepiai, pavyzdžiui, „Bloomberg“ ar CNN ciferblatai, kuriuose atitinkamai galima stebėti akcijų biržų indeksus arba matyti svarbiausių naujienų antraštes, mus nudžiugino.

Tačiau ranka sudreba pagalvojus apie „Alipay“ mokėjimo sistemos ar „Volkswagen e-Remote“ programėlės diegimą. Galbūt derėtų skeptiškai pažvelgti į tai, kiek galios norite suteikti išmaniajam laikrodžiui. „Bluetooth“ jungtis, VŽ konsultavusių ekspertų teigimu, yra viena silpniausių duomenų apsaugos prasme.

Kuo „norėti“ skiriasi nuo „įsigyti“

Nepaisant visų dalykų, kurie džiugino (pavyzdžiui, su medicininiu spaudimo matuokliu galintis rungtis pulsometras), turime pastebėti, kad „norėti“ ir „įsigyti“ yra du skirtingi dalykai. Kaip ne kartą teigė VŽ kalbinti išmaniųjų technologijų rinkos profesionalai, šiam įrenginių segmentui trūksta gausesnio pasirinkimo, ypač vidutinėje ir apatinėje kainų kategorijose. Tačiau pabandę naują „Samsung“ gaminį supratome dar vieną dalyką – net ir brangesnių išmaniųjų laikrodžių kategorijoje technologijų kompanijoms trūksta įdirbio.

„Samsung“ pasielgė teisingai nustodama mėginti išrasti dviratį (laikrodį, šiuo atveju) ir grįždama prie pagrindų – apvalaus ciferblato, besisukančio ratuko aplink jį. Nieko, ko chronografo tipo laikrodžiuose nebūtume matę milijonus kartų (apvalus ekranas tampa norma ir išmaniųjų laikrodžių rinkoje). Toks sprendimas akimirksniu „Gear S2“ pavertė ne tik patrauklesniu, bet ir patogesniu naudoti, nei jo pirmtakas ir nei kai kurie konkurentai. Tai – žingsnis pirmyn.

Tačiau žengtas ir žingsnis atgal. Prie plastiko ir aliuminio įpratusios didžiosios technologijų kompanijos niekaip nesugeba susiprasti, kad nerūdijantis plienas ir odinis dirželis 400-500 Eur kainuojančių aksesuarų kategorijoje nėra vertas papildomų 50 Eur. Laikrodžių mėgėjai negalvos apie jokias kitas medžiagas, sproto apyrankių mėgėjai nemokės tokios sumos, kol rinkoje galima rasti „Fitbit“, o odai ir plienui per jauni klientai, bent jau Lietuvoje, po telefono lėšų išmaniąjam laikrodžiui, ko gera, neskirs. Maža niša slypi technologijų fanų būreliuose, tačiau tokiu būdu išmanieji laikrodžiai masiškai neplis.

Ciferblatai su papildomomis funkcijomis – geras būdas praturtinti išmanųjį laikrodį, o ne tik suteikti galimybę keisti „tapetus“ ir ekrane matyti Peliuką Mikį, už tai keliame kepurę prieš „Samsung“. Tačiau tos (ir visos kitos funkcijos) netenka prasmės, kai laikrodis nesugeba įsijungti, kai į jį pažvelgiate, 2-3 kartus iš 10.

Išmanusis laikrodis išties gali praturtinti jūsų išmaniuosius gyvenimus, taip pat jis gali tapti ir dailiu aksesuaru – ypač, jei jų gamintojai nustotų kovoti dėl mažumo („Gear S2“ jau neatrodo kaip žaislinis, todėl žingsnis pirmyn žengtas) ir labiau pasistengtų solidumo labui.

Tačiau, bent jau „Samsung Gear S2“ atveju, visi šie žingsneliai atgal neleidžia lengvai pereiti nuo būsenos „noriu“ iki būsenos „įsigysiu“.

infogr.am::infogram_0_samsung_gear_s2_technines_specifikacijos

FOTOGALERIJA „Samsung Gear S2“ (14 nuotr.)